Administracine byla Nr. A⁸⁵⁸-1291/2010

Procesinio sprendimo kategorija 3.5. (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkricio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (pranešejas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei,

dalyvaujant vertejai Galinai Lavronovic,

pareiškejui V. T.,

pareiškejo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstovei Rasetai Meidutienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. T. (V. T.) apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo V. T. skunda atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo.

 

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

I.

            

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2009 m. rugpjucio 6 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-20PR-4 (toliau – ir Sprendimas, gincijamas sprendimas) nusprende perduoti Baltarusijos pilieti V. T. Švedijai, vadovaudamasis Europos Sajungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 343/2003) 9 straipsnio 3 ir 4 dalimis (b. 1. 6–7).

Pareiškejas V. T. skundu (b. l. 3–4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas, be kita ko, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2009 m. rugpjucio 6 d. sprendima Nr.(l5/6-14)-20PR-4 „Del Baltarusijos Respublikos piliecio V. T., pateikusio prašyma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, perdavimo Švedijai”. Pareiškejas skunde nurode, kad Departamentui priemus 2009 m. kovo 2 d. sprendima Nr. (15/6-9)-15PR-39 (toliau – ir 2009 m. kovo 2 d. Sprendimas) 2009 m. kovo 13 d. kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti pastaraji sprendima ir taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdyti gincijamo akto galiojima. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaike reikalavimo u˛tikrinimo priemone. Išnagrinejes priimta skunda, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 12 d. sprendimu skunda atmete kaip nepagrista ir panaikino reikalavimo u˛tikrinimo priemone, pareiškejas apeliaciniu skundu kreipesi i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma, neisiteisejus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 12 d. sprendimui, liko galioti nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdytas Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (15/6-9)-15PR-39 1 ir 2 punktu galiojimas, tad Departamentas neturejo teisinio pagrindo priimti Sprendimo, kitaip teismo paskirta reikalavimo u˛tikrinimo priemone taptu beprasmiška.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i skunda (b. l. 26–28) praše pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad Atsakovas prašo pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad Baltarusijos pilietis V. T. 2008 m. lapkricio 13 d. pateike prašyma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, vadovaudamasis Vidaus reikalu ministro 2004 m. lapkricio 15 d. isakymu patvirtinto U˛sienieciu prašymu suteikti prieglobsti nagrinejimo, sprendimu priemimo ir ju vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16.1.2 punktu, nustate, kad pareiškejui Švedijos ambasadoje Maskvoje 2008 m. buvo išduota C tipo daugkartine 90 dienu Šengeno valstybiu viza, kuri galiojo iki 2008 m. gruod˛io 31 d.. Vadovaudamasis Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 73 straipsniu, Departamentas prieme 2009 m. kovo 2 d. Sprendima, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 19 d. sprendimu atmete u˛sieniecio skunda ir ji paliko galioti. Švedijos migracijos institucija prisieme atsakomybe u˛ pareiškejo prieglobscio prašymo nagrinejima ir sutiko ji atsiimti iš Lietuvos Respublikos. Departamentas 2009 m. rugpjucio 6 d. prieme gincijama sprendima, teismo nutartimi jo galiojimas sustabdytas. Pagal Reglamento Nr. 343/2003 19 straipsnio 3 dali prieglobscio prašytojas gali buti perduodamas ne veliau kaip per 6 menesius nuo prašymo perimti prašytoja savo ˛inion gavimo, priešingu atveju u˛sieniecio perdavimas taptu neimanomas del pa˛eistos Reglamentu Nr. 343/2003 nustatytos proceduros. Pareiškejas skunde nenurode jokiu irodomaja galia turinciu aplinkybiu, todel jo skundas neatitinka Administraciniu bylu eisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 23 straipsnio reikalavimu. Pareiškejas nepateike argumentu ir neirode, kodel jis neturetu buti perduotas Švedijai.

 

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu (b. l. 48–51) sprendima paliko nepakeista, o pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad pagal Aprašo 42 punkta, nustacius, kad yra pagrindas taikyti Reglamento Nr. 343/2003 5–14 straipsniuose nurodytus kriterijus arba mineto reglamento 15 (humanitarine išlyga) ar 16 (peremimas ir atsiemimas) straipsnius, priimamas Aprašo 17.2 punkte nurodytas sprendimas – nenagrineti prieglobscio prašymo iš esmes, suteikti laikina teritorini prieglobsti Lietuvos Respublikoje ir išduoti u˛sieniecio registracijos pa˛ymejima, jei nustatoma, kad u˛ prieglobscio prašymo nagrinejima gali buti atsakinga kita ES valstybe nare (Aprašo 17.2 punktas). Priemus Aprašo 17.2 punkte nurodyta sprendima, Departamento valstybes tarnautojas ne veliau kaip per 3 menesius nuo prieglobscio prašymo pateikimo susisiekia su nustatytos atsakingos ES valstybes nares kompetentinga institucija del atsakomybes u˛ prieglobscio prašymo nagrinejima peremimo ar prieglobscio prašytojo  atsiemimo. Aprašo  47.1 punkte  nustatyta,  kad ES  valstybe nare  laikoma atsakinga u˛ prieglobscio prašymo, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinejima, jeigu ši valstybe nare: 1) sutinka perimti atsakomybe u˛ prieglobscio prašyma; 2) sutinka atsiimti prieglobscio prašytoja; 3) nepateikia atsakymo i prašyma, nurodyta Aprašo 43 punkte, per Reglamento Nr. 343/2003 18 straipsnio 1 ir 6 dalyse bei 20 straipsnio 1 dalies b punkte numatytus terminus. Aprašo 48 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatoma ES valstybe nare, atsakinga u˛ prieglobscio prašymo nagrinejima, Departamentas priima sprendima perduoti prieglobscio prašytoja šiai valstybei. Sprendimas perduoti prieglobscio prašytoja ES valstybei narei, atsakingai u˛ prieglobscio prašymo nagrinejima iforminamas raštu ir iregistruojamas U˛sienieciu registre. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo (Aprašo 49 punktas). Pa˛ymetina, kad pagal Reglamento Nr. 343/2003 20 straipsnio 2 dali tais atvejais, kai perdavimas per 6 menesiu laikotarpi neivyksta, atsakomybe tenka valstybei narei, kurioje buvo pateiktas prieglobscio prašymas. Šis terminas gali buti pratestas ne ilgiau kaip iki vieneriu metu, jei perdavimas negalejo ivykti del prieglobscio prašytojo ikalinimo, arba ne ilgiau kaip iki 18 menesiu, jei prieglobscio prašytojas slapstosi.

Sistemiškai ivertinusi teises normas, pirmosios instancijos teismo teiseju kolegija padare tokias bylos išnagrinejimui reikšmingas išvadas: 1) pareiškejo skunde minima, anot jo, iki šiol neisigaliojusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdytas 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu (iš esmes nenagrineti pareiškejo prašymo suteikti prieglobsti ir nustatyti ES valstybe nare, atsakinga u˛ pareiškejo pateikto prieglobscio prašymo nagrinejima) galiojimas, nera kliutis Departamentui priimti procedurini sprendima del visiškai kitokio teisinio santykio – perduoti u˛sienieti (prieglobscio prašytoja) kitai valstybei, jei ivykdyti visi reikalavimai, nes formaliu ribojimu tai daryti nera nustatyta; 2) sprendimas del u˛sieniecio (prieglobscio prašytojo) perdavimo kitai valstybei nepatenka i istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 139 straipsnio l dalyje išvardytus atvejus, kai sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai, jei jis apskund˛iamas, taciau šiuo atveju skund˛iamo Departamento sprendimo galiojimas sustabdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 18 d. nutartimi ir tai, kolegijos nuomone, yra pakankama garantija, kad u˛sienietis, kol sprendimas del jo perdavimo neisiteises, nebus išsiustas iš Lietuvos.

 

III.

 

Pareiškejas V. T. apeliaciniu skundu (b. l. 54–56) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo butu panaikintas Departamento Sprendimas.

Pareiškejas apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimo u˛tikrinimo priemone sustabdyti sprendimo galiojima reiškia, kad jokiu veiksmu, susijusiu su ES valstybes nares, atsakingos u˛ prieglobscio prašymo nagrinejima, nustatymu Departamentas negali priimti, nes teismo nutartimi Departamento sprendimas iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos negalioja. Sprendimas perduoti pareiškeja Švedijai nera „visiškai kitoks teisinis santykis“, tai vienas iš Departamento sprendimu toje pacioje atsakingos u˛ prieglobscio prašymo nagrinejima ES valstybes nares nustatymo proceduroje. Jeigu laikytume, kad Departamentas net ir teismui sustabd˛ius jo sprendimo galiojima, gali toliau priimti procedurinius sprendimus, tokiu atveju pa˛eid˛iami teisinio tikrumo, teisiniu lukesciu apsaugos principai, nes lieka neaišku, ka tuomet reiškia reikalavimo u˛tikrinimo priemones taikymas, jei tiek pritaikius reikalavimo u˛tikrinimo priemone ir sustabd˛ius Departamento sprendimo galiojima, tiek nepritaikius reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir nesustabd˛ius Migracijos departamento galiojimo, rezultatas lieka tas pats – Departamentas, anot teismo, gali priimti sprendima perduoti prieglobscio prašytoja Švedijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje taip aiškina teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus; vienas iš esminiu Konstitucijoje itvirtinto teisines valstybes principo elementu yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas: teisinis reguliavimas privalo buti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teises aktu formuluotes turi buti tikslios, turi buti u˛tikrinami teises sistemos nuoseklumas ir vidine darna, teises aktuose neturi buti nuostatu, vienu metu skirtingai reguliuojanciu tuos pacius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas).

Pareiškejas pa˛ymi, kad, kadangi Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu galiojimas buvo sustabdytas, vadinasi Migracijos departamentas neturejo teisinio pagrindo priimti 2009 m. rugpjucio 6 d. sprendimo Nr. (15/6-14)-20PR-4, kitaip pati teismo nutartimi paskirta reikalavimo u˛tikrinimo priemone taptu beprasmiška, todel teismo argumentas, kad nebuvo kliuciu Departamentui priimti Sprendima perduoti prieglobscio prašytoja Švedijai, nepagristas, nes tokia kliutis buvo – butent 2009 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis sustabdyti Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu galiojima.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 64–66) prašo pareiškejo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Sprendima nepakeista.

Atsakovas nurodo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dali ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teises principai, reikalauja išlaikyti proceso šaliu interesu pusiausvyra, todel laikinosios apsaugos priemones turi buti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktu nei vienai iš šaliu perdeto pranašumo ar nesuvar˛ytu vienos proceso šalies teisiu daugiau, nei butina teisetam tikslui pasiekti. Pa˛ymetina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo u˛tikrinti ginco šaliu ir kitu suinteresuotu asmenu teisetu interesu pusiausvyra, nes to reikalauja mineti universalieji civilinio proceso teises principai. Tai suponuoja butinuma vertinti, ar konkreciu laikinuju apsaugos priemoniu taikymas bus proporcingas ju taikymu siekiamiems tikslams (2007 m. bir˛elio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilineje byloje Nr. 2-374/2007).

Atsakovas pa˛ymi, kad Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimu V. T. nebuvo ir negalejo buti perduotas Švedijai. Departamente, remiantis Reglamento Nr. 343/2003 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 72 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 2 dalimi buvo atliekama procedura, nustatant, kuri šalis nare yra atsakinga u˛ mineto treciosios šalies piliecio prieglobscio prašymo nagrinejima. Priešingai nei teigia pareiškejas, Departamentui neatlikus minetu veiksmu, t. y. nenustacius atsakingos valstybes nares u˛ pareiškejo prieglobscio prašymo nagrinejima, busimo teismo sprendimo ivykdymas pasidarytu nebeimanomas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinejamas V. T. apeliacinis skundas del Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto 2009 m. bir˛elio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas jo skundas del Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo. Tokiu budu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus V. T. apeliacini skunda, teismo sprendimo vykdymas taptu nebeimanomu, o Lietuvos valstybe prarastu teise perduoti treciosios šalies pilieti valstybei narei, atsakingai u˛ prieglobscio prašymo nagrinejima. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 18 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškejo V. T. prašymas taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone laikinai sustabdyti Departamento Sprendimo vykdyma. Ši priemone yra pakankama garantija, kad u˛sienietis, kol sprendimas del jo perdavimo neisiteisejes, nebus perduotas Švedijai. Tokiu budu Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimas ir Sprendimas apima visiškai kitokius teisinius santykius nors ir del to paties pareiškejo.

Atsakovas nurodo, kad 2008 m. gruod˛io 2  d. Švedijai išsiunte paklausima del atsakomybes prisiemimo u˛ mineto prieglobscio prašytojo prašymo nagrinejima. 2009 m. liepos 21 d. raštu Švedija prisieme atsakomybe u˛ V. T. prieglobscio prašymo nagrinejima ir sutiko atsiimti V. T. iš Lietuvos Respublikos. 2009 m. rugpjucio 6 d. Departamentas prieme Sprendima. Remiantis Reglamento Nr. 343/2003 20 straipsnio 1 dalies e punktu, Sprendimas gali buti skund˛iamas ar per˛iurimas, taciau tokio sprendimo apskundimas ar per˛iurejimas nesustabdo perdavimo vykdymo. Atsakovas atkreipia demesi, kad pagal Reglamento Nr. 343/2003 19 straipsnio 3 dali prieglobscio prašytojas iš valstybes nares, kurioje buvo pateiktas prieglobscio prašymas, atsakingai valstybei narei perduodamas ne veliau kaip per 6 menesius nuo prašymo perimti prašytoja savo ˛inion gavimo, priešingu atveju u˛sieniecio perdavimas taptu neimanomas del pa˛eistos Reglamentu Nr. 343/2003 nustatytos proceduros. Ir šiuo atveju, busimo teismo sprendimo ivykdymas pasidarytu nebeimanomu. V. T. neirode, kodel jis neturetu buti perduotas Švedijai ir nepateike irodomaja galia turinciu argumentu, kuriais turetu buti pagristas reikalavimas panaikinti gincijama sprendima. Tokiu budu jo skundo dalis del Sprendimo panaikinimo neatitinka ABTI 23 straipsnyje nustatytus skundo turinio reikalavimus.

 

 

Teiseju kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje gincas kilo del atsakovo sprendimo, kuriuo buvo nuspresta perduoti pareiškeja Švedijai, teisetumo. Apeliaciniame skunde pareiškejas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog kito administracinio akto, kuris buvo apskustas administraciniam teismui, at˛vilgiu priimta reikalavimo u˛tikrinimo priemone nera teisine kliutis priimti skund˛iama sprendima.

Kaip matyti iš bylos med˛iagos, atsakovas 2009 m. kovo 2 d. prieme sprendima nenagrineti pareiškejo pateikto prašymo suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo apskustas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, be kita ko, minetoje byloje nusprende taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdyti pirmiau mineto 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu galiojima iki teismo sprendimo šioje byloje isiteisejimo momento. Taigi kyla klausimas, ar atsakovas turejo teise priimti sprendima perduoti pareiškeja kitai ES valstybei narei, ne˛iurint to, kad tokio sprendimo priemimo metu galiojo mineta teismo nutartis del reikalavimo u˛tikrinimo priemones taikymo kito individualaus teises akto, priimto del pareiškejo, at˛vilgiu.

Analizuojant šioje byloje taikytina teisini reguliavima pa˛ymetina, kad 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 19 straipsnio 1 – 3 dalyse aptariamas sprendimo nenagrineti pareiškejo prašymo suteikti prieglobsti priemimas ir vykdymas. Mineto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas nenagrineti prašymo gali buti apskund˛iamas ar per˛iurimas, taciau jo apskundimas savaime nesustabdo perdavimo vykdymo. Taigi Reglamento nuostatu po˛iuriu atsakovo sprendimo del asmens perdavimo kitai ES valstybei narei priemimas nelaukiant, kol teisme bus išnagrinetas klausimas del sprendimo nenagrineti to asmens prašymo suteikti prieglobsti, savaime nera draud˛iamas. Kartu demesys atkreiptinas ir i tai, kad mineto 19 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato nacionaliniu teismu teise sustabdyti perdavimo proceso vykdyma. Europos Sajungos Teisingumo Teismas savo praktikoje taip pat pabre˛ia veiksmingos teismines apsaugos svarba vykdant asmens perdavima (˛r., pvz., 2009 m. sausio 29 d. sprendima Migrationsverket prieš E. P., N. P., S. P., D. P., M. P. (C-19/08, Rinkinyje dar neskelbtas).

Ivertinusi bylos med˛iaga teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje skund˛iamo sprendimo at˛vilgiu 2009 m. rugpjucio 18 d. Vilniaus apygardos nutartimi pritaikyta reikalavimo u˛tikrinimo priemone – skund˛iamo sprendimo galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo šioje byloje isiteisejimo, yra tinkama ir pakankama pareiškejo teisiu garantija Reglamento Nr. 343/2003 prasme. Viena vertus, atsakovo teiginys, kad pirmiau minetas 2009 m. kovo 2 d. sprendimas ir šioje byloje gincijamas sprendimas apima visai kitus teisinius santykius, nera visiškai pagristas. Akivaizdu, kad teisinio reguliavimo ir praktinio Reglamento Nr. 343/2003 taikymo po˛iuriu sprendimas nenagrineti pareiškejo prašymo ir nustatyti atsakinga u˛ prieglobscio prašyma kita ES valstybe nare ir sprendimas perduoti pareiškeja kitai ES valstybei narei yra glaud˛iai susije. Vis delto, kaip mineta, Reglamentas Nr. 343/2003 numato Lietuvos Respublikos teismu teise taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir stabdyti perdavimo proceso vykdyma.

Pirmosios instancijos teismas, ivertines pareiškejo interesu apsaugos poreiki, iskaitant tai, kad gincijamo sprendimo priemimo metu dar nebuvo isiteisejes teismo sprendimas del 2009 m. kovo 2 d. atsakovo sprendimo teisetumo, šia teise pasinaudojo ir 2009 m. rugpjucio 18 d. nutartimi sustabde pareiškejo perdavimo procesa. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis u˛tikrino, kad pareiškejo at˛vilgiu perdavimo vykdymas procesas nebus igyvendinamas tol, kol nebus išsprestas klausimas ir del 2009 m. kovo 2 d. sprendimo, ir del šioje byloje gincijamo sprendimo teisetumo. Del minetu prie˛asciu teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu prieme teiseta ir pagrista sprendima.

Be to, pareiškejas apeliacines instancijos teismo posedyje pateike naujus irodymus apie tai, kad jo sutuoktinei 2010 m. rugsejo 3 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškejo teigimu, ši aplinkybe parodo pareiškejo tvirtus ryšius su Lietuvos Respublika ir pagrind˛ia galimybe taikyti Reglamente Nr. 343/2003 itvirtinta humanitarine išlyga, taip pat butinybe taikyti U˛sienieciu teisines padeties istatymo 128 straipsnio 1 dalies 2 punkta.

Vertindama šiuos argumentus teiseju kolegija pa˛ymi, kad Reglamento Nr. 343/2003 15 straipsnyje itvirtinta vadinamoji humanitarine išlyga, t. y. ES valstybes nares teise nuspresti prisiimti atsakomybe u˛ atitinkamo asmens prieglobscio prašymo nagrinejima humanitariniais pagrindais. Vis delto, kaip matyti iš šios nuostatos turinio, ji itvirtina ES valstybes nares teise, bet ne pareiga prisiimti tokia atsakomybe. Atitinkamai, darytina išvada, kad atsakovas šiuo atveju turi placia diskrecija priimant tokio pobud˛io sprendimus (analogiškai ˛r. 2010 m. bir˛elio 17 d. nutarti administracineje byloje A⁸⁵⁸-833/2010). Be to, demesys atkreiptinas i tai, kad Reglamento 15 straipsnio 1 dalis taikytina asmenims, u˛ kuriu prašymu suteikti prieglobsti nagrinejima yra atsakingos skirtingos ES valstybes nares, t. y. ji apima tuos atvejus, kai prašymus del prieglobscio suteikimo skirtingose valstybese narese yra pateike keli šeimos nariai (˛r., inter alia Reglamento Nr. 343/2003 projekto (COM (2001) 447 final; OL C 304 E, 2001, p. 192) aiškinamaji rašta). Tuo tarpu iš pareiškejo pateiktos informacijos matyti, kad jo sutuoktine yra gavusi leidima laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Byloje nera duomenu, kad ji apskritai butu pateikusi prašyma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybeje nareje. Del šios prie˛asties darytina išvada, kad pagrindo taikyti Reglamento Nr. 343/2003 15 straipsnio 1 dali nera.

Vertindama pareiškejo pateiktus argumentus del U˛sienieciu teisines padeties istatymo 128 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo pareiškejo at˛vilgiu teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad pareiškejas nera išsiunciamas i treciaja šali, o perduodamas Švedijai, kuri prisieme atsakomybe del jo prieglobscio prašymo nagrinejimo. Kaip matyti iš bylos med˛iagos, pareiškejo ˛monai yra suteiktas tik leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ekonominiais pagrindais. Taigi nera pagrindo teigti, kad pareiškejo ˛mona su Lietuvos Respublika sieja tvirti ir pastovus ryšiai. Pareiškejo ˛monai suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo dukrai išduota Šengeno viza u˛tikrina ju teise vykti i Švedija pas pareiškeja. Šiuo atveju demesys atkreiptinas ir i tai, kad U˛sienieciu teisines padeties istatymo 43 straipsnio 8 dalyje, kuri perkelia 2003 m. rugsejo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB del teises i šeimos susijungima 3 straipsnio 2 dalies a) punkta, numatyta, jog teises i šeimos susijungima neturi u˛sienieciai, pateike prašymus suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, kol del prieglobscio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas. Kadangi, kaip mineta, Švedija prisieme atsakomybe del pareiškejo prieglobscio prašymo, ji privaletu, pareiškejo prašymo pagrindu, spresti pareiškejo šeimos susijungimo klausima tuo atveju, jei nusprestu pareiškejui suteikti prieglobsti.

Atsi˛velgdama i pirmiau išdestytus motyvus teiseju kolegija daro išvada, kad gincijamas atsakovo sprendimas negali buti traktuojamas kaip pa˛eid˛iantis U˛sienieciu teisines padeties istatymo 128 straipsnio 1 dalies 2 punkta.

Kadangi nenustatyta gincijamo sprendimo neteisetumo pagrindu, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendima nera.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

 

 

n u t a r i a:

 

Pareiškejo V. T. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

 

Teisejai

Laimutis Alechnavicius   Irmantas Jarukaitis   Romanas Klišauskas