Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.6.-1372-899-2015].docx
Bylos nr.: A2.6.-1372-899/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kelių policijos biuras institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Teisės pažeidimas
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems (ATPK 126 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose

                       

ATP byla Nr. A2.6.-1372-899/2015

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01020-2015-5

         Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 39.2; 45.4.3; 52.3

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2015 m. gegužės 6 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.,

jo atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,

išnagrinėjęs A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

n u s t a t ė :

A. J. 2015-03-21 apie 15.25 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkoholio matuokliu jam nustatytas vidutinis  – 1,60 prom. (+/- 1,7 proc.) girtumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną remontavo automobilio stabdžius. Buvo išgėręs alaus. Važiavo keliuku. Pagrindiniu keliu važiavo pareigūnai. Pats pagrindiniu keliu nebūtų važiavęs, nes važiuodamas keliuku būtų įsukęs į kiemą. Pareigūnai privažiavo. Alkoholį buvo vartojęs prieš dvi valandas. Gėrė „Blindos“ alų. Stabdžių kaladėles remontavo dviese. Jam padėjo remontuoti ir kartu gėrė alų. Išvažiavo iš kiemo patikrinti kaip veikia stabdžiai. Alų išgėrė jau suremontavę. Blogai padarė, nes išgėręs sugalvojo pabandyti važiuoti tuo keliuku. Pavažiavo apie 500 m. Automobilį remontavo privataus namo kieme. Tuo keliu niekas nevažiuoja, tik parvažiuoja ir įvažiuoja į namą, kuris yra nuošalyje. Pareigūnai pamatė, kad jis stumdo automobilį ir privažiavo. Sėdėjo automobilyje, niekur nebėgo. Jautėsi neblogai, gal truputį šlitiniavo. Kiti du asmenys liko kieme. Prašo neatimti teisės vairuoti, skirti didesnę baudą. Dirba vairuotoju, vežioja kalkes. Pajamos 500-600 Eur/mėn. Žmonos neturi. Dukra mokosi, bet jau yra pilnametė. K. - geras draugas, kaimynas. Jis turi seną motiną, pats padeda motinai ir jam. Vairuotojo stažas 37-38 metai, per tą laiką toks pažeidimas pirmas.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad A. J. yra bendradarbis. Remontavo stabdžius ir sugalvojo, kad reikia pabandyti išvažiuoti į keliuką. A. J. norėjo apsisukti, pamatė, kad privažiavo pareigūnai. Remontavo kiemo garaže, ten beveik vienkiemis, už 200-300 m gyvenvietė. Visi išgėrė alaus, paremontavo – išgėrė, toliau vėl remontavo. Remontas buvo nesudėtingas. Kiemas privatus, vienkiemis. Keliukas yra į šiukšlyną. Ten yra 2-3 namai, keliuku naudojasi. Nežino kas galėjo pranešti pareigūnams. A. J. normaliai atrodė. Pats už jį išgėrė kokia stikline daugiau. A. J. buvo sustojęs ir jam iš priekio privažiavo pareigūnai. Jis sėdėjo automobilyje, pats šiek tiek nematė, bet suprato, kad A. J. sėdi automobilyje. Jis pavažiavo puskilometrį. Nematė, kad A. J. nuo pareigūnų bėgtų. Nepastebėjo, kad būtų išlipęs iš automobilio.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad A. J. pažįstamas, jis brolio uošvis. Remontavo automobilį, pats atsinešė alaus. Suremontavę išbandė ir sustabdė policijos pareigūnai važiuojant keliuku, kur yra apvažiavimas prie stulpo. A. J. buvo nuvažiavęs buvo iki 200 m, ne daugiau. Namas nuosavas. Iki kitų namų atstumas 100 m. Keliuku važinėja vietiniai, kaimynas pas kaimyną. Pėstieji vaikšto išmintu taku per lauką.

Liudytojas V. R. teisme parodė, kad A. J. matytas. Gavo pranešimą iš budėtojo, kad V. gatve neblaivus vairuotojas ruošiasi važiuoti automobiliu. Kelis kartus pavažinėję nerado namo, po to važiavo pro įvažiavimą ir išvažiavimą į namų kvartalą ir pastebėjo išvažiuojantį automobilį. Jie sustojo, kitas automobilis sustojo taip pat. Pradėjus važiuoti atbuline eiga, jis taip pat pradėjo važiuoti atbuline eiga. Vairuotojas iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti. Jis buvo neblaivus, pradėjo bėgti, griuvo, kolega jį sulaikyti bėgo į laukus. Formindami dokumentus klausė kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, sakė „gėriau prieš valandą“. Namai yra nutolę nuo gyvenamųjų namų kvartalo, tačiau yra vienas bendras įvažiavimas į namų kiemus. Tarp jų atstumas 30 m, kelias – žvyrkelis. Keliu naudojasi daugiau žmonių, pėstieji, dviratininkai. A. J. automobilio greitis galėjo būti 20 km/h. Vairuotojo koordinacija buvo sutrikusi, eisena – svyruojantis, akys – paraudusios, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Jis važiavo link pagrindinio kelio, vėliau važiavo atbuline eiga. Jie (pareigūnai) iš pagrindinio kelio įsuko į keliuką. Šis kelias yra privažiavimas prie privačių namų.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Buvo gautas pranešimas, jog neblaivus asmuo išvažiavo iš V. gatvės. Nuvykus pastebėtas automobilis, jam sustojus, vairuotojas buvo neblaivus, todėl buvo surašytas protokolas. Asmuo pripažino neblaivumą. Teritorija gyvenama, namai privatūs, atstumų įvardinti negali. Keliukas naudojamas, nes iš jo išvažiavimas į pagrindinį kelią. Vairuotojui išlipus matėsi, kad judesiai nekoordinuoti, stiprus alkoholio kvapas. Jį pamačius, jis pradėjo važiuoti atbula eiga. Išlipęs vairuotojas pradėjo bėgti, priėjus nuvirto. Vairuotojas kėlė pavojingumą, nes nekoordinuoti veiksmai, nesigaudė. Apsisukti važiuojant keliuku ar prasilenkti telpa du automobiliai.

Be A. J. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu (2015-03-21, 15.28 val. nustatytas 1,60 prom. girtumas), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų V. R. ir R. P. tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 1,60 prom. girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis), tuo pažeidė KET 14 p., todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

A. J. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 straipsnis) nenustatyta.

Teismų praktikoje dėl ATPK 301 straipsnio taikymo yra ne kartą pažymėta, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą (tame tarpe ir A. J. pateiktus dokumentus dėl darbo, skolinių įsipareigojimų, kito asmens priežiūros, charakteristiką ir kt.), pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. J. už padarytą pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kartu pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Taip pat pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. J. pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nepavojingas. Kaip teisme patvirtino liudytojas V. R., buvo pastebėta, kad iš nuosavų namų kvartalo išvažiuoja automobilis; tie namai yra nutolę nuo gyvenamųjų namų kvartalo, tačiau yra vienas bendras įvažiavimas į namų kiemus; tarp jų atstumas 30 m, kelias – žvyrkelis; keliu naudojasi daugiau žmonių, pėstieji, dviratininkai; A. J. automobilio greitis galėjo būti 20 km/h; vairuotojas iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti; jis buvo neblaivus, pradėjo bėgti, griuvo, kolega jį sulaikyti bėgo į laukus; vairuotojo koordinacija buvo sutrikusi, eisena – svyruojantis, akys – paraudusios, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad teritorija gyvenama, namai privatūs; keliukas naudojamas, nes iš jo išvažiavimas į pagrindinį kelią; vairuotojui išlipus matėsi, kad judesiai nekoordinuoti, stiprus alkoholio kvapas; išlipęs vairuotojas pradėjo bėgti, priėjus nuvirto; vairuotojas kėlė pavojingumą, nes nekoordinuoti veiksmai, nesigaudė. Netikėti minėtų pareigūnų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi jų teisme duoti parodymai nuoseklūs, detalizuoti, atitinka tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos įvykio dieną rašytuose tarnybiniuose pranešimuose (5-6 b. l.). Be to, iki pažeidimo fiksavimo pareigūnai nebuvo konfliktiniuose santykiuose su A. J., taigi, neturi jokio pagrindo jį apkalbėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. vairavo automobilį keliu, kuriuo naudojasi ir kiti asmenys, o dėl apsvaigimo alkoholiu tą dieną kėlė realią grėsmę kitiems asmenims, kurie bet kada galėjo pasirodyti minėtoje gyvenamojoje teritorijoje.

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į jo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (2015 m. du kartus taikytas administracinis nurodymas dėl KET pažeidimų), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skiria administracines nuobaudas – 579 Eur baudą (minimalaus dydžio bauda) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (minimaliam laikotarpiui).

Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str.,  33 str., 224 str., 286 str., 287 str., 291-293 str., teisėjas

 

n u t a r ė :

 

A. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti administracines nuobaudas – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                      Bronius Vinciūnas