Civilinė byla Nr. e2-2804-820/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32885-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.2.2.;

 (S)

1.3.5.1.; 1.3.5.5.; 1.3.5.7.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 19 d.,

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, 

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RINAMA“ ieškinį atsakovui O. S., dėl Darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo.  

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Pakeisti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. DGKS-973 priimtą darbo byloje Nr. APS-131-18473 ir atmesti pareiškėjo O. S. prašymą visa apimtimi dėl darbo užmokesčio priteisimo.

1.2.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, jog Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau tekste – Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. DGKS-973, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-18473 (toliau tekste – Sprendimas), dalyvaujant atsakovui išnagrinėjo atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš ieškovo. Sprendimu Komisija atsakovui iš ieškovo priteisė 564,09 EUR nesumokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už 2020 m. liepos mėnesį, 526,08 EUR darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už rugpjūčio mėnesį (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas), 812,88 EUR netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką (neatskaičius mokesčių). Su šiuo Komisijos sprendimu ieškovas nesutinka.

3.       Atsakovas su ieškovu nebuvo sutarę dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal atskirą susitarimą, t. y. tinkavimas 5 EUR/m2, dažymas – 2 EUR/m2. Su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis.

4.       Komisija nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 rugpjūčio 14 d. atsakovas padarė pravaikštas, kurios buvo užfiksuotos aktais. Dėl šių pravaikštų atsakovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

5.       Be to, atsakovas padarė žalos ieškovui, nes pasisavino įrangą ir negrąžino. Dėl šių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsakovas pasisavintą įrangą grąžino. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti ieškovo sąskaita.

6.       Ieškovas nesutinka su Komisijos Sprendimu priteisti darbo užmokestį ir delspinigius. Atsakovui atlyginimą ieškovas išmokėjo grynais pinigais, atsakovo prašymu, ir tai patvirtina atsakovo parašas Mokėjimų žiniaraštyje. Iš Mokėjimų žiniaraščio matyti, kad atsakovas gavo 900 EUR per tris kartus (2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d.). Taigi, ieškovas buvo tinkamai atsiskaitęs su atsakovu. Ieškovas atlyginimą atsakovui mokėjo avansu, todėl Komijos teiginiai, kad darbo užmokestis 2020 m. rugpjūčio 26 d. nėra išmokėtas, yra nepagrįsti. Ieškovo mokėjimai atsakovui yra tinkamai deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka ir sumokėti visi mokesčiai.

7.       Ieškovo teigimu, jis yra pilnai sumokėjęs darbo užmokestį atsakovui, todėl Komisijos Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

8.       Pinigų gavėjo parašas žiniaraštyje yra pakankamas įrodymas patvirtinantis pinigų gavimo faktą, todėl atsakovas, teigiantis, jog pinigų negavo, privalo įrodyti jų negavimo faktą, tačiau to nepadarė.

9.       Dėl netesybų priteisimo ieškovas nurodė, jog ieškovas su atsakovu buvo pilnai atsiskaitęs, todėl nėra pagrindo skaičiuoti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

10.       Be to, dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų buvo padaryta žala ieškovui. Nors ieškovas neprašo žalos atlyginimo, tačiau tai patvirtina neatsakingą atsakovo požiūrį į darbą.

II.                      Atsakovo atsikirtimų santrauka

11.       Atsakovas O. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą.

III.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

12.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

13.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

15.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

16.       Atsakovas apie teisminį bylos nagrinėjimą buvo informuotas, ieškinys su priedais jam buvo įteiktas, apie teismo pirmą paskirtą posėdį buvo informuotas asmeniškai, šaukimas į pakartotinį teismo posėdį atsakovui buvo išsiųstas paskutiniu žinomu adresu, kuriuo buvo įteiktas ieškinys ir šaukimas pirmą kartą, tačiau grįžo neįteiktas. Atsakovui pakartotinai buvo siunčiamas šaukimas ir papildomai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo paskelbta viešai, tačiau atsakovas neatvyko į bylos nagrinėjimą, savo įrodymų neteikė. Kadangi atsakovas neinformavo teismo apie savo adreso pasikeitimą, todėl neįteikimo teisines pasekmes turi prisiimti pats atsakovas (CPK 121 straipsnio 2 dalis)

17.       Ieškovas su atsakovu 2019 m. sausio 27 d. pasirašė Darbo sutartį, kuria šalys sutarė, jog atsakovas dirbs tinkuotoju ir jam bus mokamas 730 EUR bei 50 procentų mėnesinio darbo užmokesčio priedas už darbą lauko sąlygomis.

18.       Iš VSDFV 2020 m. rugpjūčio 12 d. Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovo draudiminis laikotarpis yra nuo 2020 m. liepos 9 d.

19.       Iš Aktų Nr. 2020.08.10-1, Nr. 2020.08.11-1, Nr. 2020.08.12-1 matyti, jog ieškovas užfiksavo, kad atsakovas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties tris dienas iš eilės nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 

20.       Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Prašymą Komisijai Dėl algos nesumokėjimo, kuriame nurodė, jog buvo įdarbintas pas ieškovą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovo teigimu atlyginimas jam buvo mokamas „vokelyje“ ir nebuvo mokami mokesčiai VSDFV. Atsakovo teigimu, ieškovas jam nėra sumokėjęs 2 300 EUR.

21.       Iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovo draudžiamų pajamų suma 564,09 EUR, VSD įmokų suma 119,98 EUR už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. fiksuota pravaikšta, darbo santykių pabaiga 2020 m. rugpjūčio 17 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. draudžiamų pajamų suma yra 0, VSD įmokų suma 0.

22.       Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (šiame sprendime - Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. DGKS-5660, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-18473 (šiame sprendime – Sprendimas), nustatė, jog atsakovas pas ieškovą dirbo nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo nedraudiminis (pravaikšta) ir atsakovas buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

23.       Komisija nustatė, jog atsakovas neįrodė buvus susitarimui dėl didesnio darbo užmokesčio, nei buvo sutarta Darbo sutartyje tarp ieškovo ir atsakovo. Komisija nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas į darbą neatvyko be svarbių priežasčių, todėl paskaičiavo darbo užmokestį už visą rugpjūčio mėnesį. Su šiomis Komisijos išvadomis nesutiktina. Komisija teisingai nurodo kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, jog darbdavys turi įrodyti darbuotojo nebuvimo darbe visą darbo dieną, o darbuotojas turi įrodyti, jog nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių. Nors ieškovas, kaip darbdavys nedalyvaudamas Komisijos nagrinėjamoje byloje negalėjo pateikti aktų dėl pravaikštų, tačiau Komisija turėjo VSDFV duomenis, jog buvo užfiksuotos atsakovo pravaikštos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. Taigi, pagal Komisijos turimus duomenis, byloje buvo duomenys, kad darbuotojas nebuvo darbe visą darbo dieną. Tuomet darbuotojas privalėjo įrodyti, jog nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių arba privalėjo ginčyti darbdavio teiginius, jog jis buvo darbe. Nors Komisija teisingai nurodo kasacinės instancijos teismo praktiką, tačiau ją taiko visiškai priešingai pačios cituotai kasacinės instancijos teismo praktikai ir daro išvadą, kad darbdavys neįrodė, jog darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių. Komisija pažeidė įrodinėjimo taisykles ir darbdavio reikalavo įrodyti tai, ką turi įrodyti darbuotojas. Komisija nenustatinėjo ir neprašė darbuotojo, kuris dalyvavo Komisijos posėdyje įrodyti, jog nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių. Akivaizdu, jog neteisingas įrodinėjimo pareigos paskirstymas privedė prie neteisingos išvados, jog darbdavys neįrodė, jog darbuotojas neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių ir toliau buvo nepagrįstai skaičiuojamas neišmokėtas darbo užmokestis už visą rugpjūčio mėnesio darbo laikotarpį.

24.       Komisija paskaičiavo kompensaciją už neapnaudotas atostogas 74,18 EUR. Skaičiuodamas kompensaciją Komisija rėmėsi darbo užmokesčio dydžiu 451,90 EUR už rugpjūčio mėnesį. Tačiau, kaip minėta, už rugpjūčio mėnesį paskaičiuotas darbo užmokestis neteisingai, todėl akivaizdu, jog ir kompensacijos dydis už nepanaudotas atostogas yra paskaičiuotas neteisingai, nes buvo įtrauktos į darbo užmokestį darbo užmokestis už laikotarpį, kai atsakovas buvo pravaikštose.

25.       Komisija paskaičiavo, kad už 2020 m. liepos mėnesį ieškovas nesumokėjo atsakovui 564,04 EUR.

26.       Komisija paskaičiavo netesybas – 812,88 EUR už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju.

27.       Komisija savo išvadas grindė tuo, jog darbo byloje nėra duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį darbuotojui. Pagal Komisijos darbo byloje esančius duomenis, Komisija pagrįstai rėmėsi duomenimis, kuriuos turėjo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme yra vertinami visi įrodymai, tiek buvę darbo byloje, tiek šalių pateikti papildomai. Ieškovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 4 d. Mokėjimų žiniaraštį, iš kurio matyti, jog ieškovas atsakovui 2020 m. liepos 27 d. išmokėjo 400 EUR, 2020 m. rugpjūčio 3 d. išmokėjo 400 EUR ir tą pačią 2020 m. rugpjūčio 3 d. išmokėjo 100 EUR. Pinigų išmokėjimo faktas patvirtintas direktoriaus ir buhalterės, o pinigų gavimo faktas patvirtintas jį gavusio darbuotojo (atsakovo šioje byloje) parašu. Taigi, byloje yra duomenys, jog ieškovas yra išmokėjęs atsakovui 400 EUR 2020 m. liepos mėnesį ir 500 EUR 2020 m. rugpjūčio mėnesio 3 d., iš viso 900 EUR. Byloje nėra duomenų, jog šios lėšos buvo skirtos ne atsakovo darbo užmokesčiui, todėl darytina išvada, jog atsakovas gavo darbo užmokestį.

28.       Iš atsakovo 2020 m. liepos 8 d. prašymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad atsakovas pradėjo dirbti nuo 2020 m. liepos 8 d., t. y. dirbo ne pilną liepos mėnesį. Darbo sutartyje nebuvo sutarta darbo užmokesčio išmokėjimo data, todėl ji turėjo būti išmokėta DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

29.       Už 2020 m. liepos mėnesį, atsakovui turėjo būti išmokėta 564,09 EUR, neatskaičius mokesčių, dėl to ginčo nėra. Atskaičius mokesčius, atsakovui turėjo būti išmokėta 341,27 EUR. Ieškovas atsakovui 2020 m. liepos 27 d. išmokėjo 400 EUR darbo užmokesčio, todėl Komisijos sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio už 2020 m. liepos mėnesį išmokėjimo laikytinas nepagrįstu ir naikintinas (DK 231 straipsnis).

30.       Ieškovo teigimu, atsakovas 2020 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 5 dienas, o laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo pravaikštose. Su šiais teiginiais sutiktina iš dalies. Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovas dirbo iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 17 d. buvo 13 darbo dienų. Ieškovo teigimu pravaikštos be pateisinamos priežasties buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., tačiau, kaip minėta, iš ieškovo pateiktų aktų matyti, jog atsakovas neatvyko į darbą ir buvo užfiksuotos pravaikštos rugpjūčio 10, 11 ir 12 dienomis, t. y. trys darbo dienos buvo praleistos dėl pravaikštų be pateisinamos priežasties. Aplinkybę, jog atsakovas pravaikštose buvo tik tris dienas patvirtina ir paties ieškovo raštas Migracijos departamentui, kuriame nurodoma, jog atsakovas dėl pravaikštų nebuvo darbe tris dienas. Taigi, ieškovas neįrodė, jog atsakovas nebuvo darbo vietoje penkias dienas – nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 10 darbo dienų. Tuomet už 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas privalėjo išmokėti atsakovui 347,62 EUR darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (730 / 21 x 10 = 347,62). Įvertinus aplinkybę, jog ieškovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo sumokėjęs atsakovui 500 EUR, laikytina jog ieškovas buvo pilnai atsiskaitęs su atsakovu už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, todėl Komisijos Sprendimo ši dalis laikytina nepagrįsta ir naikintina (DK 231 straipsnis). 

31.       Nutraukiant darbo sutartį, atsakovui turėjo būti priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 126-128 straipsniai). Atsakovas pas ieškovą dirbo 27 darbo dienas (17 + 10), todėl jam priklausė 2,13 darbo dienos atostogų (27 / (253/20)). Įvertinus vidutinį darbo dienos užmokesčio dydį 33,76 EUR (564,09 + 347,62 = 911,71 / 27 = 33,76) ir kasmetinių atostogų trukmę – 2,13 darbo dienos, ieškovas privalėjo išmokėti atsakovui 71,91 EUR (33,76 x 2,13) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neatskaičius mokesčių. Įvertinus atsakovui išmokėtą darbo užmokestį, akivaizdu, jog šis užmokestis atsakovui taip pat buvo sumokėtas.

32.       Komisija Sprendimą priėmė pagal nagrinėjimo metu darbo byloje turimus įrodymus, todėl iš esmės Komisijos Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas nagrinėjimo metu turimais duomenimis. Ieškovui (darbdaviui) į teismo bylą pateikus papildomus įrodymus ir juos išnagrinėjus su Komisijos turėtais įrodymais, atsirado pagrindas peržiūrėti Komisijos Sprendimą ir teisminėje byloje priimti sprendimą pagrįstą visais turimais įrodymais.

33.       Į vertinus tai, jog ieškovo darbuotojui – atsakovui atskaičius mokesčius išmokėta suma didesnė, nei privalėjo būti išmokėta, akivaizdu, jog ieškovas su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs, todėl negalėjo būti skaičiuojami delspinigiai, o Komisijos Sprendime nepagrįstai paskaičiuotos atsakovui mokėtinos darbo užmokesčio sumos, todėl Komisijos Sprendimas naikintinas (DK 231 straipsnis).

34.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

36.       Ieškovas sumokėjo 43 EUR žyminio mokesčio ir 38 EUR už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš viso – 81 EUR. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 530 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 611 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 611 EUR bylinėjimosi išlaidų.

37.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Nr. DGKS-5660, priimtą Darbo byloje Nr. APS-131-18473, netekusiu galios ir atmesti atsakovo O. S. (kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 19 d. Prašymą Dėl algos nesumokėjimo pateiktą 2020 m. rugpjūčio 21 d. (registracijos Nr. APS-131-18473) Valstybinei darbo inspekcijai.

Priteisti ieškovui UAB „RINAMA“ (kodas 304948831) iš atsakovo O. S. (kodas (duomenys neskelbtini) 611 EUR (šešis šimtus vienuolika euro) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda