Civilinė byla Nr. e2-1547-230/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04305-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Margūnas“ vadovui V. M. ir atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Margūnas“ ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Litoplast“ 828 490,87 Eur skolą, 106 120,86 Eur palūkanas, 104 389,85 Eur delspinigius (tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nepriteisti palūkanų), 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2013 m. spalio 17 d. sudarė sutartį Nr. 2013/MS-041, pagal kurios sąlygas ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo už parduotas prekes atsiskaityti per PVM sąskaitose faktūrose nurodytus terminus. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. sausio 21 d. pardavė atsakovei prekių, už kurias išrašė bei pateikė PVM sąskaitas faktūras bendrai 828 490,87 Eur sumai. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. 2018 m. spalio 16 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad sutartis bus nutraukta 2018 m. spalio 21 d., kadangi įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. 2018 m. spalio 24 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad sutartis yra nutraukta bei pareikalavo padengti iki sutarties nutraukimo susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė po sutarties nutraukimo įsiskolinimo nepadengė, tačiau žadėjo tai padaryti, prašė ir toliau tiekti prekes, nurodė, kad jai yra būtinos žaliavos gamybai, kitaip negalės pagaminti ir parduoti produkcijos bei grąžinti ieškovei skolos. Ieškovė, pasitikėdama atsakove, vertindama ilgamečius verslo santykius, po sutarties nutraukimo pardavė atsakovei prekių už 39 143,50 Eur, tačiau ir už šias prekes atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

Atsakovė BUAB „Litoplast“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų priteisti ieškovės naudai iš atsakovės delspinigius, sumažinti prašomą priteisti delspinigių dydį iki 0,02 proc., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė klaidingai nurodo, jog dėl ginčo sąskaitose nurodytų prekių tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi šalių bendradarbiavimo laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos dėl bendro verslo vykdymo modelio ir iš tikrųjų buvo sudarytas susitarimas dėl atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos finansavimo ieškovės prekėmis, nurodytomis ginčo sąskaitose. Prekių tiekimas vyko net ir po 2018 m. spalio 24 d., kadangi iš tiesų tarp šalių egzistavo susitarimas dėl bendro verslo vystymo modelio ir atsakovės finansavimo ieškovės prekėmis, o tokio susitarimo egzistavimą net po 2018 m. spalio 24 d. ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą patvirtina pačios ieškovės elgesys, t. y. atsakovės Europos Sąjungos projektų finansavimo derinimas – sutartos verslo vystymo schemos tolimesnis vykdymas. Be to, nepaisant to, kad ieškinyje nurodomų prekių apmokėjimo terminai suėjo laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 20 d., net iki 2019 m. sausio 21 d. ieškovė ir toliau tiekė atsakovei prekes, nors sutartį nutraukė 2018 m. spalio 24 d. pranešimu. Taigi, nepaisant to, kad formaliai raštu buvo sudaryta ieškovės nurodoma sutartis dėl prekių pirkimo–pardavimo, iš tiesų, kai atsakovei buvo perduodamos ginčo sąskaitose nurodytos prekės, buvo vykdoma tarp ieškovės ir atsakovės žodžiu sudaryta sutartis dėl ieškovės finansavimo į atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, be kita ko, finansavimą suteikiant prekėmis. Šalių iš esmės buvo sutarta, kad skola už suteiktas prekes bus kapitalizuota, t. y. sutariant, kad už patiektas prekes ieškovė įgis naujai išleidžiamas atsakovės akcijas, o apmokėjimas už prekes apskritai neįvyks. Šalims niekaip nepavykus susitarti dėl schemos nuostatų perkėlimo į sutartis ir galutinės sutarties dėl tolimesnio bendro verslo vystymo sudarymo (kadangi ieškovė vienašališkai nusprendė nebevykdyti šalių žodžiu sudaryto susitarimo), sutartis, kurios pagrindu būtų galutinai įformintas šalių sutartas finansavimo ir verslo vykdymo modelis, taip ir nebuvo sudaryta raštu, tačiau tai nepaneigia tarp šalių sudaryto susitarimo dėl atsakovės finansavimo ieškovės prekėmis. Be to, sutartimi šalims sutartus dėl konkrečių pasekmių – delspinigių dydžio, ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti kompensuojamųjų palūkanų, dėl ko net ir laikant, jog už pagal ginčo sąskaitas perduotas atsakovei prekes turėjo būti atsiskaityta pagal sutartį, ieškovė 106 120,86 Eur palūkanų priteisimo reikalauja nepagrįstai, kadangi sutartimi šalys buvo sutarusios dėl pasekmių praleidus atsiskaitymo terminą – 0,07 % dydžio netesybų už kiekvieną vėluojamą dieną. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad ji yra patyrusi nuostolių, laikytina, kad net 104 389,85 Eur sumą siekiantis delspinigių dydis yra neprotingas, neatitinkantis sutartinių delspinigių paskirties, dėl ko egzistuoja pagrindas ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažinti iki 0,02 proc.

Teisme 2020 m. gruodžio 4 d. gautas atsakovės BUAB „Litoplast“ pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame atsakovė nurodo, kad pripažįsta ieškovės UAB „Margūnas“ 2020 m. balandžio 29 d. ieškinį dėl 828 490,87 Eur skolos, 106 120,86 Eur palūkanų (o jei palūkanos nebūtų priteistos – 104 389,85 Eur delspinigių), 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jai yra žinomos ir suprantamos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės.

Ieškovės atstovai bendrovės vadovui V. M. ir advokatas R. S. neprieštarauja dėl atsakovės ieškinio pripažinimo ir prašo patenkinti ieškinio reikalavimus.

Ieškinys tenkinamas.

Kadangi atsakovė, pradžioje atsiliepime į ieškinį nesutikusi su ieškiniu, vėliau bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad ieškinį pripažįsta, o toks ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, ieškovės atstovams sutikus, CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl šių priežasčių surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai ir teismas sprendime nenurodo argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Margūnas“ ir atsakovė UAB „Litoplast“ 2013 m. spalio 17 d. sudarė sutartį Nr. 2013/MS-041 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.2 punktą pardavėjas (UAB „Margūnas) įsipareigojo perduoti pirkėjui (UAB „Litoplast“) nuosavybės teise prekes, kurių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kaina nurodomi juridinę galią turinčiuose prekių perdavimo dokumentuose, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už jas. Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad pirkėjas apmoka pardavėjui ne vėliau kaip nurodoma PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią yra perduodamos prekės. Nutraukus šią sutartį, pirkėjas galutinai atsiskaito su pardavėju per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos (Sutarties 2.6 punktas). Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. pardavė atsakovei, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių iš viso už 789 347,37 Eur sumą. Ieškovė už parduotas prekes išrašė atsakovei sąskaitas faktūras Nr. LT17-3870, LT17-4064, LT17-4219, LT17-4349, LT17-6949, MS1801143, MS1802366, MS1802405, MS1802956, MS1803252, MS1803254, MS1806469, MS1803536, MS1803549, MS1803552, MS1803613, MS1803681, MS1803988, MS1803989, MS1804177, MS1804587, MS1804890, MS1804919, MS1804956, MS1805488, MS1806620, MS1806734, MS1806904, MS1806926, MS1807137, MS1807185, MS1807235, MS1807285, MS1807652, MS1807746, MS1807886. Ieškovė UAB „Margūnas“ 2018 m. spalio 9 d. pranešimu Nr. 18/0937 pareikalavo iš atsakovės UAB „Litoplast“ per 3 dienas įvykdyti įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję, ir sumokėti delspinigius pagal Sutarties 6.1 ir 6.2 punktus. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdė. Ieškovė minėtame pranešime taip pat nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų iki 2018 m. spalio 12 d., sutartis bus nutraukta pagal 7.4 punktą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. pranešimu Nr. 18/0958 informavo atsakovę, kad 2013 m. spalio 17 d. sutartis Nr. 2013/MS-041 bus nutraukta 2018 m. spalio 21 d., kadangi įsipareigojimai pagal 2018 m. spalio 9 d. pranešimą nebuvo įvykdyti. 2018 m. spalio 24 d. pranešimu Nr. 18/0997 ieškovė informavo atsakovę, kad Sutartis yra nutraukta pagal jos 7.4 punktą, ir pareikalavo iki 2018 m. spalio 29 d. įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Ieškovė po sutarties nutraukimo (2018 m. spalio 21 d.) 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. sausio 21 d. pardavė atsakovei, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių iš viso už 39 143,50 Eur sumą ir ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras Nr. MS1900051 ir MS1900491. Atsakovė už gautas prekes turėjo atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, tačiau atsakovė liko skolinga ieškovei iš viso 828 490,87 Eur sumą.

Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.344 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Margūnas“ pardavė atsakovei BUAB „Litoplast“ prekes, o atsakovė už prekes neatsiskaitė, taigi atsakovė šiuo atveju laikoma pažeidusia prievolę, nes nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų laiku atsiskaityti už prekes, t. y. nesumoka skolos per PVM sąskaitose faktūrose nurodytus apmokėjimo terminus. Atsakovė iki šios dienos nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už parduotas prekes, jos įsiskolinimas sudaro 828 490,87 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo sutartinės prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais atsiskaityti su ieškove už patiektas prekes, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 828 490,87 Eur dydžio skolą.

Ieškovė UAB „Margūnas“ ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. palūkanas už vėlavimą atsiskaityti už patiektas prekes, kurios sudaro 106 120,86 Eur sumą ir kurių skaičiavimas pagrįstas ieškovės pateikta lentele.

Pažymėtina, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti. CK 6.314 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. 

Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra ūkio subjektai, tarp kurių buvo sudaryta komercinė sutartis, jiems yra taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju fiksuotoji palūkanų norma skolos atsiradimo laikotarpiu buvo 0,00 proc., todėl padidinus ją 8 procentiniais punktais, atsakovės mokėtina metinių palūkanų norma yra 8,00 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 106 120,86 Eur dydžio palūkanos už vėlavimą atsiskaityti už prekes (CK 6.261 straipsnis).

Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, alternatyvus ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 8 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (934 611,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 8 023 Eur žyminį mokestį, 8 713,58 Eur advokato pagalbos išlaidas, 36,30 Eur kitas būtinas išlaidas (kelionės į teismo posėdį).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 punktus maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra 2,5, už dubliką 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, ieškovės teiktų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys, dublikas, rašytiniai paaiškinimai, prašymai dėl prieigos prie civilinės bylos elektroninės kortelės suteikimo, teismo posėdžio atidėjimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo), jų apimtį, priedų skaičių, advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, bylos sudėtingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teiktų teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiams laiką, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (8 749,88 Eur) yra pagrįstos, todėl, ieškinį tenkinus, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinas 8 023 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Margūnas“ (juridinio asmens kodas 135102261) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ (juridinio asmens kodas 302416349) 828 490,87 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt eurų ir 87 euro centus) skolą, 106 120,86 Eur (vieną šimtą šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų ir 86 euro centus) palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (934 611,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 749,88 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 8 023 Eur (aštuonis tūkstančius dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė