Administracinė byla Nr. N¹⁶-1275/2007

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 32(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

    I.

 

2006 m. spalio 2 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas R. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

R. Š. teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo egzemplioriuje  nurodyta, kad jis 2006 m. spalio 2 d. 21.40 val. Klaipėdos rajone, kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 302 kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, būdamas neblaivus, nepasirinko reikiamo greičio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį (eismo įvykio metu apgadintas kitas automobilis); jo vairuojama transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tuo R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68, 172, 61.3, 53 punktų reikalavimus. R. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 123 straipsnio 6 dalį.

Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo egzemplioriuje  nurodyta, kad R. Š. 2006 m. spalio 2 d. 21.40 val. Klaipėdos rajone, kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 302 kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, būdamas neblaivus, nepasirinko reikiamo greičio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį (eismo įvykio metu apgadintas kitas automobilis); jo vairuojama transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė (nuvažiavo). Tuo R. Š. pažeidė KET 68, 172, 61.3, 53, 269.1 punktų reikalavimus. R. Š. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį,  123 straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

2006 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad R. Š. 2006 m. spalio 2 d. 21.40 val. Klaipėdos rajone, kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 302 kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, būdamas neblaivus, nepasirinko reikiamo greičio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį (eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai); R. Š. iš įvykio vietos nesustojęs pasitraukė. Tuo R. Š. pažeidė KET 68, 172, 269.3 punktų reikalavimus. Institucija nutarimu R. Š. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos skyrė atitinkamai 2 000 Lt baudą ir 4 000 Lt baudą bei, subendrinusi administracines nuobaudas, skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 4 000 Lt baudą.

 

        II.

 

R. Š. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. lapkričio 30 d. Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. spalio 2 d. eismo įvykio – automobilių susidūrimo metu jam buvo sutrenkta galva - jis dėl to kreipėsi į gydytoją, jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, medikų teigimu, įvykio metu jis buvo praradęs sąmonę, todėl jis eismo įvykio aplinkybių ir aplinkybių, buvusių po eismo įvykio, neprisimena. Pareiškėjas teigė, jog transporto priemonę vairavo blaivus. Jam nežinoma, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad jis vairavo automobilį neblaivus: alkoholio nustatymas iškvepiamame ore nebuvo atliktas, kraujo mėginys nebuvo paimtas. Pareiškėjo manymu, panašų į alkoholio kvapą galėjo sukelti eismo įvykio metu automobilyje ir ant pareiškėjo rūbų išsiliejęs skystis iš sudužusio langų ploviklio indo ir alus iš sudužusio butelio. Pareiškėjas nurodė, kad iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino: tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas), kuriame nėra nurodyta, kad jis padarė šį pažeidimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; be to, jo automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas taip, kad negalėjo toliau važiuoti. Pareiškėjo manymu, negalima nubausti asmens už pažeidimą, kuris nėra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nei vieno pareiškėjo parašo, jis mano, kad nebuvo supažindintas su Protokolu, jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos.

Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, jog tai, kad pareiškėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, automobilio, su kuriuo susidūrė pareiškėjas, vairuotojo S. A. paaiškinimas. Pareiškėjas atsisakė leisti patikrinti jo neblaivumą policijos pareigūnams ir gydymo įstaigai, į kurią buvo nuvežtas: atsisakė nuo visų patikrinimo testų, kraujo paėmimo ir alkoholio kiekio nustatymo alkotesteriu.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi R. Š. skundo nepatenkino, 2006 m. lapkričio 30 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė dėl padarytų teisės pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, autoavarijos vietos schema, nukentėjusiojo S. A. 2006 m. spalio 2 d. rašytiniu paaiškinimu, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų J. D. , D. G. parodymais. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymų objektyvumu, kadangi jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, pareigūnai, užfiksuodami pareiškėjo teisės pažeidimus, vykdė savo tarnybines pareigas, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmeniškai nepažįsta, konfliktų su juo nėra turėję. Teismas nurodė, kad iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jų parodymų teisme, nenustatyta, kad R. Š. autoįvykio metu susitrenkė galvą ir buvo praradęs sąmonę, pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai taip pat nepatvirtina, kad galvą pareiškėjas susitrenkė eismo įvykio metu. Todėl teismas konstatavo, jog nepagrįstas R. Š. teigimas, kad jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o tai padarė nesuprasdamas savo veiksmų dėl patirtos galvos traumos. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

 

   III.

 

Apeliaciniu skundu R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį ir Institucijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1.    Byloje apeliantui buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai su tais pačiais numeriais, tomis pačiomis datomis, to paties policijos pareigūno, bet viename iš jų yra nurodyta, kad apeliantas nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o kitame – nėra. Apeliantas tai nurodė pirmosios instancijos teismui, bet teismas to netyrė ir nevertino. Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo klastojimo apeliantas kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir dabar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra R. Š. parašų ir nėra nurodyta, kad jis atsisakė pasirašyti.

2.    Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė skirti medicininę-psichiatrinę ekspertizę nustatyti, ar apelianto fiziniai ir psichiniai duomenys medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 218 buvo užfiksuoti dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, bet teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą.

3.    Teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus, neištyrė visų aplinkybių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, nevertino tos aplinkybės, kad nenustatyta automobilių susidūrimo vieta.

Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismo nutarties yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas; pagal 2 dalį - administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; pagal ATPK 260 straipsnio 4 dalį, surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. ATPK 259 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje yra du tą pačią dieną to paties pareigūno už tą patį pažeidimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo egzemplioriai, kurių turinys yra skirtingas (b. l. 9 ir b. l. 22). Kaip jau minėta, pirmajame protokolo egzemplioriuje (jo kopijoje), kurį  teismui pateikė apeliantas, nėra jam kaltinimo pasitraukus iš eismo įvykio vietos, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir pažeidus KET 269.1 punkto reikalavimus. Tad dėl pažeidimų, padarytų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kai esmingai buvo pažeistos R. Š. teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas ir dėl tų kaltinimų duoti paaiškinimus, darytina išvada, jog visas procesas nagrinėjamoje byloje vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.

Nei viename iš administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių nėra apelianto parašų prie administracinio teisės pažeidimo protokolo skilčių, kuriose nurodyta, kad asmuo su protokolu susipažino, jo nuorašą gavo ir kad jam išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos ATPK 272 straipsnyje. Pagal ATPK 260 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Tačiau pateiktuose protokolų egzemplioriuose nėra jokių atžymų apie tai, kad R. Š. atsisakė pasirašyti protokolą. Šie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, įgaliotai institucijai tiriant bylą iš naujo, taip pat turi būti ištaisyti.

Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus, pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas. Teisėje visada turi būti paisoma įstatyme nustatyto proceso ir pirmiausia žmogaus teisių. Byloje nėra nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nėra aiškių duomenų apie transporto priemonių susidūrimo vietą, neišsamiai ištirtos aplinkybės, sąlygojusios eismo įvykio kilimą.

 Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal R. Š. skundą, neįvertino Institucijoje priimtų dokumentų trūkumų. Teisėjų kolegija iš dalies pagrįstu pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentą dėl jo prašymo skirti ekspertizę, kadangi pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė nemotyvuodamas tokio savo sprendimo.

Dėl išdėstyto Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini, byla grąžintina iš naujo tirto Institucijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

R. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį ir Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                     Romanas Klišauskas

 

                                                                                                            Vaida Urmonaitė

 

                                                                                                            Virgilijus Valančius