Civilinė byla Nr. e2S-2562-565/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22138-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. rugsėjo 23 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. S. ieškinį atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą, ir UAB „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti laidavimą (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA–BK200510-1174/1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.87 straipsnio 4 dalį. Teismo sprendimu nustatyti, kad pastarasis laidavimas D. S. atžvilgiu pasibaigė kitą dieną (2006 m. balandžio 25 d.) po sutuoktinių R. K. ir K. K. laidavimo pasibaigimo; 2) pripažinti laidavimą (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA – BK200510-1174/1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kt.; 3) pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, kurį atliko/vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas juridinis asmuo UAB „Intrum Lietuva“, negaliojančiu (ab initio) (CK 1.78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 5 dalis ir kt.); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė, jog laidavimas pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA–BK200510-1174/1 pripažintinas pasibaigusiu, nes AB Sampo bankui ir AB Danske Bank A/S atsisakius sutuoktinių R. ir K. K. laidavimo už juridinį asmenį UAB „NBG grupė“ (pagrindinis skolininkas) bei palikus tik vieną vienintelį iš trijų solidarių laiduotojų D. S., D. S. neginčijamai teko ir laidavimo atsakomybės neproporcingas padidėjimas. Todėl, ieškovo vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Ieškovas taip pat remiasi CK 6.86 straipsniu, numatančiu laiduotojo atleidimą nuo atsakomybės tuo atveju, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, bei CK 6.87 straipsnio 6 dalimi, numatančia, jog laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Danske Bank A/S, būdamas kreditoriumi UAB „NBG grupė“ bankroto byloje, turėjo pareigą ginčyti neteisėtus BUAB „NBG grupė“ ilgalaikio turto pardavimus už nepagrįstai mažą kainą, tokiu būdu Danske Bank A/S turėjo galimybę skolą atgauti iš pagrindinio skolininko UAB „NBG grupė“. Teigia, jog kreditorius Danske Bank A/S be didesnių problemų galėjo atgauti visus paskolintus pinigus, tačiau pačio kreditoriaus Danske Bank A/S neveikimas ir abejingumas UAB „NBG grupė“ bankroto proceso metu lėmė, kad jis likusios negražintos paskolos sumos iki šiol neatgavo. Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiu (ab initio) 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo Danske Bank A/S galimai perleido UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teises į ieškovą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA–BK200510-1174/1, nurodydamas, jog UAB „Intrum Lietuva“ nepateikė tinkamų reikalavimo perleidimo faktą pagrindžiančių dokumentų ieškovui, ieškovas niekada nėra davęs sutikimo, kad reikalavimo teisės, kylančios iš 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties Nr. FA–BK200510-1174/1, būtų perleistos kitam asmeniui, taip pat, kad būtų perleisti ieškovo asmens duomenys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

3.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 buvo patenkintas ieškovo Danske Bank A/S ieškinys – iš atsakovų D. S., R. K. ir K. K. solidariai priteistas 50 000 Lt negrąžintas kreditas bei 5 991,77 Lt palūkanos, ir atmestas D. S. priešieškinis dėl 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties Nr. FA–BK200510-1174/1 pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovo Danske Bank A/S naudai iš atsakovų R. K. ir K. K. priteistas 50 000 Lt negrąžintas kreditas, 5 991,77 Lt palūkanos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. K. ir K. K. atmetė. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Ieškovas du kartus prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, tačiau jo prašymai buvo atmesti;

3.2.                      ieškovo pareikštas ieškinys yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 pareikštam ir išnagrinėtam jo priešieškiniui. Pirma, sutampa nurodytose bylose dalyvaujančios šalys. Antra, ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra tapačios. Nagrinėjamoje byloje ieškovas remiasi tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, t. y. tuo, kad Danske Bank A/S atsisakius laidavimo laiduotojų R. K. ir K. K. atžvilgiu, ieškovo padėtis neproporcingai pablogėjo. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis išnagrinėtoje civilinėje byloje dar pirmosios instancijos teisme rėmėsi atsakovai R. K. ir K. K., jos sudarė ginčo nagrinėjimo objektą. Nors šiuo atveju ieškovas reiškiamame ieškinyje nurodo kitą savo reikalavimų teisinį pagrindą, tai nekeičia išvados apie ieškinių pagrindo tapatumą, nes ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, o ne teisinis jų vertinimas. Trečia, ieškovo šioje byloje reiškiamas reikalavimas, nors pasirinktas kitas teisių gynybos būdas, laikytinas tapačiu. Civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 ieškovas reiškė reikalavimą laidavimo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, šioje civilinėje byloje jis reikalauja pripažinti laidavimą pasibaigusiu, t. y. siekia to paties teisinio rezultato, kaip ir išnagrinėtoje byloje – kad ieškovo prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį būtų panaikinta;

3.3.                      ieškovo reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia laikytinas išvestiniu iš reikalavimo laidavimą pripažinti pasibaigusiu, todėl pripažinus, kad teisme negali būti reiškiamas pagrindinis reikalavimas, atsisakoma priimti nagrinėti ir išvestinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Ieškovas D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo atskirojo skundo gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams Danske Bank A/S ir UAB „Intrum Lietuva“ disponuoti, įskaitant atlikti bet kokius išieškojimo vykdymo proceso veiksmus, perleisti, perduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į ginčo skolą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA–BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1.                      ieškovas ieškinyje pareiškė du reikalavimus dėl 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties Nr. FA–BK200510-1174/1, sudarytos tarp AB Sampo bankas ir laiduotojo D. S., pripažinimo pasibaigusia, tai yra: 1) prašė laidavimą pripažinti pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismo sprendimu nustatant, kad laidavimas D. S. atžvilgiu pasibaigė kitą dieną (2006 m. balandžio 25 d.) po sutuoktinių R. K. ir K. K. laidavimo pasibaigimo, ir 2) prašė laidavimą pripažinti pasibaigusiu CK 6.86 straipsnio, 6.87 straipsnio 6 dalies ar kitu pagrindu. Skundžiamoje nutartyje minėtas ieškinio reikalavimas apskritai neaptartas, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. CK 6.86 straipsnis ir CK 6.87 straipsnio 6 dalis yra savarankiškos ir nepriklausomos teisės normos (lyginant su 6.87 straipsnio 4 dalimi), besiskiriančios įrodinėjimu, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo ignoruotos;

4.2.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, kurį atliko/vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas juridinis asmuo UAB „Intrum Lietuva“, negaliojančiu (ab initio), yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti laidavimą pasibaigusiu. Šį reikalavimą reglamentuoja visiškai kitos teisės normos, tai yra CK 1.78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 5 dalis ir kt. Ieškovui nedraudžiama tuo pačiu ieškiniu teikti kelis reikalavimus, kurie galėtų būti teikiami teismui atskirais savarankiškais ieškiniais. Be to, ieškiniu ginčijamas 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoris galimai yra/buvo įvykdytas praėjus beveik 6,5 metų nuo civilinės bylos Nr. 2-1062-110/2014 iškėlimo teisme;

4.3.                      civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 buvo nustatyta, kad apie AB Sampo banko ketinimus ir/ar derybas su kitais dvejais solidariais laiduotojais sutuoktiniais R. ir K. K. dėl laidavimų panaikinimo, nei juridinis asmuo UAB „NBG grupė“, nei trečiasis solidarus laiduotojas D. S. net nebuvo informuoti, kaip to imperatyviai reikalauja įstatymai. AB Sampo bankui ir AB Danske A/S atsisakius sutuoktinių R. ir K. K. laidavimo už juridinį asmenį UAB „NBG grupė“ pagal mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr. BK-200510-1174 bei palikus tik vieną vienintelį iš trijų solidarių laiduotojų D. S., D. S. neginčijamai teko ir laidavimo atsakomybės neproporcingas padidėjimas. Šios esminės aplinkybės nuo skolininko juridinio asmens UAB „NBG grupė“ ir trečiojo solidaraus laiduotojo D. S. daugiau negu 8 metus buvo slepiamos, iki tol, kol patys sutuoktiniai R. ir K. K. su juos atstovavusiu advokatu atskleidė šią situaciją. Aplinkybių, kad AB Sampo bankas ir AB Danske A/S atsisakys sutuoktinių R. ir K. K. laidavimo už juridinį asmenį UAB „NBG grupė“ pagal mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr. BK-200510-1174 bei paliks tik vieną vienintelį iš trijų solidarių laiduotojų D. S., 2005 m. spalio mėn. sudarant laidavimo sutartį laiduotojas D. S. nenumatė ir tokių galimų padarinių neprisiėmė;

4.4.                      civilinės bylos Nr. 2-1062-110/2014 aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad, pirma, D. S. nurodytoje byloje priešieškiniu prašė teismo pripažinti laidavimą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės); antra, tiek apeliacinės instancijos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-370-565/2015, tiek ir vėliau aukštesnės instancijos teismai, dukart nagrinėję klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-5460-592/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1584-803/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1831-931/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-953-603/2020) bei atsisakę jį atnaujinti, aiškiai išdėstė poziciją, kad klausimas dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį D. S. atžvilgiu turės būti nagrinėjamas naujoje (kitoje) civilinėje byloje. Tai reiškia, kad neliko kito teisinio būdo kaip išspręsti klausimą dėl laidavimo D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, kaip tik su nauju ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą;

4.5.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai yra tapatūs. Pirma, akivaizdžiai skiriasi byloje dalyvaujančios šalys: civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 be Danske Bank A/S ir D. S. šalimis buvo sutuoktiniai R. ir K. K., tuo tarpu šioje byloje – sutuoktinių R. ir K. K. nėra, o yra naujas atsakovas – UAB „Intrum Lietuva“. Antra, civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 ieškinio faktinės aplinkybės buvo siauresnės negu šioje civilinėje byloje, nes šioje civilinėje byloje atsirado nauji juridiniai faktai ir aplinkybės: 1) civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta svarbi nauja faktinė ir teisinė aplinkybė klausimui dėl laidavimo D. S. atžvilgiu pripažinimo pasibaigusiu pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį (iš)spręsti – sutuoktiniams R. ir K. K. pateikus 2006 m. balandžio 24 d. raštą ir dokumentus, Danske Bank A/S atsisakė sutuoktinių R. ir K. K. laidavimo už juridinį asmenį UAB „NBG grupė“ pagal mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr. BK-200510-1174; 2) be to, ieškovas prašo pripažinti laidavimą D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kitu pagrindu; 3) yra pareikštas reikalavimas teismo sprendimu pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 dieną sandorį, kurį atliko/vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas juridinis asmuo UAB „Intrum Lietuva“, negaliojančiu (ab initio). Trečia, CK 6.86 straipsnis ir CK 6.87 straipsnio 6 dalis yra savarankiškos ir nepriklausomos teisės normos lyginant su 6.87 straipsnio 4 dalimi ir besiskiriančios įrodinėjimu;

4.6.                      teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus (ieškinio dalykus). Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio dalykas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų (ieškinio dalykų) nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės;

4.7.                      ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams Danske Bank A/S ir UAB „Intrum Lietuva“ disponuoti, įskaitant atlikti bet kokius išieškojimo vykdymo proceso veiksmus, perleisti, perduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į ginčo skolą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo bankas ir laiduotojo D. S.. Nurodė, jog viešojoje erdvėje yra paskelbta informacija, kad Danske Bank A/S ir / ar kiti susiję su juo asmenys yra kaltinami pinigų plovimu tarptautiniu mastu ir kitais sunkiais ekonominiais nusikaltimais, kurių veiklą tiria Jungtinių Amerikos Valstijų FTB ir kitos užsienio šalių teisėsaugos institucijos; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Lietuvoje yra paskelbęs, kad stabdo ir artimiausiu metu išvis nutrauks aktyvią bankinę veiklą bei planuoja parduoti visą turimą banko (pa)skolų ir skolų portfelį užsienio asmenims. Teigia, jog šiuo atveju yra reali ir pakankama grėsmė, kad tolimesnis ginčo išieškojimas gali patekti/patektų į užsienio asmenų ir/ar subjektų rankas ir net palankaus ieškovui D. S. sprendimo atveju sprendimo įvykdymas gali tapti itin komplikuotas, sudėtingas ar realiai neįmanomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

6.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo. 

7.       Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

8.       Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naujus rašytinius įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 teiktą priešieškinį ir Danske bank A/S atsiliepimą į priešieškinį. Nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

9.       Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo. Matyti, jog naujai teikiamais įrodymais ieškovas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl civilinių bylų tapatumo, be to, teikiamų įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai priimami. Priėmęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus tiria ir vertina pagal pirmosios instancijos teisme taikomas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles kartu su įrodymais, ištirtais ir įvertintais pirmosios instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).

Dėl ieškinio tapatumo kitoje byloje pareikštam priešieškiniui, kaip teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.

10.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pateikė tapatų ieškinį, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutampa nurodytose bylose dalyvaujančios šalys, ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės bei ieškiniu reiškiami reikalavimai. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinių tapatumo. 

13.       Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

14.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1062-110/2014 pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. K., K. K. ir D. S. dėl skolos priteisimo solidariai bei pagal atsakovo D. S. priešieškinį ieškovui Danske Bank A/S dėl 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, trečiasis asmuo BUAB „NBG grupė“.

15.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas D. S. pareiškė ieškinį atsakovams Danske Bank A/S ir UAB „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

16.       Nors apeliantas teigia, kad skiriasi nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dalyvaujantys asmenys, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne šalių formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Konkrečiu atveju lyginamose civilinėse bylose (pagal išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštą priešieškinį ir šioje byloje pareikštą ieškinį), bylos šalys iš esmės sutampa, tai yra pagrindinis ginčas kilo dėl Danske Bank A/S ir D. S. sudarytos laidavimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ir civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 yra bylos šalių sutaptis. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, jog šioje byloje ieškovas pareiškė ne tik reikalavimus dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, bet ir reikalavimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp Danske Bank A/S ir UAB „Intrum Lietuva“, kuria ieškovo įsiskolinimas pagal neįvykdytą kreditavimo sutartį buvo perleistas UAB „Intrum Lietuva“, pripažinimo negaliojančia. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ieškiniu ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamoje byloje ieškiniu ginčijamu pradiniu sandoriu (laidavimu), kurio pagrindu ir buvo perduota reikalavimo teisė į ieškovą.

17.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra tapačios, nes ieškovas remiasi tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, tai yra tuo, kad Danske Bank AS atsisakius laidavimo laiduotojų R. K. ir K. K. atžvilgiu, ieškovo padėtis neproporcingai pablogėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Atsakovas D. S. minėtoje civilinėje byloje priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 7 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, nurodydamas, kad 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties sąlygos su juo nebuvo derintos, ieškovas iki ieškinio pareiškimo nereikalavo skolos iš atsakovo D. S. kaip iš trečiojo asmens laiduotojo. Atsakovas teigė, kad jo parašas laidavimo sutartyje buvo gautas apgaulės būdu, kartu su kredito limito sutartimi ir kitais dokumentais pateikiant atsakovui pasirašyti ir laidavimo sutartį, kurios tarp didelio dokumentų kiekio atsakovas galėjo nepastebėti. Tuo tarpu šioje byloje pateiktu ieškiniu, prašydamas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia, ieškovas remiasi aplinkybėmis, jog AB Sampo bankui ir AB Danske Bank A/S atsisakius sutuoktinių R. ir K. K. laidavimo už juridinį asmenį UAB „NBG grupė“ (pagrindinis skolininkas) bei palikus tik vieną vienintelį iš trijų solidarių laiduotojų D. S., D. S. neginčijamai teko ir laidavimo atsakomybės neproporcingas padidėjimas; taip pat, jog Danske Bank A/S, būdamas kreditoriumi UAB „NBG grupė“ bankroto byloje, turėjo pareigą ginčyti neteisėtus BUAB „NBG grupė“ ilgalaikio turto pardavimus už nepagrįstai mažą kainą, tokiu būdu Danske Bank A/S turėjo galimybę skolą atgauti iš pagrindinio skolininko UAB „NBG grupė“; kreditoriaus Danske Bank A/S neveikimas ir abejingumas UAB „NBG grupė“ bankroto proceso metu lėmė, kad jis likusios negražintos paskolos sumos iki šiol neatgavo.

18.       Bet kuriuo atveju, ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).

19.       Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 D. S. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 7 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas D. S. pareiškė ieškinį atsakovams Danske Bank A/S ir UAB „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, prašydamas: 1) pripažinti laidavimą (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA–BK200510-1174 /1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį. Teismo sprendimu nustatyti, kad pastarasis laidavimas D. S. atžvilgiu pasibaigė kitą dieną (2006 m. balandžio 25 d.) po sutuoktinių R. K. ir K. K. laidavimo pasibaigimo; 2) pripažinti laidavimą (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA – BK200510-1174 /1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kt.; 3) pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, kurį atliko / vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas juridinis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ negaliojančiu (ab initio).

21.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškiniai tapatūs, nes ieškovas pateiktu ieškiniu siekia to paties teisinio rezultato kaip ir išnagrinėtoje byloje, tai yra, kad ieškovo prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį būtų panaikinta.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstai pripažintas tapačiu priešieškinio dalykui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškinių dalykai negali būti laikomi tapačiais, kai vienu ieškiniu ieškovas prašė laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės, o kitu ieškiniu prašo laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalies, CK 6.86 straipsnio, 6.87 straipsnio 6 dalies pagrindais, kuriais pagal CPK 135 straipsnyje ar 143 straipsnyje nustatytą tvarką ieškovas D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 nesirėmė ir tokių reikalavimų nereiškė, todėl išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos D. S. nurodytos aplinkybės apie laidavimo sutarties pasibaigimą. Nors ieškovo interesas abiem atvejais iš esmės sutampa, ieškinių reikalavimais siekiama skirtingų teisinių tikslų, todėl ieškinių dalykas yra skirtingas. 

23.       Nagrinėjamu atveju nenustatytos visos trys ieškinių tapatumo sąlygos. Konstatavus skirtingą ieškinių pagrindą ir dalyką, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos ieškinys nėra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 išnagrinėtam priešieškiniui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ir ieškovo reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

24.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priimtinumo perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

25.       Atsisakydamas priimti ieškinį dėl ieškinių tapatumo, kitų ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė, taip pat nesprendė ieškinyje pareikštų procesinio pobūdžio klausimų (pvz. dėl žyminio mokesčio, laikinųjų apsaugos priemonių). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją.

26.       Ieškovas atskirajame skunde taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus sprendžiamas išsprendus ieškinio priėmimo klausimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo institutas yra išskirtinio pobūdžio. Šiuo atveju tokio instituto taikymui išskirtinio pobūdžio aplinkybių ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį bei perduoti ieškovo D. S. ieškinio dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė