Administracinė byla Nr. eI2-5486-535/2022

           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02861-2022-6

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

Dalyvaujant pareiškėjos atstovei Aurelijai Maumevičei

Atsakovės

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Amber Food“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

        Teismas

 n u s t a t ė :

        Pareiškėja  UAB „Amber Food“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20501 (toliau – ir Nutarimas); Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą juridiniam asmeniui Amber Food, UAB nutraukti bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimsoi išlaidas. Nurodo, kad Nutarimu pareiškėjai paskirta 220 eurų dydžio bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad pas pareiškėją buvo įdarbinti du užsieniai ((duomenys neskelbtini)): Y. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris pas pareiškėją turėjo pradėti dirbti 2021-12-23, bei D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio darbo pradžia pas pareiškėją turėjo būti 2021-06-18, t. y. dėl šių dviejų darbuotojų per EDAS buvo teikti tiek 1-SD pranešimai, tiek ir LDU pranešimai.

Dėl 1-SD pranešimų savalaikio pateikimo (1 d. d. iki darbuotojų pradžios) ginčo tarp šalių nekilo. Ginčas kilo tik dėl LDU pranešimų pateikimo laiko ir to galimos atsakomybės. Pareiškėjos turimais duomenimis (tas pažymėta vidiniuose jos dokumentuose, tą patvirtino ir jos darbuotoja K. G.), LDU pranešimai dėl Y. Y. ir K. D., lygiai taip pat kaip ir 1 - SD pranešimai, buvo pateikti laiku, t. y. 1 d. d. iki numatytos Y. Y. ir K. D. darbo pradžios. Tačiau dėl EDAS sistemos trūkumų, su kuriais tiek pareiškėja, tiek ir kiti darbdaviai, praktinėje veikloje susiduria itin dažnai, jie nebuvo savalaikiai įkelti / priimti. Pareiškėja, vos tik tam paaiškėjus, t. y. kad LDU pranešimai dėl Y. Y. ir D. K. nepasiekė adresato, pati, savo iniciatyva, nedelsiant pateikė juos per EDAS dar kartą: dėl Y. Y. LDU pranešimas pareiškėjos dar kartą buvo pateiktas 2021-01-19, dėl D. K. 2021-08-20. Nurodo, kad VDI sprendė priešingai, t. y. kad LDU pranešimai dėl Y. Y. ir K. D. pareiškėjos buvo pateikti pavėluotai. VDI tokios išvados priėjo, nes apsiriboto tik tuo, kas užfiksuota VSDFV, o kadangi VSDFV pirminių (savalaikių) LDU pranešimų dėl Y. Y. ir K. D. teikimo nėra užfiksavusi, VDI sprendė, kad LDU pranešimai dėl Y. Y. ir K. D. pateikti pavėluotai: dėl Y. Y. 2021-01-19, o turėjo būti iki 2021-12­23; dėl D. K. 2021-08-20, o turėjo būti iki 2021-06-17. 2022-04-25 VDI vyriausiasis darbo inspektorius Ž. M. surašė pareiškėjai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1109-0002 (toliau - Protokolas), jame nurodydamas, kad pareiškėja, atstovaujama personalo vadybininkės K. G., būdama darbdavio atstove (pagal darbines/pareigines funkcijas), įdarbinus trečiosios šalies piliečius (ukrainiečius), įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-12-22 nepateikė (neužtikrino pateikimo) privalomų pranešimų apie Lietuvoj e įdarbintus užsieniečius (forma LDU), nors Y. Y. pradėjo dirbti 2021-12-23; įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-06-17 nepateikė nors D. K. pradėjo dirbti 2021-06-18. Tokiais veiksmais (veika) pareiškėja pažeidė imperatyvius Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - UTPĮ) 62 straipsnio 7 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-09-27 įsakymu Nr. V-401/EV-281/V 395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“2021-01-21 įsakymo Nr. V-26/EV- 19/V-32 redakcija, galiojanti nuo 2021-03-01), patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 4.1 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

2022-06-16 VDI vyriausioji darbo inspektorė D. L. surašė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Amber Food, UAB Nr. NUĮPBJ 20501, kuriame konstatavo iš esmės tą patį, kas buvo nurodyta Protokole, t. y. kad pareiškėja, atstovaujama personalo vadybininkės K. G., būdama darbdavio atstove (pagal darbines/pareigines funkcijas), įdarbinus trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečius, įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-12-22 nepateikė (neužtikrino pateikimo) privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (forma LDU), nors Y. Y. pradėjo dirbti 2021-12-23. Įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-06-17 nepateikė privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (forma LDU), nors D. K. pradėjo dirbti 2021-06-18. Tokiais veiksmais (veika) Pareiškėja pažeidė imperatyvius UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies, Aprašo 4.1 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta UĮ 57 str. 3 d.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl EDAS veiklos trūkumų, galėjusių lemti pirminių LDU pranešimų nepriėmimą / neįkėlimą, Nutarimą surašiusi inspektorė atmetė, motyvuojant tuo, kad V SDFV pateiktais duomenimis 2021 m. birželio 15-18 dienomis ir 2021 m. gruodžio 20-23 dienomis EDAS sutrikimų nebuvo. Pareiškėjos nuomone, inspektorė nepagrįstai sureikšmino tą, ką nurodė VSDFV, kadangi pareiškėja rėmėsi ne tiek laikinais trikdžiais ar sutrikimais, kurie, beje, taip pat ne visuomet yra fiksuojami, bet EDAS veiklos trūkumais, jų įtaka LDU teikimui / priėmimui / įkėlimui. Pastarųjų inspektorė netyrė, jų nevertino., kaip netyrė ir nevertino to fakto, kad pranešimų ruošiniai saugomi tik 3 mėn., dėl to apsiginti pareiškėjai nesudaryta net menkiausia galimybė. Nebuvo vertinti ir K. G. paaiškinimai, kuriais ji patvirtino, kad LDU pranešimus dėl Y. Y. ir K. D. ji teikė laiku, ir kad Pareiškėjos vidiniuose dokumentuose tas yra labai aiškiai pažymėta. Pareiškėja VDI taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad LDU pranešimų ji dėl Y. Y. ir K. D. nepateikė laiku (su kuo nesutinka), ji vis tiek negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl UĮ 57 str. 2 d. pažeidimo. Taip yra dėl to, kad, minėta, informacija apie įdarbintą Lietuvos Respublikoje užsienietį teikiama per VSDFV informacinę sistemą (EDAS) dviem būdais, t. y. ne tik LDU pranešimo forma, bet ir 1-SD pranešimo forma. Tuo tarpu ĮUTP 62 str. 7 d., būtent dėl kurios nesilaikymo yra laikoma, kad yra pažeistas UĮ 57 str. 2 d., nenumato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį privalo teikti per VSDFV informacinę sistemą būtinai LDU pranešimo forma. Todėl jeigu informacija apie įdarbintus užsieniečius per VSDFV informacinę sistemą buvo pateikta 1-SD forma (kas, šiuo atveju, neginčytinai buvo padaryta), to pilnai pakanka, kad asmuo negalėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal UĮ 57 str. 3 d. už UĮ 57 str. 2 d. pažeidimą. Tuo tarpu Aprašo 4 ir 7 p. nepatenka į UĮ 57 str. 2 d. pažeidimo apimtį. Todėl net ir sprendus, kad buvo nesilaikyta Aprašo 4 ir (ar) 7 p., tai jokios įtakos UĮ 57 str. 2 d. pažeidimui, kaip ir atsakomybės pagal UĮ 57 str. 3 d. taikymui, priešingai nei ĮUTP 62 str. 7 d. nesilaikymas, taip pat neturėtų. Šių  motyvų Nutarimą surašiusi inspektorė taip pat nevertino, jų netyrė ir dėl jų nepasisakė, nors pareiškėja akcentavo juos tiek duodama žodinius paaiškinimus, tiek teikdama 2022­06-09 papildomus rašytinius paaiškinimus. VDI ginčo situacijoje apsiribojo išimtinai tuo, ką nurodė VSDFV, ir formaliu bei netinkamu teisės aktų nuostatų taikymu, taip akivaizdžiai nepagrįstai patraukiant pareiškėją atsakomybėn pagal UĮ 57 str. 3 d. už UĮ 57 str. 2 d. pažeidimą. Pareiškėja su Nutarimu nesutinka, prašo teismo Nutarimą panaikinti ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą pareiškėjai nutraukti.

Nurodo, kad šiuo atveju, esant tokiai dviprasmiškai situacijai, kur jokių objektyvių, neginčytinų duomenų, kad pareiškėja LDU pranešimų dėl Y. Y. ir K. D. nepateikė savalaikiai (1 d. d. prieš darbuotojų darbo pradžią), - nesant, pareiškėja negali būti traukiama atsakomybėn ir baudžiama. Be to, tą darant vien dėl to, kad LDU pranešimus dėl Y. Y. ir K. D. pareiškėja pateikė antrą kartą, tą darydama pati, nieko neraginta ir neprašyta, praėjus vos vienu atveju mažiau nei mėnesiui, antru - dviem, nuo pirminio, deja, bet nesėkmingo teikimo. Nurodo, jog pareiškėja ginčo atveju negali būti traukiama atsakomybėn už UĮ 57 str. 2 d. pažeidimą. Pagal UĮ 57 straipsnio 2 dalį, tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma ĮUTP 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, laikomi informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu. ĮUTP 62 straipsnio 7 dalis numato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per VSDFV informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) numato, kad kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (Taisyklių 18.1.1. p.).1-SD pranešimai teikiami siunčiant elektroninį dokumentą per EDAS (Taisyklių 8 p.). EDAS - elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema, skirta elektroninių socialinio draudimo pranešimų ir elektroninių prašymų teikimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui bei informacijos gavimui iš Fondo valdybos Informacinės sistemos elektroniniu būdu (Taisyklių 3.3. p.). 1-SD pranešime, be kitu duomenų, taip pat pildomi šie: laukelyje U1 nurodoma, ar apdraustasis asmuo yra užsienietis, pažymint U1.1 („ne“) arba U1.2 („taip“) (Taisyklių 20.1. p.).

Informacija apie įdarbintą Lietuvos Respublikoje užsienietį teikiama per VSDFV informacinę sistemą (EDAS) dviem būdais, t. y. ne tik LDU pranešimo forma, bet ir 1-SD pranešimo forma. Kas taip pat rodo, kad jokio pažeidimo, net jeigu ir būtų laikoma, kad LDU pranešimų pareiškėja dėl Y. Y. ir K. D. nepateikė laiku (su kuo pareiškėja nesutinka), ginčo atveju padaryta nebuvo. Nes pareiškėja pateikė tinkamai ir laiku dėl tų pačių darbuotojų - Y. Y. ir K. D., 1-SD pranešimus, kurių pilnai pakanka, kad ji negalėtų būti traukiama atsakomybėn pagal UĮ 57 str. 2 d. Nes ĮUTP 62 str. 7 d. nenumato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiustą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienieti privalo teikti per VSDFV informacine sistemą būtinai LDU pranešimo forma. Todėl jeigu informacija apie įdarbintus užsieniečius per VSDFV informacine sistemą buvo pateikta 1-SD forma (kas, ginčo atveju, buvo padaryta ir dėl to ginčo tarp šalių nekilo), to pilnai pakanka, kad nebūtu UĮ 57 str. 2 d. pažeidimo. Aprašo 4 ir 7 p. nepatenka į UĮ 57 str. 2 d. pažeidimo apimtį. Todėl net ir sprendus, kad buvo nesilaikyta Aprašo 4 ir (ar) 7 p., tai jokios įtakos UĮ 57 str. 2 d. pažeidimui, priešingai nei ĮUTP 62 str. 7 d. nesilaikymas, - neturėtų.

Pareiškėja nurodo, kad jos atveju atsakovė privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei proporcingumo principais. Nurodo, kad bausti asmenį už atitinkamos formos nepateikimą, kai tuo tarpu valstybei aktuali informacija yra pateikta kita forma ir valstybė ją turi, būtu ne tik kad neadekvatu, neprotinga ir nesąžininga. Tai nėra nei logiška, nei protinga ir (ar) adekvatu, kas taip pat sąlygoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų pažeidimą, įskaitant nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir proporcingumo (VAĮ 3 str. 1 d. 8 - 10 p.).

Šiuo atveju, net ir sprendus, kad pareiškėja padarė formalų pažeidimą (su kuo pareiškėja  nesutinka), tas neturėtų užtraukti jai atsakomybės. LDU pranešimų dėl Y. Y. ir K. D. savalaikis ne pasiekimas adresato, pareiškėjos nuomone, jokios įtakos valstybės interesams neturėjo, nes jais teikiamą informaciją, lygiai tokiais pačiais terminais, kaip ir teikiant LDU pranešimus, t. y. 1. d. d. prieš numatytą Y. Y. ir K. D. darbo pradžią, valstybė per VSDFV informacinę sistemą gavo 1-SD forma; LDU pranešimus dėl Y. Y. ir K. D., dar kartą, per VSDFV sistemą, pareiškėja pateikė pati, nieko neraginta, atlikusi minėtus patikrinimo veiksmus ir tokiu būdu paaiškėjus, kad LDU pranešimai dėl Y. Y. ir K. D. adresato nepasiekė; VSDF informacinė sistema, per kurią teikiami LDU pranešimai - su trūkumais, ir dėl to darbdaviai nuolatos dėl to patiria nepatogumų bei perteklinio darbo, taip pat kyla grėsmė, kad dėl to darbdavio pateikti pranešimai nebus savalaikiai įkelti / priimti bei kt.; VSDFV sistema sukurta taip, kad darbdaviui apsiginti nuo mėginimo inkriminuoti jam pažeidimą, praktiškai, neįmanoma, nes, minėta, pranešimų formos, kurios galėtų objektyviai patvirtinti darbdavio veiksmus, jam mėginant tokius pranešimus pateikti per VSDFV sistemą, saugomos tik 3 mėn. Dėl to patikrinimo veiksmus atliekant po šio termino, kas nutiko ir šiuo konkrečiu atveju, darbdavys neturi jokios net menkiausios galimybės apsiginti., nes viskas priklauso tik nuo VSDFV pateiktos informacijos, ar ji fiksavusi VSDFV sistemos trikdžius atitinkamame laikotarpyje.

Pareiškėja nurodo, jog Nutarimo dalis dėl pareiškėjos kaltės yra visiškai nemotyvuota ir neparemta jokiais objektyviais, konkrečiais ir aiškiais duomenimis. Nurodytos faktinės aplinkybės duoda daugiau nei pakankamo pagrindo išvadai, kad net ir sprendus, jog buvo padarytas pažeidimas, laiku nepateikiant LDU pranešimų, pareiškėjos kaltės tame nėra, tą rodo pareiškėjos atliktų veiksmų seka bei visuma. Akcentuoja, kad tiek 1-SD pranešimas, tiek LDU pranešimas, teikiamas per tą pačią EDAS sistemą, ir tiek vienas, tiek kitas pranešimas, talpina savyje informaciją apie tai, kad įdarbinamas užsienietis. Kelia klausimą, kodėl per tą pačią sistemą reikia teikti du pranešimus, įdarbinus užsienietį ir kodėl, pavėlavus pateikti vieną iš nurodytų pranešimų, reikia bausti darbdavį, kai yra laiku ir tinkamai pateiktas kitas, kuris praneša apie įdarbintą užsienietį. Nurodo, kad nesuprantama, kodėl ta pati informacija - apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią, kuri teikiama per 1-SD pranešimą, turi būti teikiama dar ir per LDU pranešimą, ir kodėl, net ir pavėlavus tą padaryti, t. y. pateikti ją per LDU formą, darbdavys turi būti baudžiamas, kai valstybė ją turi per 1-SD pranešimo pateikimą. VDI laikant, kad 1-SD pranešimas stokoje dalies informacijos, lyginant jį su LDU pranešimu (pvz. dėl profesijos), pareiškėja nurodo, kad neaišku, kodėl nėra išplečiama 1-SD pranešimo apimtis, viena / dviem / keliomis papildomomis grafomis - kiek tik to reikia valstybei, tuo tikslu, kad darbdaviams nereikėtų teikti kelių, vietoj vieno, pranešimo. Pareiškėja nurodo, kad ji nepagrįstai patraukta atsakomybėn už UĮ 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį. VDI, dariusi priešingas išvadas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, faktines ir teisines bylos medžiagos aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad priimant Nutarimą VDI neveikė nešališkai ir objektyviai, savo sprendimą patraukti pareiškėją atsakomybėn už UĮ 57 str. 2 d. pažeidimą, nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato, neišsiaiškino visu aplinkybių, turinčių reikšmės priimant Nutarimą, todėl buvo pažeista Pareiškėjos teisė į teisinį tikrumą, objektyvumą ir nešališkumą.Taip pat buvo pažeistas VAĮ 1 str. 4 d. 3 str. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Buvo pažeistas ir VAĮ 10 str. 5 d. 5 p., numatantis, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Kadangi didžiosios dalies aplinkybių - tiek faktinių, tiek teisinių, kuriomis rėmėsi pareiškėja - VDI netyrė, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Prieštaravimų tarp bylos medžiagos nepašalino ir administracinėj teisėje galiojančio in dubiopro reo principo nesilaikė. Pareiškėjos nuomone, Nutarimas - nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikintinas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija prie SADM su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad 2022-04-25 buvo surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1109-0002, dėl to kad: UAB „Amber Food“, įm. k. 301675046, reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama personalo vadybininkės K. G., būdama darbdavio atstove (pagal darbines/pareigines funkcijas), įdarbinus trečiosios šalies piliečius ((duomenys neskelbtini) piliečius), įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-12-22 nepateikė, nors Y. Y. pradėjo dirbti 2021-12-23 (pateikė LDU 2022-01-19 d. 15.36 val.0; įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-06-17 nepateikė nors D. K. pradėjo dirbti 2021-06-18 (pateikė LDU 2021-08-20 d. 19.23 val.), neužtikrino pateikimo privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (forma LDU)).

Tokiais veiksmais (veika) UAB „Amber Food“, pažeidė imperatyvius Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-09-27 įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“(2021-01-21 įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija, galiojanti nuo 2021-03-01), patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4.1 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka, kad ji Y. Y. ir K. D. LDU pranešimus pateikė pavėluotai. Kadangi, kaip patvirtino Pareiškėjos atsakingas asmuo K. G., LDU pranešimus dėl Y. Y. ir K. D. ji teikė savalaikiai. Tas yra pažymėta ir pareiškėjos vidiniuose dokumentuose. Atkreipia dėmesį, kad iš VSDFV Kauno skyriaus rašto 2022-05-17 Nr. (7.2) DV_S-43769 nustatyta, kad pareiškėja VSDFV Kauno skyriui pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau-LDU) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau-EDAS) už Y. Y. gim. (duomenys neskelbtini), pateikė 2022-01-19 d. 15.36 val.; už D. K. gim. (duomenys neskelbtini), pateikė 2021-08-20 d. 19.23 val. Taip pat VSDFV patvirtino, kad 2021 m. birželio 15-18 dienomis ir 2021 m. gruodžio 20-23 dienomis EDAS sutrikimų nebuvo ir informavo, kad Draudėjas LDU pranešimų šiomis dienomis nebandė teikti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos atsakingas asmuo personalo vadybininkė K. G., buvo susipažinus su užsieniečių įdarbinimo tvarka, nes žinojo apie lengvatas, įdarbinant užsieniečius pagal profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pasinaudojo tomis lengvatomis. Atsakovui nesuprantama, kodėl pareiškėjos atsakingas asmuo, mano, kad gali, įdarbindama užsieniečius, vadovautis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatomis, bet neprivalo užtikrinti to paties straipsnio 7 dalies imperatyvių reikalavimų vykdymo. Atsakovės nuomone, būtent netinkamas Įmonės darbo organizavimas, vidinės kontrolės nebuvimas lėmė pažeidimo padarymą. Taip pat VSDFV patvirtino, kad 2021 m. birželio 15-18 dienomis ir 2021 m. gruodžio 20-23 dienomis EDAS sutrikimų nebuvo ir informavo, kad Draudėjas LDU pranešimų šiomis dienomis nebandė teikti. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnį (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos).

Nurodo, kad ,,Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašas“ patvirtintas 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.V-401/EV-281/V-395, Aprašo 7 dalis imperatyviai nusako, kad Darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, už Y. Y. ne vėliau nei 2021-12-22 (darbą pradėjo 2021-12-23); už K. D. ne vėliau nei 2021-06-17 (darbą pradėjo 2021-06-18). Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t.y. LDU pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Šiuo atveju žala padaroma nustatytai valdymo tvarkai ir Valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. Pareiškėjo priešingų teisei veiksmų pasekmė-netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkavai apskaičiuotas kvotų išnaudojimas.

Akcentuoja, kad Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Šiuo atveju, bauda, paskirta už Užimtumo įstatymo pažeidimą nėra administracinė nuobauda, tai – finansinė sankcija už įstatymų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nurodo, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad pažeidimas nepažeidė visuomenės interesų vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės ir neatitinka tikrovės. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2022-05-11, bylos nagrinėjimo metu pakartotinai raštu kreipėsi į VSDFV dėl Pareiškėjos teiginių apie laiku teiktus LDU pranešimus, apie galimus sistemos trukdžius. VSDFV 2022-05-17 Nr. (7.2) DV_S-43769 raštu patvirtino, kad 2021 m. birželio 15-18 dienomis ir 2021 m. gruodžio 20-23 dienomis EDAS sutrikimų nebuvo ir informavo, kad Draudėjas (UAB ,,Amber Food“) LDU pranešimų šiomis dienomis nebandė teikti. VDI Vilniaus teritorinis skyrius skirdamas Pareiškėjai baudą, įvertino visas bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjai UĮ 57 straipsnio 3 dalies numatytą baudą, kurios nėra teisėto pagrindo mažinti ar neskirti. Pažymi, kad pareiškėjos kaltė dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies padaryto pažeidimo (LDU pavėluotų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius ((duomenys neskelbtini) piliečius Y. Y.; K. D.)) visiškai įrodyta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolu juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1109-0002, 2022-04-25, VSDFV išrašais, kita rašytine bylos medžiaga.

              Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundą, prašydama jį patenkinti, atsakovės atstovas prašė teismo skundą atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais. 

               Teismas

k o n s t a t u o j a

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20501 pagrįstumo ir teisėtumo.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 4 d. pavedimą Nr. 357, atliko UAB “Amber Food” padalinio patikrinimą Vilniaus oro uoste (Rodūnios kl. 10A, Vilniuje). VDI tyrimo metu 2022-03-15 UAB “Amber Food” buvo pateiktas nurodymas Nr.SD-1-5785, su prašymu pateikti dokumentus, susijusius su užsieniečių Y. Y. ir D. K. įdarbinimu ir darbu įmonėje, jų darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, apmokėjimo už darbą patvirtinančius dokumentus ir paaiškinimą dėl užsieniečių įdarbinimo ir darbo įmonėje aplinkybių. Pareiškėja pateikė visus reikiamus dokumentus, iš kurių atsakovė nustatė, kad terminuota darbo sutartis Nr.29766 su D. K. buvo pasirašyta 2021-05-21, jis priimtas į darbą virėjo darbinėms funkcijoms atlikti, aptartas jo darbo laikas

 ( po 12 val. darbo pamaina , pagal suminędarbo laiko apskaitą, pagal sudarytą darbo grafiką), nustatytas atlyginimas už darbą. Terminuota darbo sutartis su Y. Y. buvo pasirašyta 2021-11-18, jis priimtas į darbą virėju, aptartas jo darbo laikas (po 12 val. darbo pamaina, pagal suminę darbo laiko apskaitą, pagal sudarytą darbo grafiką), nustatytas atlyginimas už darbą. VDI tyrimo metu buvo kreiptasi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu pateikti informaciją apie minėtus užsieniečius darbuotojus, kada pareiškėja pateikė pranešimus LDU apie minėtus darbuotojus. 2022-03-18 VSDFV Kauno skyrius pateikė raštąNr. (.2E) DV-S-22819 (GD-2661), iš kurio seka, kad pareiškėja LDU pranešimus per Elektroninę draudėjų patarnavimo sistemą pateikė: apie Y. Y.- 2022-01-19 15.36 val. (turėjo pateikti 2021-12-22 iki pirmos darbo dienos – pamainos pradžios 2021-12-23, t. y. pateikė pavėluotai); už D. K. pateikė 2021-08-20 19.23 val. (turėjo pateikti 2021-06-17 d. iki pirmos darbo dienos pamainos pradžios – 2021-06-18, t. y. pateikė pavėluotai. Pareiškėjos atstovai paaiškino, kad nesutinka su VDI nustatytu pažeidimu, nurodė, kad įmonė LDU pranešimus pateikė savalaikiai, bet VSDFV Sistema su trūkumais ir šie pranešimai nepasiekė adresato, nurodė, kad įmonės atstovai, pastebėję, kad LDU pranešimai nepateikti, juos pateikė pakartotinai savo iniciatyva.Įmonė apie įdarbntus užsieniečius SD-1 formas pateikė laiku ir tinkamai, situacija dėl 2 pranešimų teikimo yra ydinga, pažeidimas , kurio iš emsės nepripažįsta, mažareikšmis.Atsakovė kreipėsi į VSDFV ir gavo informaciją, jog pareiškėja Fondo valsybos Kauno skyriui  pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) už Y. Y. pateikė 2022-01-19 15.36 val., už D. K. pateikė 2021-08-20 19.23 val.Fondo valdyba 2022-05-17 Rašte patvirtino, kad 2021m. birželio 15-18 d.d. ir 2021 m. gruodžio 20-23 d.d. EDAS sutrikimų nebuvo  ir informavo, kad pareiškėja LDU pranešimų šiomis dienomis nebandė teikti.

              Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2022-04-25 VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė LR užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1109-0002 juridiniam asmeniui UAB “Amber Food” . Protokole nurodyta, kad Įmonė, atstovaujama personal vadybininkės K. G., būdama darbdavio atstove (pagal darbines/pareigines funkcijas), įdarbinus trečiosios šalies piliečius (ukrainiečius), įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-12-22 nepateikė (neužtikrino pateikimo) privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (forma LDU), nors Y. Y. pradėjo dirbti 2021-12-23; įstatymo nustatyta tvarka iki 2021-06-17 nepateikė privalomo pranešimo , nors D. K. pradėjo dirbti 2021-06-18, tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė imperatyvius  Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 7 dalies, Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ , (toliau – Aprašas), 4.1 papunkčio ir 7 punkto reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straispnsio 2 dalyje numatytą pažeidimą.  

             Todėl remiantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi VDI pareiškėjai Nutarimu skyrė 220 Eur dydžio baudą.

              Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymo nuostatos, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, Aprašo nuostatos.

  Pagal UTPĮ 62 straipsnio 7 dalį,  darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvos dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) patvirtino „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Taigi, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja pavėluotai pateikė privalomus pranešimus (LDU formas) per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie Lietuvos Respublikoje įdarbintus užsieniečius.

Pareiškėja teigia, kad laiku npateikė privalomus pranešimus, tačiau jie dėl galimų Sodros sistemos veiklos trūkumų nebuvo priimti. Pareiškėja nurodo, kad VDI priėmė skundžiamą Nutarimą neteisingai įvertinusi faktines padaryto pažeidimo aplinkybes ir priežastis, neįvertino visų aplinkybių.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl Nutarimo nurodytų ginčui aktualių teisės normų kontekste teismas konstatuoja, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertinęs jas, pagrįstai skyrė pareiškėjai 220 Eur baudą pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 3 dalį.

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjos kaltę dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 padaryto pažeidimo (pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius Y. Y. ir D. K. pavėluotas pateikimas) įrodo LR Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1109-0002, 2022-04-25 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1109-0041, VSDFV išrašai, JA registro išrašas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kvalifikuojant šią veiką (neveikimą) kaip pažeidimą, numatytą UĮ 57 straispnio 2 dalyje, nebūtina nustatyti, ar užienietis realiai pradėjo dirbti. Pažeidimo fakto konstatavimas siejamas su jo įdarbinimu , o ne su realia darbo pradžia , t.y. pranešimas turėjo būti pateiktas būtent ne vėliau kaip likus vienai dienai iki minėtų užsieniečių įdarbinimo dienos.  

Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi, kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjos nurodyti argumentai, kad ji privalomi pranešimai buvo pateikti , tačiau dėl VSDFV sistemos veiklos trūkumų nebuvo priimti. Šias palinkybes paneigia VSDFV 2022-05-17 Rašte pateikta informacija, jog sistemos veiklos trūkumų ginčo laikotarpiu nebuvo. Laikytina, kad  netinkamas  pareiškėjos bendrovės vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėja, įdarbindama trečiosios šalies piliečius, ir žinodama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatą dėl LDU formos pranešimų pateikimo tvarkos, jos nesilaikė, taip padarydama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą.

 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad privalomų pranešimų (LDU formų) nepateikimas laiku pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo sisteminio pobūdžio, t. y. kad užsieniečiai buvo įdarbinami skirtingais laikotarpiais, tačiau nebuvo Įmonės tinkamai kontroliuojama, ar visi įstatymo keliami reikalavimai dėl užsieniečių įdarbinimo atlikti tinkamai ir laiku.

 Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).

Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Užimtumo įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. VDI pagrįstai sprendė, jog už nustatyto pažeidimo padarymą pirmą kartą pareiškėjai skirtina Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta mažiausio dydžio bauda – 220 Eur.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 p., 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB “Amber Food” skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič