Civilinė byla Nr. 2-1720/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00865-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.4; 99.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalies, kuria civilinėje byloje pagal ieškovų S. G., O. G. ir L. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovams nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindus.

Ieškovai S. G., O. G. ir L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš: 1) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos - 146 362 Lt turtinės žalos; 2) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos - 750 000 Lt neturtinės žalos; 3) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros - 750 000 Lt neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp jų sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovai kelia turtinius reikalavimus dėl 146 362 Lt turtinės žalos atlyginimo bei dėl 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl paduotas ieškinys turi būti apmokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. 

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas S. G. pateikė atskirąjį skundą. Prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį. Nurodo, kad vadovaujantis konstitucinės ir tarptautinės teisės normomis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 4, 7, 14 punktais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais, CK 6.271 ir 6.272 straipsniais, ieškinyje pareikšti reikalavimai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš sąlygų yra žyminis mokestis - įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Priešingu atveju, ieškiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str. 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Tačiau CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kai dalyvaujantys byloje asmenys yra pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovai savo reikalavimus priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą, padarytą galimai nusikalstamais bei kitokiais neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, grindžia CK 6.271 ir 6.272 straipsniais (b. l. 1-9). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį (b. l. 58-59). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad tokio pobūdžio ieškinys neturi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

CK 6.272 straipsnis numato atsakomybės sąlygas už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo padarytą žalą. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybė atlygina žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo (CK 6.272 str. 1 d.), taip pat žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CK 6.272 str. 2 d.). Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovai turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą nesieja su minėtame straipsnyje išvardintais konkrečiais valstybės pareigūnų veiksmais.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjo, jog Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija, bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'ztre. Minėtame nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų (baigtinį) sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama, arba nustatyti, kad tam tikrais atvejais minėtais neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti neatlyginama. Esant tokiam Konstitucinio Teismo išaiškinimui, teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų valstybės pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, kaip šiuo atveju ir padarė ieškovai, kreipdamiesi į teismą su reikalavimu priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valstybės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Atitinkamai, kaip jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, sprendžiant klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, neturi būti apsiribojama tik minėtame punkte numatytais pareigūnų veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-348/2011). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aiškinant CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą plečiamai, nagrinėjamu atveju ieškovai, reikšdami reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, vadovaujantis CK 6.272 straipsniu, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, ieškovai ieškinyje keliamus reikalavimus taip pat grindžia CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Todėl pagrįstai apeliantas teigia, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 11 punktu, reikalavimai atlyginti žalą, padarytą CK 6.271 straipsnyje numatytais neteisėtais pareigūnų veiksmais, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nenustatė, kad ieškovai yra įstatymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovai neprivalo mokėti žyminio mokesčio, klausimas išsprendžiamas iš esmės – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį, panaikinama (CPK 337 str. 2 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovai S. G., O. G. ir L. G. įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už civilinėje byloje Nr. 2-5070-798/2011 paduodamą ieškinį, panaikinti.

Teisėjai                                                                       Audronė Jarackaitė

Vigintas Višinskis

Egidijus Žironas