Civilinė byla Nr. e2-3185-1028/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00994-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.4.2.6.; 2.6.11.1.;

3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovo R. J. atstovui advokatui Dariui Krasauskui,

atsakovų UAB „SOSKREDIT“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ atstovui advokatui Lukui Kaminskui,

trečiojo asmens notarės A. G. atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „EDS INVEST“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais, palūkanų sumažinimo,

n u s t a t ė :

ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo:

1) pripažinti negaliojančiais (apsimestiniais) sandorius – 1) 2012-07-10 pirkimo pardavimo sutartį dėl žemės sklypo su statiniais pastatu-gyvenamuoju namu, pastatu- ūkiniu pastatu, pastatu-ūkiniu pastatu, kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pardavimo, sudarytą tarp ieškovo R. J., ir atsakovo UAB “Soscredit”, patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. G., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taikant niekiniam sandoriui taikomas pasekmes - restituciją, grąžinant natūra R. J. asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; 2) 2012-07-10 dienos išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais, pasirašytais 2014-08-22 dienos susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2012-07-10 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti, kad atsakovas UAB “SOSCREDIT” ir ieškovas R. J. 2012-07-10 sudarė Kreditavimo sutartį Turto išperkamosios nuomos 2012-07-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis (grąžintina suma yra 51.500 Lt, palūkanų norma 22 %, delspinigiai 0,2 % už kiekvieną pradelstą dieną, o jei (ieškovas) ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus, (atsakovas) turi teisę reikalauti, kad jis mokėtų 36% dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo negrąžinto kredito dydžio, palūkanas mokant iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios galiojo iki 2014-08-22 dienos, o nuo 2014-08-22 dienos susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis (grąžintina suma 59.304 Lt., palūkanų norma 14,5 %, nustatant kreditavimo terminą nuo 2014-08-22d. iki 2026-08-17 d. ir pan.);

3) sumažinti pagal 2012-07-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-22 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas atitinkamai 22 % ir 14,5 % dydžio sutartines metines palūkanas už naudojimąsi paskola iki 9,74 % dydžio metinių palūkanų;

4) teismui patenkinus Ieškovo prašymą sumažinti pagal 2012-07-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-22 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas atitinkamai 22 % ir 14,5 % dydžio sutartines metines palūkanas už naudojimąsi paskola iki 9,74 % dydžio metinių palūkanų, konstatuoti, kad Ieškovo prievolė pagal 2012-07-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-22 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi, tinkamai ją įvykdžius;

5) pripažinti negaliojančiu sutartinės hipotekos sandorį, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre : (duomenys neskelbtini) sudarytą 2012-07-25 dieną tarp hipotekos kreditoriaus KU „Vilniaus taupomoji kasa” ir skolininko UAB “SOSCREDIT” (hipotekos registre Naujuoju kreditoriumi įregistruotas atsakovas UAB “Sutelktinio finansavimo fondas”).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2012 metų liepos mėnesį ieškojo galimybės pasiskolinti 50000 Lt, kadangi buvo susidūręs su įvairiais finansiniais sunkumais, kuriuos norėjo išspręsti, paimdamas paskolą. Kreipėsi į atsakovą UAB “SOSCREDIT” prašydamas suteikti 50000 Lt paskolą. Atsakovo darbuotojai paaiškino, kad paskola bus suteikta 7 metams, sudarant dvi sutartis bei paskolos grąžinimo grafiką, sutartis pasirašant notarų biure. Apie sudaromų sutarčių turinį nebuvo informuotas, nebuvo pateikti susipažinimui šių sutarčių projektai. 2012-07-10 dieną Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notaras A. G. patvirtino jo ir atsakovo pasirašytą žemės sklypo su statiniais: gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkimo pardavimo sutartį, kurioje Nekilnojamųjų daiktų kaina buvo nurodyta skolinama suma 51500 Lt. Faktiškai nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina buvo 138495 Lt arba 40111 Eur. Ši rinkos kaina skaičiuotina pagal registrų centro išraše nurodytas rinkos vertes. Tą pačią dieną, prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, su atsakovu buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią buvo nustatyta išperkamoji nuoma gyvenamajam namui ir žemės sklypui išsiperkant juos iki 2019-07-10 dienos, mokant po 1206,44 Lt kas mėnesį. 2014-08-22 dieną sudarė su atsakovu susitarimą prie išperkamosios nuomos sutarties, pagal kurį išperkamoji nuoma buvo pratęsta iki 2026-08-17 dienos, mokant po 871,09 Lt kas mėnesį. Sutarčių sudarymo tikslas buvo pasiskolinti 50000 Lt, o ne parduoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Pagal pirkimo pardavimo sutarties 3.1 punktą buvo nustatyta 51500 Lt nekilnojamojo turto kaina, kuri atitiko jo poreikius paskolai. Pagal sutarties 3.2.1 punktą atsakovas įsipareigojo pinigus 51500 Lt sumoje pervesti per 30 kalendorinių dienų. 5000 Lt buvo pervesti 2012-08-10 dieną, likusieji 46500 Lt. buvo pervesti 2012-08-17 dieną. Pagal išperkamosios nuomos sutartį su pakeitimais patikslinto ieškinio padavimo dienai yra sumokėjęs atsakovui 24887,25 + 2016,11 Eur (po ieškinio padavimo sumokėta suma) = 26903,36 Eur, t.y. beveik dvigubai daugiau nei paskolinta pinigų suma 51500 Lt arba 14915,43 Eur. Neturi teisinio išsilavinimo, neturi jokios patirties paskolos ar panašių sutarčių sudaryme. Paklausus UAB “SOSCREDIT” atstovės ar čia bus kredito sutartis ir kodėl reikia pasirašinėti kelias sutartis, atstovė paaiškino, kad tokia yra tvarka, kad skolindami pinigus jie turi turėti užstatą ir kad čia viskas yra tvarkoje. Pasirašydamas sutartis jis jų turinio nestudijavo, pilnai pasitikėjo UAB “SOSCREDIT” atstove bei pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinusia notare. Notarė, tvirtindama pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nieko jam dėl sutarties turinio nekomentavo ir neaiškino. Todėl buvo įsitikinęs, kad sudarė su UAB “SOSCREDIT” kredito sutartį. 2020-01-20 dieną į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atvyko UAB “Negrita” turto vertintojas, kuris pateikė antstolio D. K. 2019-12-10 dienos patvarkymą, kuriuo nuspręsta nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro E. N. 2019-09-25 atliktus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) į įkeistą turtą pagal hipotekos sandorius, kurių identifikavimo kodai Hipotekos registre (duomenys neskelbtini), skirti rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tame tarpe ir žemės sklypui su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Iš šio patvarkymo paaiškėjo, kad atsakovas UAB “SOSCREDIT” pagal 2012-07-23 dienos paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) EUR paėmė 20062,96 Eur paskolą iš KU “Vilniaus taupomoji kasa”, 2012-07-25 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini), įkeisdamas pastarajai nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius perleido hipotekos kreditoriaus ir reikalavimo teises į 34641,40 Eur UAB “Soscredit” skolą naujajam hipotekos kreditoriui UAB “EDS Invest”, kuris ir kreipėsi su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) į notarą E. N. dėl notaro vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Atsakovas “Soscredit” iš jo gautų piniginių lėšų pagal išperkamosios nuomos sutartį, tikėtina, visiškai nemokėjo KU “Vilniaus taupomoji kasa”, kadangi už nemokėtą paskolą buvo priskaičiuota 7222,67 Eur delspinigių; 6898,44 Eur palūkanų (skolos); 457,33 Eur palūkanų, iš viso: 34.641,40 Eur. 2020-02-03 sutartimi reikalavimo teisės į SOS Credit buvo perleistos atsakovui UAB “Sutelktinio finansavimo fondas”. Buvo pradėtos priverstinio skolos išieškojimo procedūros iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriame jis gyvena, nors tvarkingai mokėjo įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį su pakeitimais, priverstas keiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis. Ši padėtis gali būti atkurta pripažįstant negaliojančiais apsimestinius sandorius: 2012-07-10 dienos nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį ir 2012-07-10 išperkamosios nuomos sutartį su jos 2014-08-22 dienos pakeitimais, pripažįstant, kad tarp jo ir atsakovo UAB “SOSCREDIT” buvo sudaryta kreditavimo sutartis, t.y. susiklostė paskoliniai, o ne pirkimo - pardavimo ir išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamojo namo ir priklausinių raktai Pirkėjui, ar jo atstovams niekada nebuvo perduoti, Pirkėjas ar jo atstovai niekada nebuvo atvykę adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, daiktai niekada nebuvo perduoti Pirkėjui, o tai reiškia, kad Pirkėjui pagal CK 6.393 str. 4 dalį neperėjo nuosavybės teisės į parduodamus daiktus, nors jos ir buvo įregistruotos NT registre. Šios aplinkybės sudaro dar vieną pagrindą konstatuoti, kad pirkimo pardavimo sutartis yra negaliojanti, kaip apsimestinė, nes šalys nesiekė perduoti nuosavybės teisių ir neperdavė jų viena kitai visoje nuosavybės teisių turinio (valdymas, naudojimas, disponavimas) visoje apimtyje. Prašytina pripažinti negaliojančiu 2012-07-25 dienos sutartinės hipotekos sandorį, kurio identifikavimo kodas hipotekos registre (duomenys neskelbtini), kaip išvestinį iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sandorį. Be to šis sandoris pripažintinas negaliojančiu ir dėl to, jog sudarytas, pažeidžiant 2012-07-10 pirkimo pardavimo sutarties 8.6. punkto sąlygą, kad “(...) Pirkėjas iki visiško atsiskaitymo su Pardavėju pagal šią sutartį dienos, be atskiro raštiško Pardavėjo sutikimo, patvirtinto notariškai, neturi teisės disponuoti Daiktais, t.y. parduoti, dovanoti, mainyti, nuomoti, įkeisti, kitaip perleisti ir /ar suvaržyti nuosavybės teises į juos. Atsakovas galutinai atsiskaitė su ieškovu pagal pirkimo pardavimo sutartį tik 2012- 08-17 dieną, o hipotekos (įkeitimo) sandoris buvo sudarytas 2012-07-25 dieną, negavus jo notariškai patvirtinto sutikimo. Pagal išperkamosios nuomos sutartį yra sumokėjęs atsakovui 26903,36 Eur sumą, kuri minusavus pasiskolintą sumą 14915,43 Eur sudaro 11987,93 Eur sumą, arba 80,37 % palūkanų, kurios pavertus metinėmis palūkanomis sudaro 9,74 % (per sutarčių galiojimo laikotarpi - 99 mėnesius, t.y. 8,25 metų, o 80,37 % padalijus iš 8,25 metų = 9,74 % metinių palūkanų), kas neviršija teisingų, protingų ir sąžiningų palūkanų metinio procento. Todėl pagal 2012-07-10 sutartį ir 2014-08-22 susitarimą nustatytos atitinkamai 22 % ir 14,5 % metinės palūkanos už naudojimąsi kreditu (pelno) palūkanos mažintinos iki 9,74 % metinių palūkanų. Normali pinigų naudojimo kaina 2012 ir 2014 metais, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus „Pinigų finansinių institucijų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams suteiktų naujų paskolų eurais 2012-2015 metais” duomenis sudarė nuo 4,14 % 2012 metų pradžioje iki 3,26 % 2012 metų pabaigoje ir nuo 3,06 % 2014 metų pradžioje iki 2 % 2014 metų pabaigoje, o paskolų litais palūkanos sudarė nuo 5,29 % iki 6,06 %. Nagrinėjant šį reikalavimą neturėtų būti atsižvelgiama į greitųjų kreditų bendrovių teikiamų trumpalaikių kreditų iki 2 metų be nekilnojamojo turto įkeitimo naudojimosi šiais kreditais kainas (palūkanų dydžius), kadangi šiuo atveju buvo suteikta ilgalaikė paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu. UAB SOS Credit nevykdė savo paskolinių įsipareigojimų nei KU „Vilniaus taupomoji kasa“, nei UAB EDS Invest, nei dabartiniam naujajam kreditoriui UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ ir labai tikėtina, kad jau sandorių sudarymo metu nesiruošė jų vykdyti, vadinasi jokių nuostolių nepatyrė. Be to, šitoks atsakovo elgesys, nevykdant paskolinių sutartinių įsipareigojimų ir kreditorinių įsipareigojimų pagal notaro išduotus vykdomuosius dokumentus, laikytinas piktnaudžiavimu teise, nesąžiningu elgesiu, todėl nesąžiningos šalies teisės neturėtų būti ginamos pilnoje apimtyje. Todėl ir dėl šios priežasties sutartinės palūkanos yra mažintinos. Tolesnis kreditavimo sutarties galiojimas ir paskolos grąžinimas neatitiktų protingumo teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Todėl faktiškai sudaryta kreditavimo sutartis, teismui nusprendus sumažinti mokėtinas pagal 2012-07-10 sutartį ir 2014-08-22 susitarimą palūkanas, turėtų būti laikoma pasibaigusia, tinkamai ją įvykdžius, o 11987,93 Eur suma, sumokėta palūkanų pavidalu už gautą 2012-07-10 paskolą turėtų būti laikoma pakankama ir atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus suma. 22 % palūkanos sutartinėmis gali būti laikomos tik hipotetiškai, nes esminėse sutarties sąlygose (bendrosios sąlygos) jos nebuvo atskleistos ir dėl jų nebuvo tariamasi, o buvo įrašytos tik priede prie sutarties (mokėjimų grafikas) vadovaujantis neaišku kokiu sutarties punktu. Hipotekos sandoris yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes jį sudarė asmuo, neturintis nuosavybės teisių į daiktus ir neturintis notariškai patvirtinto daiktų savininko sutikimo juos įkeisti.

Atsakovas UAB „SOSCREDIT“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (o šio teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikta nepakeista) panašius į Ieškovo ir Atsakovo teisiniu santykius pripažino ne neteisėtus, kaip kad bando įrodyti Ieškovas, bet alternatyvius kreditavimui. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis - apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis. Tokia sutartis yra alternatyva paskolos ar kreditavimo sutarčiai, kuri yra patogesnė tiek finansuotojui, tiek kitai sutarties šaliai. Taip yra todėl, kad finansuotojui užtikrinimo funkciją atlieka nuosavybe įgytas daiktas. Finansavimo gavėjui taip pat nebereikia ieškoti papildomų prievolių užtikrinimo būdų, kurie būdingi sudarant kreditavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 3K-3-149-469/2018). Teismas priėjo svarbios išvados, jog šalys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, t. y. Išperkamosios nuomos ir išnuomojamo turto pirkimo - pardavimo, kurios savo esme kaip kompleksinis sandoris laikytinas alternatyva kreditavimo sutarčiai. Ir toks alternatyvus sudaromų sandorių pasirinkimas nedaro ginčo sandorių negaliojančių, ar apsimestinių, nes bet kuriuo iš atvejų yra siekiama pasiskolinti lėšų su tam tikromis sąlygomis. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas taip pat priėjo prie išvados, jog sandorio negaliojimo pagrindu negali būti pripažintinos ir tokios ieškovės nurodomos aplinkybės, kad tai, jog pirma buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis, o tik po to Turto pirkimo - pardavimo sutartis, ar parduodamo turto kainos nustatymas neatitinkantis realios Turto rinkos vertės kainos. Taip pat, iš šalių išreikštos valios sudarant ginčo sandorius akivaizdu, kad nebuvo siekiama turto parduoti už realią rinkos kainą ir tai ieškovė be abejonės suprato, nes kitu atveju būtų logiškai nepaaiškinamas ieškovės elgesys, kad penkerius metus negavus realios turto pardavimo kainos, kaip kad ji teigia, būtų nesiėmus jokių veiksmų gauti realią kainą už perleistą turtą. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2012-07-10 Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalys atliko šios sutarties pakeitimus ir sumažino palūkanų normą, ieškovui visos šios sąlygos tiko ir jis nereiškė Atsakovui jokių pretenzijų, nekėlė jokių klausimų. Šalių aiškus susitarimas dėl pardavimo kainos bei ieškovo tokios kainos neginčijimas 8 metus laiko neabejotinai patvirtina faktą, jog visos tokios nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos jį tenkino ir vien dėl to negali būti laikoma pagrįstu ieškovo prašymas nuginčyti Išperkamosios nuomos ir Pirkimo pardavimo sutartis. Kadangi šalys susitarė kainą, už kurią iš Ieškovo bus nupirkti nekilnojamieji daiktai, tai už tą pačią kainą jie bus ir atpirkti. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl didesnės pardavimo kainos, atitinkamai ir atpirkimo kaina būtų buvusi didesnė. Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta atsiliepime į pirminį ieškinį, pats ieškovas iniciavo teisinius santykius su atsakovu, jis pats siekė parduoti jam nuosavybės teisėmis priklausantį turtą ir ne atsakovas buvo ieškovo ginčijamų sutarčių iniciatorius. Ieškovas siekia sumažinti šalių sutartas palūkanas iki jo nuomone protingo dydžio, o būtent iki 9.74%, ir jeigu teismas sumažintų šias palūkanas, tuomet prašo taip pat ir pripažinti ieškovą įvykdžius Išperkamosios nuomos sutartį iki galo. Ieškovas tokį savo reikalavimą grindžia iš esmės tik tuo, jog jo nuomone sutartos palūkanos yra per didelės, neprotingos, be to, Atsakovas yra nesąžininga šalis, nes nevykdo savo įsipareigojimų Atsakovui 2, o ginčijamos palūkanos buvo nurodytos tik sutarties mokėjimų grafike. Ieškovas, kaip jis pats teigia, buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, todėl labiau tikėtina, jog jam nepavyko gauti jokio finansavimo iš kitų subjektų, įskaitant ir bankus, nors iš esmės jis galėjo kreiptis į bet kurias kreditavimo įstaigas, tačiau dėl jam greičiausiai žinomų priežasčių jis kreipėsi būtent į Atsakovą, kuris sutiko pirkti Ieškovo nekilnojamąjį turtą konkrečiomis sąlygomis, kurios buvo išdėstytos Išperkamosios nuomos ir Pirkimo pardavimo sutartyse. Visos sąlygos ieškovui buvo daug kartų paaiškintos, ir ne tik Atsakovo, bet dargi ir paties notaro, visos jos ieškovui tiko, ir jis, pabrėžtina, vykdė šias sutartis visus aštuonis metus. Netgi ir šios bylos nagrinėjimo metu jis ir toliau vykdo sutartis ir moka visus mokėjimus. Šiuo atveju ieškovo bandymas sumažinti įmokas ir atpirkti turtą už mažesnę nei Išperkamosios nuomos sutarties kaina laikyti nesąžiningais veiksmais, kuriais siekiamas pasipelnyti Atsakovo sąskaita. Atsakovas pats skolinosi pinigines lėšas ir šis faktas buvo aiškiai atskleistas su ieškovu pasirašytose sutartyse, pažymint esminę sutarčių sąlygą, o būtent leidimą įkeisti nekilnojamuosius daiktus su tikslu pačiam Atsakovui gauti finansavimą, kuris leistų jam tinkamai įvykdyti Pirkimo pardavimo sutartį (žr. Pirkimo pardavimo sutarties preambulė, 4.2 p.). Atsakovas patyrė skolinimosi ir piniginių lėšų administravimo kaštus, todėl jis negalėjo pasiūlyti kitokių sąlygų, išskyrus tas, kurios suderintos Išperkamosios nuomos sutartimi. Atsakovas net nebūtų pradėjęs derinti jokių pirkimų iš Ieškovo, jeigu būtų žinojęs, jog Ieškovas ketintų mokėti dabar jo siūlomas 9.74% palūkanas. Ieškovo reikalavimo patenkinimas atneš didelių nuostolių Atsakovui, kurių jis reikalaus iš Ieškovo. Jeigu Ieškovas teigia, jog kiti subjektai galėjo pirkti jo nekilnojamąjį turtą kitomis sąlygomis arba suteikti jam kokį nors kreditą, tai tuomet jis galėjo kreiptis į tokius subjektus, bet kažkodėl jis pasirinko būtent Atsakovo paslaugas, ir byloje nėra visiškai jokių įrodymų, jog Ieškovas būtų priverstas kreiptis į Atsakovą, arba kad Atsakovas buvo vienintelis ūkio subjektas, kuris galėjo pirkti Ieškovą turtą ar kad kas nors jam darė kokį nors spaudimą sudaryti Ieškovo dabar ginčijamas sutartis. Atsakovo paslaugos buvo ir yra mokamos, ir Ieškovas tai puikiai žinojo, suprato, ir tai net buvo aiškiai nurodyta dabar jau jo ginčijamose sutartyse. Ieškinyje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog palūkanos turėtų būti sumažintos iki Ieškovo nurodytų 9.74%. Tai, kad rinkoje egzistavo ūkio subjektai, kurie siūlė finansavimą vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis, nepagrindžia tokio ieškovo reikalavimo. Nes nėra visiškai aišku, kokiomis sąlygomis tie kiti subjektai skolino pinigus ir kokie sandoriai tokių skolintų pinigų įsisavinimą įformino. Vien palūkanų nurodymas visiškai nepagrindžia Išperkamosios nuomos sutartyje nurodyto mokėjimo grafiko neteisėtumo. Pvz. perkant likvidų nekilnojamąjį turtą jo atpirkimo sąlygos gali būti visiškai kitokios, lyginant su nelikvidaus turto atpirkimo sąlygomis, arba pasirinkus kreditavimo santykius, sąlygos vėlgi skiriasi. Nėra visiškai aišku, kokiais įrodymais remiantis Ieškovas teigia, jog Atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų Atsakovui 2 ir todėl jis laikytinas nesąžiningu. Ir galiausiai dar mažiau logikos turi Ieškovo padaryta išvada, jog toks neva Atsakovo nesąžiningumas turėtų nulemti ieškinio šioje byloje patenkinimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog Atsakovas 2 sustabdė vykdomąją bylą (atsisakė išieškojimo), kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nėra jokio ginčo tarp Atsakovo ir Atsakovo 2. Atsakovo žiniomis, į jį, jo turtą nėra nukreipti jokie išieškojimo veiksmai ar kitokie teisminiai procesai iš Atsakovo 2 ar tuo labiau konkrečiai dėl iš Ieškovo įsigyto nekilnojamojo turto. Atsakovas nelaikytinas kaip nors pažeidusiu nei Pirkimo pardavimo, nei Išperkamosios nuomos sutartį, kadangi Atsakovui kyla pareiga atlaisvinti iš Ieškovo įsigytą turtą nuo suvaržymų iki šio turto perleidimo Ieškovui atgal momento. Atsakovas patvirtina, jog šiai dienai nėra jokios grėsmės, jog iš Ieškovo įsigytas turtas nebūtų perleistas atgal Ieškovui, kai bus visiškai įvykdyta Išperkamosios nuomos sutartis. Ieškovas, siekdamas nuginčyti palūkanas, teigia, jog neva jų nurodymas mokėjimo grafike nėra tinkamas, kadangi įmokos nebuvo nurodytos sutarties bendrojoje dalyje. Šalys, ir pats Ieškovas, pasirašė ant išperkamosios nuomos sutarties kiekvieno lapo, taip pat ir ant kiekvieno mokėjimo grafiko lapo. Apie tai, kad turės būti mokamos įmokos, buvo aiškiai nurodyta ir bendrojoje Išperkamosios nuomos sutarties dalyje - sutarties 5.1. Galiausiai mokėjimų tvarkai yra skirta visa Išperkamosios nuomos sutarties V dalis - Mokėjimo tvarka, kurioje detaliai nurodomos visos mokėjimo sąlygos. Sutartis turi būti aiškinama visa integraliai, o ne aiškinti vienas nuostatas atsietai nuo kitų sutarties nuostatų. Ieškovo teiginiai neva mokėjimo grafike nurodyti skaičiai nebuvo nurodyti bendrojoje sutarties dalyje laikytini ne tik kad nepagrįstais, bet ir nesąžiningais bei klaidinančiais.

Atsakovas UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad visiškai palaiko kito Atsakovo 2 poziciją byloje ir jo išdėstytus argumentus tiek atsiliepime į pirminį ieškovo 2020-02-19 ieškinį, tiek ir atsiliepime į patikslintą 2020-09-25 ieškinį. Atsakovas nebuvo sutarčių tarp Atsakovo 2 ir Ieškovo šalimi, todėl nežino ir negali žinoti aplinkybių, susijusių su šių sandorių sudarymu. Šiuo atsiliepimu Atsakovas pasisako tik dėl hipotekos ir reikalavimo perleidimo sandorių, taip pat Atsakovo ir Atsakovo 2 teisinių santykių. Atsakovas įgijo reikalavimo teises į Atsakovą 2 iš trečiojo asmens UAB EDS INVEST. Tai patvirtina tiek antstolio D. K. pateikta medžiaga, tiek ir trečiojo asmens UAB EDS INVEST pateikta į bylą 2020-02-03 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą ir įvykdymą patvirtinantys dokumentai. Atsakovas, nežinodamas Ieškovo ir Atsakovo 2 Išperkamosios nuomos ir Pirkimo - pardavimo sudarymo aplinkybių, kurias Ieškovas bando įrodyti šioje byloje, visiškai iš trečiojo asmens UAB EDS INVEST įgijęs visas reikalavimo teises į Atsakovą 2, laikytinas sąžiningu asmeniu, ir todėl Ieškovo ginčijamas Hipotekos sandoris negali būti pagrįstai pripažįstamas negaliojančiu. Toks pripažinimas pažeis sąžiningos šalies - Atsakovo - teises ir teisėtus interesus. Atsakovas teises, kylančias iš Hipotekos sandorio, perėmė iš trečiojo asmens UAB EDS INVEST, kuris šias teises buvo įgijęs iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“. Remiantis LR CK 4.197 str. 6 d., sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu. Šiuo atveju, kaip minėta, Atsakovas pagrįstai laikytinas sąžiningu hipotekos kreditoriumi, turinčiu teisę išlaikyti savo hipotekos kreditoriaus teises. Pažymėtina, jog Atsakovas nebuvo gavęs jokios informacijos nei iš Ieškovo, nei iš trečiojo asmens UAB EDS INVEST, nei iš Atsakovo 2, jog yra kokių nors Ieškovo valios trūkumų dėl šioje byloje jo ginčijamų sandorių ar kad sandoriai yra apsimestiniai. Priešingai, Atsakovo žiniomis, remiantis bylos medžiaga, Ieškovas visuomet tinkamai vykdė savo įsipareigojimus Atsakovui 2 ir toks vykdymas tęsiasi jau 8 metai. Hipotekos sandorio nuginčijimas būtų ne tik kad neteisėtas, bet jis pažeistų ir sąžiningo hipotekos kreditoriaus - Atsakovo - teises ir teisėtus interesus. Šiai dienai nėra vykstančių jokių teisinių ginčų su Atsakovu 2, Atsakovas yra sustabdęs išieškojimo veiksmus, nukreiptus į Atsakovą 2. Atsakovas prideda Atsakovo ir Atsakovo 2 šių metų vasario 3 d. susitarimą, remiantis kuriuo Atsakovas 2 tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, kurie atsirado Atsakovui perėmus visas reikalavimo ir susijusias teises iš trečiojo asmens UAB EDS INVEST. Jokių pretenzijų Atsakovui 2 jis neturi, todėl patvirtina, jog nėra ir jokios grėsmės, jog iš Ieškovo ketinamo atpirkti nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto bus vykdomi kokie nors išieškojimo veiksmai.

Trečiasis asmuo notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad ginčijama 2012 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro patalpose, atvykus asmeniškai pačiam ieškovui, jo sutuoktinei ir atsakovės UAB „Soscredit“ atstovei. Trečiasis asmuo, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekanti Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, atvykus sandorio šalims įsitikino jų tapatybe, veiksnumu ir tikrąja valia. Nekilus abejonių, jog visos šalys supranta savo veiksmų reikšmę, supranta pirkimo-pardavimo sutarties turinį, sutartyje išreikšta tikroji šalių valia bei sutartis sudaryta laisva valia, pirkimo-pardavimo sandoris buvo patvirtintas. Apie tai, kad sutarties šalys supranta sutarties esmę ir atitinkamas sutarties sąlygas, sutarties tekste nurodyta kelis kartus (pvz. sutarties 4.2, 5.15, 10.1 ir kt. punktai). 2012 m. liepos 10 d. ieškovo sutuoktinė R. J. pasirašė pareiškimą, kuriuo sutiko su ginčijamu sandoriu. 2012-09-04 ieškovas atvyko pas Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarą Viktorą Žilinską bei pateikė pareiškimą apie tai, kad pirkėjas (ieškovė UAB „Soscredit“) už perkamą turtą visiškai ir tinkamai atsiskaitė. Akivaizdu, jog atidus ir vidutinio nuovokumo asmuo suprastų, kad jeigu jis nebūtų pardavęs savo nekilnojamojo turto (tik sudaręs kreditavimo sutartį kaip teigia ieškovas), jam nereiktų eiti pas kitą notarą ir rašyti pareiškimą apie tai, kad už parduotą turtą su juo visiškai atsiskaityta. Teismui pateikiamas kito notaro liudijimas besąlygiškai įrodo, jog ieškovas savo pareiškimais (apie tai, kad neva buvo įsitikinęs sudarantis tik kredito sutartį, nesuprato ginčijamų sutarčių turinio) aiškiai ir įžūliai klaidina teismą. Sutarties laisvės principas ne tik reiškia, kad negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią, bet ir tai, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias praras. Kertinis civilinis teisės principas - protingumo principas - reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų jis turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Ieškovas įrodinėja, kad sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80, 1.87 straipsniuose nustatytais pagrindais, pripažįstant, kad buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, 2012 m. liepos 10 d. Išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis, grįsdamas tokiomis aplinkybėmis: ieškovo tikslas buvo pasiskolinti 51500 Lt, atitinkamai mokant palūkanas ir įkeičiant turtą; ieškovas nesuprato, kad perleidžia nuosavybės teises į turtą, tačiau iš esmės sandorį suprato kaip kredito sutartį; turtas buvo parduotas už keletą kartų mažesnę kainą nei jo vidutinė rinkos vertė; ieškovas suklydo pasirašydamas ginčo sutartis, neįsigilino į jų turinį. Ieškovas sandorių negaliojimą iš esmės sieja su Turto pirkimo - pardavimo sutartimi, apeliuodamas į tai, kad jis nemanė perleidžiantis nuosavybės teises. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kokį kitą sandorį buvo siekiama pridengti. Ieškovo apeliavimas į tai, kad jis tik norėjo pasiskolinti atitinkamą lėšų sumą, prievolių įvykdymą užtikrindamas turtu, ir dėl to tarp šalių susiklostę santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip Kreditavimo santykiai, yra visiškai nepagrįstas. Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir išperkamosios nuomos sutartyse šalių tikslai iš esmės analogiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 3K-3-149-469/2018). Šiuo atveju šalys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, t. y. išperkamosios nuomos ir išnuomojamo turto pirkimo - pardavimo, kurios savo esme kaip kompleksinis sandoris laikytinas alternatyva Kreditavimo sutarčiai. Ir toks alternatyvus sudaromu sandoriu pasirinkimas nedaro ginčo sandoriu negaliojančiu, ar apsimestiniu, nes bet kuriuo atveju yra siekiama pasiskolinti lėšų, su tam tikromis sąlygomis. Sandorio negaliojimo pagrindu negali būti pripažintinos ir tokios aplinkybės, kad tai, jog pirma buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis, o tik po to Turto pirkimo - pardavimo sutartis, ar parduodamo turto kainos nustatymas neatitinkantis realios Turto rinkos vertės kainos. Akivaizdu, kad pagal sudarytų sandorių esmę, sudarant Išperkamosios nuomos sutartį buvo sulygta dėl esminių sąlygų skolinant lėšas, ir į šią sutartį tiesiogiai daromos nuorodos pirkimo - pardavimo sutartyje, be kita ko nuosavybės perėjimas ieškovui taip pat siejamas su Išperkamosios nuomos sutarties sąlygų tinkamu įvykdymu. Taip pat, iš šalių išreikštos valios sudarant ginčo sandorius akivaizdu, kad nebuvo siekiama turto parduoti už realią rinkos kainą ir tai ieškovas be abejonės suprato, nes kitu atveju būtų logiškai nepaaiškinamas ieškovo elgesys, kad aštuonerius metus negavęs realios turto pardavimo kainos, kaip kad jis teigia, būtų nesiėmęs jokių veiksmų gauti realią kainą už perleistą turtą. Galimybė atsakovui Išperkamosios nuomos laikotarpiui įkeisti turtą trečiųjų asmenų naudai įtvirtinta kaip esminė sutarties sąlyga. Asmens elgesys, kai pasirašomos ne tik kelios sutartys, bet pateikiami ir atskiri pareiškimai dėl atitinkamos prievolės įvykdymo, sandorio apsimestinumas negali būti grindžiamas vien tik manymu, kad buvo siekiama sudaryti kitą sandorį ir buvo siekiama kitų pasekmių, juolab, kai šalių valia sudarant sutartis buvo aiškiai išreikšta. Ieškovas suprato, kokius sandorius sudaro, aiškiai išreiškė savo valią, sudarytas sutartis vykdė, ir todėl nėra jokio pagrindo išvadai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apsimestinumo. Šalys ne tik aiškiai išreiškė savo valią dėl atitinkamų sutarčių sudarymo, bet ir jas vykdė, iki ieškovas inicijavo teisminį procesą, dėl tariamai jo pažeistų teisių. Taip pat nėra teisinio pagrindo išvadai, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti perkvalifikuojami į Kreditavimo teisinius santykius. Išperkamosios nuomos ir Kreditavimo sutartys iš esmės yra alternatyvios. Tačiau tai, kad jos turi panašumų, negali būti pakankamu teisiniu pagrindu sutarties perkvalifikavimui, nes tiek vienu, tiek kitu atveju iš esmės siekiama gauti atitinkamą finansavimą. Kokia sutartimi bus apibrėžti tarp šalių susiklostantys teisiniai santykiai, lemia laisva šalių valios išraiška, kuri šiuo atveju buvo aiškiai išreikšta. Šalys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, t. y. Išperkamosios nuomos ir išnuomojamo turto pirkimo-pardavimo, kurios savo esme kaip kompleksinis sandoris laikytinas alternatyva kreditavimo sutarčiai, tačiau toks alternatyvus sudaromų sandorių pasirinkimas nedaro ginčo sandorių negaliojančių, ar apsimestinių, nes bet kuriuo iš atvejų yra siekiama pasiskolinti lėšų, su tam tikromis sąlygomis. Ieškovas savo prievolę vykdo, o atsakovas UAB „Soscredit“ taip pat neginčija savo pareigos įvykdyti prievolę, t. y. grąžinti ieškovui nuosavybės teises į perleistą turtą, be jokių suvaržymų. Teisinio santykio perkvalifikavimas neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisingumo ir protingumo principų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi, t.y. pirma, iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties turinio matyti, jog nurodytoje byloje ieškovas prašė sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo iš esmės (CK 1.90 str.), o šioje byloje ieškovas prašo ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl apsimestinumo (CK 1.87 str.). Antra, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ginamos ieškovo, kaip vartotojo teisės. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovas R. J. nėra vartotojas. Ieškovas nepagrįstai prašo sumažinti sutartyje numatytų palūkanų dydį, kadangi toks vienašališkas sumažinimas paneigtų šalių sutarties laisvės principą. Be to, jei ieškovas mano, kad jam turėjo būti taikomos mažesnės palūkanos, tuomet jis galėjo kreiptis į kitus paskolas suteikiančius subjektus. Tačiau akivaizdu, jog kiti kreditus teikiantys subjektai neskolino ieškovui lėšų už mažesnes palūkanas, todėl sutartų palūkanų dydis neturėtų būti mažinamas be UAB „Soscredit“ sutikimo.

Tretieji asmenys UAB „EDS INVEST“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad tretieji asmenys nebuvo ir nėra Pirkimo-pardavimo sutarties ir Išperkamosios nuomos sutarties šalimi, t. y. Tretieji asmenys nedalyvavo nei šias sutartis sudarant, nei jas vykdant (Tretieji asmenys nėra ir nebuvo iš Pirkimo-pardavimo sutarties ir Išperkamosios nuomos sutarties kylančių teisinių santykių dalyviais). Atsižvelgiant į tai, Tretieji asmenys negali pasisakyti dėl Ieškovo nurodomų sutarčių sudarymo aplinkybių. UAB EDS INVEST sąžiningai iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įsigijo, o KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąžiningai perleido UAB „EDS INVEST“ reikalavimo teises į atsakovą UAB „SOSCREDIT“ (šios reikalavimo teisės buvo įgytos/perleistos pagal 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį). Tretiesiems asmenims nebuvo pateiktos Pirkimo-pardavimo sutartis ar Išperkamosios nuomos sutartis. Todėl Tretiesiems asmenims nebuvo ir negalėjo būti žinomos jokios su šių sandorių sudarymu susijusios aplinkybės bei šių sutarčių turinys (tiek Hipotekos sandorio sudarymo metu, tiek reikalavimo teisių perleidimo metu nuosavybės teisė į pagal Hipotekos sutartį įkeistą turtą, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buvo įregistruota UAB „SOSCREDIT“). Hipotekos sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka ir, be kita ko, UAB „EDS INVEST“ įgyjant reikalavimo teises į UAB „SOSCREDIT“ buvo registruotas Hipotekos registre (be to, nevyko jokie teisminiai ar neteisminiai ginčai, kurie būtų susiję su Ieškovo ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis). Atsižvelgiant į tai, Ieškovo argumentai, kad Tretiesiems asmenims buvo žinomos Ieškovo ieškinyje nurodomos, susijusios su minėtų sandorių sudarymu aplinkybės (jeigu tokios aplinkybės apskritai egzistavo), yra nepagrįsti.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui buvo pasakyta, jog bus paskolos sutartis ir įkeičiamas turtas. Palūkanų kaina nėra adekvati. Palūkanos didesnės už paskolos sumą. Į paskolos sumą papildomai įtraukti 12000 Lt. Pinigai turėjo būti pervesti iki 2020-08-10, o pervesti 2020-08-17. Pardavimo sutarties 4.2 ir 8.6 punktai prieštarauja vienas kitam. UAB „SOSCREDIT“, įkeisdamas ieškovo turtą KU „Vilniaus taupomoji kasa“, dalį gautų pinigų pervedė ieškovui, o kitus pinigus galimai pasiėmė savo reikmėms. Nieko neinvestavęs gauna naudą. UAB „SOSCREDIT“ turi bylų, gali bankrutuoti, o ieškovas neatgaus savo namo. Dabar sumokėta 26903 Eur, neskaitant 10-11 mėn. įmokų. Ieškovas yra sumokėjęs virš 12000 Eur palūkanų, kurios yra pakankamos ir normalios. UAB „SOSCREDIT“ pasiskolino už 13 proc., o ieškovui paskolino už 24 proc. 2012-2014 metais palūkanos svyravo 5-6 proc., su įkeitimu 2,23 proc. Ieškovas turėjo kažkokių skolų fiziniams asmenims, bankai tuo tikslu neskolino. Kai žmogus neturi išeities, ėmė tokiomis sąlygomis, kokiomis davė. Dabar palūkanos eina žemyn.

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ne banko įstaigos išdavinėja paskolas didesnėmis palūkanomis. Ieškovas buvo įsiskolinęs kitiems asmenims, todėl buvo didelės rizikos klientas. Atsakovo pasiskolinimo palūkanos 13 proc., bet tai tik minimalūs kaštai, dar kasdieniai kaštai, patalpų, darbuotojų išlaikymas. Jei būtų patenkintas ieškinys, atsakovas turėtų reikalauti iš jo nuostolių atlyginimo, kadangi pats skolinosi už 13 proc. Tokiomis palūkanomis, kaip reikalauja nustatyti ieškovas, atsakovas niekada nebūtų sudaręs sandorių. Nuomos sutartyje nurodyta, kad yra grafikas, tai turi būti suprantama net ir mažesnių nei vidutinių gabumų žmogui. Kad atsakovas nepažeidė ieškovo interesų, rodo 8 metų tyla. UAB “Sutelktinio finansavimo fondas” laikytinas sąžiningu įgijėju. Ieškovo suklydimas dėl sandorių negalimas, nes asmuo po dviejų metų antrą kartą pasirašė sutartį. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, kai užtikrinama nekilnojamuoju turtu. Grafiko sumos yra išskaidytos, paaiškintos ir ant kiekvieno lapo pasirašyta. Greitųjų kreditų palūkanos yra įvairios, būna ir 60 proc. Ieškovas nebuvo daug pajamų uždirbantis asmuo, dėl to bankai atsisakė suteikti paskolą. UAB „SOSCREDIT“ privalo saugoti ginčo turtą iki išpirkimo, toks įsipareigojimas sutartyje yra.

Trečiojo asmens notarės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris notarės buvo aiškiai išaiškinta, sutuoktinei irgi. Sutarties esminės sąlygos net pajuodintos. Greitieji kreditai patys eina finansuotis iš kitų kreditavimo įstaigų, kad galėtų skolinti. Hipotekos atveju yra vykdymo stadija, kurią lengva užvilkinti. O šiuo atveju sutaupoma laiko, lėšų vykdymo proceso išlaidoms. 8 metus sandoriai nebuvo blogi, nebuvo apsimestiniai. Jei dėl palūkanų dydžio teismai naikintų kreditavimo sutartis, pusė Lietuvos atsidurtų teismuose.

Trečiųjų asmenų UAB „EDS INVEST“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikė NTR išrašą apie jo turėtą turtą (b. l. 10-14), dėl šio turto pateiktos pirkimo-pardavimo (b. l. 15-27) ir išperkamosios nuomos sutartis (b. l. 28-35), susitarimas (b. l. 36-41), antstolio patvarkymas (b. l. 42-46). Ieškovas pateikė duomenis apie atliktus mokėjimus (b. l. 47-50, 164). Byloje pateikti duomenys apie pasikeitusį išieškotoją (b. l. 73-78), hipotekos registro duomenys (b. l. 79-94), patvarkymai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, užbaigimo (b. l. 95-98), notaro liudijimas (b. l. 123), pareiškimas (b. l. 124), duomenys apie reikalavimo teisių perleidimą (b. l .150-151), susitarimas (b. l. 190-191).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog nesuprato, kokias sutartis sudarė, apie sudaromų sutarčių turinį nebuvo informuotas, nebuvo pateikti susipažinimui šių sutarčių projektai, sutarčių sudarymo tikslas buvo pasiskolinti 50000 Lt, o ne parduoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, pasirašydamas sutartis jų turinio nestudijavo, pasitikėjo UAB “SOSCREDIT” atstove bei pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinusia notare, kuri taip pat nieko jam dėl sutarties turinio nekomentavo ir neaiškino, todėl buvo įsitikinęs, kad sudarė kredito sutartį. Atsakovai ir tretieji asmenys su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nurodo, kad ieškovui nuo pat pradžių viskas buvo aišku.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodomais argumentais. Iš pateiktos nekilnojamojo turto registro pažymos ir pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 10-27) matyti, kad ieškovas ir atsakovas UAB „SOSCREDIT“ 2012-07-10 sudarė nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje paryškintu šriftu, didelėmis raidėmis nurodyta, kad tai yra pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas teigia, jog manė, kad sudaro paskolos sutartį, tačiau akivaizdžiai turėjo suprasti, kad „pirkimas-pardavimas“ ir „paskola“ yra skirtingų reikšmių sąvokos. Sutartyje taip pat paryškintu šriftu nurodyta, kad ieškovas yra pardavėjas, o atsakovas UAB „SOSCREDIT“ yra pirkėjas, ieškovas taip pat įvardijamas ir nuomininku. Sutartyje paryškintu šriftu taip pat pateikiama nuoroda į 2012-07-10 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Sutartyje, prie sutarties dalyko, toliau yra įvardijama, kokie daiktai yra parduodami ir kad ieškovas, kaip pardavėjas, juos parduoda atsakovui. Prie sutarties kainos skyriaus nurodoma daiktų kaina ir kokia tvarka atsakovas sumokės pinigus ieškovui. Sutarties 3.4 punkte nurodoma, kad galutinis atsiskaitymas bus patvirtinamas ieškovo, kaip pardavėjo, pareiškimu (pakvitavimu). Sutarties ketvirto skyriaus pavadinime įvardintas daiktų perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas. Sutarties 5.15 punkte paryškintu šriftu dar kartą įvardinama lygiagrečiai sudaroma išperkamosios nuomos sutartis. Ieškovo parašas padėtas iškart po sutarties įrašu apie tai, kad sutarties turinys šalims yra suprantamas, atitinka jų valią ir tikruosius ketinimus. Ieškovas ketino skolintis didelę sumą pinigų, todėl neįtikimi ieškovo argumentai apie tai, kad jis notaro tvirtintos sutarties neskaitė ir nesidomėjo jos turiniu, kadangi tai būtų neatsakingas ir standartiniam rūpestingam asmeniui nebūdingas elgesys tokioje situacijoje.

Byloje taip pat yra pateiktas 2012-07-10 tos pačios notarės patvirtintas ieškovo sutuoktinės pareiškimas (b. l. 124), kuriuo ji patvirtino, kad jai yra žinoma, ir sutiko, kad ieškovas parduotų ginčo turtą. Nurodyta, kad pareiškimas yra perskaitytas, suprastas, atitinkantis jos valią. Pareiškimo tekstas yra trumpas, gana lakoniškas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo turinys ieškovo sutuoktinei nebuvo suprantamas ar nebuvo laiko jį perskaityti. Pažymėtina, kad šio pareiškimo notarinio registro numeris yra (duomenys neskelbtini), o ginčo pirkimo-pardavimo sutarties numeris yra (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad nurodyti dokumentai notarės buvo patvirtinti paeiliui, vienu metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teigti, kad nei ieškovas, nei jo sutuoktinė nesuprato, ką daro, nėra pagrindo.

Ieškovas ir atsakovas UAB „SOSCREDIT“ 2012-07-10 taip pat sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-35). Sutarties specialiosios dalies tekstas (b. l. 28) yra paprastas, trumpas, jame paryškintu šriftu nurodyta, kad ieškovas yra nuomininkas, o sutartis sudaroma dėl ginčo turto. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkte nurodyta, kad prie sutarties pridedamas sutartinių įmokų grafikas, kuris yra neatsiejama sutarties dalis. Įmokų grafikas, kaip sutarties dalis, įvardintas ir 1.14 bei 1.15 punktuose. Tiek kiekvienas sutarties, tiek mokėjimų grafiko lapas yra pasirašyti ieškovo. Mokėjimų grafike nurodyta, kas sudaro mokėtinas sumas, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai apie tai, kad dėl konkretaus dydžio palūkanų mokėjimo sutartimi nebuvo susitarta. Išperkamosios nuomos sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarytos tą pačią dieną. Todėl yra neįtikimi ieškovo argumentai apie tai, kad jis ir jo sutuoktinė, pasirašydami tiek daug dokumentų per vieną dieną, nesuprato, kokius sandorius sudaro su atsakovu.

Byloje taip pat yra pateiktas 2012-09-04 notaro patvirtintas liudijimas, kuriuo ieškovas patvirtino, kad atsakovas UAB „SOSCREDIT“ kaip pirkėjas visiškai ir tinkamai atsiskaitė už perkamą konkrečiai įvardintą ginčo turtą su pardavėju ieškovu. Atsiskaitymo aplinkybė tekste nurodyta paryškintu šriftu, liudijimo tekstas yra trumpas. Šio liudijimo išdavimo pagrindu nurodytas paties ieškovo notarui pateiktas pareiškimas. Manytina, kad pareiškime aplinkybes dėl atsiskaitymo nurodė pats ieškovas. Taigi, ieškovas aiškiai suprato, kokį veiksmą atliko, tačiau jam nekilo jokių klausimų ir abejonių, nebuvo imtasi jokių veiksmų.

Ieškovas ir atsakovas UAB „SOSCREDIT“ 2014-08-22 taip pat sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2012-07-10 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-41). Šiuo susitarimu buvo aptartos negrąžintos sumos, palūkanos, delspinigiai, didinama turto išpirkimo kaina, sumažinta palūkanų norma, gerokai prailgintas sutarties galiojimo terminas. Kiekvienas sutarties ir įmokų grafiko lapas yra pasirašytas ieškovo. Susitarimo turinys yra pakankamai trumpas, susitarimo sudarymo iniciatyva savaime suprantama buvo ieškovo, tą patvirtino ir atsakovas. Ieškovas gerokai pailgino išperkamosios nuomos sutarties terminą, kadangi norėjo susimažinti kasmėnesines įmokas. Net tuo metu jam nekilo jokių klausimų ir abejonių dėl sudarytų sutarčių, nebuvo imtasi jokių veiksmų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas, jo sutuoktinė nesuprato, kokio pobūdžio sutartys buvo sudaromos, dėl to nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad notarė, tvirtindama pirkimo-pardavimo sutartį, tinkamai išaiškino ieškovui sutarties turinį, kaip ir nurodė atsiliepime bei papildomai paaiškino notarės atstovas teismo posėdžio metu.

Ieškovas prašo pripažinti nurodytus ginčo sandorius negaliojančiais kaip apsimestinius. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 str. 1 d.).

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis sudarė tokius sandorius, koks jų turinys yra įvardintas sutartyse. Tuo tarpu ieškovas nenurodė, kokio sandorio sudarymo atžvilgiu jis apsimetė. Ieškovas nurodė, kad jis nesuprato, kokius sandorius sudarė. Tam, kad sandoris būtų apsimestinis, jo šalys turi tai suprasti ir sąmoningai sudaryti kitokios formos sandorį, nei yra tikrasis teisinis santykis tarp šalių. Apsimestinis išorinis sandoris neatspindi tikrųjų šalių ketinimų, tuo tarpu tikrasis sandoris, kuris yra neviešinamas, atspindi tikrąją šalių valią. Tokie sandoriai paprastai sudaromi siekiant apeiti teisės aktų reikalavimus ar nuslėpti nuo kitų asmenų ir institucijų kokias nors aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad nesuprato, kokius sandorius sudarė, todėl negali būti laikomas sudaręs apsimestinius sandorius, kadangi tam nebuvo ieškovo sąmoningos valios. Taip pat sudaryti apsimestinį sandorį ieškovui nebuvo prasmės, kadangi tai pasunkintų jo padėtį, palyginti su paprasta kreditavimo sutartimi.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Ieškovo ieškinyje šis straipsnis, manytina, nurodytas tik dėl restitucijos taisyklių. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja ginčo sandoriai.

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.).

Ieškovo nurodomi teiginiai labiau panašūs į poziciją dėl suklydimo, tačiau ieškovas byloje neįrodinėjo, kad sandoris sudarytas iš esmės suklydus. Kita vertus, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes net ir nebūtų pagrindo tokiai išvadai daryti, kadangi ieškovas, teismo vertinimu, suprato kokius sandorius ir kokiomis sąlygomis sudarinėjo. Manytina, kad tokius sandorius ieškovas sudarė sąmoningai, o skolinosi iš atsakovo sutartyse numatytomis sąlygomis bei perleido atsakovui turtą dėl to, kad jokios kitos kreditavimo įstaigos paskolos jam tiesiog nesuteikė. Tai galėjo lemti ir tuometinės ieškovo oficialios pajamos, ir kokie nors ieškovo galbūt turėto verslo sunkumai, nekilnojamojo turto likvidumas, paskolos suteikimo greitumo klausimas ar pan.

Vilniaus apygardos teismas iš esmės analogiškoje situacijoje civilinėje byloje e2-3007-866/2018 (Infolex numeris eB2-3007-866/2018, klaida sprendime) 2018-10-01 sprendimu konstatavo, kad teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Be kita ko, sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014).<...> Sprendžiant dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu, pažymėtina, kad apskritai pirkimo – pardavimo sandoris savo esme ir turiniu yra suprantamas net ir labai vidutinio išsilavinimo asmeniui. <...> Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.). <...> Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, vertinant ginčo sutarčių sąlygų sąžiningumą atsižvelgtina, be kita ko, į tai, kad lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ir išperkamosios nuomos sutartyse šalių tikslai iš esmės analogiški: asmuo, įprastai neturintis pakankamai laisvų pinigų iš karto turtui įsigyti, susiranda finansuotoją, šis tą turtą įsigyja (arba pats jau jį turi) iš trečiojo asmens ir leidžia juo naudotis pirmajam asmeniui, nuosavybės teisė į sutarties objektu esantį turtą pereina tik visiškai atsiskaičius su finansuotoju, finansuotojas išsaugo nuosavybės teisę, kuri atlieka užtikrinamąją funkciją, nes, neįvykdžius sutarties, finansuotojas turi galimybę realizuoti turtą trečiajam asmeniui ir taip susigrąžinti dalį investicijos. Tokia sutartis yra alternatyva paskolos ar kreditavimo sutarčiai, kuri yra patogesnė tiek finansuotojui, tiek kitai sutarties šaliai. Taip yra todėl, kad finansuotojui užtikrinimo funkciją atlieka nuosavybe įgytas daiktas, šiuo atveju žemės sklypas. Finansavimo gavėjui taip pat nebereikia ieškoti papildomų prievolių užtikrinimo būdų, kurie būdingi sudarant kreditavimo sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 3K-3-149-469/2018). Šiuo gi atveju, šalys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, t. y. Išperkamosios nuomos ir išnuomojamo turto pirkimo – pardavimo, kurios savo esme kaip kompleksinis sandoris laikytinas alternatyva Kreditavimo sutarčiai. Ir toks alternatyvus sudaromų sandorių pasirinkimas nedaro ginčo sandorių negaliojančių, ar apsimestinių, nes bet kuriuo iš atvejų yra siekiama pasiskolinti lėšų, su tam tikromis sąlygomis. Sandorio negaliojimo pagrindu negali būti pripažintinos ir tokios ieškovės nurodomos aplinkybės, kad tai, jog pirma buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis, o tik po to Turto pirkimo – pardavimo sutartis, ar parduodamo turto kainos nustatymas neatitinkantis realios Turto rinkos vertės kainos. Akivaizdu, kad pagal sudarytų sandorių esmę, sudarant Išperkamosios nuomos sutartį buvo sulygta dėl esminių sąlygų skolinant lėšas, ir į šią sutartį tiesiogiai daromos nuorodos pirkimo – pardavimo sutartyje, be kita ko nuosavybės perėjimas ieškovei taip pat siejamas su Išperkamosios nuomos sutarties sąlygų tinkamu įvykdymu. Taip pat, iš šalių išreikštos valios sudarant ginčo sandorius akivaizdu, kad nebuvo siekiama turto parduoti už realią rinkos kainą ir tai ieškovė be abejonės suprato, nes kitu atveju būtų logiškai nepaaiškinamas ieškovės elgesys, kad penkerius metus negavus realios turto pardavimo kainos, kaip kad ji teigia, būtų nesiėmus jokių veiksmų gauti realią kainą už perleistą turtą. <...> Teismas, taip pat, neturi teisinio pagrindo išvadai, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti perkvalifikuojami į Kreditavimo teisinius santykius. <...> Išperkamosios nuomos ir Kreditavimo sutartys iš esmės yra alternatyvios. Tačiau tai, kad jos turi panašumų, teismo vertinimu, negali būti pakankamu teisiniu pagrindu sutarties perkvalifikavimui, nes tiek vienu, tiek kitu atveju iš esmės siekiama gauti atitinkamą finansavimą. Kokia sutartimi bus apibrėžti tarp šalių susiklostantys teisiniai santykiai, lemia laisva šalių valios išraiška, kuri šiuo atveju teismo vertinimu buvo aiškiai išreikšta. <...> Sprendžiant dėl ieškovės argumentų, taikyti jos atžvilgiu kaip silpnesnei sutarties šaliai – vartotojui, įstatymu suteikiamą apsaugą, pažymėtina, kad CK 1.39 straipsnio1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Aplinkybė, kad atitinkama sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo sutartis nėra preziumuojama. Ieškovė šiuo atveju tik deklaratyviai nurodė, kad turėtų būti taikomas vartotojų apsaugos nuostatos, apeliuodama į tokias aplinkybes kaip suklydimą dėl sudaromų sandorių, išsilavinimą, amžių ir kt. Tačiau, teisinis reglamentavimas reikalauja įrodyti kokiems poreikiams prekės ar paslaugos buvo įsigytos, bet ne nurodyti aplinkybes susijusias su socialiniu statusu, amžiumi, išsilavinimu ir pan. Taigi, viena vertus ieškovė nepagrindė ar ji lėšas skolinosi asmeninių poreikių tenkinimui, kita vertus teismas neturi pakankamo teisinio pagrindo išvadai, kad turėtų būti taikomos Vartojimo kredito nuostatos, apibrėžtos CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Vartojimo kredito įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito nuostatos netaikomos kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo gi atveju, kompleksiniu sandoriu sulygta dėl turto perleidimo ir jo išpirkimo Išperkamosios nuomos būdu, t. y. suteiktas finansavimas susietas su nekilnojamuoju turtu susijusia teise. Taip pat, deklaratyviais laikytini ir ieškovės argumentai dėl Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatų taikymo, nes ieškovė nekonkretizavo konkrečių nuostatų pažeidimo, be to, visa informacija apie tai kiek ieškovei teks sumokėti per 15 metų laikotarpį detaliai nurodyta skaičiais prie Išperkamosios nuomos sutarties pridėtame mokėjimų grafike. Nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo. <...> Taip pat, netenkinus pagrindinių ieškinio reikalavimų, teismas neturi pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškinio reikalavimo dėl hipotekos ieškovės turtui panaikinimo.

Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas suprato, kokius sandorius sudaro, aiškiai išreiškė savo valią, sudarytas sutartis vykdė beveik aštuonis metus ir vykdo šiuo metu, teismų tokie sandoriai yra vertinami kaip alternatyva paskolos ar kreditavimo sutarčiai, panašus galimas sandoris yra ir pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis (CK 6.417 str.), ir todėl nėra jokio pagrindo išvadai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tiek dėl suklydimo, tiek dėl apsimestinumo. Konstatuotina, kad ieškovas ir atsakovė šiuo atveju sudarė alternatyvias kreditavimo sutarčiai sutartis. Tokie ginčo sandoriai labiau palankūs atsakovei, kadangi ieškovo nemokumo atveju atsakovei nebereikia rūpintis jos reikalavimų užtikrinimu, įkeisto turto pardavimu. Tačiau ieškovas nagrinėjamu atveju aiškiai išreiškė valią sudaryti būtent tokias sutartis, o vadovaujantis nurodyta teismų praktika tas yra nedraudžiama.

Byloje taip pat nėra įrodyta, kad ieškovas buvo vartotojas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 str. 1 d.). Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.2281 str. 2 d.). Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms (LR Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 19 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad jis yra vartotojas, konstatuoti tokios aplinkybės teismui taip pat nėra pagrindo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad buvo susidūręs su įvairiais finansiniais sunkumais, ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovas turėjo kažkokių skolų fiziniams asmenims, o bankai tuo tikslu neskolino. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskola buvo imta asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Kita vertus, tokia situacija nieko nepakeistų, kadangi byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suprato, kokias sutartis sudarinėjo. Be to, LR Vartojimo kredito įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise (Įstatymo 3 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju neaktualios ir LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos, kadangi konkrečiai kokių nors šio įstatymo nuostatų pažeidimo ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė.

Ieškovo ieškinyje nurodyta Vilniaus apygardos teismo praktika, suformuota 2018-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-412-656/2018, nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi, kadangi bylų faktinės aplinkybės skirtingos. Byloje Nr. e2A-412-656/2018 sandoriai panaikinti dėl suklydimo iš esmės, o ne dėl apsimestinumo, ir suklydimui konstatuoti teismui pakako surinktų įrodymų. Ieškovė byloje buvo pripažinta vartotoja. Situacijų negalima lyginti ir dėl to, kad stipriai skiriasi skolintos sumos, jų sumokėjimo terminas, palūkanų dydis, ieškovų amžius, socialinė padėtis, nekilnojamojo turto vertė ir pobūdis, gautų lėšų panaudojimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais dėl apsimestinumo, suklydimo ar kitokiais pagrindais, dėl ko negali būti tenkinamas ir reikalavimas nustatyti, kad šalys sudarė kreditavimo sutartį turto išperkamosios nuomos sutarties pagrindu ir sąlygomis.

Ieškovas prašo sumažinti pagal sudarytus sandorius nustatytas palūkanas nuo 14,5 proc. iki 9,74 proc. Prašymą motyvuoja tuo, kad palūkanos yra labai didelės, kadangi atsakovės reikalavimas užtikrintas perleistu nekilnojamuoju turtu, o sutarčių sudarymo metu palūkanos buvo gerokai mažesnės. Iš ieškovo ir atsakovės UAB „SOSCREDIT“ 2012-07-10 sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. IN20120710/1 matyti, kad iš pradžių šalys susitarė dėl 22 proc. dydžio metinių palūkanų normos. Sutartis buvo sudaryta septyniems metams. 2014-08-22 susitarimu šalys palūkanų dydį pakeitė – buvo susitarta dėl 14,5 proc. dydžio metinių palūkanų normos ir papildomų dvylikos metų termino įvykdyti sutarčiai. Taigi, palūkanos ieškovui jau buvo šiek tiek sumažintos, o šio susitarimo priežastimi, manytina, buvo ieškovo siekis susimažinti kasmėnesines įmokas, kadangi jo mokėjimai tuo metu jau vėlavo. Ieškovo atstovas posėdžio metu taip pat kėlė klausimą dėl susitarimo 1.4.2 punkte nurodytos sumos, kuri, kaip išpirkimo kaina, buvo nustatyta didesnė, nei ieškovas gavo pinigų iš atsakovės. Pagal susitarimo 1.4.1-1.4.2 punktus matyti, kad turto išpirkimo kaina padidinta išimtinai sąryšyje su palūkanų normos sumažinimo. Iš esmės galima teigti, kad tokiu būdu atsakovė kompensavosi dalį palūkanų, kurių nebebūtų gavusi dėl sumažintos palūkanų normos. Kadangi sutarties tikslas veikiau buvo prailginti jos vykdymo terminą ir susimažinti kasmėnesinių įmokų dydį, galima suprasti, kodėl buvo sudarytas toks susitarimas dėl turto išpirkimo kainos padidinimo, kadangi atsakovei tikrai nebuvo aktualu ir naudinga atsisakyti jau sutartų 22 proc. dydžio metinių palūkanų.

Bet kuriuo atveju šalys dėl palūkanų susitarė sudarydamos atitinkamus sandorius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Ieškovas nagrinėjamu atveju skolindamasis pinigus perleido atsakovei savo nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad turtas nebuvo apsunkintas apribojimais, areštu. Turint galimybę skolintis, savo įsipareigojimus užtikrinant turtu, ieškovas galėjo kreiptis į banką, kur paskolų palūkanos paprastai būna mažesnės nei greitųjų kreditų bendrovių. Tačiau ieškovas to nepadarė, todėl tikėtina, kad kitos kredito įstaigos skolinti lėšų ieškovui dėl tam tikrų su jo asmeniu susijusių aplinkybių nenorėjo arba siūlė ne geresnes sąlygas, nei atsakovas. Akivaizdu, kad ieškovas nebuvo verčiamas sudaryti sutarčių su atsakovu, todėl pats pasirinko tokias palūkanų sąlygas. Kadangi šalys laisvai susitarė dėl tokių sutarčių sąlygų, sutartys turi būti vykdomos. Galima sutikti su ieškovo atstovo argumentais apie tai, kad tam tikrų paskolų palūkanų vidurkis sandorių sudarymo metu, vadovaujantis statistikos departamento duomenimis, galėjo būti mažesnis. Tačiau egzistuoja įvairių rūšių paskolos, skiriasi jų dydžiai, sutarties trukmė, klientų mokumas, mokumo istorija, rizikingumas, kredito įstaigų finansinės galimybės teikti ilgalaikes paskolas iš savo nuosavo kapitalo. Taip pat gali būti numatomi įvairūs papildomi mokesčiai, kurie gali būti neįtraukti į palūkanų dydį. Taigi, kiekvienas atvejis yra pakankamai individualus. Ieškovas pateikė tik informaciją apie palūkanų dydžius, bet ne rašytinius įrodymus dėl jos. Be to, palūkanų dydžių skirtumas skirtingų asmenų sudarytų sutarčių atvejais nėra pagrindas tas palūkanas mažinti, net ir tos pačios kredito įstaigos atveju, nes kiekvieno sandorio atveju šalys dėl palūkanų dydžio susitaria individualiai ir sutinka tokias palūkanas mokėti.

Nagrinėjamu atveju iš pradžių susitarta dėl 22 proc. dydžio palūkanų, kurios po dviejų metų sumažintos iki 14,5 proc. Nors galima būtų sakyti, kad tai gana nemažos palūkanos, tačiau pastebėtina, kad atsakovė nėra bankas, tai yra uždaroji akcinė bendrovė, iš esmės užsiimanti greitaisiais kreditais, išduodamais paprastesne tvarka. Greitųjų kreditų atvejais palūkanos seniau buvo itin didelės, o šiuo metu apribotos iki 75 proc. (žr. LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p.). Tokio aspekto kontekste šalių sutartos palūkanos neatrodo nei ypatingai didelės, nei per didelės. Pagal įmokų grafiką matyti, kad ieškovui apskaičiuotų palūkanų suma viršija paskolintos sumos dydį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad lėšos ieškovui buvo paskolintos net keturiolikos metų laikotarpiui, todėl tokia palūkanų suma per tokį ilgą laikotarpį nebeatrodo per didelė. LR Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas vadovaujantis Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. Civilinis kodeksas nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo, kadangi dėl mokėjimo palūkanų šalys susitaria individualiai. CK 6.37 str. 3 d. atveju palūkanos gali būti mažinamos tik kompensacinių palūkanų atveju, kadangi tokias numato įstatymas (CK 6.210 str.). Atsakovo UAB „SOSCREDIT“ atsakovui UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ mokamos metinės palūkanos pagal reikalavimą, kuris užtikrintas taip pat ir buvusio ieškovo turto hipoteka, sudaro 13 proc. Taigi, šios palūkanos beveik nesiskiria nuo ieškovo atsakovui UAB „SOSCREDIT“ mokamų 14,5 proc. metinių palūkanų (b. l. 190-191). Šiuo aspektu ieškovo mokamas palūkanas galima apskritai laikyti nedidelėmis, nes atsakovas dar turi veiklos sąnaudų, turi gauti ir pelno. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „SOSCREDIT“ užsiima komercine skolinimo veikla siekiant gauti pelno, tokia veikla nėra draudžiama, o tai veiklai vykdyti reikalinga turėti kapitalo. Kaip nurodė atsakovės atstovas, atsakovas tuo tikslu irgi skolinasi lėšas, kad galėtų jas perskolinti. Atsižvelgiant į pasiskolinimo sąlygas, atsakovas negali nustatyti mažesnių palūkanų asmenims, kuriems skolina pats, kadangi tai reikštų nuostolingą veiklą. Tuo tarpu besiskolinantys asmenys visada turi galimybę rinktis, iš ko ir kokiomis palūkanomis skolintis. Jei viena kredito įstaiga kitai kredito įstaigai skolina palankesnėmis sąlygomis, nei fiziniams asmenims, to negalima pavadinti pasipelnymu ar lupikavimu, kadangi viską lemia rinkos padėtis, klientų stambumas ir mokumas, paskolų dydžiai ir kitos komercinės sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovo UAB „SOSCREDIT“ sutartos palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir negali būti mažinamos, dėl ko šis ieškovo reikalavimas netenkintinas. Netenkinus šio reikalavimo, negalimas ir reikalavimo konstatuoti, kad ieškovo prievolės pagal sandorius yra pasibaigusios tenkinimas.

Ieškovas ir atsakovas UAB „SOSCREDIT“ 2012-07-10 sutarties 4.2 punktu susitarė, kad atsakovas išperkamosios nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu turi teisę be jokių apribojimų įkeisti ieškovo atsakovui parduotus daiktus pasirinktam bankui, kredito unijai ar kitam juridiniam asmeniui, siekiant užtikrinti tiek įsipareigojimų vykdymą ieškovui, tiek kitiems asmenims, laikant tai įprastine atsakovo veikla. Taigi, kaip nurodė, ir atsakovų atstovas, tokia nuostata patvirtina, kad atsakovas pats skolinasi lėšų savo kreditavimo veiklai. Sutarties 8.6 punktu šalys susitarė, kad atsakovas iki visiško atsiskaitymo su ieškovu be ieškovo sutikimo neturi teisės įkeisti perkamą ginčo turtą. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovas su juo visiškai atsiskaitė 2012-08-17 pervesdamas 46500 Lt sumą (b. l. 47). Tuo tarpu iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad atsakovas jau 2012-07-25 įkeitė perkamą iš ieškovo turtą (b. l. 79). Duomenų apie tai, kad ieškovas davė sutikimą tokiam veiksmui, ieškovas nepateikė. Taigi, ginčo turtas vadovaujantis sutarties 8.6 punktu tuo metu dar negalėjo būti įkeistas. Tačiau šioje sutartyje iš esmės yra šioks toks jos nuostatų prieštaravimas viena kitai, nes sutarties 4.2 punkte nurodoma, kad atsakovas turi teisę įkeisti turtą be jokių apribojimų. Tokį sutarties suformulavimą galima būtų pavadinti ydingu, sudarančiu sąlygas kilti ginčui tarp šalių, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Ar tai įvyko dėl neapsižiūrėjimo, negavus ieškovo raštiško sutikimo, ar dėl kitų priežasčių, nėra aišku. Tačiau tokia padėtis ieškovo teisių nepažeidė, net jei laikyti, kad atsakovas tuo metu dar neturėjo teisės įkeisti ginčo turtą, kadangi ieškovas dėl to pretenzijų nereiškė daugiau nei septynerius metus. Be to, sutarties 4.2 punktu ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas bet kuriuo atveju tokią teisę turės ir kad tai yra įprastinė atsakovo veikla. Todėl iš sutarties buvo aišku, kad atsakovas ginčo turtą gali įkeisti tam, kad galėtų sumokėti ieškovui už perkamą turtą, o ieškovas gauti jam tuo metu reikalingų lėšų. Atsakovas bet kuriuo atveju nuo 2012-08-17 teisę įkeisti ginčo turtą jau turėjo ir be ieškovo sutikimo. Todėl panaikinus šį hipotekos sandorį atsakovas vėl galėtų nedelsiant šį turtą įkeisti savo nuožiūra. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo teisė, kuri buvo užtikrinta ginčo turto hipoteka, buvo perleista iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ trečiajam asmeniui UAB „EDS INVEST“, kuris ją perleido atsakovui UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šie asmenys buvo nesąžiningi teisių įgijėjai, todėl jų interesai negali būti pažeidžiami. Be to, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šis ieškovo reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamoje situacijoje susiklostė ieškovui galinti tapti nepalankia situacija atsakovo UAB „SOSCREDIT“ nemokumo atveju. Ieškovas, sumokėjęs dideles sumas pagal ginčo sutartį, kitiems kreditoriams atsakovo nemokumo atveju nukreipus išieškojimą į buvusį ieškovo ginčo turtą, kurį ieškovas siekia išsipirkti, netektų ne tik sumokėtų atsakovui pinigų, bet ir galimybės atgauti savo buvusį turtą, dėl kurio ir moka įmokas bei jame gyvena. Tokia padėtis reiškia, kad ieškovas yra pastatytas į negarantuotą, neapibrėžtą ir dėl to labai nepalankią padėtį. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, siekiant užtikrinti ne tik atsakovo, bet ir ieškovo teises ir interesus, teismo vertinimu, turėtų turėti įtrauktą sąlygą-saugiklį nuo tokios situacijos. Tai galėtų būti sąlyginė hipoteka (CK 4.184 str. 1 d.) ar hipoteka su sąlyga, nustatant tam tikrą sąlygą kreditoriaus (atsakovo UAB „SOSCREDIT“) atžvilgiu dėl jo teisių įkeičiant ieškovo jam parduotą turtą apimties, pavyzdžiui, suteikiant atsakovui teisę turtą įkeisti, bet uždraudžiant bet kokiems tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į šį turtą tol, kol ieškovas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus atsakovui. Taip pat sąlygas, kad atsakovo nemokumo atveju ginčo turtas nuosavybės teise pereitų ieškovui dėl jo mokėtų įmokų ir palūkanų, o atsakovo kreditoriai į hipoteka įkeistą turtą turėtų teisę nukreipti išieškojimą ne pagal turto ir reikalavimų vertę, bet tik tokia apimtimi, kokia ieškovas būtų nebaigęs vykdyti savo prievolių atsakovui pagal išperkamosios nuomos sutartį. Tai tik vienas iš galimų pavyzdžių, gali būti nustatomi ir kitokio pobūdžio saugikliai. Kadangi šis klausimas nėra pareikšto ieškinio ir bylos nagrinėjimo dalykas, plačiau tuo klausimu nepasisakytina. Pažymėtina, kad bylos duomenimis išieškojimas iš ieškovo buvusio turto, kuris buvo prasidėjęs, šiuo metu yra nutrauktas, o atsakovų atstovas sutiko, kad ieškovui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, išieškojimas į ginčo turtą negali būti nukreiptas. Taip pat ir pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punkte numatyta, kad ieškovui tinkamai įvykdžius išperkamosios nuomos sutartį, atsakovas įsipareigoja atlaisvinti ginčo turtą nuo įkeitimo. Kaip matyti iš į bylą pateiktų hipotekos pakeitimų, vieno buto, kuris buvo įkeistas, įkeitimas vėliau buvo išregistruotas (b. l. 79, 89). Todėl tikėtina, kad atsakovas geba vykdyti savo įsipareigojimus savo kreditoriams, o taip pat įsipareigojimus asmenims, su kuriais jį patį sieja išperkamosios nuomos santykiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šiuo metu ieškovo interesai nėra pažeidžiami, o klausimas dėl jų galėtų kilti nebent ateityje.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

UAB „SOSCREDIT“ byloje patyrė 2226,40 Eur išlaidų advokatui, UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ patyrė 290,40 Eur išlaidų advokatui, notarė A. G. patyrė 1936,00 Eur išlaidų advokatui. Byla buvo sudėtinga, bylos procesas truko ilgai, buvo teikiamas ieškinys, vėliau buvo teikiamas ženkliai patikslintas ieškinys, į abu juos proceso dalyvių buvo teikiami atsiliepimai, proceso dalyvių buvo daug, jų atstovams reikėjo susipažinti su ieškovo ir kitų proceso dalyvių teiktais procesiniais dokumentais, juose nurodyta pozicija, jų priedais, todėl darytina išvada, kad atstovams sumokėtos sumos nėra per didelės. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad ieškinys tenkintinas, iš ieškovo atsakovams ir trečiajam asmeniui priteistinos nurodytos bylinėjimosi išlaidos.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Byloje susidarė 13,67 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovo. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo patikslinto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „SOSCREDIT“, į. k. 302776742, 2226,40 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, į. k. 304407929, 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, notarei A. G. 1936,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,67 Eur (trylika Eur 67 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis