Civilinė byla Nr. e2A-379-779/2019

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00203-2018-8

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                2.6.28.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Braždienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams M. J. ir I. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. J. ir I. S. 8 166,27 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2015-11-04 ieškovas su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei Vilniaus apskrities VPK nurodymu, 2015-12-04 ieškovas perėmė iš buvusio Vilniaus apskrities VPK tiekėjo transporto priemonę Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją tolimesniam saugojimui į ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius. Ieškovas taip pat patikrino VĮ „Regitra“ duomenų bazę, kurioje irgi buvo nurodytas automobilio savininku D. L.. Ieškovas nedelsdamas 2015-12-17 pranešimu informavo D. L. apie saugomą automobilį bei paragino atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Jam neatsiėmus automobilio ir neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ieškovas 2016‑03‑16 pakartotiniu pranešimu informavo D. L. apie būtinybę atsiimti automobilį bei atlyginti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, tačiau ir vėl jokio atsakymo iš jo nebuvo gauta. Vilniaus apskrities VPK 2016-04-01 raštu Nr. 10-S-69048(1.48-10) papildomai informavo ieškovą, kad asmuo, kuris vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles (toliau KET), kai automobilis buvo priverstinai nuvežtas, yra atsakovas I. S.. D. L. 2017-05-25 el. laišku atsiuntė ieškovui 2013-05-29 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį iš jo įsigijo atsakovas M. J.. Duomenų pakeitimo pagal minėtą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį VĮ „Regitra“ nei D. L., nei atsakovas M. J. neįregistravo. Ieškovas 2017‑06‑13 pranešimu ir 2017-08-25 pakartotiniu pranešimu informavo atsakovą M. J. apie būtinybę atsiimti automobilį ir sumokėti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, tačiau jis automobilio neatsiėmė ir įsiskolinimo nepadengė. Ieškovo išlaidos, kurias jis patyrė veikdamas atsakovų interesais, turi būti atlygintos. Ieškovas įsiskolinimą paskaičiavo už automobilio saugojimą nuo 2015-12-04 (automobilio perėmimo) iki ieškinio parengimo 2018-01-18, t. y. 777 dienas, vienos paros saugojimo kainą skaičiuojant 10,51 Eur (PVM įskaitytas), be transporto priemonės priverstinio nuvežimo kainos (automobilis perimtas iš buvusio paslaugų teikėjo ir pagal sutartį ieškovas įsipareigojo pergabenti nemokamai).

3.       Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, kad 2015-04-24, apie 20.57 val., (duoemenys neskelbtini), I. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Iš eismo įvykio pasišalino. Transporto priemonė buvo neįregistruota, neapdrausta įstatymo nustatyta tvarka, jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais I. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. Vadovaujantis ATPK 269 str. 7 d., automobilis buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas transporto priemonės nuvežimo metu buvo D. L.. Apie tai informavo ieškovą. Vilniaus aps. VPK buvo sudaręs transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „ARRO“, kuri galiojo iki 2015-11-04, t. y. iki kito viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Nauja sutartis, vadovaujantis 2015-08-05 skelbto supaprastinto atvirto konkurso rezultatais, buvo sudaryta su ieškovu UAB „Tomadas“. Transporto priemonės, saugotos UAB „ARRO“ aikštelėje ir neatsiimtos savininkų, buvo pervežtos į ieškovo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę. Dėl leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybą 2016-12-21 kreipėsi D. L. ir jam buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę. Duomenų apie automobilio atsiėmimą iš ieškovo aikštelės Vilniaus aps. VPK neturi.

4.       Atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Tomadas“ solidariai iš atsakovų M. J. ir I. S. 750,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 750,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 8,45 Eur žyminio mokesčio.

6.       Teismas nustatė, kad 2015-11-04 ieškovas UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartis įsigaliojo nuo 2015-11-09 ir pagal Sutarties 16 punktą galiojo vienerius metus, o 2016-10-17 susitarimu buvo pratęsta iki 2017-05-10.

7.       Šios sutarties 2.1 punktas skelbia, kad už priverstinį automobilių saugojimą turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas. Sutarties priedo 15 punkte sutarta, kad pagal sutarties priedo Nr. 2 įkainius sumoka Vilniaus apskr. VPK, o pagal sutarties priedo Nr.1 įkainius su vykdytoju atsiskaito transporto priemonių savininkas ir/ar valdytojas solidariai. Sutarties Priede Nr. 1 sutarties šalimis nustatoma, kad paslaugos aprašytos sutarties 2.1 punkte – nuvežimo įkainis – 35,04 Eur; saugojimo įkainis – 10,51 Eur (abu su įskaitytu PVM). Sutarties priede Nr. 2 sutarties šalimis nustatoma, kad paslaugos aprašytos sutarties 3.1-3.4 punktuose – nuvežimo įkainis – 11,86 Eur; saugojimo įkainis – 0,97 Eur (abu su PVM).

8.       Ieškovui 2015-11-04 sudarius sutartį su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, jis atitinkamai perėmė iš buvusio paslaugų teikėjo UAB „ARRO“ saugomas transporto priemones, tame tarpe ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo automobilis ieškovui perduotas saugoti 2015-12-04 Priverstinai nuvežtų transporto priemonių priėmimo ir perdavimo aktu. Ieškovas perimtą automobilį nugabeno į ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius.

9.       Ieškovas 2015-12-07 gavo informaciją iš Vilniaus apskrities VPK, kad ginčo automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintinas (Vilniaus aps. VPK raštas 2015-12-07 Nr. 10-S-304278-(1.48-10)). Šiame rašte automobilio savininku buvo nurodytas D. L.. Ieškovas 2015-12-17 išsiuntė D. L. pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Ieškovas 2016‑03‑16 patikrinęs duomenis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre gavo išrašą, kad registre automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodytas D. L.. 2016-03-16 ieškovas D. L. išsiuntė pakartotinį pranešimą. Atsakydamas į ieškovo 2016‑03‑24 prašymą Vilniaus aps. VPK 2016-04-01 raštu Nr. 10-S-69048(1.48-10) pateikė informaciją, kad ginčo automobilio sulaikymo metu jo valdytoju buvo atsakovas I. S.. Ieškovas 2016-04-01 išsiuntė atsakovui I. S. pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Pakartotinį pranešimą atsakovui I. S. siuntė 2016-05-17.

10.       D. L. ieškovo atstovams nurodė, kad jis automobilį yra pardavęs (automobilio kaina 200 Lt), bei 2017-05-25 el. laišku atsiuntė ieškovui 2013-05-29 pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią automobilį iš jo įsigijo atsakovas M. J.. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2017-06-13 pranešimu ir 2017-08-25 pakartotiniu pranešimu informavo atsakovą M. J. apie būtinybę atsiimti automobilį ir sumokėti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.

11.       Teismas nurodė, kad automobilis iš ieškovo nėra atsiimtas iki šiol. Įrodymų, kad aukščiau nurodyti pranešimai buvo įteikti atsakovams, byloje nėra pateikta (įteikimo pranešimų nėra). Kitų duomenų, kad ieškovas ir trečiasis asmuo informavo atsakovus apie automobilio atsiėmimo tvarką ir saugojimo įkainius byloje taip pat nėra.

12.       Teismas laikė, kad protinga laikyti automobilį saugojimo aikštelėje už 30,00 Eur mėnesinį mokestį. Ieškovui iš atsakovų solidariai priteistiną sumą už transporto priemonės saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) sumažino nuo 8 166,27 Eur iki 750,00 Eur (30,00 Eur x 25 saugotų mėnesių).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.        Ieškovas UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė materialinės teisės normas bei nepagrįstai daugiau nei 10 kartų sumažino apelianto naudai priteistiną sumą.

13.2.                      Ieškovo manymu, atsakovų įsiskolinimą ieškiniu prašytai priteisti sumai lėmė išskirtinai pačių atsakovų veiksmai (neveikimas) bei visiškas abejingumas net ir prasidėjusiam teisminiam procesui.

13.3.                      Patys atsakovai niekada nėra pareiškę pretenzijų dėl apelianto teikiamų paslaugų įkainių ar įsiskolinimo dydžio, jokia forma nereiškė jokių pretenzijų nei dėl apelianto teikiamų paslaugų įkainių, nei dėl įsiskolinimo sumos, nors tokią galimybę akivaizdžiai turėjo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo mažinti apelianto naudai priteistiną atsakovų įsiskolinimo sumą argumentuojant „lupikišku“ paslaugos įkainiu, juolab – pripažinti Sutartį esant nesąžininga.

13.4.                      Sutartis yra sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, todėl ieškovas paslaugų kainos su atsakovais derinti neprivalėjo.

13.5.                      Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, netgi neturėdamas viešojo pirkimo, kurio pagrindu sudaryta Sutartis, sąlygų, nepagrįstai sprendė dėl sutarties nesąžiningumo trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tik pati VPK, kaip perkančioji organizacija, gali priimti sprendimą dėl per didelės ir nepriimtinos tiekėjų pasiūlymų kainos. Ginčo civilinės bylos atveju akivaizdu, jog VPK būtent su apeliantu, kaip subjektu, pasiūliusiu mažiausią paslaugos kainą, pasirašė viešojo pirkimo Sutartį.

13.6.                      Sutartyje numatytas diferencijuotas paslaugos įkainis yra sąlygotas viešojo pirkimo sąlygų. Ginčo paslaugos konkrečios kainodaros nereglamentuoja ir nenustato jokie teisės aktai. Juolab – kuomet viešojo pirkimo sąlygos specifinės paslaugos teikimui numato tiekėjams itin aukštus ir griežtus kvalifikacinius reikalavimus, kurios rinkoje tenkina vos keletas ūkio subjektų.

13.7.                      Siekdamas palyginti teikiamos paslaugos įkainius pirmosios instancijos teismas privalėjo lyginti tapačios paslaugos, esančios rinkoje, įkainius. Skundžiamo sprendimo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas lygino apskritai tarpusavyje nesuderinamas paslaugas bei jų įkainius.

13.8.                      Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi faktiškai reguliuoti rinkoje esančios priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugos kainą, kas nėra reglamentuojama net valstybiniu lygmeniu.

13.9.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies, ieškovui solidariai iš atsakovų M. J. ir I. S. priteista 750,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 750,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 8,45 Eur žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

                                                Dėl naujų įrodymų

16.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.        Ieškovas UAB ,,Tomadas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apskrities VPK organizuoto viešojo pirkimo, kurio pagrindu sudaryta 2015-11-04 Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST-286, sąlygas.

18.       Ieškovas nurodo, jog naujai teikiamų įrodymų būtinybė atsirado po pirmos instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo.

19.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog nauji įrodymai negali būti prijungiami, nes yra nepatvirtinti ir pateikti netinkamai, t. y. ieškovo pateiktas dokumentas yra taisytas, pataisymai neaptarti, kai kurie dokumento punktai išbraukti, jis nepasirašytas, todėl gali būti laikomas tik darbiniu viešųjų pirkimų sąlygų rengimo dokumentu. Tuo remiantis prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmetamas.

Faktinės aplinkybės

20.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015-11-04 ieškovas UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutartis įsigaliojo nuo 2015-11-09 ir pagal Sutarties 16 punktą galiojo vienerius metus, o 2016-10-17 susitarimu buvo pratęsta iki 2017-05-10. Sutarties 5.13 punkte numatyta, jog ieškovas transporto priemones priverstinai nuveža ir saugo policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą paimti, konfiskuoti ar laikinai apriboti nuosavybės teises į transporto priemonę. Sutarties 7.6 punkte nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Sutarties 2.1 punktu šalys sulygo, kad už priverstinį automobilių saugojimą turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas pagal sutarties priedo Nr. 1 įkainius. Sutarties 3 punkte sutarta, kad už nuvežimo ir saugojimo paslaugas sumoka Vilniaus apskrities VPK pagal sutarties priedo Nr. 2 įkainius. Sutarties Priede Nr. 1 sutarties šalys susitarė, kad paslaugos, aprašytos sutarties 2.1 punkte, nuvežimo įkainis – 35,04 Eur; saugojimo įkainis – 10,51 Eur (įskaitant PVM). Sutarties priede Nr. 2 (kuris į bylą nepateiktas, tačiau yra viešai prieinams dokumentas šiuo adresu: http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=10-st2-286&filter_proctype=&filter_authority=vilniaus+apskrities+vyriausiasis+policijos&filter_jarcode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=&filter_contractdate_to=&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=&filter_supplier_jarcode=&filter_agreement_type=), nustatyta, kad paslaugos aprašytos sutarties 3.1-3.4 punktuose – nuvežimo įkainis – 11,86 Eur; saugojimo įkainis – 0,97 Eur (abu su PVM).

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7891-654/2015 atsakovas I. S. buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jam paskirta nuobauda – 1 200 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo, nes jis 2015-04-24, apie 20.57 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairuodamas neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus; eismo įvykio metu apgadinęs automobilį ir kelio atitvarus iš eismo įvykio vietos pasišalino; automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas automobilio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Automobilis 2015-04-24 ankstesnio priverstinio automobilių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikusio tiekėjo UAB „ARRO“ buvo priverstinai nuvežtas į ieškovo saugojimo aikštelę Giraitės 1A, Vilniuje, surašytas UAB „ARRO“ transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas.

22.       2015-12-04 ieškovas perėmė iš UAB „ARRO“ transporto priemonę OPEL OMEGA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal Priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktą nugabeno ją tolimesniam saugojimui į ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius.

23.       2015-12-07 ieškovas gavo informaciją iš Vilniaus apskrities VPK, kad automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintinas. Šiame rašte automobilio savininku buvo nurodytas D. L.. Ieškovas 2015-12-17 išsiuntė D. L. pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Ieškovas, 2016‑03‑16 patikrinęs duomenis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, gavo išrašą, kad registre automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas D. L.. 2016-03-16 ieškovas D. L. išsiuntė pakartotinį pranešimą. Atsakydamas į ieškovo 2016‑03‑24 prašymą Vilniaus aps. VPK 2016-04-01 raštu Nr. 10-S-69048(1.48-10) pateikė informaciją, kad ginčo automobilio sulaikymo metu jo valdytoju buvo atsakovas I. S.. Ieškovas 2016-04-01 išsiuntė atsakovui I. S. pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Pakartotinį pranešimą atsakovui I. S. išsiuntė 2016-05-17. 

24.       Pagal 2013-05-29 pirkimo-pardavimo sutartį automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. L. įsigijo atsakovas M. J.. 2017-06-13 pranešimu ir 2017-08-25 pakartotiniu pranešimu ieškovas informavo atsakovą M. J. apie būtinybę atsiimti automobilį ir sumokėti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.

25.       Duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję už ieškovo atliktą transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl ieškovo, kaip paslaugų tiekėjo, ir transporto priemonės savininko/valdytojo įsipareigojimų vertinimo

26.       Kadangi konkrečiu atveju atsakovas, transporto priemonės valdytojas I. S. padarė administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, tai jis solidariai su transporto priemonės savininku M. J. turi pareigą atlyginti dėl tokių pažeidimų padarinių pašalinimo trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis).

27.       Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-02-07 civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu.

28.       Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų pareigą atlyginti dėl transporto priemonės saugojimo ieškovo patirtus nuostolius, tačiau iš esmės sumažino priteistinų nuostolių dydį, vietoje ieškovo prašomų 8 166,27  Eur, priteisdamas 750 Eur. Nuostolių atlyginimas paskaičiuotas už 777 dienas. Ieškovas apeliaciniu skundu siekia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas ir padidinta priteisiama nuostolių suma. Ieškovas ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį nustatė pagal 2015-11-04 UAB „Tomadas“ ir VPK sudarytą Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286. Ieškinyje nurodyti įkainiai patvirtina, kad ieškovas prašo taikyti Sutarties priede Nr. 1 nustatytus įkainius, t. y. 10,51 Eur už vieną parą su PVM. Tačiau sutartimi sutarta, jog ieškovas teikia nuvežimo ir saugojimo paslaugas, priklausomai nuo paslaugų rūšies, taikant Sutarties priede Nr. 1 arba priede Nr. 2 nurodytas kainas (0,97 Eur už vieną parą su PVM). Taikant priede Nr. 1 nurodytus įkainius teikiamos Sutarties 2.1 punkte nurodytos paslaugos, t. y. priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas, vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir / ar valdytojas. Taikant priede Nr. 2 nurodytus įkainius teikiamos Sutarties 3 punkte nurodytos paslaugos pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugos pagal Sutartyje numatytus įkainius. Sutarties 3 punkte nustatyti transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo įkainiai, kai transporto priemonės saugojimą apmoka VPK.

29.       Vertinant viešojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286 nuostatas, pastebėtina, jog įkainių, numatytų Sutarties 1 ir 2 prieduose, skirtumas sudaro daugiau nei 10 kartų, nors teikiamos tokios pačios priverstinio transporto priemonės saugojimo paslaugos. Jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl saugojimo kaina po sprendimo dėl transporto priemonės nuvežimo priėmimo dienos padidėja tokiu dideliu mastu, nepateikta. Įkainių skirtumo nepagrįstumą patvirtina tai, jog Sutarties 6.4 punktu numatyta galimybė tam tikrais atvejais išieškoti mokėjimą už saugojimą iš VPK, jei ieškovas įrodo, kad jis atliko reikiamus veiksmus dėl transporto priemonės savininko nustatymo. Tokiu atveju taikomi priede Nr. 2 numatyti įkainiai. Tokiu būdu ieškovas su VPK yra susitaręs, jog negalėjimo nukreipti reikalavimą į savininką (valdytoją) atveju, jis sutinka su daugiau nei 10 kartų mažesniu apmokėjimu. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu ieškovas neteikė jokių duomenų, kurie pagrįstų tokį skirtingą išlaidų saugojimui dydį.

30.       Sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikoma preziumuotinai nesąžininga. Sutartis yra sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią sutartį įstojus tretiesiems asmenims (atsakovams), kuriems tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, jog ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, paslauga yra suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turėjo pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu.

31.       Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atliko rinkos kainų tyrimą ir nustatė, jog paslaugos rinkos kaina, pvz., UNIPARK aikštelėse, priklausomasi nuo aikštelės vietos, sudaro apie 25-35 Eur mėnesiui ir šios kainos vidurkiu vadovavosi apskaičiuodamas priteistinų nuostolių dydį. Apeliaciniu skundu ieškovas su tokiu rinkos kainos nustatymu nesutinka, teigia, jog teismas lygino nepanašias paslaugas. Ieškovo argumentai dėl paslaugos rinkos kainos iš esmės niekuo nėra pagrįsti, todėl atmestini. Išanalizavus pasaugos davėjo įsipareigojimus Sutarties 7 punkte, matyti, jog tiek, kiek tai susiję su transporto priemonių pasaugos paslaugų teikimu, vykdytojas turi tik vieną įprastai nenustatomą sutartinę prievolę – imtis priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos, visos kitos pareigos yra arba susijusios su transportavimu, arba įprastos bet kuriai pasaugos sutarčiai. Ieškovo teikiama paslauga yra iš esmės tokia pati, kokią teikia kiti paslaugų teikėjai, todėl ir kainos gali būti vertinamos, nustatant rinkos kainą. Taip pat, kaip jau nurodyta anksčiau (29 punkto pastraipos pabaiga), nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytų kainų skirtumą. Kadangi apmokėjimas už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą yra paslauga, bet ne bauda už padarytus neteisėtus veiksmus, tai šios paslaugos kaina turi atitikti tokiai paslaugai taikomą rinkos vertę, o įkainio skirtumas turi būti pagrindžiamas saugotojo turėtojo papildomomis išlaidomis (žr. Vilniaus apygardos 2019-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-69-580-2019).

32.       Pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, pagal Sutarties 7.6. punktą ieškovas įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Automobilį ieškovas perėmė saugoti 2015-12-04 ir tik 2016-04-01 pirmą kartą atsakovui I. S. siuntė pranešimą apie įsiskolinimą, pakartotinai tik 2016-05-17. Nagrinėjamu atveju ieškovas imtis veiksmų nustatant automobilio valdytoją delsė net 5 mėnesius, o automobilio savininkui M. J. pirmą pranešimą ieškovas išsiuntė tik 2017-06-13, nors apie tai, kad jis, o ne D. L. yra automobilio savininkas, sužinojo dar 2017-05-11. 

33.       Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas jokių įrodymų, jog jo atsakovams siųsti raginimai buvo įteikti, byloje neteikė, pateikė tik įrodymus dėl dokumentų siuntimo. Ieškinys teismui pareikštas 2018-01-23, t. y. po daugiau kaip dvejų metų nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo. Taigi, anksčiau išdėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad ieškovas, kaip transporto priemonės saugotojas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą atsakovų atžvilgiu, t. y. buvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, siekdamas kuo greičiau išspręsti saugomos transporto priemonės grąžinimo klausimą.

34.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pasaugos paslaugos įkainio dydžius sąžiningumo aspektu ir pagrįstai pripažino, jog ieškovo taikomas įkainio dydis yra nesąžiningas, t. y. iš esmės per didelis ir niekuo nepagrįstas.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad pasaugos kaina turi būti mažinama. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog transporto priemonė buvo saugoma 25 mėnesius, todėl pagrįstai   priteisė ieškovui 750 Eur sumą, skaičiuojant po 30 Eur saugojimo mokestį per mėnesį.

36.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

37.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.        Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti, todėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Inga Staknienė

Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius