Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-07][nuasmeninta nutartis byloje][TA-82-520-2015].docx
Bylos nr.: TA-82-520/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 188721990 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Procesiniai terminai:
Termino atnaujinimas
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. TA-82-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03394-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo, priėmimo klausimą.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 1 039,15 Eur (3 588 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo, 96 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

 

II.

 

Pareiškėjas V. R. 2015 m. birželio 9 d. (pagal spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m gegužės 25 d. sprendimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti pateiktas iki 2015 m. birželio 8 d., tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2015 m. birželio 9 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

 

III.

 

Pareiškėjas V. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. liepos 9 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas padavė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti.

Pareiškėjas paaiškina, kad apeliacinį skundą įteikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus būrio viršininkui 2015 m. birželio 8 d. apie 11 val. Pareiškėjas nurodo, kad laiškas, kuriame buvo siunčiamas teismo sprendimas, Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas 2015 m. birželio 2 d., ir tik kitą dieną perduotas pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, jog apeliacinį skundą parengė per 14 dienų nuo teismo sprendimo gavimo, todėl mano, kad tai sudaro pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV.

 

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pagrįstumo.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 25 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. birželio 8 d. Pareiškėjas pirmą kartą apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. birželio 9 d., antrą kartą – 2015 m. liepos 7 d., taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodo, jog apeliacinį skundą įteikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus būrio viršininkui 2015 m. birželio 8 d. apie 11 val., tačiau šią aplinkybę paneigia Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta Siunčiamų nuteistųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų apskaitos žurnalo kopija. Iš šio žurnalo kopijos bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikto paaiškinimo nustatyta, kad pareiškėjo apeliacinis skundas būrio viršininkui buvo įteiktas ir užregistruotas 2015 m. birželio 9 d.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo tinkamai pranešta ir jis buvo išreiškęs valią bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 59). 2015 m. gegužės 25 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui (b. l. 137–138). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, į kurį buvo perkeltas pareiškėjas, gautas 2015 m. birželio 2 d., pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas jam buvo įteiktas kitą dieną, t. y. birželio 3 dieną, vadinasi, pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžiamą teismo sprendimą gavo iki termino paduoti apeliacinį skundą pabaigos likus 5 dienoms.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nepaaiškina ir nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Iš pareiškėjo prašymo galima spręsti, jog, galbūt pareiškėjas termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą motyvuoja tuo, kad teismo sprendimas jam buvo įteiktas likus 5 dienoms iki termino paduoti apeliacinį skundą pabaigos.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Kaip buvo pažymėta, skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Nors pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimą gavus 2015 m. birželio 3 d. terminas apeliaciniam skundui paruošti sutrumpėjo, tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, tačiau to nepadarė.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios lėmė ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir atsisakoma priimti jo apeliacinį skundą (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo V. R. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

 

Artūras Drigotas

 

 

Dalia Višinskienė