Civilinė byla Nr. 3K-3-22/2006
Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2006 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo
Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės
(pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d.
sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Forumo rūmai“ ieškinį atsakovui V. P. dėl
sutarties nutraukimo ir 6000 Lt skolos priteisimo, atsakovo V.
P. priešieškinį ieškovui UAB „Forumo rūmai“ dėl 6000 Lt skolos.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovo 2003 m.
gruodžio 22 d. sudarytą verslo modelio sukūrimo ir verslo scenarijų
prognozavimo autorinę sutartį, priteisti 6000 Lt skolos, 5 proc. metinių
palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 280 Lt
bylinėjimosi išlaidų; nurodė, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo per 30 dienų
nuo jos sudarymo sukurti autorinį kūrinį – verslo vykdymo scenarijų, kas
ketvirtį pakeisti faktinius duomenis ir verslo vykdymo tendencijas,
perskaičiuoti pagrindinį verslo vykdymo scenarijų, pateikti ataskaitą Excel
formatu (sutarties 1, 2 punktai); pagal sutarties 3 punktą atsakovas
įsipareigojo suvesti kiekvieno mėnesio faktinius duomenis ir pagrindinį verslo
vykdymo scenarijų perskaičiuoti per tris dienas nuo PNA (pelno nuostolių ataskaita),
balanso duomenų pateikimo dienos. Ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui
atlyginimą sutarties 7–13 punktuose nustatyta tvarka; vykdydamas sutarties 11.1
punktą, 2003 m. gruodžio 31 d. sumokėjo atsakovui 6000 Lt, tačiau šis neįvykdė
sutarties 2 punkte nurodyto įsipareigojimo; gauto avanso negrąžino, nors jam
buvo pareikšta pretenzija. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir
nepavykus išspręsti ginčo derybomis, šalių sudaryta sutartis ieškovui tapo
nenaudinga ir nebereikalinga.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo
6000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų iki sprendimo visiško įvykdymo ir
bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad darbai pagal sutartį buvo pradėti
po sutarties pasirašymo, tačiau užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, bet šalių
sutarimu, ieškovui neparengus visų duomenų, būtinų sutarties objektui sukurti.
Šalys bendradarbiavo iki 2004 m. vasario 25 d., nes susirašinėjo, keitėsi
duomenimis, ir ieškovas nereiškė pretenzijų dėl sutarties vykdymo, dėl to
suprato, kad šį sutarties vykdymas tenkino; tik pasikeitus ieškovo
administracijai, šalims nepavyko tęsti bendradarbiavimo, nors atsakovas siūlė
išspręsti ginčą derybomis. Atsakovas nurodė, kad įsipareigojimus pagal sutartį
jis įvykdė iš dalies, nes sukūrė pirmą verslo vykdymo scenarijų, tačiau jų
negalėjo toliau vykdyti, nes ieškovas neteikė tam reikalingų duomenų; liko jam
skolingas 6000 Lt.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio
22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad
sutarties objektas yra nekonkretus, dėl to negalima nustatyti tikrųjų šalių
įsipareigojimų pagal ją; prieštaringu vertintas atsakovo aiškinimas, kad
ieškovas verslo planui sukurti neteikė reikiamos informacijos; pripažinta, kad
byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo turimą verslo modeliavimo programą,
kurią šis turėjo panaudoti, kurdamas autorinį kūrinį; teismas padarė išvadą,
kad šalys nesutarė dėl sutarties objekto, dėl to šios įvykdymas tapo neįmanomas
nuo jos pasirašymo dienos; šalys skirtingai vertino prisiimtų įsipareigojimų
turinį bei jų įgyvendinimo metodus; atsakovo veiksmai, sudarant sutartį,
pripažinti nerūpestingais ir neapdairiais, nes šis neįvertino ieškovo galimybės
teikti verslo modeliavimo programai atitinkančią informaciją; tuo tarpu
ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad verslo modelis bus sukurtas pagal jų turimą
informaciją. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neatliko sutartyje nustatytų
darbų; elektroniniai laiškai, atsakovo pateikti į bylą, teismo vertinimu, nėra
pagrindas išvadai apie atlikto darbo apimtį ir jo įgyvendinimo galimybes.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą,
2005 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m.
gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad atsakovas veikė nerūpestingai ir neapdairiai,
neįvertino ieškovo galimybės teikti atsakovui šio sukurtai verslo modeliavimo
programai reikiamą informaciją. Kolegija nurodė, kad pagal CK 6.38 straipsnį
prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais
pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas
neįvykdė sutartinio įsipareigojimo per 30 dienų sukurti pirmą verslo vykdymo
scenarijų ir neįrodė, jog ieškovas jam neteikė reikiamos informacijos šiam
scenarijui sukurti; nurodė, kad pagal CK 6.215 straipsnį sutarties neįvykdymu
laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant
netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus
miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1
d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 117,
119, 124 straipsnius, nes 2004 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdis nevyko, tačiau
byloje užfiksuotas kaip įvykęs, nurodant, jog šalys į posėdį neatvyko.
2. Pirmosios instancijos
teismas neteisingai taikė CPK 55 straipsnį, nes nesvarstė ieškovo tinkamo
atstovavimo pirmosios instancijos teisme klausimo, taip pat generalinio
direktoriaus tinkamo atstovavimo ieškovui teisme klausimo; ieškovo atstovė
nepateikė CPK 57 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo. Apeliacinės
instancijos teismas nepasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
3. Teismų
išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė priešieškinio
reikalavimus, yra nepagrįsta, nes neatsižvelgta į ginčijamos sutarties dalyko
sudėtingumą, nulėmusį tai, jog atsakovas galėjo pagrįsti reikalavimą tik
nedidele rašytinių įrodymų dalimi, t. y. šalių susirašinėjimu, liudytojų
parodymais. Šiais įrodymais patvirtinamas autorinio kūrinio sukūrimo faktas;
kilus abejonių dėl ginčijamos sutarties objekto turinio kokybės, teismai tai
turėjo patikrinti CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, ekspertų
išvadomis. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų
vertinimo principą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
praktikos dėl įrodymų vertinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje
byloje AB „Kauno baldai“ prieš UAB „Skraja“, bylos Nr. 3K-3-1005/2003; 2001
m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. prieš Knygų prekybos
valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialą, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002
m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; ir kt.).
4. Netinkamai taikytas CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintas įpareigojimas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principų reikalavimus, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros,
kartu teikiant pirmenybę silpnesnės šalies interesams. Ginčo sutartyje
atsakovas yra silpnoji šalis. Kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų,
sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus,
sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį,
sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pasikeitus ieškovo
administracijai, ši nepritarė sutarties vykdymui, nesutiko su sutarties
objektu, turiniu, vykdymo forma, kartu neinicijavo šios sutarties sąlygų
pakeitimo ar jų tikslinimo; laikydama, kad yra esminių sutarties pažeidimų –
jos nenutraukė.
5.
Nenagrinėjo ir nesiaiškino esminės sutarties sąlygos – sutarties dalyko esmės
(CK 6.193 straipsnis). Pagrindinį darbą, t. y. verslo modeliavimo programą,
atsakovas sukūrė iki šios sutarties pasirašymo; ginčo sutartimi įsipareigojo
sukurti autorinį kūrinį, t. y. verslo vykdymo scenarijų, apimantį pelno
nuostolių ataskaitą, balansą, piniginius srautus, koeficientinę analizę ir
apyvartumų bloką, apskaičiuotus dešimčiai metų, panaudojant nurodytą programą,
nes ši yra sutarties pagrindas – įdiegus į ją ieškovo duomenis, taip būtų
sukurtas verslo vykdymo scenarijus. Teismai šių aplinkybių netyrė, dėl to
nenustatė sutarties turinio, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
praktikos, kad, nustatant sutarties turinį, lemiamą reikšmę turi tikrieji šalių
ketinimai, tikroji valia, o ne vien tik rašytinės sutarties gramatinis tekstas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998
m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio
draudimo valdybos Visagino miesto skyrius prieš UAB „Rina“, bylos Nr.
3K-3-21/1998; 2000 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. prieš
Lazdijų rajono savivaldybę, bylos Nr. 3K-3-215/2000).
6. Aiškindami
šalių įsipareigojimus pagal sutartį, teismai neteisingai taikė CK 6.193
straipsnį. Atsakovas įsipareigojo sukurti autorinį kūrinį, panaudodamas
užsakovo finansinius duomenis; remdamiesi šiuo punktu, teismai siaurinamai
aiškino ieškovo pareigą pateikti atsakovui tik tuos duomenis, kuriuos šis turi;
atsakovas, tardamasis dėl sutarties vykdymo, negalėjo numatyti, kad jam nebus
pateiktos balanso, pelno nuostolių ataskaitos, nes sutarties esmė apima šių
finansinių duomenų adaptavimą. Teismai, aiškindami sutartį, neteisingai nustatė
sutarties šalių pareigas, kad esą atsakovas pats turėjo rinkti reikalingus
finansinius duomenis. Pagal sutarties 12, 13 punktus ši pareiga tenka ieškovui;
be to, pripažintina, kad bendradarbiavimas elektroniniu paštu, keičiantis
rašytine medžiaga, yra tinkama racionalaus bendradarbiavimo forma, ir tai
netiesiogiai nurodyta sutartyje – ataskaitos pateikiamos Excel formatu,
t. y. elektroninėmis susisiekimo priemonėmis.
7. Teismai neteisingai įvertino, kad atsakovui
išmokėta 6000 Lt avanso. Atlyginimo už nurodytus darbus apmokėjimo tvarka
nustatyta sutarties 11 punkte, jame nenustatytas avansinis mokėjimas. Darbus
pagal sutartį atsakovas pradėjo iš karto po to, kai ji buvo šalių pasirašyta,
dėl to sumokėti 6000 Lt vertintini kaip atlyginimas už darbą ir negali būti
išieškoti iš atsakovo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį
atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovas nesutinka
su kasacinio skundo argumentais, kad teismai neteisingai įvertino šalių
sutartinius santykius, aiškino ginčo sutarties dalyką. Sutartis buvo sudaryta
dėl verslo vykdymo scenarijaus sukūrimo, o verslo modeliavimo programa, apie
kurią kalbama kasaciniame skunde, yra tik priemonė sutarties objektui sukurti.
Tikrieji šalių ketinimai buvo įtvirtinti sutarties 1 punkte, tačiau atsakovas
nėra pateikęs ieškovui sukurto šio sutarties objekto ar jo dalies, nėra darbų
priėmimo–perdavimo aktų; kai kurių duomenų pavėluotas pateikimas atsakovui
nelaikytinas sutarties neįvykdymo priežastimi; atsakovas nesigilino į sutarties
objektą, paviršutiniškai kūrė verslo vykdymo scenarijų. Teismai nepriskyrė
atsakovui pareigos savarankiškai rinkti duomenis, reikalingus kūriniui sukurti;
atsakovas nebendravo su padalinių vadovais, nesigilino į finansines įmonės
problemas, t. y. nesistengė pažinti įmonės, kuriai kūrė verslo vykdymo
scenarijų.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje
nustatytos aplinkybės
Šalys 2003 m. gruodžio 22 d.
sudarė verslo modelio sukūrimo ir verslo scenarijų prognozavimo autorinę
sutartį. Ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. atsakovui sumokėjo 6000 Lt. Teismai
nustatė, kad atsakovas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo per 30 dienų sukurti
pirmą verslo vykdymo scenarijų; priteisė ieškovui iš atsakovo 6000 Lt šiam
nepagrįstai išmokėto avanso.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus
ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353
straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas – procesinės ir
materialinės teisės normų taikymas, aiškinant šalių sudarytos sutarties turinį,
jos vykdymo aplinkybes.
Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę
laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir
pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių ginčas dėl sutarties turinio
sprendžiamas, taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo
taisykles. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji
sutarties šalių ketinimai; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti,
sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi (CK 6.193
straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos,
atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo
aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties aiškinimas yra fakto
klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose;
kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, pagal kasaciniame skunde
nurodytus argumentus patikrina, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai taikė
procesinės teisės normas, nustatydami byloje turinčias reikšmės aplinkybes, ar
teismo išvados atitinka materialinės teisės normas.
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus,
kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė
įrodinėjimą, įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
Pagal CPK įtvirtintą rungtyniškumo principą ginčo šalis turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178
straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė ginčo sutartimi prisiimto
įsipareigojimo per 30 dienų nuo sutarties sudarymo sukurti verslo vykdymo pirmą
scenarijų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ginčo sutarties
objekto turinio kokybės ekspertizės, teismai nelaikė būtinu tai daryti savo
iniciatyva. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tyrė ginčo sutarties
tikslą, turinį, šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį; įvertinę
rašytinius ir kitus įrodymus, teismai priėjo išvadą, kad sutarties objektas yra
nekonkretus, iš jo turinio negalima tiksliai nustatyti konkrečių šalių įsipareigojimų,
todėl nuo sutarties sudarymo dienos jos vykdymas buvo neįmanomas. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad ši išvada padaryta, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje
nustatytų įrodymų įvertinimo reikalavimų; taip pat nėra pagrindo sutikti su
kasacinio skundo argumentu, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos
formuluojamų laisvo įrodymų vertinimo principo taikymo taisyklių. Atsakovas
ginčo sutartyje įsipareigojo, panaudodamas savo sukurtą verslo modeliavimo
programą, pagal ieškovo turimus apskaitos duomenis ir žinomas verslo vykdymo
tendencijas sukurti verslo vykdymo scenarijų, apimantį pelno nuostolių
ataskaitą, balansą, piniginius srautus, koeficientinę analizę ir apyvartumų
bloką, apskaičiuotus dešimčiai metų. Sutartyje kalbama apie autorinio kūrinio –
verslo vykdymo scenarijaus – sukūrimą; pažymėtina, kad pagal Autorinių teisių
ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 18 dalį kūriniu laikomas originalus
kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo
meninės vertės, išraiškos būdo ar formos; autorių teisių objektais nelaikomi
idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai
ir kt. (Įstatymo 5 straipsnis). Sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties sąlygų ir
jos vykdymo, turi reikšmės šalių tarpusavio santykių teisinis kvalifikavimas.
Šalys sutarties dalyką pavadino kūriniu, tačiau būtų sudėtinga priskirti jį
literatūros, mokslo ar meno sričiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių
susitarimas savo esme labiau atitiko paslaugų teikimo atlygintiną sutartį, kurios
samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje. Šios rūšies sutarties dalykas –
nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus
objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo ir kt.), todėl CK
6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis paslaugomis;
šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam
tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, kad paslaugų
teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai,
susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio
teises ir pareigas, tačiau pažymėtina tai, kad paslaugos sutarties vykdymas
grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto
principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai,
kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pirmosios instancijos teismas
turėjo pagrindą vertinti, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu sutartį dėl
verslo modelio sukūrimo, veikė nerūpestingai ir neapdairiai; įsipareigodamas
per 30 dienų sukurti verslo vykdymo scenarijų, kuris apimtų įvairius
finansinius duomenis, apskaičiuotus 10 metų, atsakovas neįvertino ieškovo
galimybės pateikti jam reikalingą informaciją; teismas nurodė ir tą reikšmingą
aplinkybę, kad atsakovas turėjo sukurti verslo vykdymo scenarijų pagal turimą
verslo modeliavimo programą, tačiau, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo,
nepateikė teismui įrodymų apie tokios programos buvimą. Atsižvelgiant į
įstatyme nustatytą intelektualinių paslaugų teikimo reglamentavimą ir į teismo
nustatytas faktines aplinkybes, pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo
argumentas, kad atsakovas – sutarties vykdytojas – turėjo būti laikomas
silpnesne šalimi ir jo interesams teikiamas prioritetas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ištyrę ginčo sutarties turinį,
nustatę sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, priėjo teisingą išvadą, jog
atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo, todėl ieškovui
neatsirado prievolės mokėti jam atlyginimą (CK 6.2, 6.205 straipsniai);
ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, tolesnis jos vykdymas neįmanomas,
todėl sutartis pagrįstai nutraukta (CK 6.217 straipsnis). Skundžiami sprendimai
atitinka materialinės teisės normas, CK 1.5 straipsniuose įtvirtintus
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Kasacinio skundo argumentai dėl
nevisapusiško ginčo santykių ištyrimo ir neteisingo jų vertinimo atmestini.
Šalis siejo civiliniai sutartiniai, o ne darbo santykiai.
Atsakovas, gavęs dalį sutartyje už konkretaus objekto sukūrimą nustatytos
sumos, bet šio nesukūręs, privalo grąžinti ieškovui iš jo gautą pinigų sumą;
kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi darbo teisės nuostatomis dėl galimybės
išieškoti darbuotojui sumokėtą atlyginimą už darbą.
Kasacinio skundo argumentas dėl procesinės teisės
normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. posėdžio
protokole įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat argumentas, kad
2004 m. spalio 5 d. ir lapkričio 2 d. teismo posėdžiuose ieškovui buvo
netinkamai atstovaujama, todėl jo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, o
dėl atsakovo priešieškinio – galėjo būti priimtas sprendimas už akių,
atmestini, nes nurodytomis dienomis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, o tokios
teismo nutartys nėra kasacijos dalykas (CPK 340–341 straipsniai); tuo pačiu
pagrindu atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl apeliacinio skundo priėmimo
vilkinimo. Kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su šalių sudarytos sutarties
aiškinimu, jos vykdymo vertinimu atmestini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m.
gruodžio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas
Čaika
Virgilijus Grabinskas
Teodora Staugaitienė