Civilinė byla Nr. 2S-709-516/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.3; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės
kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams A. B. , T. B. , D. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2008-11-12 dovanojimo sutartį tarp A. B. ir T. B. bei D. B. nuo sutarties sudarymo momento; panaikinti VĮ „Registrų centras“ atliktą T. B. nuosavybės teisių teisinę registraciją į ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat panaikinti VĮ „Registrų centras“ atliktą D. B. nuosavybės teisių teisinę registraciją į ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškovas taip pat taikyti laikinąją apsaugos priemonė – įrašą viešame registre dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
Teismas padarė įrašą Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., registruotų T. B. ir D. B. , gyvenančių (duomenys neskelbtini) vardu, ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, reikalavimų užtikrinimui.
Teismas konstatavo, kadangi ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą panaikinimu, kol bus išspręsta ši byla yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir panaikinti atsakovams paskirtas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- ieškovo reikalavimą reikia vertinti ne formaliai, o siejant jį su ieškovo pageidaujamu tikslu – ieškovas siekia patenkinti savo išimtinai piniginio pobūdžio reikalavimą: išsireikalauti iš atsakovo A. B. 81296 Lt nesumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Apeliantas pabrėžia, jog ieškovo, kaip kreditoriaus reikalavimas yra išimtinai piniginio pobūdžio. Ieškovo turima reikalavimo teisė niekaip nesusijusi su aplinkybe, turės ar neturės atsakovas nekilnojamąjį turtą natūra. Ieškovas nesieja savo reikalavimo ir esmė nėra susijusi su būtent tam tiktų teisių į areštuotą nekilnojamąjį turtą įgijimu. Teigia, kad net teismui galimai patenkinus ieškovo reikalavimą ir pripažinus ieškovo ginčijamą sandorį negaliojančiu, sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką ji yra gavusi natūra, arba jei tai neįmanoma, pinigais. Taigi apelianto nuomone, tokiu atveju atsakovams net ir perleidus areštuotą nekilnojamąjį turtą daugybę kartų tretiesiems asmenims, atsakovams atsirastų prievolė atlyginti perleisto nekilnojamojo turto vertę pinigais. Darytina išvada, jog atsakovai savo veiksmais niekaip negalėtų sumažinti bendros turto masės, gali tik pakeisti turtinės prievolės pobūdį – natūrinę prievolę pakeisti pinigine prievole. Tai reiškia, jog ieškovo reikalavimas areštuoti atsakovų valdomą nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, yra betikslis ir perteklinis. Neturint jokio pagrįsto teisėto intereso perimti atsakovų valdomą nekilnojamąjį turtą natūra, drausti atsakovams disponuoti jiems priklausančiu turtu nėra jokios prasmės;
- ieškovas, drausdamas atsakovams sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo, padidina savo turtinių nuostolių riziką – nekilnojamojo turto kainoms nuolat krentant, krenta ir areštuoto nekilnojamojo turto vertė. Todėl draudžiant atsakovams disponuoti teismo nutartimi areštuotu nekilnojamuoju turtu, arešto laikotarpiu nekilnojamojo turto vertė nukris, atsakovai, negalėdami realizuoti nekilnojamojo turto, patirs nuostolių, kurie bus vertinimai kaip turto vertės sumažėjimas. Pažymi, jog atsakovams turtą realizavus – pardavus rinkos kainomis, šių neigiamų pasekmių galėtų būti išvengta;
- Actio Pauliana ieškovas reiškė praleidęs vienerių metų naikinamąjį ieškinio senaties terminą, todėl tokio ieškinio nepagrįstumas yra akivaizdus. Teigia, jog ieškovo reikalavimai jokiu būdu negalės būti patenkinti, todėl dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams kilę nuostoliai turės būti išieškoti iš ieškovo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apskrities VMI prašo Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad perleidus visą atsakovo nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovo A. B. vardu liko registruotos tiktai mažavertės transporto priemonės, kurių akivaizdžiai neužtektų mokestinei nepriemokai išieškoti į biudžetą. Ieškovas pažymi, jog atsakovas ginčijamą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį sudarė su sūnumis. Po sandorio atsakovai ir toliau gyvena dovanojimo sutartimi perleisto nekilnojamojo namo adresu bei naudojasi kitu perleistu nekilnojamuoju turtu, todėl akivaizdu, kad dovanojimo sandoriu šalys siekė tiktai pakeisti nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisės subjektą, išvengiant priverstinio mokestinių prievolių išieškojimo iš šio turto. Atsižvelgiant į atsakovų nesąžiningumą, ieškinio sumą (48 630 Lt) bei į Inspekcijos pareikštų reikalavimų pobūdį iškyla pakankamai reali grėsmė, kad atsakovai T. B. ir D. B. perleis ginčijamu dovanojimo sandoriu įgytą turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo natūra, kuri geriausiai užtikrina ieškovo interesus, vykdant mokestinių nepriemokų išieškojimo funkciją, būtų neįmanoma įvykdyti.
Ieškovas taip pat pažymi, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčijamu dovanojimo sandoriu perleisto turto atžvilgiu, bei atsakovams perleidus šį turtą tretiesiems asmenims, Inspekcija hipotetiškai turėtų teisę į restituciją piniginiu perleisto turto vertės ekvivalentu, tačiau būsimo sprendimo efektyvus įgyvendinimas būtų apsunkintas ir dėl to valstybės interesai būtų iš esmės pažeisti.
Atsakovai taip pat nepagrįstai nurodo, kad Inspekcija yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliano ieškiniui pateikti. Pažymi, jog vienerių metų terminas yra skaičiuotinas nuo sužinojimo momento. Teigia, jog tik gavusi informaciją apie priskaičiuotą mokestinę nepriemoką, specialistė L. M. ėmė domėtis skolininko registruotinu turtu ir sužinojo apie ginčijamą dovanojimo sandorį. Ieškovas atkreipia dėmesį tai, jog vienerių metų terminas nėra praėjęs ir nuo sandorio sudarymo dienos iki inspekcijos ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pateikimo teismui. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį gavo 2009-11-06, t.y. dar nepraėjus vieneriems metams nuo sandorio sudarymo dienos, todėl atsakovų teiginys, kad Inspekcija praleido ieškinio senaties terminą yra visiškai nepagrįstas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos viršininkas 2009-01-08 sprendimu Nr. (21.26)-256-4 patvirtino A. B. mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotą 81 296 Lt dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 54 190 Lt etilo alkoholio akcizo mokestis ir 27 106 Lt etilo alkoholio akcizo mokesčio delspinigiai bei paskyrė 5419 Lt akcizo mokesčio baudą (b.l. 8-9). 2008-10-13 Vilniaus apskrities VMI išsiuntė atsakovui A. B. pranešimą apie mokestinį patikrinimą (b.l. 13). 2008-10-29 buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame buvo nustatyti atsakovo A. B. Akcizų įstatymo nuostatų pažeidimai bei apskaičiuota 81 296 Lt mokestinė nepriemoka (b.l. 10-12). 2008-11-12 atsakovas A. B. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 5719, kuria savo sūnums T. B. ir D. B. lygiomis dalimis perleido visą jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Ausieniškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje (b.l. 5-7).
Nagrinėjamu atveju yra pareikštas reikalavimas ne tik pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, bet ir taikyti restituciją natūra- grąžinti turtą atsakovo A. B. nuosavybėn. Būtent tokio pobūdžio reikalavimas ir užtikrintas byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis- įrašu nekilnojamojo turto registre, draudžiančiu perleisti nuosavybės teisę. Atskirajame skunde nurodomas argumentas dėl galimo kitokio restitucijos būdo šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti byloje pareikšto reikalavimo įgyvendinimo galimybę, o teisė pasirinkti, kokiu būdu ginti pažeistą teisę, priklauso ieškovui. Reikalavimo dėl alternatyvaus restitucijos būdo (piniginės kompensacijos priteisimo) ieškovas nėra pareiškęs. Be to, pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas akcentuoja aplinkybę, jog perleisdamas neatlygintinai visą turimą nekilnojamąjį turtą sūnums, atsakovas A. B. iš esmės pablogino savo turtinę padėtį. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog tuo atveju, jeigu restitucija būtų taikoma ne natūra, o turto verte pinigais, jis turėtų piniginių lėšų įvykdyti teismo sprendimą.
Atsakovas skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržytų jo teises, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais sukelia nepatogumų proceso šaliai, tačiau toks teisių ribojimas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.
Atsakovas A. B. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šis argumentas susijęs su reikalavimo pagrįstumu iš esmės, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byla iš esmės nėra nagrinėjama, reikalavimų pagrįstumas nėra vertinamas. Šioje proceso stadijoje aktualu nustatyti tik aplinkybes, susijusias su galimo teismo sprendimo įvykdymo perspektyva.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Trakų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš atsakovo A. B. priteistina 15,75 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 331 str., 334 - 339 str.
n u t a r ė :
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B. 15 (penkiolika) litų ir 75 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė Rasa Gudžiūnienė
Teisėjai Danutė Kutrienė
Marijonas Greičius