Civilinė byla Nr. e2YT-2671-979/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00807-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.;

 (S)

2.5.3.; 2.5.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. U., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po tėvo V. U. mirties jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti jo žmona ir pareiškėjos motina A. U., o mirus motinai A. U., V. U. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėja D. M.. Nurodė, kad pareiškėja D. M. ir suinteresuotas asmuo A. U. yra V. U., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. U., gimusios (duomenys neskelbtini) vaikai. Daugiau vaikų jie neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas V. U.. Po tėvo mirties pirmos eilės pagal įstatymą turto paveldėtojais tapo pareiškėja su broliu ir jų motina. Dėl tėvo palikimo paveldėjimo į notaro kontorą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjos su motina ir broliu bendru sutarimu tėvo palikimą faktiškai pradėjo valdyti motina. (duomenys neskelbtini) mirė motina A. U.. Po jos mirties įpėdiniais liko pareiškėja su broliu. Dėl motinos palikimo su pareiškimu dėl paveldėjimo bylos užvedimo pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, brolis notariškai patvirtino atsisakymą nuo motinos palikimo. Iki mirties V. U. nuosavybės teisėmis savo vardu turėjo įgijęs gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra pastatyti ant valstybinės žemės. V. U. vardu įregistruotas namas su priklausiniais buvo pastatyti ir įsigyti gyvenant santuokoje su A. U., šis turtas tarp jų padalintas nebuvo, jų santuoka iki mirties nutraukta nebuvo, todėl yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo, po V. U., A. U. mirties, niekas nėra priėmęs. Po V. U. mirties (duomenys neskelbtini), jo vardu likusį palikimą faktiškai pradėjo valdyti žmona ir pareiškėjos motina A. U.. Ji gyveno iki mirties palikimu likusiame name, naudojosi ūkiniais statiniais, mokėjo už elektrą ir atliekų išvežimą. Mirus motinai, jos perimtą faktiniu valdymu po tėvo mirties palikimą, faktiškai pradėjo valdyti pareiškėja D. M.. Pareiškėjai perėmus faktinį tėvo vardu įregistruotų statinių valdymą iš motinos, toliau ji rūpinasi namo su priklausiniais išlaikymu, moka mokesčius už jų išlaikymą. Po V. U. mirties, rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą buvo teikiama A. U. vardu, o jai mirus, jos vardu pateiktas sąskaitas už komunalinių atliekų išvežimą bei tvarkymą ir suvartotą elektros energiją moka pareiškėja D. M..

Suinteresuotas asmuo A. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai, jį pripažįsta ir jo neginčija, pareiškimą prašo tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ teismo nurodytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. U. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini)), A. U. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo išrašymo data (duomenys neskelbtini)). Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir testamento sudarymo faktų. Po mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis.). Po V. U., palikimą faktiškai valdančios A. U. mirties, liko paveldimas turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo inžineriniai statiniai, Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo V. U. palikimą faktiškai valdančios A. U. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Nagrinėjamu atveju, palikėjo V. U., mirusio (duomenys neskelbtini), jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti jo žmona ir pareiškėjos motina A. U., o (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. U., įpėdinė D. M. faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojasi paveldimu turtu – toliau pareiškėja rūpinasi namo su priklausiniais išlaikymu, moka mokesčius už jų išlaikymą. Po V. U. mirties, rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą buvo teikiama A. U. vardu, o jai mirus, jos vardu pateiktas sąskaitas už komunalinių atliekų išvežimą bei tvarkymą ir suvartotą elektros energiją moka pareiškėja D. M.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikėjo palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai, nepareiškė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai, pripažintina, kad po V. U. mirties (duomenys neskelbtini), jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti jo žmona ir pareiškėjos motina A. U., o (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai A. U., įpėdinė – D. M. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po V. U. mirties (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po A. U. mirties (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui po V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                       Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė