Civilinė byla Nr. e2-26-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01150-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.2; 3.3.2.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“, K. P., D. Ž. dėl skolos priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Soderus“ ir subsidiariai iš atsakovų D. Ž. ir K. P. 167 228,76 Eur skolą, 12,25 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ieškinio reikalavimų apimtimi (167 228,76 Eur) atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant arba esant nepakankamai – lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose banko sąskaitose, uždraudžiant šiuo turtu, turtinėmis teisėmis, lėšomis bet kokiu būdu disponuoti, taip pat ir perleisti tretiesiems asmenims, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti.

3.       Ieškovė teigė, kad yra sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškovė suformulavo aiškius reikalavimus, nurodė ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus, argumentus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovai ir jos vadovai D. Ž. ir K. P. buvo nesąžiningi ir veikė apgaulės būdu. Jie, naudojosi ieškovės pasitikėjimu, neatskleidė faktinių duomenų apie savo bendrovę, sudarė klaidinantį įspūdį, kad ryšio paslaugos ir įranga (šimtai abonentų ir telefonų aparatų) įsigyjami atsakovės poreikiams tenkinti, nors atsakovė turėjo ne daugiau negu 20 darbuotojų. Gavusi palankias ryšio paslaugų ir telefonų aparatų kainas, išsimokėtinai pirkti telefono aparatai buvo platinami tretiesiems asmenims komercinei naudai gauti. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove.

4.       Ieškovė nurodė, kad viešai skelbiami galutinių vartotojų komentarai patvirtina atsakovės bei jos vadovų nesąžiningumą – apmokėtos prekės nesiunčiamos pirkėjams, o pinigai negrąžinami. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal atsakovės 2023 metus finansinių ataskaitų duomenis per metus jos ilgalaikis turtas sumažėjo beveik 0,5 mln. Eur (daugiau negu 20 proc.), trumpalaikis turtas – nei 0,8 mln. Eur (beveik 30 proc.). Anksčiau prekybai naudotas atsakovės interneto puslapis „www.soderus.lt“ nebeveikia, domenas „soderus.lt“ nuo 2024 m. liepos 31 d. registruotas UAB „Vilniaus kiemas“, kurios vadovas yra atsakovas D. Ž., vardu. Bendrovėje dirba penki darbuotojai. Atsakovė skolinga 12 940,33 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondui, turi 41 111,15 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir ieškovės 167 228,76 Eur reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant arba esant nepakankamai – lėšas, uždraudė šiuo turtu, turtinėmis teisėmis, lėšomis bet kokiu būdu disponuoti, taip pat ir perleisti tretiesiems asmenims, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti.

6.       Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad dėl ieškovės pareikštų reikalavimų negalėtų būti priimtas galbūt jai palankus teismo sprendimas, ir konstatavo, jog yra pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.

7.       Teismas įvertino tai, kad atsakovai, naudodamiesi ieškovės pasitikėjimu, buvo nesąžiningi, neatskleidė duomenų apie bendrovę, sudarė klaidinantį įspūdį, kad ryšio paslaugos ir įranga (šimtai abonentų ir telefonų aparatų) įsigyjami atsakovės poreikiams tenkinti. Gavus palankias ryšio paslaugų ir telefonų aparatų kainas, išsimokėtinai pirkti telefono aparatai, už juos neatsiskaičius su ieškove, buvo platinami tretiesiems asmenims komercinei naudai gauti. Viešai paskelbti galutinių vartotojų komentarai, kad atsakovė, jos vadovai apgaudinėja klientus – apmokėtos prekės neišsiųstos, sumokėti pinigai nesugrąžinti klientams.

8.       Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktų duomenų pakanka atsakovų nesąžiningumui konstatuoti, todėl palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti yra pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas K. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl jo turto arešto ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui K. P.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Teismas neteisingai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, nes ieškovė nepagrindė reikalavimo atsakovui K. P. rašytiniais įrodymais. Ieškovė ir atsakovė 2024 m. balandžio 4 d. sudarė sutartis, kai atsakovas vadovavo bendrovei, bet jau žinojo, kad yra atšauktas iš direktoriaus pareigų nuo 2024 m. balandžio 17 d. Sutartis pasirašė ne atsakovas K. P., ieškovė nepateikė įrodymų, kad jis dalyvavo derybose dėl telefonų aparatų tiekimo ir žinojo apie jų perdavimą atsakovei. Ji neapmokėjo sąskaitų už suteiktas paslaugas, ieškovė siuntė pretenzijas po to, kai K. P. buvo atleistas iš pareigų. Viena sąskaita išrašyta už 2024 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas, bet jos mokėjimo terminas suėjo, kai atsakovas jau nevadovavo bendrovei.

9.2.                      Atsakovas K. P. nevedė derybų su ieškove, nepasirašė susitarimų, negalėjo jos suklaidinti dėl darbuotojų skaičiaus. Ieškovė galėjo žinoti, kiek darbuotojų dirba UAB „Soderus“, nes tokie duomenys vieši. 

9.3.                      Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nekelia grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Jos susijusios ne su atsakovo K. P., bet su atsakovės UAB „Soderus“ galimu turto paslėpimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, atsakovui K. P. einant UAB „Soderus“ vadovo pareigas, būtų kilę abejonių, jog bendrovė negalėtų atsiskaityti už suteiktas paslaugas.  

9.4.                      Atsakovas K. P. neturi tikslo paslėpti turtą. Jo turtui įregistruota hipoteka pagal paskolos ir kredito sutartis. Areštavus lėšas, pablogėtų atsakovo turtinė padėtis, nes jis negalėtų įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

10.       Ieškovė UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepime į atsakovo K. P. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Teismas teisingai įvertino ieškinio pagrįstumą. Ieškovė pasirinko įmanomą  gynybos būdą, aiškiai ir suprantamai suformulavo ieškinio reikalavimą, ieškinyje nuosekliai nurodė argumentus, kuriuos pagrindė įrodymais.

10.2.                      Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo (ne)dalyvavimu derybose, sutarčių pasirašymu, telefonų perdavimu, bus reikšmingos nagrinėjant ginčą iš esmės, bet ne sprendžiant preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimą. Atsakovas neneigia, kad jis ginčo laikotarpiu ėjo UAB „Soderus“ direktoriaus pareigas, žinojo, kad iš ieškovės įsigyti šimtai telefonų aparatai, kurie naudoti ne bedrovės veikloje, bet platinami tretiesiems asmenims. 

10.3.                      Atsakovės UAB „Soderus“ veiklos modelis buvo toks pat, kai jai vadovavo atsakovas K. P., tai pagrindžia jo nesąžiningumą.

10.4.                      Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo stabilią ir nekintančią turtinę padėtį. Atsakovui priklausančiam butui įregistruota hipoteka. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepablogins atsakovo turtinės padėties, nes atsakovo nekilnojamojo turto vertė didesnė negu pareikšto reikalavimo suma.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje,. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

13.       Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo trijų atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir lėšas. Apeliantas K. P. pateikė atskirąjį skundą, teigia, kad jam pareikštas ieškinys preliminariai nepagrįstas, taip pat nėra grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl nutarties dalies, kuria atsakovui K. P. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

14.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą (duomenys neskelbtini) ir 1/2 buto (duomenys neskelbtini); buto (duomenys neskelbtini)  2023 m. birželio 15 d. vertinimo ataskaitą.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nustatė, kad apeliantas negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas apie jį nepranešus atsakovams. Ieškovė apelianto pateiktus naujus įrodymus gavo su atskiruoju skundu, su jais susipažino ir dėl jų pasisakė atsiliepime. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl priima juos į bylą.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

17.       Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino dvi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: 1) ieškinys turi būti preliminariai pagrįstas; 2) netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos.

18.       Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). 

19.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

20.       Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).  

21.       Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-77-790/2025).

22.       Atskirajame skunde nurodyta, kad ieškovė preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų apeliantui, nes sutarčių sudarymo metu apeliantas jau žinojo apie tai, kad bus atšauktas iš direktoriaus pareigų, ne pasirašė sutartis su ieškove, nedalyvavo perduodant telefono aparatus.

23.       Pirmiau nurodyta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių aplinkybių, bet tik nustato tikimybę, ar gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas sandorių sudarymo metu buvo atsakovės vadovas. Taigi, jis buvo atsakingas už atsakovės sudarytus sandorius jo vadovavimo metu. Žinojo apeliantas apie sudaromą sandorį, jo sudarymo tikslą ar ne, pirmosios instancijos teismas nustatys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių, liudytojų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog apeliantas dalyvavo derybose dėl telefonų aparatų tiekimo, ji pateikė sąskaitas ir pretenzijas atsakovei po to, kai apeliantas buvo atleistas iš pareigų, nepagrindžia, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Priešingai – ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, nurodė faktines aplinkybes, pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja konkrečias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog dėl pareikštų reikalavimų negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui ir apelianto (ne)sąžiningumo vertinimo

24.       Apeliantas teigia, kad apskųstoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

26.       Byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020).

27.       Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-464/2024).

28.       Sprendžiant dėl apelianto sąžiningumo svarbu tai, kad sandoriai sudaryti tuomet, kai jis buvo atsakovės vadovas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog sandoris su ieškove sudarytas sąžiningai, įsigytos ryšio paslaugos ir įranga buvo skirtos atsakovės poreikiams tenkinti. Apeliantas teisingai nurodo, kad ieškovė galėjo sužinoti, kiek darbuotojų dirbo UAB „Soderus“, nes tokie duomenys vieši. Vis dėlto darbuotojų skaičius nėra pakankama aplinkybė nuspręsti dėl bendrovės verslo ypatumų, taip pat ir reikalingos įrangos bei ryšio paslaugų kiekio.

29.       Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog bendrovė nebūtų galėjusi atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kai jis ėjo direktoriaus pareigas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Sonderus“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1101-864/2025) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 28 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-370/2025). Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo, kad bendrovė pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2024 metų pradžios, nevykdo prievolių ir turi įsiskolinimų kreditoriams bei valstybės biudžetui, dėl to bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini.

30.       Ieškovė atsakovų, taip pat ir apelianto nesąžiningumą sieja su atsakovės verslo modeliu – atsakovė, sudarius sandorį ir gavusi prekes ar paslaugas, už jas neatsiskaito su tiekėjais, o klientams, kurie apmokėjo už prekes, jų neišsiunčia. Nors apeliantas teigia, kad klientų atsiliepimai parašyti po to, kai jis jau nedirbo bendrovėje, bet tai nepatvirtina, kad sandoriai su klientais buvo sudaryti vėliau, t. y. kai apeliantas nebuvo atsakovės vadovu. Apeliantas nurodo, kad direktoriaus pareigas ėjo iki 2024 m. balandžio 17 d. Pirmas neigiamas atsiliepimas apie atsakovę interneto svetainėje „rekvizitai.vz.lt“ patalpintas 2024 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus porai dienų po to, kai apeliantas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų.

31.       Apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad nežinojo pirmiau aptartos atsakovės verslo modelio. Dėl to jis, būdamas UAB „Sonderus“ vadovu, toleruodamas tokią bendrovės veiklą, nelaikytinas sąžiningu.

32.       Apeliantas nurodo, kad neturi tikslo paslėpti turto, kuris apsunkintas hipoteka. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) hipoteka įregistruota kitą dieną po to, kai pasibaigė jo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai. Nesant kitų duomenų apie apelianto stabilią turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimas santaupas), kredito, paskolų paskirtį, negalima konstatuoti, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, esant būtinybei, bet ne siekiant išvengti prievolių įvykdymo.

33.       Apeliantas nepateikė duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali pabloginti jo turtinę padėtį, nes jis negalės atsiskaityti su kreditoriais (ir kokia apimtimi negalės to padaryti). Apeliantui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė didesnė negu pareikštas reikalavimas. Iš apskųstos nutarties turinio nustatyta, kad lėšos bus areštuotos tik tuomet, jeigu nebūtų kito turto, t. y. nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių. Be to, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis užtikrintas ieškovės 167 228,76 Eur reikalavimas, pritaikytos ne tik apeliantui, bet visiems atsakovams.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.