Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-25][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2126-807-2021].docx
Bylos nr.: e2-2126-807/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Mano Būstas Vilnius 121452091 Ieškovas
Namo Vaduvos g. 30 C Vilniuje savininkų bendrija 304496995 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Bendrosios nuostatos.
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Civilinio proceso dalyviai
Daiktinė teisė
Įrodymai ir įrodinėjimas
Prievolių teisė
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Sutarčių teisė
Sutarčių aiškinimas
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Bendrosios nuosavybės teisė
Kiti proceso dalyviai
Įrodymų vertinimas
Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai

?

Civilinė byla Nr. e2-2126-807/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27178-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.8.8; 3.2.4.11.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui, atsakovui A. Ž., trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovui pirmininkui R. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vykusiame nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovams A. Ž. ir J. Ž. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano Būstas Vilnius (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Ž. ir J. Ž. dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 305,76 Eur skolos už atsakovams priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 1,17 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams nurodytame daugiabučiame name priklauso butas ((duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovai nevykdo iš įstatymo kylančios savo, kaip patalpų savininkų, pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, rinkliavas, kaupiamąsias lėšas bei kitas įmokas, todėl yra susidariusi 305,76 Eur skola, kurią prašoma priteisti iš atsakovų.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. Ž. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės nurodomi teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi už teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas atsakovai visuomet atsiskaito pilnai ir laiku, jokio įsiskolinimo neturi. Nurodė, jog 2019 m. balandžio mėn. pabaigoje buvo sušauktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, kurio metu bendrijos pirmininkas gyventojus patikino, jog reikia atlikti daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbus pagal parengtą planą, su kuriuo gyventojai buvo supažindinti ir kurį patvirtino bendrijos valdyba. Papildomai paaiškino, jog būdamas bendrijos valdybos nariu, nebuvo informuotas apie vykusį pateikto plano tvirtinimą, todėl ne kartą kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininką, prašydamas pateikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos valdybos priimtus dokumentus, sudarytas sutartis, sąmatas ir kita, tačiau šių dokumentų bendrijos pirmininkas atsakovui nepateikė.

4.       Atsakovei J. Ž. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės, nedalyvavo.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais. Paaiškino, kad atsakovų skolos sumą sudaro administravimo, t. y. kadastro bylos parengimo išlaidos, kurios patirtos, kadangi buvo siekiama įregistruoti daugiabutį gyvenamąjį namą. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. įvyko pirmasis daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimas dėl plano, susijusio su namo pridavimu, rangovo parinkimu bei darbais ir jų verte, tvirtinimo, kurio metu nesusidarė kvorumas. 2019 m. balandžio 25 d. įvykus pakartotiniam balsavimui, planui buvo pritarta. Pažymėjo, jog paslaugų sutartis su UAB „Geonorma“ buvo sudaryta daugiabučio namo gyventojų sprendimo pagrindu. Papildomai nurodė, jog byloje nėra pateiktas priešieškinis, kuriuo būtų ginčytas daugiabučio namo savininkų bendrijos priimto sprendimo dėl kadastrinės bylos parengimo bei kaupiamųjų lėšų rinkimo teisėtumas. Paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, visi finansiniai įsipareigojimai, kylantys šios sutarties pagrindu, turi būti apmokėti.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovas A. Ž. palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimas buvo priimtas neteisėtai, nesant kvorumo ir pakartotiniame bendrijos susirinkime. Nurodė, jog bendrijos susirinkimo sprendimo pagrindu sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB “Geonorma” šiuo metu nėra įvykdyta, sutartimi sulygti darbai neatlikti. Papildomai paaiškino, jog daugiabučio namo savininkų bendrijos priimtų sprendimų neskundė ir neginčijo, kadangi manė, jog kilusius nesutarimus pavyks išspręsti neteisminiu keliu.

7.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos atstovas pirmininkas R. M. nurodė, jog daugiabutis gyvenamasis namas 2006 m. įregistruotas su 76 proc. baigtumu. Pažymėjo, jog kadastrinė byla buvo perduota ieškovei tam, kad būtų organizuojamas namo pridavimas. Šiuo metu objektas išmatuotas, tame tarpe ir atsakovų butas, kadastrinė byla taip pat yra parengta. Paaiškino, jog daugiabučio namo savininkų bendrija ir buvo įsteigta su tikslu priduoti objektą įregistruoti. Pažymėjo, jog visi kiti namo gyventojai sutiko su kaupiamųjų lėšų mokėjimu kadastro bylai parengti, išskyrus atsakovus. Nurodė, jog esant įsiskolinimui, šis turi būti priteistas iš atsakovų.

 

Ieškinys tenkintinas.  

8.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948, ieškovė UAB Mano Būstas Vilnius paskirta teikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 ir 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 30-3943/18 pagrindu, ieškovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, įgaliojimai buvo pratęsti. 

9.       Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, matyti, jog daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. kovo 29 d. atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 68,51 m2 bendrojo naudingo ploto butas Nr. 5. (e. b. l. 9, t. 1). Kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos Skolų valdymo ataskaitos, atsakovams už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. Iki 2019 m. rugpjūčio mėn., buvo iš viso priskaičiuota 417,04 Eur suma, kurią atsakovai padengė tik iš dalies – sumokėjo tik 122,45 Eur, todėl susidarė 305,76 Eur dydžio skola. Skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, jog ieškovė per minėtą laikotarpį priskaičiavo 7,12 Eur (1,78 x 4) už administravimo paslaugas, 32,28 Eur (26,10 + (2,06 x 3)) už kitus darbus, 7,22 Eur už lifto priežiūrą, 9,40 Eur (2,35 x 4) už priežiūrą eksploataciją, 22,16 Eur už teritorijos ir laiptinių valymą, 41,30 Eur už vandenį, 12,88 Eur už šilumos ūkio priežiūrą ir 284,72 Eur kaupiamųjų lėšų.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką. Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017). 

11.       CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatytas visų bendraturčių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami esant balsų daugumai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Pažymėtina, jog bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

12.       Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016). Išimtis galima tik tuo atveju, jei būtų sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016).

13.       Nagrinėjamu atveju, atsakovas nurodo, jog 2019 m. balandžio 25 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos pakartotinio susirinkimo sprendimas dėl kadastrinės bylos parengimo bei kaupiamųjų lėšų rinkimo buvo priimtas neteisėtai, nesant bendrijos narių kvorumo. Pasakok atsakovo, kaupiamųjų lėšų mokesčio dydis nustatytas nepagrįstai ir neteisėtai.

14.       Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka yra priimamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

15.       Kasacinis teismas formuojamoje kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013). Buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl, pavyzdžiui, išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme, buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas, proporcingai savo daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

16.       Pažymėtina, jog, pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

17.       Teismas pažymi, kad, nors atsakovas ir abejoja dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimų sprendimų teisėtumo, nurodydamas, kad susirinkimų metu nebuvo susidaręs visų daugiabučio namo patalpų savininkų kvorumas, tačiau šios bylos dalykas yra mokesčių priteisimas už bendrosios dalinės nuosavybės objekto administratoriaus (ieškovės) suteiktas paslaugas, o ne namo bendrijos ar visų namo patalpų savininkų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas niekada neginčijo nei bendrijos 2019 m. balandžio 11 d., nei vėlesnio (pakartotinio) 2019 m. balandžio 25 d. susirinkimo sprendimų, susijusių su kadastrinės bylos rengimu bei kaupiamųjų lėšų rinkimu. Priešingai, atsakovas nurodė, jog minėto 2019 m. balandžio 25 d. vykusio bendrijos susirinkimo sprendimo neginčijo, manydamas, jog kilusius nesutarimus pavyks išspręsti neteisminiu keliu, tačiau, net ir nepavykus taikiai susitarti bei išspręsti kilusio ginčo, atsakovas vis vien nereiškė atskirų reikalavimų ar priešieškinio šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nepasinaudojo teise įstatyme nustatyta tvarka ginčyti bendrijos sprendimus, atsakovo argumentas dėl bendrijos sprendimo neteisėtumo, nesant kvorumo, laikytinas nepagrįstu.

18.       Šiame kontekste, be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog buto ar kitų patalpų savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, bei nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų daugiabučiam namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme, buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad bendrijos sprendimai, susiję su namo pridavimu, kadastrinės bylos rengimu, bei kaupiamųjų lėšų rinkimu, būtų nuginčyti, todėl atsakovai privalo minėtą sprendimą vykdyti ir apmokėti susidariusias išlaidas. Kaip jau minėta anksčiau, bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai, todėl atsisakymas juos vykdyti, nenuginčijus jų teisės aktuose nustatyta tvarka, yra nesąžiningas kitų bendraturčių atžvilgiu. Priešingas aiškinimas, kad namo bendrojo naudojimo objektu bendraturtis, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, nesant nuginčytiems namo bendrijos sprendimams, susijusiems su atitinkamos paslaugos teikimo būtinumu, pažeistų kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, susijusius su visų daugiabučio namo bendro naudojimo objektų bendraturčių pareiga tinkamai valdyti bendrojo naudojimo objektus ir proporcingai apmokėti su tuo susijusias išlaidas bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-749-567/2020).

19.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes ir aptartus argumentus, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 305,76 Eur skolos ir 1,17 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 178, 185 straipsnis).

 

Dėl procesinių palūkanų

20.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (306,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimai yra patenkinti, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. 15,00 Eur žyminio mokesčio, 2,55 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų viešą paiešką, Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką, bei 810,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 827,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis). 

22.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas patyrė 35,64 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis, t. y. po 17,82 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, solidariai iš atsakovų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 305,76 Eur (tris šimtus penkis eurus 76 ct) skolos, 1,17 Eur (vieną eurą 17 ct) kompensacinių palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (306,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, lygiomis dalimis iš atsakovų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 827,75 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 413,88 Eur (keturis šimtus trylika eurų 88 ct) iš atsakovo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bei 413,87 Eur (keturis šimtus trylika eurų 87 ct) iš atsakovės J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 35,64 Eur (trisdešimt penkis eurus 64 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 17,82 Eur (septyniolika eurų 82 ct) iš kiekvieno atsakovo. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                  Diana Jankienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-101/2014
  • CK4 4.85 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • 3K-7-515/2009
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • 3K-3-326/2014
  • 3K-3-588/2013
  • 3K-3-232-916/2016
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • 2A-749-567/2020
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • 3K-3-223/2011
  • 3K-3-283/2012
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos