Civilinė byla Nr. e2A-1113-577/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02742-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Savasties logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Savasties logistika“ ieškinį atsakovui FHU Tinex P. R. dėl nuostolių sugadinus krovinį atlyginimo, tretieji asmenys byloje TUiR „WARTA“ S.A., uždaroji akcinė bendrovė „Icto“, akcinė bendrovė „Astra“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Savasties logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo FHU Tinex P. R. 5 900 Eur nuostolių, 106,68 Eur palūkanų, 133,10 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė vežimo sutartį krovinio pervežimui maršrutu Lietuva – Airija, siuntėjas - AB „Astra“, gavėjas – 4RJX+H4 Garankeel. Krovinio vežimui siuntėjas AB „Astra“ sudarė sutartį su UAB „Icto“, kuri dėl vežimo paslaugų teikimo kreipėsi į ieškovę, o šį pasitelkė atsakovą. Jis krovinį 2019 m. liepos 11 d. pristatė gavėjui, tačiau viena talpa buvo sugadinta. Sugadintą talpą siuntėjui taisymui savo sąskaita iš Airijos parvežė atsakovas, tačiau pataisytą talpą pervežti į Airiją atsakovas atsisakė. Ieškovė sudarė sutartį su kitu vežėju ir patyrė 5 900 Eur nuostolius. Pažymėjo, kad 13 799,18 Eur nuostolius už talpos taisymą atsakovas atlygino.
2. Atsakovas FHU Tinex P. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovei nugabenti į Airiją pataisytą talpą, nes tai jau laikoma visiškai atskira krovinio vežimo sutartimi ir visiškai kitu vežimu, nei tas, kurio metu buvo sugadinta talpa. Ieškovės nurodytos išlaidos pristatant į Airiją sutaisytą talpą nepatenka į remonto išlaidų sąvokos turinį.
3. Trečiasis asmuo TUiR „WARTA“ S.A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Trečiasis asmuo UAB „Icto“ atsiliepime į ieškinį su juo sutiko ir jį palaikė.
5. Trečiasis asmuo AB „Astra“ taip pat prašė ieškinį tenkinti.
6. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad įvykio vietos nuotraukos patvirtina, kad atsakovo vairuotojas atsitrenkė į tilto atramą. Prieš tiltą yra ženklas, leidžiantis suprasti, kad krovinio aukštis (3,1 m. be transporto priemonės) yra per didelis ir transporto priemonė negalės saugiai pravažiuoti. Tokios krovinio sugadinimo aplinkybės teismų praktikoje laikomos tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu, kas eliminuoja atsakovo galimybę remtis konvencijos nuostatomis, ribojančiomis jo atsakomybę.
7. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad grąžinamą iš Airijos į Lietuvą sugadintą talpą apžiūrėjo Lenkijos ekspertas, kuris padarė išvadą, kad sugadintos talpos ir atskirų jos dalių remontas nereikalauja ypatingų sąlygų ir galėjo būti atliktas gamintojo arba bet kurioje kitoje, turinčioje nedidelį kiekį įrangos, dirbtuvėje. Remonto kaina sudarytų 5 742,73 Eur. Kadangi sugadinto krovinio svoris buvo 1 945,60 kg, vertė – 22 884,72 Eur, o žalos pinigine išraiška dydis taikant remonto kaštų metodą tik 5 742,73 Eur, jokia didelio neatsargumo problema šioje byloje neegzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Savasties logistika“ iš atsakovo FHU Tinex P. R. 2 250 Eur nuostolių atlyginimo, 40,68 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 290,68 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 362,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės priteisė 8,49 Eur, iš atsakovo 5 Eur pašto išlaidų.
9. Teismas, įvertinęs duomenis, kad talpos svoris – 1 940 kg, nustatė, jog maksimali kompensuotina suma pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau ir - CMR) 23 straipsnio 3 dalį yra 19 708,17 Eur (1940 x 8,33 x 1,21955). Kadangi atsakovas kompensavo 13 799,18 Eur, teismas padarė išvadą, jog galimas ir papildomų 5 908,99 Eur sumos nuostolių, jei jie patirti, kompensavimas. Kadangi ieškovės reikalaujama priteisti 5 900 Eur suma neviršija aukščiau nurodytos ribos, todėl, teismo nuomone, CMR 29 straipsnis, numatantis, kad šis ribojimas netaikomas, kai žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams, neaktualus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad krovinio apgadinimas buvo nulemtas ne jo kaltų veiksmų; nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovo vairuotojas nesilaikė saugumo reikalavimų ir dėl to apgadino krovinį.
10. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovė sumokėjo už visą krovinio, kurio dalį sudaro sugadinta talpa, nuvežimą, jai organizavus vežimą iš naujo, dalis vežimo išlaidų turi būti kompensuota. Taip pat nurodė, jog konvencija nesieja vežimo mokesčio su sutaisyto gaminio vežimu. CMR 23 straipsnio 4 dalis numato kompensuoti užmokestį už vežimą proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio, t. y. kompensuoti užmokestį (jo dalį) už tą vežimą, kurio metu krovinys prarastas (sugadintas).
11. Teismas nustatė, kad dviejų talpų gabenimas kainavo 4 500 Eur; kadangi viena talpa buvo priimta, teismas sprendė, jog ieškovė atsakovui turėjo sumokėti pusę vežimo kainos, t. y. 2 250 Eur. Kadangi ji sumokėjo už visą vežimą bei patyrė išlaidų organizuodama naują vežimą, aukščiau nurodyta dalis jai priteistina iš atsakovo. Nors ieškovė faktiškai patyrė 5 900 Eur išlaidas už sutaisyto krovinio gabenimą į Airiją ir šios išlaidos išaugo dėl atsakovo kaltės, remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi, jai gali būti kompensuojama tik šių išlaidų dalis, nes konvencija vežėjo atsakomybę riboja. Teismo nuomone, šiai išvadai neturi reikšmės, kad vežimo kaina nepriklauso nuo gabenamų talpų kiekio, ir ieškovė už pakartotinį sutaisytos talpos nuvežimą patyrė daugiau išlaidų, nei už dviejų talpų pirminį vežimą. Pažymėjo, kad kitos išlaidos pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį nekompensuojamos.
12. Teismas nurodė, kad ekspertas, 2019 m. liepos 19 d. apžiūrėjęs ginčo talpą Lenkijoje, jos vertinimą atliko remdamasis tik informacija, gauta internete. Visgi esmine priežastimi, dėl ko nėra pagrindo laikyti, jog atsakovas, sumokėdamas 13 799,18 Eur, su ieškove visiškai atsiskaitė, teismas laikė tai, kad siuntėjas yra talpos gamintojas, suteikiantis klientui garantiją; jis turėjo pristatyti naują prekę, todėl su juo nederinti remonto kaštai nepagrindžia realių talpos remonto išlaidų bei patirtų nuostolių. Teismas sprendė, jog šiuo metu jas ginčyti ar atitinkamai nepriteisti/mažinti ieškovės nuostolių sumą, argumentuojant pernelyg didelėmis suremontuotos talpos gabenimo išlaidomis, nėra pagrindo.
13. Teismo vertinimu, sprendimas talpą grąžinti remontuoti į Lietuvą, įvertinus tiek sąnaudas, tiek gamintojo suteikiamą garantiją, buvo objektyvus, racionalus, protingas ir ekonomiškas. Teismas reikalavimą dėl nuostolių tenkino iš dalies, t. y. proporcingai sugadinto krovinio daliai.
14. Teismas, nustatęs, kad ieškovė pretenziją parengė 2019 m. rugsėjo 19 d., o atstovavimo sutartis su advokate sudaryta 2019 m. spalio 4 d.; tai, kad pretenzijoje nėra duomenų, jog ją rengė advokatė, tai, kad nesant atstovavimo sutarties, pastaroji neturėjo pagrindo ieškovei teikti teisinių paslaugų, o ieškovė už jas mokėti, tai, kad 2019 m. spalio 4 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nėra nurodyta, kad jos už pretenzijos parengimą, teismas reikalavimą dėl 133,10 Eur skolos išieškojimo išlaidų atmetė.
15. Teismas konstatavo, kad nuo 2 250 Eur sumos, remiantis CMR Konvencijos 27 straipsniu, yra pagrindas skaičiuoti 5 proc. metines palūkanas nuo kitos dienos po pretenzijos pareiškimo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki ieškinio teismui pateikimo, t. y. iki 2020 m. sausio 30 d. (2250x5/100/365x132), kurios sudaro 40,68 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovė UAB „Savasties logistika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį (87 Eur), apeliacinio skundo surašymo išlaidas (302,50 Eur), taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. CMR Konvencijos 29 straipsnis numato, kad vežėjo veiksmus prilyginus tyčiai ar dideliam neatsargumui, negali būti taikomi jokie Konvencijoje numatyti atsakomybės ribojimai – ne tik 23 straipsnio 3 dalis, taikoma krovinio vertei, atsižvelgiant į krovinio svorį (8,33 SDR / kg), bet ir 23 straipsnio 4 dalis, numatanti atlyginamų su vežimu susijusių išlaidų ribojimą, 23 straipsnio 5 dalis, numatanti atsakomybės ribojimą vežimo užmokesčio dydžiu, jei krovinys pristatomas pavėluotai, 11 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad praradusio krovinį lydinčius dokumentus vežėjo atsakomybė ribojama krovinio verte, ir kt.
16.2. Teismas nepagrįstai CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymą laikė neaktualiu, ir tame pačiame sprendime taikė CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, ribojančią kitų su vežimu susijusių išlaidų kompensavimą.
16.3. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovo veiksmai, dėl kurių krovinys sugadintas, laikytini tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu. Atsakovas nepaisė kelio ženklo, draudžiančio važiuoti transporto priemonėms, kurių aukštis didesnis nei 3,7 m.; vežėjas apie krovinio aukštį buvo informuotas vežimo sutartyje ir turėjo pareigą pasirinkti saugų maršrutą. Bandymas pravažiuoti po tiltu, esant aukštį ribojančiam kelio ženklui, laikomas klasikiniu tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo pavyzdžiu tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teismų praktikoje. Apeliantės įsitikinimu, svarbu ir tai, kad tilto kliudymas įvyko maždaug už 200 km nuo pakrovimo vietos Alytuje, tačiau apie įvykusią avariją ir krovinio sugadinimą atsakovas niekam nepranešė, tęsė sugadinto krovinio vežimą, todėl 5 900 Eur nuostoliai atsirado ir dėl atsakovo kaltės, laiku neinformavus apie krovinio sugadinimą vežimo metu. Pastarasis veiksmas galėtų būti laikomas tyčiniu veiksmu, grubiu sutarties šalių bendradarbiavimo ir ekonomiško sutarties vykdymo pareigos pažeidimu, sutarties sąlygos nedelsiant pranešti apie pastebėtus pervežimo procedūros neatitikimus pažeidimu. Atsakovo vairuotojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo požymius, tiek subjektyviuosius, kadangi profesionaliam vežėjui negalėjo būti nežinoma nei kelio ženklų reikšmė, nei sutartyje nurodyto krovinio aukščio reikšmė, nei pasekmės, kurios atsiras laiku nepranešus apie sugadintą krovinį. Tokie atsakovo veiksmai laikytini tiek sąmoningais, tiek pakankamai tikslingais veiksmais, kuriais buvo siekiama nuslėpti krovinio sugadinimą, ir būtent dėl to ženkliai padidinti nuostoliai.
16.4. Net ir atmetus argumentus dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo, ieškinys turėjo būti tenkinamas visiškai, nes ieškinio sumą sudarančios krovinio pristatymo išlaidos laikytinos krovinio taisymo išlaidų dalimi. Pasak apeliantės, krovinio vežimas iš Airijos į Alytų ir atgal į Airiją nelaikytinas papildomu krovinio vežimu. Pripažinęs, kad poreikis remontuoti sugadintą talpyklą gamintojo įmonėje Alytuje buvo objektyvus, racionalus, protingas ir ekonomiškas, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad tokio remonto atlikimui sugadintą talpyklą būtina pristatyti iš Airijos į Alytų, ir, atlikus taisymą, pristatyti pirkėjui. Toks pristatymas kompensuotinas pagal CMR Konvencijos 25 straipsnį ir 23 straipsnio 1-3 dalis. Tokių pavyzdžių yra ir teismų praktikoje.
16.5. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 133,1 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su pretenzijos pareiškimu atsakovei. Nurodė, kad po 2019 m. rugsėjo 19 d. pretenzijos pateikimo atsakovui kompensavus 13 799,18 Eur nuostolių dalį, 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo pateikta kita - ieškinio sumos (5 900 Eur) - ikiteisminė pretenzija, kurios išlaidas ieškovė prašė priteisti. 2019 m. spalio 4 d. Atstovavimo sutartis Nr. SVL 2019 (2) numatė teisę reikšti pretenzijas. Tą pačią dieną ieškovei avansu buvo pateikta PVM s/f Nr. RDA 2019-164; šalys buvo susitarusios, kad už teisinę pagalbą ikiteisminėje stadijoje ieškovė apmokės advokatui 133,1 Eur. Ikiteisminės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ieškovė prašė pagrįstai.
17. Trečiasis asmuo UAB „Icto“ atsiliepime prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jei žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams. Atsižvelgiant į ieškovės apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas turėjo teisinį pagrindą atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams, ir tuo pagrindu taikyti neribotą vežėjo atsakomybę.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies netenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių sugadinus krovinį atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 7 d. AB „Astra“ kreipėsi į UAB „Icto“ dėl keturių talpų nuvežimo iš Alytaus gamyklos AB „Astra“ į 4RJX+H4 Garrankeel, Airiją. UAB „Icto“ kreipėsi į ieškovę; ieškovė 2019 m. birželio 7 d. pateikė pervežimo užsakymą atsakovui FHU Tinex P. R. pervežti keturias talpas dviem automobiliais, taikant 4 500 Eur frachto tarifą. Atsakovas 2019 m. liepos 11 d. pristatė gavėjui Airijoje keturias talpas, iš kurių trys buvo iškrautos, o viena neiškrauta, nes atvežta sugadinta. Ši talpa grąžinta AB „Astra“ taisymui. Atsakovas už vežimo paslaugas 2019 m. liepos 11 d. išrašė ieškovei dvi 4 500 Eur sumos (kiekviena iš jų) sąskaitas - faktūras Nr. 423/2019 ir 424/2019. Ieškovė pagal jas su atsakovu atsiskaitė įskaitymo būdu. Sutaisius talpą, UAB „Icto“ kreipėsi į ieškovę dėl talpos nuvežimo į Airiją ir sudarė su ja priedą prie krovinio pervežimo sutarties dėl nemokamo vežimo, o ieškovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku pasiūlė šį vežimą atlikti atsakovui. Pastarasis nuvežti talpą į Airiją atsisakė. Ieškovė pateikė pervežimo užsakymą kitam vežėjui, t. y. FPHU RASTA s.c. R. P., M. P., kuris nugabenęs talpą į Airiją, išrašė 5 900 Eur sumos sąskaitą faktūrą, o pastaroji ją 2019 m. spalio 16 d. apmokėjo. 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovė pareikalavo, kad atsakovas atlygintų 13 799,18 Eur nuostolius dėl talpos remonto; taip pat pateikė pretenziją dėl 5 900 Eur nuostolių už papildomas transportavimo išlaidas. Atsakovas ir jo draudikas Warta kompensavo ieškovei 13 799,18 Eur už talpos remontą. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 5 900 Eur nuostolių, 106,68 Eur palūkanų, 133,10 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
21. CMR konvencijos, dėl kurios taikymo šalių teisiniams santykiams ginčo nėra, 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.
22. Pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktą, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis atsakingas už ginčo talpos sugadinimą, tačiau nesutiko, kad turi atlyginti ieškovo nuostolius dėl sutaisytos talpos pristatymo gavėjui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės reikalaujama 5 900 Eur suma neviršija pagal CMR 23 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos ribos, padarė išvadą, kad CMR 29 straipsnis neaktualus. Konstatavęs, jog Konvencija neįpareigoja vežėjo sutaisytą krovinį nugabenti siuntėjui (atlikti naują vežimą), tačiau numato pareigą kompensuoti užmokestį (jo dalį) už tą vežimą, kurio metu krovinys prarastas (sugadintas), atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nepriimta pusė krovinio, o ieškovė sumokėjo už visą vežimą bei patyrė išlaidų organizuodama naują vežimą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė pusę vežimo kainos, t. y. 2 250 Eur.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog skubota išvada, kad CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymas neaktualus, neatlikta atsakovo kaltės formos analizė turėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui. Teigia, kad kvalifikavus atsakovo veiksmus kaip tyčiai prilyginamą didelį neatsargumą, teismas negalėjo taikyti jokio atsakomybės ribojimo, įskaitant numatytąjį 23 straipsnio 4 dalyje. Taip pat apeliantės įsitikinimu, net ir atmetus argumentus dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo, ieškinys turėjo būti tenkinamas visiškai, nes ieškinio sumą sudarančios krovinio pristatymo išlaidos laikytinos krovinio taisymo išlaidų dalimi. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.
25. Apeliantė visiškai pagrįstai nurodo, kad pripažinus, jog poreikis remontuoti sugadintą talpyklą gamintojo įmonėje Alytuje buvo objektyvus, racionalus, protingas ir ekonomiškas, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad tokio remonto atlikimui sugadintą talpyklą būtina pristatyti iš Airijos į Alytų, ir, atlikus taisymą, pristatyti pirkėjui, ir tai yra neišvengiama taisymo proceso dalis. Pažymėtina, kad toks nuostolio (nuvertėjimo) nustatymo būdas neprieštarauja CMR 25 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes neviršija krovinio vertės. Šiuo atveju reikšminga tai, kad sugadintas vientisas produktas, objektas pagamintas gavėjui pagal individualų užsakymą, ir gavėjas sutiko priimti pataisytą krovinį. Pasirinkus minėtą nuostolių pašalinimo būdą - taisymą, pristatant į gamybos vietą (atsakovas iš esmės jo nenuginčijo), pagal kurį ir nustatomas krovinio nuvertėjimas, jo vežimo remontui išlaidos nelaikytinos nauju vežimu. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, už šio krovinio gabenimą ieškovė būtų patyrusi tik teismo nurodyto dydžio (2 250 Eur) išlaidas; akivaizdu, kad krovinio grąžinimą bei pakartotinį vežimą sąlygojo atsakovo netinkamai įvykdytas pervežimas bei būtinybė taisyti krovinį. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, bendra kompensacijos suma neviršija CMR 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos ribos, todėl ieškovės reikalavimas dėl krovinio grąžinimo išlaidų atlyginimo turėjo būti patenkintas visiškai.
26. Tai, kad krovinio vežimo taisymui sąnaudos gali būti laikomos krovinio nuvertėjimo dalimi, galima spręsti ir iš kasacinio teismo išvadų 2017 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017, kurioje apeliacinės instancijos teismas buvo nustatęs, kad „pažeistą krovinį pervežti atgal gamintojui, suremontuoti ir vėl atvežti į Jonavą kainuotų brangiau nei naujos dalys. Byloje esantis 2015 m. balandžio 27 d. defektų aktas patvirtina, kad, atsižvelgiant į pažeidimų mastą ir prekių specifiką (stumdomos baseino uždengimo konstrukcijos), suremontuoti pažeistas detales yra ekonomiškai netikslinga. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių savo atsikirtimus dėl ieškovės nurodytų patirtų nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos išvada, kad dėl sugadinimo krovinio dvi dalys nuvertėjo visiškai, yra pagrįsta“.
27. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kaip tokią, ir ją tęsdama bei pildydama, teisėjų kolegija konstatavo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).
28. Minėta, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovės patirtos pataisyto krovinio grąžinimo išlaidos susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo netinkamu pervežimo įvykdymu, todėl net ir pripažįstant, kad šios išlaidos priskirtinos kitoms išlaidoms pagal CMR 23 straipsnio 4 dalį, jos turi būti kompensuotos.
29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl CMR 29 straipsnio nuostatų taikymo, yra neaktualus, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybės ribas, nepagrįstai sutaisyto krovinio grąžinimo išlaidas priskyrė išlaidoms už naują vežimą, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo, ir šį ieškovės reikalavimą tenkinti visiškai.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 133,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su pretenzijos pareiškimu atsakovui.
32. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad likusios nepadengtos nuostolių dalies, t. y. 5 900 Eur, kompensavimui ieškovė pateikė atsakovui 2019 m. lapkričio 27 d. pretenziją, ir kad bandydama ikiteismine tvarka gauti nuostolių atlyginimą iš atsakovo, patyrė 133,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi. Kartu su ieškiniu pateikta 2019 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartis, sudaryta su advokate R. A., jos vardu atsakovui parengta 2019 m. lapkričio 27 d. pretenzija dėl 5 900 Eur sumokėjimo. Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė 2020 m. vasario 28 d. pateikė 2019 m. spalio 4 d. advokatės R. A. išrašytą 133,10 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą RDA Nr. 2019-164 (už teisinę pagalbą, konsultacijas nuostolių atlyginimo ir skolos įskaitymo klausimais, FHU Tinex P. R.), tos pačios dienos sąskaitos išrašą, patvirtinantį minėtos sąskaitos apmokėjimą.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškovė prašo paminėtų išlaidų už 2019 m. rugsėjo 19 d. pretenzijos parengimą, nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų, kad ją rengė advokatė. Ieškovei pateikus įrodymus apie konkrečias advokatės suteiktas paslaugas (parengtą ir atsakovui išsiųstą pretenziją), aplinkybė, kad sąskaitoje teisinės paslaugos apibūdintos kaip teisinė pagalba, konsultacijos, bet ne kaip pretenzijos pareiškimas, neriboja teisės reikalauti atlyginti išlaidas už minėtas paslaugas.
34. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, šios įstatymo nuostatos sudaro pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 133,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas šis reikalavimas, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, iš atsakovo ieškovei priteistina 133,10 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
35. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstu reikalavimą dėl 2 250 Eur nuostolių priteisimo, ieškovės reikalavimą dėl 106,68 Eur palūkanų tenkino iš dalies, priteisdamas 40,68 Eur palūkanų. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, reikalavimą dėl 106,68 Eur palūkanų priteisimo taip pat tenkina visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
38. Pakeitus skundžiamą sprendimą, t. y. ieškovės reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 667 Eur, padidinant iš ieškovės atsakovui priteistą 362,93 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 667 Eur dydžio ir valstybei iš ieškovės priteistą 8,49 Eur pašto išlaidų dydį iki 13,49 Eur pašto išlaidų sumos, priteistinos iš atsakovo.
39. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 87 Eur žyminis mokestis ir 302,50 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovei UAB „Savasties logistika“, j. a. k. 304268746, iš atsakovo FHU Tinex P. R., j.a.k. 5422711720, 5 900 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus eurus) nuostolių atlyginimo, 106,68 Eur (vieną šimtą šešis eurus 68 ct) palūkanų, 133,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 10 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 139,78 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 1 667 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo FHU Tinex P. R. 13,49 Eur (trylika eurų 49 ct) pašto išlaidų valstybei.“
Priteisti ieškovei UAB „Savasties logistika“ iš atsakovo FHU Tinex P. R. 389,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė