Civilinė byla Nr. eA2-2-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00256-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.1; 3.3.4.2.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos,  

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) A. K. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023 pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija   

n u s t a t ė :

I.                      Prašymo atnaujinti procesą esmė

1.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. kovo 22 d. gautas pareiškėjos (atsakovės) A. K. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023.

2.       Pareiškėja (atsakovė) prašo: 1) atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023 pateikti; 2) atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-447-638/2022 paliktas nepakeistas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti.

3.       Prašyme nurodyta, kad proceso atnaujinimas Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu siejamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies ir CPK 217, 219, 322 straipsnių taikymo klaidomis, dėl kurių buvo paneigta atsakovės teisė į teisingą teismą. Lietuvos apeliacinis teismas byloje paskyrė surinkti pagrindinį naują įrodymą – atlikti pakartotinę R. A. P. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę ir taip iš esmės atliko pirmosios instancijos teismui priskirtus veiksmus. Tiek naujos ekspertizės skyrimui, tiek jos tyrimui ir vertinimui taikomos bendrosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės (CPK 217, 219, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, neišklausęs šalių dėl šio naujo įrodymo bei atlikęs teisinį vertinimą, atėmė iš atsakovės konstitucinę teisę į apeliaciją, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs Lietuvos apeliacinio teismo padarytą akivaizdžią teisės taikymo klaidą, neturėtų teisinių įgaliojimų, atnaujinęs procesą, išklausyti pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto, o turėtų bylą iš esmės perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui nuo trečiojo proceso atnaujinimo etapo – bylos nagrinėjimo iš esmės, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų. Dėl to prašymas atnaujinti procesą teikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis).

4.       Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priėmęs į bylą viešosios įstaigos Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2023 m. kovo 15 d. pakartotinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės aktą (toliau – Pakartotinės ekspertizės aktas), privalėjo organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą, kuriame būtų sudarytos galimybės atsakovei pateikti savo poziciją dėl šio naujo esminio įrodymo, jo ryšių su kitais byloje surinktais įrodymais bei užduoti klausimus jį parengusiam ekspertui. Apeliacinės instancijos teismas nerengė žodinio bylos nagrinėjimo ir eksperto apklausos, nesuteikė atsakovei teisės pateikti poziciją dėl pakartotinės ekspertizės akto, užduodant klausimus jį parengusiam ekspertui, paliko neišspręstą byloje surinktų įrodymų prieštaringumą. Taigi byloje tinkamai neįvertintas teismo iniciatyva surinktas naujas esminis įrodymas ir jo teisėtumas nė karto nebuvo vertintas žodinio proceso tvarka, nors to reikalauja tiek ekspertizės akto vertinimo tvarka (CPK 217 straipsnis), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti reikalavimai.

5.       Prašyme pažymėta, kad aiškų CPK 217, 219, 322 straipsniuose įtvirtintų teisės normų pažeidimą, paneigusį atsakovės teisę į teisingą teismą, nagrinėjamu atveju patvirtina ir naujausia kasacinio teismo praktika, suformuota dėl poreikio surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, priėmus naujus įrodymus (ekspertizės aktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 suformulavo teisės aiškinimo taisykles, kaip turi elgtis apeliacinės instancijos teismas, paskyręs pakartotinę ekspertizę.

6.       Pareiškėja nurodo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti sietinas su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimu. Tačiau formalus CPK 368 straipsnio 1 dalies taikymas negali užkirsti kelio užtikrinti veiksmingą pareiškėjos (atsakovės) teisės į teisingą procesą įgyvendinimą. Tokio termino praleidimas, kai apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė esmines atsakovės teisės į teisingą teismą garantijas, juolab įvertinus naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024; CPK 4 straipsnis), negali būti kliūtis ištaisyti esminius Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą pažeidimus. Remdamasi nurodytais argumentais, pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu teismas manys, kad šis terminas praleistas (CPK 78 straipsnis).

Prašymą atnaujinti procesą atsisakytina priimti

7.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokia tvarka ir (ar) forma. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

8.       Proceso atnaujinimo institutas, o kartu ir teisminės gynybos teisės įgyvendinimas šiuo būdu reglamentuojamas CPK XVIII skyriuje (365–374 straipsniai). CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

9.       EŽTT, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo institutas yra išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-1120/2023, 20 punktas). 

11.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktame prašyme atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023 pareiškėja (atsakovė), atstovaujama kvalifikuoto teisininko (advokato), aiškiai nurodė, kad remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, ir išdėstė būtent įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą galinčias pagrįsti aplinkybes bei argumentus.

12.       Pareiškėjos teigimu, susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje ji turi teisę remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, nes būtent Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs iš esmės pirmosios instancijos teismui priskirtus veiksmus (paskyręs byloje surinkti pagrindinį naują įrodymą – atlikti pakartotinę teismo ekspertizę), padarė esminę teisės taikymo klaidą – priėmęs į Pakartotinės ekspertizės aktą, neorganizavo žodinio bylos nagrinėjimo, nesudarė galimybės atsakovei pateikti savo poziciją dėl šio įrodymo, jo ryšio su kitais byloje esančiais įrodymais, užduoti klausimų jį parengusiam ekspertui, dėl to buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovės teisė į teisingą teismą, CPK 217, 219, 322 straipsnių nuostatos, t. y. padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai.

13.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi šioje proceso teisės normoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl šalių ginčo esmės, procesas gali būti atnaujintas būtent dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, be to, kai byla nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka.

14.       Civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-447-638/2022) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi CIK-851/2023 atsisakyta priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023 peržiūrėjimo.

15.       Pareiškėjos (apeliantės) argumentus, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs į bylą naują pagrindinį įrodymą – Pakartotinės ekspertizės aktą, nagrinėjamu atveju veikė iš esmės kaip pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija pripažįsta stokojančiais teisinio pagrįstumo.

16.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismas turi pakartotinai tirti byloje esančius įrodymus ir įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui pateiktus bei šio teismo priimtus naujus įrodymus, juos savarankiškai vertinti, siekdamas nustatyti bylai teisingai išspręsti teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-916/2021, kt.). 

17.       Taigi aplinkybė, kad civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės I. K. ieškinys atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė ir teismas, priėmęs Pakartotinės ekspertizės aktą, tyrė bei vertino jį kartu su kitais pirmosios instancijos teisme surinktais įrodymais, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju veikė kaip pirmosios instancijos teismas.

18.       Pabrėžtina tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, nėra numatyta galimybė atnaujinti procesą, remiantis apeliacinės instancijos teismo padaryta aiškia teisės taikymo klaida. Taigi pareiškėja (atsakovė), apeliacinės instancijos teismui pateikusi prašymą atnaujinti procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023, jos nuomone, padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, siekia atnaujinti procesą įstatyme nenumatytu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas negali būti aiškinamas taip plačiai, kaip to siekia pareiškėja (atsakovė), remdamasi prašyme išdėstytais argumentais.

19.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos (atsakovės) prašymas atnaujinti procesą, kuris grindžiamas, pareiškėjos įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo padaryta aiškia teisės taikymo klaida, negali būti priimtas, nes CPK 366 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje baigtinį proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą, tokio pagrindo neįtvirtinta.

20.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kuris negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (atsakovės) pateiktam prašymui atnaujinti procesą nėra pagrindo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, pirmiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad yra pagrindas šį procesinį dokumentą atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (CPK 302 straipsnis).

22.       Atsisakius priimti prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjai (atsakovei) grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant šį procesinį dokumentą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).    

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 302 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjos (atsakovės) A. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-19-450/2023 atsisakyti priimti.

Grąžinti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 337 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto SEB banke pagal 2024 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 316.

Teisėjai                               Rasa Gudžiūnienė 

                           Laima Ribokaitė

                           Žilvinas Terebeiza