Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4092-953/2016

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03366-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. gruodžio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A.,

jos gynėjui advokato padėjėjui Arnui Matuzui,

nukentėjusiajam M. S.,

išnagrinėjęs E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

n u s t a t ė : 

E. A. 2016 m. spalio 31 d. 16.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kliudė tiesiai priešpriešiais atvažiuojantį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

E. A. kalta dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo prisipažino iš dalies ir nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, sankryžoje ties Vytauto gatve prasilenkiant su kitu automobiliu išgirdo didelį garsą. Ne iš karto suprato, kas įvyko, tik kai pradėjo žvalgytis, tai pastebėjo, kad jos automobilio kairės pusės veidrodėlis apdaužytas. Iki įvykio veidrodėlis apdaužytas nebuvo. Per galinį veidrodėlį žiūrėjo, ar už jos nesustojo eismas, bet nieko nematė, nebuvo sustojusio jokio automobilio. Ji pavažiavo toliau ir stabtelėjo pasižiūrėti, bet vis tiek kito apgadinto automobilio nematė, sankryžoje eismas nesustojo, o buvo intensyvus eismas, nes buvo piko metas. Kadangi sankryžoje pravažiuojant kliudė automobilį, savo automobilio iš karto nestabdė nesusivokdama bei kad nebūtų dar didesnis įvykis. Todėl stabtelėjo pravažiavus sankryžą kelkraštyje dar kartą apsižvalgyti. Per galinį veidrodėlį žiūrėjo, tačiau eismas nebuvo sustojęs, kito automobilio nematė. Ji sustojo už kelių metrų nuo sankryžos, t. y. už 3-4 m. Kai pamatė, kad nėra kito automobilio, tai pagalvojo, kad tik jos transporto priemonė yra apgadinta, o gal kitai transporto priemonei nebuvo apgadinimų, tai vairuotojas nuvažiavo. Tuomet priėmė sprendimą, kad jai jokių pretenzijų nėra, todėl pati susitvarkys savo automobilį, ir ji nuvažiavo. Kitą dieną susitvarkė veidrodėlį, kadangi automobilis yra naudojamas kiekvieną dieną, o ne dėl to, kad norėjo nuslėpti įvykį. Ji nepranešė apie įvykį policijai, kadangi tuo momentu priėmė tokį sprendimą, dėl kurio labai gailisi. Be to, namuose buvo paliktas mažas vaikas. Ji neįsidėmėjo automobilio, su kuriuo prasilenkė, todėl nežinojo nei jo spalvos, nei markės, tai pagalvojo, kad neturės ką pasakyti pareigūnams apie kitą transporto priemonę. Tuo metu nepagalvojo, kad ji yra kalta dėl to įvykio. Kai jai buvo pateiktas vaizdo įrašas, tai suvokė, kad dėl įvykio kalta yra ji. Po įvykio su nukentėjusiuoju susitikusi nebuvo, nors policijoje klausė, ar galima su juo susitikti, kad atsiprašytų. Ji atsiprašė nukentėjusiojo, o dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.

Iš E. A. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-31 apie 16.30 val. ji važiavo jai priklausančiu automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. Daukanto gatve link Vytauto gatvės tiesiai. Matė tiesiai priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, su kuriuo ketino prasilenkti. Kai išgirdo didelį garsą, iškart nesuprato, kas atsitiko, tik po to suprato, kad kliudė pravažiuojantį minėtą automobilį. Iškart po susidūrimo ji sulėtino greitį ir tuoj pat sustojo. Ji nepastebėjo, kad anas automobilius būtų sustojęs ir pagalvojo, kad jis nuvažiavo. Ji nepagalvojo, kad gali būti apgadinta kita transporto priemonė. Ji pasielgė neapgalvotai, kad neinformavo policijos, nes manė, kad susitvarkys tą nulaužtą veidrodėlį, kadangi neįdėmėjo to automobilio, kurį kliudė, ir kad galėtų pranešti apie įvykį policijai, be to, manė, kad kitam automobiliui niekas neapgadinta. Jos automobiliui buvo nulaužtas veidrodėlis ir sudaužytas stiklas. Kadangi automobiliu naudojasi kasdien, todėl jį suremontavo, bet ne dėl to, kad slėpti įvykį. Gailisi dėl padaryto eismo įvykio. (b.l. 8)

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad įvykis įvyko spalio 31 d. Jis važiavo BMW automobiliu Daukanto gatve. Pravažiavęs Vytauto ir Daukanto gatvių sankryžą, važiuojant savo eismo juostą, į jo važiuojamą eismo juostą išvažiavo automobilis Ford Focus ir kliudė jo veidrodėlį. Jis sustojo, tačiau Ford Focus automobilis nesustojo ir Daukanto gatve nuvažiavo. Tuo metu buvo labai daug automobilių, todėl jis pavažiavo į kelkraštį. Jis pamatė policijos ekipažą, kuriam pamojavo ir jis apsisuko. Policijos pareigūnai iškvietė kelių policiją dėl eismo įvykio. Jis iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Eismo įvykį užfiksavo vaizdo registratorius. Šiai  dienai automobilis yra sutvarkytas, nes jis kreipėsi į Ford Focus draudimą ir gavo draudimo išmoką. Pretenzijų E. A. neturi.

Iš M. S. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-03 apie 16.20 val. vairuodamas automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. Daukanto gatve nuo Dubijos gatvės link Birutės gatvės. Pravažiavus sankryžą su Vytauto gatve, priešpriešiais priešinga kryptimi važiuojantis Ford Focus automobilis žydros spalvos išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir savo veidrodėliu kliudė jo automobilio kairės pusės veidrodėlį ir jį apgadino. Jis sustojo ir pamatęs, kad Ford Focus automobilis nesustojęs važiuoja toliau, jis pasignalino garso signalu, bet Ford Focus automobilis nuvažiavo toliau, nors jam veidrodėlis taip pat buvo apgadintas ir turėjo matyti ir girdėti kaip prasilenkiant kliudė jo automobilio veidrodėlį. (b.l. 7) 

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra S. Daukanto – Vytauto g. sankryža (b.l. 5)

Iš 2016-11-07 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos patrulės J. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-31 dirbant kartu su vyr. patruliu V. L. ir vyr. patruliu A. V. 16 val. 29 min. gavo Šiaulių AVPK OVS budėtojo pranešimą, jog Šiaulių m., S. Daukanto g. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu buvo apgadintas automobilis, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalinęs. 16 val. 35 min. nuvykus minėtu adresu juos pasitiko M. S., kuris paaiškino, jog važiuojant S. Daukanto gatve link Vilniaus g. nenustatytas automobilis prasilenkdamas įvažiavo į priešpriešinę eismo juosta ir kliudė BMW 320 markės automobilį valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S.. Eismo įvykio metu buvo nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlis, o kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėtasis vairuotojas video registratoriumi užfiksavo eismo įvykio aplinkybes. (b.l. 10)

Iš 2016-10-31 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: kairės pusės vaizdo veidrodėlis (b.l. 12)

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. padarymo, jos kaltė įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, E. A. paaiškinimu, M. S. paaiškinimu, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, Regitros duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, bei vaizdo registratoriaus medžiaga.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. A. pripažino padariusi pažeidimą ir nurodė, kad vairuodama automobilį atsitrenkė į kitą automobilį, ko pasėkoje buvo apgadinti abiejų automobilių veidrodėliai. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga: nukentėjusiojo M. S. paaiškinimai tiek tyrimo metu, tiek teisme, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo nukentėjusio vairuotam automobiliui „BMW 320“ nustatyti techniniai defektai: kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis bei vaizdo registratoriaus įrašas iš kurio matyti eismo įvykio aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad E. A. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014, 2AT-17-139/2015). Kartu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis.

E. A. pripažino, kad važiuojant sankryžoje ji išgirdo didelį garsą ir pamatė, kad jos automobilio veidrodėlis yra apgadintas. Ji iš karto nesustojo, nes buvo intensyvus eismas, tačiau už sankryžos sustojo, tačiau nepamačiusi, kad yra sustojęs ir nukentėjusysis, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes manė, kad tik jos transporto priemonė yra apgadinta, todėl ir nekvietė policijos. Ji neįsidėmėjo nukentėjusiojo automobilio, todėl nieko policijai nebūtų galėjusi paaiškinti. Šias E. A. nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio patvirtino ir nukentėjusysis M. S. nurodydamas, kad E. A. vairuojamas automobilis po eismo įvykio nesustojo, nes buvo intensyvus eismas, o ar ji toliau už sankryžos buvo sustojusi nematė. Be to, vaizdo registratorius užfiksavo eismo įvykio aplinkybes iš kurių matyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir girdisi veidrodėlių susidūrimo garsas, todėl tokio susidūrimo nejausti buvo neįmanoma. Pagal KET 222 p. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju E. A. išgirdusi susidūrimo garsą ir pamačiusi, kad jos automobilio veidrodėlis yra apgadintas, suprato, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ir jos automobilis. E. A. neneigia fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, pripažino, kad buvo sugadinta ir jos vairuojama transporto priemonė, kad apie eismo įvykį nepranešė, nes manė, kad tai netikslinga. Visuma byloje surinktų duomenų, tarp jų ir pačios E. A. paaiškinimai, patvirtina, kad E. A. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos. Teismui nekyla abejonių, kad E. A. pajuto, kaip kontaktavo jos vairuojamas ir priešais atvažiuojantis automobilis ir kaip vairuotoja aiškiai matė to padarinius – nulužūsį veidrodėlį, vadinasi, transporto priemonė buvo apgadinta. Tačiau E. A. tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, nuvažiavo toliau, nepranešusi policijai ar neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Visa tai, teismo nuomone, rodo, kad E. A. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus, nes apie eismo įvykį policijai nepranešė. E. A. nurodytos aplinkybės, kad jos automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad jam buvo atlikta techninė apžiūra ir pan., nesumažina jos atsakomybės dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo padarymo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad E. A. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles.

Skirdamas E. A. nuobaudą už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. A. pripažino savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų ir gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). E. A. yra dirbanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), praeityje bausta už KET pažeidimus, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 16-17), iš gimimo liudijimo matyti, kad E. A. turi mažametį vaiką, kuris gimė (duomenys neskelbtini), Jos vairuojamas automobilis Ford Focus techniškai tvarkingas, techninė apžiūra galioja iki 2018-03-22, yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2016-10-18 iki 2017-01-17. E. A. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukelto eismo įvykio metu kitas automobilis apgadintas nesmarkiai, žmonės nenukentėjo, draudimas nukentėjusiajam atlygino žalą. Taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. A. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat atsižvelgus į teismų formuojamą praktiką panašiose bylose, teismas konstatuoja, jog šioje byloje už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali nuobauda bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. net paskyrus minimalią nuobaudą, ji nebūtų adekvati bei proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir E. A. asmenybei, todėl ATPK 20 str. numatytus tikslus pasiekti galima taikant ATPK 301 str. nuostatas ir E. A. paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, t.y. mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje minimali bei neskiriant papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-51-519/2014, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-655-531/2015)

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 302 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 3022 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

E. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt eurų) dydžio baudą.

E. A. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. A. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                       Martynas Galvičius