Civilinė byla Nr. e2-336-560/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00562-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.3.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovei O. M., atsakovės atstovei advokatei D. T.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei O. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 1-4), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 66 302,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 933,66 Eur kompensacinių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad 2020-01-31 kilus gaisrui atsakovės O. M. valdomose gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose buvo padaryta žala D. J. priklausančiam turtui, kuris ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdrausti būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 66 452,43 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Gaisras kilo atsakovės O. M. valdomose patalpose, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsakovė sumokėjo 150 Eur, todėl likusi neatlyginta žalos dalis, t. y. 66 302,43 Eur, ieškovės naudai priteistina iš atsakovės.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 12-17), kuriuo prašė ieškinį atmesti.

4.       Nurodė, kad atsakovės duomenimis, draudimo išmokos gavėjas jos kaimynas D. J., gim. (duomenys neskelbtini), savo namo dalies antrajame aukšte turėjo dirbtuves, kur buvo naudojama elektros įranga. Po gaisro jis primygtinai reikalavo iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės valdybos (toliau - PAGD prie VRM VPGV) gaisro tyrimo medžiagos. Pats D. J. perdavė atsakovei jam adresuotą PAGD prie VRM VPGV valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2020 metų kovo mėn. raštą, kuriame pažymėta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra elektros instaliacijos ar įrenginio gedimas namo viduje, vakarų pusėje, ties patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-5. Atsakovė, tvarkant likusias po gaisro šiukšles, po sudegusiais daiktais, kurie įkrito iš antro aukšto iš D. J. priklausančių patalpų, rado kažkokį įrenginį - metalinį vamzdį su laidu ir grotelėmis, panašų į savadarbį šildytuvą su kaitinimo elementu viduje. Labai tikėtina, kad nurodyto D. J. priklausančio prietaiso naudojimas galėjo būti kilusio gaisro priežastimi ir šaltiniu. D. J. siekė užvaldyti atsakovės nuosavybę, t. y. jai priklausantį žemės sklypą (siūlė 500 Eur, kai tikroji sklypo vertė apie 22 000 Eur). Po to, kai atsakovė atsisakė parduoti jam žemės sklypą, ji ne kartą buvo sulaukusi iš jo įvairių grasinimų ir tokių grasinimų, kaip „sudegsi“, „žūsi“ ir pan., buvo ne vienas. Neužilgo prieš gaisrą D. J. kieme tyčiodamasis atsakovės paklausė, „ar esi apsidraudusi namą, ar nebijai sudegti“. Tikslinant D. J. grasinimų, tyčinių neteisėtų veiksmų O. M. privačioje teritorijoje, aplinkybes, buvo konstatuota, jog jo veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. (Turto prievartavimas), 145 str. 2 d. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), 187 str. 2 d. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu), požymių, tačiau procesas nepradėtas D. J. mirus, tai yra nereabilituojančiais pagrindais. Atsakovė dirba pamaininį darbą ir dažnai nebūna namuose dienomis. Iš kaimynų ji sužinojo, kad D. J. anksčiau, nepaisant to, kad patalpos buvo užrakintos, išėmęs stiklą, leido savo dukrai iš bendro kiemo įnešti į atsakovei priklausančias patalpas puodą su sudegusia koše, kas taip pat parodo D. J. piktavališką elgesį. Atsakovei priklausančiose patalpose elektros instaliacija buvo tvarkinga, savadarbių elektros prietaisų, skirtingai nuo kaimyno D. J., ji nenaudojo. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Patikimai nenustačius, dėl kokių priežasčių kilo gaisras ir kur buvo gaisro židinys, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra atsakinga už gaisro padarinius.

5.       Ieškovė pateikė dubliką (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 24-26), kuriame papildomai nurodė, kad dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose ji neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tikėtinai išvadai, jog gaisro priežastis – gedimas elektros instaliacijoje, laikytina, jog būtent atsakovė buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkama būkle.

6.       Atsakovė pateikė tripliką (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 33-36), kuriame papildomai nurodė, kad atsakovei priklausančiose patalpose elektros instaliacija buvo tvarkinga. Atsakovė atmeta ieškovės teiginius, kad ji buvo nerūpestinga ir dėl jos nesugebėjimo naudotis savo turtu kilo žala. Yra labai didelė tikimybė, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų.

Ieškinys tenkinamas.

7.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 31 d. kilus gaisrui atsakovės O. M. valdomose gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose buvo padaryta žala D. J. priklausančiam turtui, kuris ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas Būsto draudimu (ieškinio priedas Nr. 1, 3). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju (ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 66 452,43 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką (ieškinio priedas Nr. 4).

Dėl ieškinio reikalavimų

8.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 66 302,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 933,66 Eur kompensacinių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

9.       Byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už gaisro kilimą. Siekiant išsiaiškinti šiuos neaiškumus, teismas byloje paskyrė gaisro techninę-cheminę teismo ekspertizę. Gaisrinių tyrimo centro 2022 m. lapkričio 11 d. teismo ekspertizės akte atsakė į šiuos klausimus:

7.1        Kokia yra gaisro, kilusio 2020-01-31, esančiame (duomenys neskelbtini) kilimo priežastis? Tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar elektros įrenginių avarinio darbo režimo.

7.2       Kur yra gaisro židinio zona? Kokie šio gaisro plitimo keliai? Labiausiai tikėtina kilusio gaisro židinio zona yra virtuvės patalpos (1-5 patalpa) pietvakarinio

7.3       Ar gaisro židinio zonoje apdegė grindys po šaldytuvu ir aplink jį, grindų apvadai ir palangė iš apačios? Ar iš to (apdegė ar ne) galima nustatyti kur buvo gaisro židinys? Virtuvės patalpoje (1-5 patalpa) grindys po šaldytuvu ir grindų apvadai aplink jį nepatenka į nustatytą labiausiai tikėtiną gaisro židinio zoną ir jie nėra apdegę, o palangė yra apdegusi iš apačios. Gaisro židinio nustatymas reikalauja aplinkybių kompleksinio nustatymo, analizės ir koreliacijos, todėl negalima daryti išvadų kur buvo gaisro židinys nustačius tik grindų ir grindų apvadų, bei palangės terminius pažeidimus.

7.4       Ar yra tyčinio ar netyčinio padegimo požymių? Jeigu taip, tai kokiu būdu ir kokių priemonių pagalba tai galėjo būti padaryta? Techninių tyčinio ar netyčinio gaisro kilimo (padegimo) požymių nenustatyta.

10.       Taigi, ekspertizės aktu yra nustatyta, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro židinio zona yra virtuvės patalpos (1-5 patalpa) pietvakarinio

11.       Atsakovė byloje įrodinėja, jog namas buvo padegtas, kadangi jos kaimynas D. J. jai grasino, teigdamas, kad atsakovė sudegs, žus. Tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos A. R. ir I. Ž., kurios patvirtino, kad kaimynas D. J. grasino atsakovei, ją gąsdino, liudytojos yra įsitikinusios, kad jis sukėlė gaisrą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tokius atsakovės ir liudytojų teiginius. Byloje esantis ekspertizės akto išvados paneigia, jog namas galėjo būti padegtas, kadangi ekspertų teigimu, Techninių tyčinio ar netyčinio gaisro kilimo (padegimo) požymių nenustatyta. Byloje apklausta Vilniaus PGV VPPS vyresnioji inspektorė R. A. nurodė, kad ji tyčinio padegimo galimybę atmetė, nes gaisro židinio vieta yra namo viduje, o ne išorėje, o namo savininkė patvirtino, kad namo durys buvo užrakintos. Nesant įrodymų apie galimą namo tyčinį padegimą, teismas šiuo atsakovės argumentus atmeta kaip neįrodytus. Taip pat atsakovė nurodo, jog gaisro kilimo priežastis galėjo būti kaimyno D. J. naudotas kažkoks įrenginys, kuris panašus į savadarbį šildytuvą su kaitinimo elementu viduje, kurį patvirtino mačiusi ir liudytoja I. Ž., tačiau šių teiginių nepatvirtina teismo paskirtos ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, jog gaisro židinys buvo ne atsakovės kaimyno D. J. naudojamose patalpose, o atsakovės naudojamoje virtuvėje (patalpoje 1-5), todėl šiuos atsakovės teiginius teismas taip pat atmeta kaip neįrodytus.

12.       Atsakovė taip pat įrodinėja, kad tikėtinos gaisro kilimo priežastys yra dėl savaiminių medžiagų užsiliepsnojimo nuo įkaitusių paviršių (buvo aptiktas galimai šildymui naudotas savadarbis elektros šildytuvas) ir dėl elektros instaliacijos ar elektros prietaiso avarinio darbo režimo, kaip mažai tikėtiną gaisro kilimo priežastį nurodo pašalinį ugnies šaltinį. Šiuos teiginius atsakovė grindžia jos užsakymą atlikta Gaisro tyrimo išvada, kurią atliko ekspertas V. K. (elektroninės bylos tomas Nr. 1., bylos lapai 146-156). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. K. patvirtino išvadas, surašytas jo parengtoje Gaisro tyrimo išvadoje, tačiau teismas šį atsakovės įrodymą vertina kritiškai, kadangi ši išvada atlikta atsakovės iniciatyva ir užsakymu, ši išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams - Vilniaus PGV VPPS vyresniosios inspektorės R. A. pozicijai, teismo paskirtos gaisro techninę-cheminę teismo ekspertizės išvadoms ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimams. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 32216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Šiuo atveju nustatyta, jog teismo paskirta gaisro techninė-cheminė teismo ekspertizė yra išsami, sutampa su Vilniaus PGV VPPS išvada ir liudytojų paaiškinimais, todėl teismas vadovaujasi ne atsakovės iniciatyva ir užsakymu atlikta gaisro tyrimo išvada, o teismo paskirta gaisro technine-chemine teismo ekspertize ir joje padarytomis išvadomis.

13.       Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, byloje yra įrodyta, kad atsakovė, kaip patalpų, kuriose kilo gaisras savininkė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl, teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, yra įrodyti.

14.       Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 66 302,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, šią sumą grindžia lokaline sąmata. Atsakovė šios žalos sumos neginčija, todėl teismas sprendžia, jog ieškovės patirtas žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas.

15.       Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Šiuo atveju byloje nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims) ieškovė patyrė žalą (išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui), todėl priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodytas.

16.       Taigi, ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 66 302,43 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.246- 6.250 straipsniai).

17.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2 933,66 Eur kompensacinių palūkanų. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Taigi, tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, tenkinamas ir reikalavimas dėl 2 933,66 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo už 323 praleistas dienas (66 302,43 Eur x 0,05/365 x 323).

18.       Teismas taip pat tenkina ieškovės prašymą dėl procesinių 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

19.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 264 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, 553,49 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 1 817,49 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis LR CPK 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai iš atsakovės O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 66 302,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 933,66 Eur kompensacinių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (69 236,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 817,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                         Dainius Rinkevičius