Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-9-417/2016
(Proceso Nr. 4-10-3-00031-2015-0)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. sausio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
T. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2014-10-30 savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, vykdė ypatingo statinio – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus: savavališkai šiaurės vakarų pusėje įrengė tūrinį švieslangį, kurio ilgis 9,8 m, paaukštindamas stogo laikančiąsias konstrukcijas 1,5 m, tai yra pašalino dalį stogą laikančiųjų konstrukcijų, gegnių, įrengė naujas stogą laikančiąsias konstrukcijas, gegnes, įstatė langus. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3, 4 p., 23 str. 28 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-21 nutarimu pripažino T. Z. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1591 str. 11 d., ir skyrė 4344 Eur baudą.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nesivadovavo galiojančia teismų praktika administracinio teisės pažeidimo bylose, priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi ne įrodymų visuma, kaip tai numato ATPK 9, 256, 257, 284 str., o tik suinteresuotų asmenų parodymais, netgi spėlionėmis, prielaidomis ir niekuo neįrodytomis tikimybėmis ir tai lėmė nepagrįstą jo pripažinimą kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1591 str. 11 d.
Apeliantas tvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis atliko savavališką rekonstravimą, jog būtų pašalinęs tam tikras laikančiąsias konstrukcijas ir jas pakeitęs naujomis konstrukcijomis. Liudytojai E. Z. bei K. S. savo paaiškinimuose nebuvo nuoseklūs, pateikė skirtingus paaiškinimus. Iš pradžių jie nurodė, kad į patalpų vidų patekti negalėjo, nes T. Z. nedalyvavo, vėliau nurodė, kad pateko į vidų ir atliko matavimus, tačiau fotonuotraukomis nebuvo užfiksuotas faktas, jog tikrai iš vidaus matosi, kad būtų pašalinta dalis laikančiųjų konstrukcijų ir įrengtos naujos. Abu liudytojai nurodė ir skirtingas priemones, kuriomis tariamai atliko matavimus tiek iš išorės, tiek iš vidaus tam, kad nustatytų patikrinimo akte, savavališkos statybos akte ir protokole nurodytus matmenis. Be liudytojų E. Z. (kuris nėra šios srities specialistas) ir K. S. parodymų, kad visas stogas tariamai pakeltas, pakeistos gegnės, sudėtos visai naujos laikančiosios konstrukcijos, jokių kitų šį faktą patvirtinančių duomenų nesurinkta ir nepateikta teismui.
K. S. nurodė, kad rekonstrukcija fiksuojama, nes pakeistas parametras – padidėjo pastato tūris ir tai akivaizdžiai matyti, tačiau patys statinio matmenys nėra pasikeitę. Taigi K. S. pats sau prieštarauja, tokie jo paaiškinimai prieštarauja ir galiojantiems teisės aktams, nes, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372) patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR 1.01.08:2002) nuostatas, o būtent 9 p., – statinio rekonstravimu laikomi darbai, kurių tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, ploti, aukšti, skersmenį ir pan. Nors K. S. pripažino, kad nepakeisti statinio matmenys, todėl kyla klausymas, kaip galima teigti, kad buvo atlikta statinio rekonstrukcija.
Taigi, nors pagal galiojančias anksčiau nurodyto STR nuostatas rekonstrukcija turi atitikti 2 esminius elementus: turi būti perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir kartu toks laikančiųjų konstrukcijų perstatymas turi pakeisti bet kurios statinio išorės matmenis, tačiau šioje byloje nebuvo tinkamai įrodytas nė vienas iš elementų, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis padarė ATPK 159 1 str. 11 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismas netinkamai ir be jokios įrodomosios medžiagos patvirtino, kad iš tiesų jis atliko tam tikrus laikančiųjų konstrukcijų keitimo darbus, nors tokių įrodymų nebuvo pateikta. Specialisto A. S., turinčio ilgametę statybų eksperto patirtį ir įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, išvadoje, kuria teismas nepagristai nesivadovavo, vienareikšmiškai nurodyta, kad Inspekcijos patikrinimo akte bei savavališkos statybos akte nebuvo pakankamai išnagrinėta faktinė situacija ir neatsižvelgta, kad statybos norminiuose aktuose stoglangiai priskiriami ne stogo konstrukcijoms, bet fasado elementams, kurių keitimo atveju nėra silpninamos stogo laikančiosios konstrukcijos. Šių išvadų 2 punkte nurodyta, kad patikrinimo akte bei savavališkos statybos akte nurodyti pastato išoriniai matmenys po stoglangio (fasado elemento) keitimo yra nepakitę, t. y. pastato rekonstrukcijos darbų faktas nepatvirtintas.
Teismas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis konstatavo, jog jis įrengdamas tūrinį stoglangį tariamai perstatė laikančiąsias konstrukcijas (neaišku, kurias ir kaip) ir tuo buvo išplėsti statinio gabaritai, padidėjo pastato tūris, sudėtos visai naujos laikančiosios konstrukcijos. Apeliantas tvirtina, jog jo atlikti darbai susiję tik su paprastuoju remontu, kadangi jokių pastato laikančiųjų konstrukcijų neperstatė, o tik atliko fasado bei stogo dangos, apdailos keitimą, kitus smulkius darbus, visiškai nesusijusius su laikančiosiomis konstrukcijomis.
Teismas nevertino ir fakto, kad liudytojas K. S. nurodė, jog tūris ne tik nepasikeitė, bet ir nebuvo matuojamas, kaip tai tuo metu buvo reikalaujama pagal LR aplinkos ministro įsakymą „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotu ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ (25 p. ir toliau). Apelianto nuomone, šis dokumentas nustatė aiškią tvarką, kaip reikia atlikti matavimus, kad būtų nustatyta, ar pastato tūris pasikeitė, tačiau teismui pakako tik vizualaus tūrinio stoglangio atsiradimo, nesigilinant, ar iš tiesų dėl to pasikeitė pastato išoriniai matmenys.
Apeliantas mano, jog teismo paskirta nuobauda yra neproporcinga galimai jo padaryto tariamo pažeidimo dydžiui, per griežta, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, paskirta neįvertinus galimų pasekmių jo gyvenimui. Apelianto įsitikinimu, nustatęs mažareikšmį pažeidimo pobūdį, nesant jokių neigiamų padarinių žmonėms, įvertinęs tai, kad pastatą remontavo siekdamas jį sutvarkyti ir sumažinti pavojų praeiviams, teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Z. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė tik suinteresuotų asmenų parodymais, prielaidomis, byloje nesurinka įrodymų, patvirtinančių jam priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukciją, todėl teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1591 str. 11 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma įrodo, jog T. Z. padarė jam inkriminuotą ATPK 1591 str. 11 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas T. Z. kaltu, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus (ATPK 284 str. 1 d.), teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 1591 str. 11 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus (ATPK 257 str.).
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 1591 str. 11 d. kyla už kultūros paveldo statinio savavališką rekonstravimą. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžtas statinio rekonstravimas, nurodyta, jog tai – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, pakeisto aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-824, 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. 9.6 papunktyje nurodyta, kad pripažįstama, jog laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Reglamento 6.18 punkte numatyta, jog laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
Iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-03-25 kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. AAKL-37 bei prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad šiaurės vakarų pusėje šlaitiniame stoge tūrinio švieslangio nėra (b. l. 34–36). Iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-09-26 kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėtų nuotraukų nustatyta, jog stogo danga iš molio čerpių pakeista į tamsiai rudos spalvos čerpes, šiaurės vakarų pusėje įrengtas analogiškas pietryčių pusei tūrinis stoglangis, tūriniai stoglangiai ir kaminas apskardinti stogo dangos spalvos skardos danga, fachverko medinės konstrukcijos nušveistos, vietomis fachverko intarpai naujai užpildyti tinkuotu mūru. Buvusios stogo dangos molio čerpės bei išardytos medinės pastato konstrukcijos sandėliuojamos pastato vidiniame kieme (b. l. 10–17). Iš 2015-01-16 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150116-00001 nustatyta, jog kultūros paveldo statinys – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kultūros vertybių registro unikalus kodas 15849, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas savavališkai, statinio statybos rūšis – statinio rekonstravimas. Statybą leidžiančio dokumento, projekto nėra. Atliktų statybos darbų mastas – gyvenamojo namo ilgis – 12,2 m, plotis – 6,4 m, aukštis – 6,2 m. Šiame name savavališkai šiaurės vakarų pusėje įrengtas 9,8 m ilgio tūrinis švieslangis, 1,5 m paaukštinant stogo laikančiąsias konstrukcijas, tai yra pašalinta dalis stogą laikančiųjų konstrukcijų, gegnių, įrengtos naujos stogą laikančiosios konstrukcijos, gegnės, įstatyti langai (b. l. 7–8). Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog T. Z. ketino daryti paprastojo remonto darbus, gavo leidimą tokiems darbams atlikti, tačiau įrengė tūrinį stoglangį. Tūrinio stoglangio įrengimas reiškia, kad buvo išplėsti stogo matmenys, keistos laikančiosios konstrukcijos. Liudytojas E. Z. parodė, jog norint įrengti tūrinį stoglangį, reikia keisti stogo laikančiąsias konstrukcijas, išardoma dalis laikančiųjų stogo konstrukcijų ir įrengiamos naujos. Liudytojas K. S. paaiškino, jog tūrinio stoglangio įrengimas priskiriamas rekonstrukcijos darbams, statinio visas stogas pakeltas, pakeistos gegnės, sudėtos visai naujos laikančiosios konstrukcijos, padaryta nauja siena, pakeistas parametras, padidėjo pastato tūris. Iš apelianto T. Z. 2015-01-12 paaiškinimo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo padaliniui nustatyta, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė labai prasta, T. Z. sutvarkė pastato stogą, vidaus patalpas, tvarkydamas stogą įrengė tūrinį stoglangį, pastato projekto, statybą leidžiančio dokumento, statybinės dokumentacijos neturėjo (b. l. 6).
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad apeliantas kultūros paveldo statinyje – gyvenamajame name, unikalus Nr. 2199-6000-1014, įrengdamas naują tūrinį stoglangį, perstatė esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas šiaurės vakarų pusėje, taigi pašalino dalį stogą laikančiųjų konstrukcijų, įrengė naujas statinį laikančiąsias konstrukcijas, dėl to pasikeitė statinio matmenys stogo zonoje, vertikalios stogo konstrukcijos, esančios stogo šlaite, buvo paaukštintos 1,5 m ir pasikeitė statinio tūris bei perimetras. Šie kultūros paveldo statinyje atlikti statybos darbai bei jų mastas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog apeliantas atliko kultūros paveldo statinio, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), savavališką rekonstravimą, o ne remonto darbus.
Apeliantas teigia, jog institucija nepateikė fotonuotraukų, patvirtinančių naujų gegnių įrengimo faktą. Atsakant į šį apelianto argumentą pažymėtina, jog tai, kad institucijos atstovai patekę į statinio vidų neužfiksavo gegnių bei naujai sudėtų laikančiųjų konstrukcijų, nepaneigia rekonstrukcijos darbų atlikimo fakto, kurį patvirtina byloje surinktų objektyvių duomenų visuma.
Atmestinas apelianto argumentas, jog liudytojų E. Z. ir K. S. duoti parodymai nenuoseklūs, grįsti tik prielaidomis bei spėjimais, jie suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kurie iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir kurių visuma objektyviai pagrindžia, jog T. Z. atliko kultūros paveldo statinio savavališką rekonstrukciją. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl nesiremti šių liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo.
Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo jo iniciatyva pateikta specialisto A. S. išvada. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas specialisto išvadą įvertino, kaip tai įpareigoja įrodymą reglamentuojančios proceso nuostatos, aptarė specialisto pateiktą išvados turinį, nurodytas aplinkybes bei fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus, gretino su kitais bylos duomenimis ir motyvuotai paaiškino, kodėl nesivadovauja pateikta išvada.
Atsižvelgus į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. Z. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1591 str. 11 d., pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis. Dėl to konstatuotina, kad teismo priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl jį naikinti bei bylą nutraukti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Apeliantas nesutinka su jam skirta nuobauda, mano, jog ji yra neproporcinga jo padarytai veikai, per griežta, teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.
ATPK 1591 str. 11 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.
Teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Teismas gali skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, vadovaudamasis ATPK 301 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo asmenybę, rodančioms, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apygardos teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta teisingai ir atitinka jos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje. Teisinio pagrindo ją švelninti ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra.
Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir įvertinęs šių aplinkybių visumą pagrįstai apeliantui skyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, jog pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs neigiamų pasekmių, yra nepagrįsti ir atmetami. Pažymėtina, jog apeliantas savavališkai rekonstravo statinį, kuris yra valstybės saugomas kultūros paveldas, taigi turi svarbią reikšmę Lietuvos kultūrai ir istorijai, o apeliantas savavališkai ne tik pakeitė statinį laikančiąsias konstrukcijas, bet ir įrengė tūrinį stoglangį, kurio anksčiau nebuvo. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog pastatą rekonstravo siekdamas jį sutvarkyti ir sumažinti pavojų praeiviams, nepripažintinos ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a:
T. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius