Nr. DOK-852 

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02496-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 28 d. paduotu atsakovės F. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimas, kuriuo pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir pažeidžiančiais ieškovės V. K. garbę ir orumą atsakovės išdėstyti teiginiai bei paskleistos žinios. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai nemotyvuoti, priimti neištyrus visų byloje esančių įrodymų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, garso įrašų, ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymai). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą visiškas teismo sprendimų motyvų nebuvimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu.

2. Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018) išaiškinimų, nepagrįstai atsakovės sąžiningą kreipimąsi į valstybės institucijas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo pripažino ieškovės garbės ir orumo įžeidimu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnyje nustatyta pareiga pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Teismai nevertino, kad nuolatiniai vaiko riksmai objektyviai galėjo atsakovei sudaryti smurto įspūdį, todėl atsakovė, siekdama apsaugoti vaiko interesus, turėjo pagrįstą pagrindą pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą atitinkamoms valstybės institucijoms.

3. Teismai padarė neteisingas išvadas dėl atsakovės pareiškimuose pateiktos informacijos pripažinimo žinia, nesivadovavo kasacinio teismo bei Europos žmogaus teisių teismo praktika, nepagrįstai neįžvelgė šioje byloje viešojo intereso, pažeidė atsakovės saviraiškos teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami CPK 98 ir 93 straipsnius, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šalims, nepateikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo motyvų, neįvertino bylos sudėtingumo, neanalizavo advokatės darbo apimties.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti atsakovei F. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. vasario 26 d. AB Lietuvos pašte Kauno 31-ajame pašte už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 5113 sumokėtą 510 (penkių šimtų dešimt) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP23970.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai                                                                                   Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas