Pranešėja B. Simonaitienė Kopija
Teisėja A. Jurgelienė Civilinė byla Nr. 2A-378-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko (-ės) Birutės Simonaitienės,
kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Liudvikos Tupienės,
sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,
dalyvaujant ieškove K. G., ieškovės atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui V. G., atsakovo atstovei advokatei Dianai Oseckienei, trečiajam asmeniui R. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ir atsakovo V. G. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui R. G. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė K. G. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą - kas mėnesį po 575 Lt mokamų periodinių išmokų nuo pilnametystės dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, ir bus ne vyresnė negu 24 metų amžiaus; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas, kuris po santuokos nutraukimo gyvena atskirai nuo ieškovės šeimos. Teigė, jog iš atsakovo ieškovės išlaikymui, kol buvo nepilnametė, buvo priteistas išlaikymas turtu: pastatu kavine - baru, esančiu (duomenys neskelbtini), ratų montavimo ir balansavimo įranga. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete, mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko (duomenys neskelbtini), joje organizuojama 10 užsiėmimų per metus. Ieškovė teigė ketinanti užbaigti mokslus vidurinėje mokykloje, išlaikyti egzaminus ir studijuoti toliau aukštojoje mokykloje, nes mokslas sekasi gerai. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) neteikia ieškovei paramos, nors parama yra būtina, nes ji neturi jokio nekilnojamojo turto ir negauna darbinių pajamų. Teigė neturinti galimybės dirbti, nes beveik visą dieną užima mokslai mokykloje ir pamokų ruošimas namuose. Ieškovė nurodė, jog ją kol kas visiškai išlaiko motina R. G., tačiau, ieškovės manymu, tai nepanaikina atsakovo pareigos išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką. Paaiškino, kad ieškovės motina gauna minimalų atlyginimą, ir šių pajamų neužtenka ieškovės bei jos nepilnametės sesers poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodė gyvenanti motinai priklausančiame (duomenys neskelbtini) bute, tačiau negalinti prisidėti prie buto komunalinių paslaugų apmokėjimo, nes neturi pajamų, nors naudoja vandenį, šilumą, elektrą, dujas. Ieškovės apskaičiavimu jos pragyvenimui kas mėnesį reikia apie 1100 - 1200 Lt. Be to, ieškovė naudoja kontaktinius lęšius, kas pusmetį jiems išleidžia 120 Lt, (duomenys neskelbtini) metams kainuoja 240 Lt, dar papildomai išleidžiama apie 17 Lt kelionėms autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), važinėjant į šiuos užsiėmimus, taip pat bilietams iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekia įgyti teisę vairuoti transporto priemones, vairavimo kursai jau yra apmokėti (800 Lt). Ieškovės nuomone, atsakovas turėtų teikti jai išlaikymą, kuris sudarytų 50 procentų išlaidų, reikalingų pragyvenimui kas mėnesį (tai sudarytų 575 Lt). Nurodė, kad atsakovas turi individualią įmonę, kuri užsiima padangų montavimu-balansavimu, todėl neabejotinai turi galimybę teikti prašomą paramą. Ieškovės teigimu, ieškovei ir jos seseriai L. priklausęs turtas: kavinė - baras, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 22000 Lt. Gauti pinigai (11000 Lt) daugiau kaip pusę metų buvo naudojami ieškovės kasdieninių poreikių tenkinimui. Sulaukusi pilnametystės, ieškovė šių pinigų jau nebeturėjo
Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. G. išlaikymą jo pilnametei dukrai ieškovei K. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 350 Lt nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniame skyriuje ir ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai. Kitoje reikalavimo dalyje ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: 1) priteisė iš atsakovo V. G. 1080 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei K. G.; 2) priteisė iš atsakovo V. G. 126 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt pašto išlaidų valstybei; 3) priteisė atsakovui V. G. iš ieškovės K. G. 160 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai sumokėti; 4) priteisė iš ieškovės K. G. 6 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu dar tik siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, ši teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl tėvai privalėtų tokį vaiką išlaikyti. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad abiejų ieškovės tėvų turtinė padėtis nėra labai gera, jie 2008 – 2009 metų laikotarpiu gavo maždaug vienodo dydžio pajamų, abu turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Nustatė, kad ieškovė, būdama pilnametė, pragyvena tik iš motinos R. G. teikiamų lėšų. Pažymėjo, jog atsakovas, būdamas tėvu, jokio išlaikymo vaikui neteikia, nors ieškovei, besimokančiai vidurinėje mokykloje ir neturinčiai galimybių dirbti, būtina parama. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pakankamai bloga, atsakovas yra darbingo amžiaus, turi individualią įmonę, kuri nedirbo nuostolingai nei 2007, nei 2008 metais. Be to, teismo vertinimu, atsakovas įgijo darbui įrangą bei pastatą, todėl turi visas galimybes vystyti savo įmonės veiklą bei uždirbti daugiau, nei nurodytą 600 Lt pelną į mėnesį. Kadangi ieškovė pateikė argumentus, kad ji iki pilnametystės išleido visus 11000 Lt, gautus už 2008 m. parduotą turtą, teismas padarė išvadą, jog ieškovės ir trečiojo asmens gaunamos oficialios pajamos per 2008 m. antrą pusmetį bei 2009 m. tris mėnesius sudarė vidutiniškai 800 - 900 Lt į mėnesį, t.y. apie 300 Lt kiekvienam šeimos nariui. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovei piniginę paramą, esant reikalui, teikė ir jos dėdė (motinos brolis), nepatvirtinta jokiais pagrįstais duomenimis byloje. Todėl teismas kritiškai įvertino ieškovės nurodytas reikalingas pragyvenimui išlaidas, apskaičiuotas 1100 - 1200 Lt sumai kas mėnesį, ir laikė, kad realiai ieškovei būtina mažesnio dydžio tėvų parama. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė ir tretysis asmuo turėjo apdairiau ir rūpestingiau elgtis su ieškovei tekusia 11000 Lt išlaikymo suma už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuri buvo išleista per 2008 m. pirmą pusmetį. Teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, ieškovei reikalinga tėvų parama, tačiau laikė, kad pilnamečio vaiko pragyvenimui kas mėnesį tėvai galėtų skirti po 350 Lt, nes realiai tokį išlaikymą, teismo paskaičiavimais, ieškovė galėtų gauti iš savo motinos. Konstatavo, jog tokio dydžio išlaikymą turėtų teikti ir atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu neturi pareigos teikti išlaikymą jokiam kitam vaikui. Nustatydamas ieškovės paramos reikalingumą ir jos gyvenimo poreikių tenkinimo kriterijus, teismas rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, kad vertinant vaikui būtinojo išlaikymo dydį, reikalinga orientuotis į Lietuvoje nustatytą minimalią mėnesinę algą. Todėl teismas laikė, kad ieškovei reikalinga tėvų parama atitinka 700 Lt sumą kas mėnesį, nes pridėjus ieškovės gaunamus 52 Lt socialinės išmokos bei teikiamą nemokamą maitinimą mokykloje, bendros ieškovės pragyvenimui būtinos lėšos sudarytų maždaug 800 Lt kas mėnesį. Iš dalies patenkinęs ieškinį, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Apeliaciniu skundu ieškovė K. G. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą ir padidinti priteisto iš atsakovo 350 Lt išlaikymo dydį ieškovės K. G. išlaikymui iki 575 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų išsamaus įvertinimo principus, netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų viseto. Dėl to teismas neteisingai nustatė, kad ieškovei kas mėnesį pragyvenimui būtinos lėšos sudarytų tik 800 Lt. Byloje esantys ieškovės pateikti išsamūs įrodymai patvirtina, kad minimaliausiems ieškovės poreikiams patenkinti kas mėnesį mažiausiai reikalinga 1100 – 1200 Lt suma. Be to, teismas sprendime nenurodė, kad šiuos įrodymus ar dalį jų atmeta, kad jie nepatvirtina ieškovės nurodomos reikalingos paramos sumos.
- Teismas, nustatydamas, kiek atsakovas turėtų prisidėti teikdamas ieškovei paramą, neteisingai sprendė, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis yra vienoda, todėl atsakovas turi pareigą teikti ½ ieškovės pragyvenimui kas mėnesį būtinos sumos, taip pažeidė proporcingumo principą. Byloje surinkti įrodymai įrodo, kad ieškovės motinos R. G. bei tėvo V. G. turtinė padėtis jokiu būdu negali būti vertinama kaip vienoda, ji esmingai skiriasi atsakovo naudai. Todėl pirmosios instancijos teismui net ir konstatavus, kad ieškovei kas mėnesį pragyvenimui reikalinga tik 800 Lt suma, neteisingai buvo paskirstyta šios sumos dengimo našta tarp ieškovės motinos R. G. ir atsakovo (ieškovės tėvo). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl būtinos paramos ieškovei teikimo paskirstymo tarp ieškovės tėvo ir motinos būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog ieškovė gyvena su motina R. G., kuriai tenka kasdieninis rūpinimasis ieškove, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovės manymu, atsakovas turi visas galimybes teikti 575 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį ir toks išlaikymo dydis iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. G. ieškinį atmesti. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos metu nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 str. 3 d. numatytas išimtis dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo, nesilaikė Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimų. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, kai tuo tarpu Joniškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, vadovavosi CK 3.192 str. 2 ir 3 d. nuostatomis. Be to, teismas šioje byloje aiškinosi ieškovės poreikius, o ne paramos būtinumą, teismas nesiaiškino, kodėl vaiko turtas buvo parduotas, o gauti pinigai iššvaistyti, pačios ieškovės galimybes gauti lėšų įsidarbinus, paėmus paskolą. Joniškio rajono apylinkės teismas nesilaikė Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo išaiškinimų, nes neatsižvelgė į tai, jog ieškovės K. G. turtinė padėtis nėra sunki, jog ieškovė K. G. visai neseniai turėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris galėjo duoti pajamų jos kasdieninių poreikių patenkinimui iki pat šios dienos, tačiau (duomenys neskelbtini), dėl nesuprantamų priežasčių šis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo parduoti, gauti pinigai - 22000 Lt išvaistyti.
- Ieškovė K. G. nurodė, jog neva jos poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia 1100-1200 Lt, Joniškio rajono apylinkės teismas kritiškai įvertino šias ieškovės nurodytas pragyvenimui reikalingas išlaidas, nurodė, jog teismas mano, kad realiai ieškovės pragyvenimui būtinos lėšos sudarytų maždaug 800 Lt kas mėnesį, tačiau kokiais rašytiniais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvada liko neaišku. Atsakovo manymu, kad ieškovės pragyvenimui reikalingos sumos yra ženkliai per didelės, be to, ieškovė pateiktose suvestinėse nurodo visos šeimos, t.y. ir trečiojo asmens R. G., nepilnametės sesers L. G., patiriamas kasmėnesines išlaidas, kad yra būtent taip ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
- Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimų, nes neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymą pilnametei dukrai, kad šios paramos teikimas iš esmės pablogins atsakovo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, išlaikymo priteisimas padarys esminės žalos atsakovui ir jo šeimos nariams, priteistą paramą - mokėti 350 Lt kas mėnesį, nebus įmanoma įvykdyti realiai. Atsakovo turtinė padėtis šiai dienai yra labai sunki. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų atsakovas neturi, o gaunamų pajamų vos užtenka (kartais ir nepakanka) patenkinti minimalius atsakovo poreikius. Atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis nėra ir negali būti panaši: atsakovas neturi nekilnojamojo turto, tuo tarpu tretysis asmuo R. G. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kas mėnesį gauna pastovias pajamas - darbo užmokestį, dirba direktore, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį, kas taip pat turėjo būti vertinama kritiškai. Teismas, priimdamas 2009-04-08 sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Byloje surinkti visi įrodymai, kad ieškovė K. G. ne tik neieškojo jokių galimybių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, bet priešingai - visiškai neprotingai ir nerūpestingai jau turimas pinigines lėšas išvaistė.
- Teismas neteisingai ir nepagrįstai išlaikymą pilnamečiui vaikui priteisė nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniame skyriuje ir ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai. Paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, teisė gauti tokią paramą, atsiranda nuo kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo paramą (išlaikymą) nuo (duomenys neskelbtini). iki abstraktaus termino, t.y. kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei iki jai sukaks 24 metai. Toks teismo sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimams bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylų nagrinėjimo praktikai, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, pažeidžia atsakovo teises.
Atsiliepimu į atsakovo V. G. apeliacinį skundą ieškovė K. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
- Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti visumą iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų pagrindu buvo nustatyta, jog ieškovė mokosi labai gerai, nori įgyti aukštąjį išsilavinimą studijuodama aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, papildomai lanko (duomenys neskelbtini), sulaukusi pilnametystės pradėjo lankyti vairuotojų kursus. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė yra ne tik itin pažangi mokinė, bet ir ambicinga, labai motyvuota asmenybė, siekianti visapusiškai tobulėti, lavinti savo įgimtus gebėjimus, įgyti gerą išsilavinimą. Atsakovas kvestionuoja paramos teikimo būtinumo faktą savo dukros išlaikymui remdamasis tuo, jog ieškovė yra pilnametė ir privalo savimi pasirūpinti pati. Tačiau teigdamas tokius savo argumentus atsakovas, kaip ieškovės tėvas, neatsižvelgia į savo dukters, kaip moksleivės, teisinio statuso specifiškumą, lemiančio tai, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo.
- Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė teismui teikė išsamius skaičiavimus, kurie įrodo, kad minimaliausiems jos poreikiams patenkinti kas mėnesį mažiausiai reikalinga 1100 - 1200 Lt suma. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia manąs, jog ieškovės poreikiams tenkinti objektyviai reikalinga daug mažesnė negu ieškovės nurodoma suma, tačiau atsakovas tokiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovas taipogi teigia, jog ieškovės materialinė padėtis nėra sunki - tokią savo išvadą grįsdamas tuo, jog ieškovei ir jos seseriai pagal (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį buvo priteistas išlaikymas turtu, t.y. pastatu kavine - baru. Atsakovo teigimu, ieškovė pardavusi minėtą pastatą, nepagrįstai iššvaistė iš jo gautas lėšas. Taip teigdamas atsakovas sąmoningai neįvertina to fakto, kad išlaikymas minėtu turtu ieškovei ir jos nepilnametei sesutei buvo priteistas už kelių metų laikotarpį (t.y. nuo 2006-03-01) per kurį nei ieškovė, nei jos sesuo iš atsakovo negavo jokių kitų pajamų.
- Nustatant ieškovei teiktinos paramos būtinumą reikia atsižvelgti ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį, nustatė, jog nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovei paramos neteikia, nors tokia parama jai yra būtina: ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje, neturi jokio nekilnojamojo turto, negauna darbinių pajamų. Vertinant atsakovo galimybę teikti dukrai išlaikymą būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, yra verslininkas, turi pelningai veikiančią individualią įmonę, kuri nedirbo nuostolingai nei 2007 m., nei 2008 m., yra įsigijęs darbui reikalingą įrangą ir pastatą, turi realias galimybes vystyti savo įmonės veiklą, uždirbti daugiau, neturi pareigos teikti išlaikymo jokiam kitam vaikui. Be to, atsakovas, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad laisvalaikiu užsiima mašinų remontu, tokiu būdu gauna papildomas pajamas, kurios jo pateiktuose dokumentuose nėra apskaitytos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi visas sąlygas teikti ieškovei būtiną išlaikymą
Ieškovės K. G. ir atsakovo V. G. apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas. Kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliantų motyvo, išdėstyto apeliaciniuose skunduose.
2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.. Tokią pačią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 m.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar apskritai atsakovas turėtų prisidėti prie ieškovės (dukters) išlaikymo ir kokia apimtimi bei iki kada šis išlaikymas turi būti priteistas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė, nors jau yra pilnametė ir darbinga, tačiau negali dirbti ir gauti pajamų, nes mokėsi vidurinėje mokykloje, o šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini). Ieškovės motinai didžiąja dalimi teikiant paramą dukrai, atsakovas taip pat turi prisidėti prie išlaikymo savo vaikui teikimo.
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Apeliantė K. G. ginčija priteisto išlaikymo dydį, nurodo, kad teismas neįvertino, jog jos minimaliausios pragyvenimui reikalingos lėšos yra 1100 – 1200 Lt per mėnesį, o priteistų 350 Lt nepakaks jos poreikiams patenkinti.
Teismas priteisia išlaikymą iš abiejų tėvų ar vieno iš tėvų pilnamečiam vaikui, kuris mokosi mokyklos dieniniame skyriuje, tik tada, kai yra visos CK 3.194 str. 3 d. nurodytos sąlygos: vaikas yra moksleivis, mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, dėl to vaikui būtina parama. Ieškovė, studijuodama aukštosios dieniniame skyriuje, privalomai turi lankyti paskaitas, skirti laiko mokymuisi, todėl negali dirbti ir savęs išlaikyti. Tačiau nustatant reikalingos paramos būtinumą ir išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį (t. 1, b.l. 85 – 95, 194 – 195), vaiko poreikius, pilnametės K. G. išlaikymo orientaciniu kriterijumi pasirinko vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (CK 6.461 str. 2 d.). Šios sumos, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, pakanka būtiniausiems, pagrindiniams poreikiams tenkinti. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos papildomoms mokamoms pamokoms, šventėms ir pan. gali būti skiriamos tik esant galimybei, todėl 350 Lt periodinių išmokų suma, atsakovo mokama kas mėnesį iki ieškovė studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, yra pakankama, atitinka tėvų materialinę padėtį bei pilnamečio vaiko poreikius.
Teisėjų kolegijos nuomone, prašomo priteisti 575 Lt kas mėnesį mokama paramos suma yra per didelė atsakovui, vargiai ar jis galėtų ją mokėti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas yra pajėgus teikti ieškovei teismo priteisto dydžio išlaikymą, t.y., po 350 Lt kas mėnesį, nes jo turtinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera. Jeigu jo turtinė padėtis pagerėtų iš esmės, ieškovė, jei ji dar turėtų teisę gauti paramą, galėtų kreiptis į teismą dėl paramos dydžio pakeitimo.
Dėl atsakovo V. G. apeliacinio skundo reikalavimo atmesti ieškovės ieškinį.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė yra pilnametė, mokėsi (duomenys neskelbtini), o šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji gyvena kartu su motina R. G., kuri jai gera valia teikia išlaikymą. Atsakovas V. G., kuris yra ieškovės tėvas, paramos dukrai neteikia. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negali teikti išlaikymo vaikui dėl savo turtinės padėties ar kad jam pačiam reikia išlaikymo. Jokių pateisinančių tokį atsakovo išlaikymo ieškovei neteikimą priežasčių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovės tėvo, tiek jos motinos turtinė padėtis maždaug vienoda. Byloje esamų įrodymų apie tėvo gaunamas pajamas, jo darbingą amžių, veikiančią individualią įmonę, pakanka konstatuoti, kad atsakovas gali teikti savo dukrai pirmosios instancijos teismo priteistą 350 Lt dydžio išlaikymą. Kolegija pažymi, kad atsakovo finansinių įsipareigojimų prisiėmimas pagal kredito ir lizingo sutartis, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti arba visai nepriteisti išlaikymo ieškovei, kuriai šis išlaikymas būtinas jos minimaliems poreikiams tenkinti siekiant įgyti tinkamą išsilavinimą. Ieškovės siekis turėti išsilavinimą turi būti remiamas jos tėvų, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Didžiąją laiko ir pajėgų dalį ieškovė, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, todėl negali dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Materialinį išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, o tokia situacija, kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų, nors abiejų turtinė padėtis panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 str. įtvirtintoms sąlygoms. Todėl Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistas 350 Lt išlaikymas pilnametei dukrai, kuri mokėsi ir šiuo metu studijuoja, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
Apeliantas V. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai išlaikymą pilnamečiui vaikui priteisė nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniame skyriuje ir ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai.
Byloje neginčijamai nustatyta ir šalys pripažino, kad ieškovei K. G. sulaukus pilnametystės atsakovas jokio išlaikymo jai nebeteikė. Vadovaujantis CK 3.200 str. nuostatomis išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), nes byloje nustatyta, kad išlaikymas pagal ankstesnius teismo sprendimus nuo to momento teikiamas nebebuvo. Apelianto manymu, išlaikymas pilnamečiui vaikui priteistas iki abstraktaus termino, t.y. kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei iki jai sukaks 24 metai. Kaip jau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo aukščiau, ieškovė K. G., nagrinėjant bylą Joniškio rajono apylinkės teisme, mokėsi (duomenys neskelbtini), o šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini). Todėl visiškai nepagrįstas apelianto V. G. apeliacinio skundo argumentas, kad išlaikymas pilnamečiui vaikui priteistas pažeidžiant CK 3.194 str. 3 d. nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylų nagrinėjimo praktiką, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka įstatymo reikalavimus, nes nurodyta, kad priteistą išlaikymą ieškovė gaus tik tokiu atveju, jei mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniame skyriuje ir ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai. Apelianto V. G. reikalavimas priteisti išlaikymą iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) tik užvilkintų ieškovei reikalingo išlaikymo teikimą, kadangi pastarajai baigus vidurinę mokyklą ir įstojus į aukštąją mokyklą vėl tektų kreiptis į teismą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino, kodėl vaiko turtas buvo parduotas, o gauti pinigai iššvaistyti. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas turtu ieškovei K. G. buvo priteistas iki jos pilnametystės. Todėl ieškovei tapus pilnamete ir toliau esant reikalingai išlaikymo, ji teisėtai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir klausimas dėl ieškovei priklausiusio turto pardavimo nebėra aktualus nagrinėjamo ginčo kontekste.
Kiti ieškovės K. G. ir atsakovo V. G. apeliacinių skundų argumentai neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir konstatuoja, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, šalims paliktinos jų turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, o išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės K. G. ir atsakovo V. G. (CPK 88 str. l d. 3 p., t. 2, b.l. 38).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) po 8,86 Lt (aštuonis litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.
Kolegijos pirmininkė Birutė Simonaitienė
Teisėjai Rasa Bartašienė
Liudvika Tupienė
Kopija tikra
Teisėja
B. Simonaitienė