Administracinė byla Nr. A-832-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02392-2019-1

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 53.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pasvalio melioracija“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio melioracija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Jadrana“) dėl nutarimo dalies panaikinimo (pakeitimo).

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasvalio melioracija“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos, 2) grąžinti Tarybai bylą papildomam tyrimui atlikti dėl paskirtos baudos.

2.       Pareiškėjas UAB „Jadrana“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį, kuria UAB „Jadrana“ yra pripažįstama esanti solidariai atsakinga sumokėti baudą kartu su UAB „Pasvalio melioracija“, 2) sumažinti UAB „Jadrana“ paskirtą baudą.

3.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinės bylos pagal UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ skundus sujungtos į vieną bylą.

4.       Atsakovas Taryba atsiliepimuose į skundus prašė UAB „Pasvalio melioracija“ skundą ir UAB „Jadrana“ skundą atmesti.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jadrana“ atsiliepime į UAB „Pasvalio melioracija“ skundą iš esmės jį palaikė, prašė skundą vertinti teismo nuožiūra.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime į UAB „Jadrana“ skundą iš esmės jį palaikė ir prašė skundą vertinti teismo nuožiūra.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjų  UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ skundus tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos, grąžino Tarybai išspręsti klausimą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudų apskaičiavimo ir paskyrimo, iš dalies patenkino pareiškėjų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo Tarybos UAB „Pasvalio melioracija“ 3 073,25 Eur, o UAB „Jadrana“ – 1 358,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pareiškėjas

9.       Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. teismo sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nusprendus, kad bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

10.       Pareiškėjas UAB ,,Jadrana“ atsiliepime į UAB ,,Pasvalio melioracija“ apeliacinį skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

11.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Pasvalio melioracija“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

12.       Pareiškėjas UAB ,,Pasvalio melioracija“ atsiliepime į atsakovo Tarybos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

13.       Pareiškėjas UAB ,,Jadrana“ atsiliepime į atsakovo Tarybos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

II.

14.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 pareiškėjo UAB ,,Pasvalio melioracija“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus atmetė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą; pareiškėjo UAB ,,Pasvalio melioracija“ naudai iš Tarybos priteisė 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

15.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažino, kad, bylą išnagrinėjus vienasmeniškai pirmosios instancijos teisme, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau pažymėjo, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas kilusiam ginčui faktines aplinkybes, ginčo pobūdį ir apimtį, taikytiną reguliavimą, atsižvelgusi į teisingumo ir protingumo kriterijus, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pripažino, kad dėl proceso taisyklių pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai, dėl ko teismo sprendimo nenaikino ir neperdavė bylos nagrinėti iš naujo. Sutikdamas, kad byla išnagrinėta iš esmės tinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.

16.       Atsakovas Taryba pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021. Atsakovas prašymą grindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

17.       Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesilaikė savo ankstesnės praktikos dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pažeidus imperatyvias proceso teisės nuostatas dėl teismo sudėties sudarymo. Konstatavus, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (bylą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, o ne viena teisėja), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalėjo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, net nebuvo pagrindo vertinti, ar byla išnagrinėta teisingai, ar ne, kadangi sprendimas iš esmės priimtas ne pagal imperatyvius proceso reikalavimus.

18.       Pareiškėjas UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime prašė atsakovo prašymą spręsti teismo nuožiūra.

19.       Pareiškėjas UAB „Jadrana“ atsiliepime prašė atsakovo prašymą atmesti bei atlyginti pareiškėjo UAB „Jadrana“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovo Tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 tenkino, atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 ir administracinę bylą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

21.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija konstatavo, kad susidarė situacija, kuomet išnagrinėjus administracines bylas (Nr. A-638-629/2021 ir Nr. A-529-502/2021), kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios, t. y. buvo vertinamas tuo pačiu Nutarimu skirtos baudos dydis, tik skirtingiems pareiškėjams ir abi administracines bylas pirmoje instancijoje nagrinėjo viena teisėja, nors turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, buvo priimti skirtingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai. Vienu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir administracinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažinus besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.), o kitu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, be kita ko, pripažinus, kad dėl proceso taisyklių pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ABTĮ 146 straipsnio nuostatas yra išsiskyrusi, įvertinusi tai, kad atsakovo keliamas klausimas yra susijęs su jo teisės į teisingą teismą užtikrinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija priėjo prie išvados, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikimą teismui bus išspręstas, išnagrinėjus administracinę bylą ir priėmus teismo procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 165 str.).

III.

22.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. sausio 11 d. gautas atsakovo Konkurencijos tarybos prašymas atidėti teismo posėdį, nes Konkurencijos taryba su UAB „Pasvalio melioracija“ bei UAB „Jadrana“ atstovais, vadovaudamiesi ABTĮ 51 straipsniu, veda derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad iki paskirtos teismo posėdžio datos Taryba su UAB „Pasvalio melioracija“ atstovais nespės, o su UAB „Jadrana“ gali nespėti suderinti taikos sutarties sąlygų bei pateikti taikos sutartį teismui patvirtinti, prašė atidėti teismo posėdį iki 2022 m. vasario 25 d.

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje 2022 m. sausio 20 d. gauta Tarybos ir UAB „Jadrana” 2022 m. sausio 19 d. sudaryta taikos sutartis, tačiau negauta Tarybos su UAB „Pasvalio melioracija“ sudaryta taikos sutartis, o ginčo šalis – atsakovas Taryba, prašė atidėti administracinės bylos Nr. A-832-822/2022 nagrinėjimą, nes iki paskirtos teismo posėdžio datos Konkurencijos taryba su UAB „Pasvalio melioracija“ atstovais nespės suderinti taikos sutarties sąlygų bei pateikti taikos sutartį, administracinės bylos nagrinėjimą atidėjo ir nustatė Tarybai ir UAB „Pasvalio melioracija“ terminą iki 2022 m. vasario 25 d. (imtinai) taikos sutarčiai pateikti.

24.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. vasario 22 d. gauta Tarybos ir UAB „Pasvalio melioracija” 2022 m. vasario 22 d. sudaryta taikos sutartis.

25.       Taryba prašė patvirtinti 2022 m. sausio 19 d. Tarybos ir UAB „Jadrana” taikos sutartį ir 2022 m. vasario 22 d. Konkurencijos tarybos ir UAB „Pasvalio melioracija” taikos sutartį bei administracinę bylą nutraukti. Taryba nurodė, kad taikos sutartimis šalys išsprendė visą tarp jų kilusį ginčą šioje administracinėje byloje. Taikos sutartys atitinka ABTĮ 51 straipsnyje numatytas sąlygas. Jose taip pat patvirtinta, kad šalims yra žinomos ir suprantamos teisinės taikos sutarčių sudarymo pasekmės ir reikšmė, t. y. kad teismo patvirtintos taikos sutartys turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytini dokumentai, o teismui patvirtinus taikos sutartis ir nutraukus administracinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

        Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26.       Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalies, kuria UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ už Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą solidariai paskirta 399 200 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

27.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ skundus tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos, grąžino Tarybai išspręsti klausimą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudų apskaičiavimo ir paskyrimo, iš dalies patenkino pareiškėjų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo Tarybos UAB „Pasvalio melioracija“ 3 073,25 Eur, o UAB „Jadrana“ – 1 358,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo padavė UAB ,,Pasvalio melioracija“ ir atsakovas Taryba.

29.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 pareiškėjo UAB ,,Pasvalio melioracija“ ir atsakovo Tarybos apeliacinius skundus atmetė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą; pareiškėjo UAB ,,Pasvalio melioracija“ naudai iš Tarybos priteisė 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

30.       Ši byla apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama atnaujinus procesą nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021. ABTĮ 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (ABTĮ 164 str. 3 d.).

31.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovo Tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 tenkino, atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 ir administracinę bylą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas procesą šioje byloje atnaujino ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Procesas šioje byloje buvo atnaujintas dėl to, kad teismo praktika taikant ABTĮ 146 straipsnio nuostatas yra išsiskyrusi, t. y. išnagrinėjus administracines bylas (Nr. A-638-629/2021 ir Nr. A-529-502/2021), kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios, t. y. buvo vertinamas tuo pačiu Nutarimu skirtos baudos dydis, tik skirtingiems pareiškėjams ir abi administracines bylas pirmoje instancijoje nagrinėjo vienas teisėjas, nors turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, buvo priimti skirtingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai. Vienu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir administracinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažinus besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.), o kitu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, be kita ko, pripažinus, kad dėl proceso taisyklių pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.). 

32.       Kaip jau minėta, 2022 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauta Tarybos ir UAB „Jadrana” 2022 m. sausio 19 d. sudaryta taikos sutartis administracinėje byloje Nr. A-832-822/2022 (toliau – ir taikos sutartis Nr. 1); Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. vasario 22 d. taip pat gauta Tarybos ir UAB „Pasvalio melioracija” 2022 m. vasario 22 d. sudaryta taikos sutartis administracinėje byloje Nr. A-832-822/2022 (toliau – ir taikos sutartis Nr. 2; abi taikos sutartys toliau – ir taikos sutartys). Ginčo šalys taikos sutartis sudarė, vadovaudamosi ABTĮ 51, 103, 104 straipsniais, Konkurencijos įstatymo 36, 37, 39 straipsniais ir Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – Aprašas).

33.       ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

34.       Teismui pateiktos taikos sutartys yra susijusios su ta Nutarimo dalimi, kuria UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ buvo pritaikyta atsakomybė už Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą – taikos sutartimis piniginės baudos sumažintos, o atsakomybė – individualizuota.

35.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

36.       Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, buvo nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1655-520/2020). Vadovaujantis proceso taisyklėmis, pripažinus besąlyginį pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą, skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

37.       Vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija dėmesį atkreipia į tai, kad ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis numato ginčo šalių teisę bet kurioje proceso stadijoje bylą užbaigti taikos sutartimi – taikos sutarties sudarymas neapribojamas jokia proceso stadija, neišskiriant nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos, nei proceso atnaujinimo ar vykdymo stadijos. Be to, bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui instrumentas neturėtų būti naudojamas perdėtai formaliai – vienam iš administracinio proceso tikslų esant operatyvus iškilusio teisinio ginčo išsprendimui, šio tikslo neatitiktų bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užvilkins galutinio sprendimo priėmimą. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, teismai bylas nagrinėja laikydamiesi teisės į operatyvų, ekonomišką procesą principų. Šiuo atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis, po proceso atnaujinimo bylą peržiūrinčiam teismui galint pačiam nustatyti visas teisiškai reikšmingas su šioje proceso stadijoje keliamais klausimais – taikos sutarčių sudarymu – susijusias aplinkybes (naujų įrodymų rinkti nereikia, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra žinomos, šalys naudojasi savo teise teisminį ginčą užbaigti abipusiu sutarimu) ir tinkamai joms pritaikyti atitinkamas teisės normas, bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui dėl išimtinai formalių argumentų vien tam, kad jis patvirtintų šalių jau suderintą taikos sutartį, neatitiktų šių principų ir tik ištęstų teisminį procesą, kurį bylos šalys yra pasiruošusios taikiai užbaigti.

38.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021 37 p. ir ten nurodytą praktiką). Be reikalavimų paisyti imperatyviųjų teisės normų ir neriboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1279-520/2015). Neabejotina, jog po Tarybos atlikto tyrimo paskirta piniginė sankcija (jos sumažinimas) ūkio subjektams yra susijusi ir su viešuoju interesu. Svarbu, kad pareiškėjų ir atsakovo pateiktos taikos sutartys atitiktų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus – taikos sutartį būtų galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taikos sutartis neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau yra pažymėta, kad ABTĮ tekste nėra atskleista, kokiose bylose administracinį ginčą galima baigti sudarant taikos sutartį. Todėl dėl aplinkybės, ar administracinis ginčas (ar jo dalis) spręstinas taikiai, teismas turi kiekvienu atveju įsitikinti ad hoc (esant konkrečiai situacijai).

40.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, taiki ginčo (jo dalies) sprendimo galimybė, šiuo atveju – dėl taikomos atsakomybės dydžio ir pobūdžio už Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą, yra susijusi su viešojo administravimo subjekto – Tarybos, – šioje veiklos srityje disponuojama diskrecijos teise. Todėl šiuo atveju prieš teismui patvirtinant taikos sutartis, byloje svarbu įsitikinti, kad jas apskritai buvo galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį, kitaip tariant, įvertinti, ar Taryba turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl taikos sutartyse sutartų aspektų ir šią diskreciją įgyvendino tinkamai.

41.       Kaip minėta, teismui pateiktos taikos sutartys yra susijusios su ta Nutarimo dalimi, kuria UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ buvo pritaikyta atsakomybė už Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą – taikos sutartimis piniginės baudos sumažintos, o atsakomybė – individualizuota. Primintina, kad Taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 str., 35 str. 1 d. 5 p.). Taryba kreipiasi į teismą, kad būtų apginti šio įstatymo saugomi viešieji interesai (Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d. 6 p.). Viešasis interesas, susijęs su sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos apsauga, reikalauja, kad nei valstybės vardu prievartos priemones galintys taikyti subjektai, nei viešojo administravimo subjektai savo veiksmais nesukurtų šiam konstituciniam (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str.) teisiniam gėriui prieštaraujančių situacijų. Tokias pačias išvadas lemia ir kitų Konkurencijos įstatymo nuostatų sisteminis aiškinimas. Aptariamo teisės akto 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustačiusi, jog ūkio subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, būtent Taryba, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti, be kita ko, šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-684/2022, 33–34 p.), apskaičiuotas atsižvelgiant į šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas.

42.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Analogiškos pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (žr., pvz., 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02, 172 p.). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 str. 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 162 p. ir jame nurodytą praktiką).

43.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į taikos sutartimis bylos šalių suderintą atsakomybės individualizavimą (vietoje Tarybos iš pradžių taikytos solidariosios atsakomybės) – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įvertintus Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimus (t. y. solidariąją atsakomybę įtvirtinus tik nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), kai nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo normų pažeidimas, o pareiškėjų pažeidimo padarymo metu nacionalinės teisės normos (Konkurencijos įstatymo normos) apskritai nenustatė solidariosios atsakomybės, taip pat nenustatė tokio pobūdžio atsakomybės ir tuo atveju, jei pažeidimą padarė įmonės, sudarančios vieną ūkio subjektą (vieną ekonominį vienetą) konkurencijos teisės prasme, tokiomis aplinkybėmis nėra galima pareiškėjų solidarioji atsakomybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021, 125 p.).

44.       Nepaisant to, kad atsakomybės už Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą taikymas yra susijęs su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu, kas yra reikšmingas iš Konstitucijos nuostatų išplaukiantis viešasis interesas, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad Taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo gairėmis, turi plačią diskreciją parinkti tinkamiausią Konkurencijos įstatyme numatytą baudos dydį ūkio subjektui, įvertinusi visas individualias atvejo aplinkybes. Be to, Nutarimo dalis, kuria pareiškėjai pripažinti pažeidusiais Konkurencijos įstatymo nuostatas, lieka galioti, o abiem bendrovėms net ir taikos sutartimis yra skiriamos reikšmingo dydžio baudos, kas vertintina kaip aplinkybės, prisidedančios prie viešojo intereso užtikrinimo. Taip pat nuobaudų individualizavimas (vietoje taikytos solidariosios atsakomybės) neprieštarauja anksčiau nurodytiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams, susijusiems su solidariosios atsakomybės taikymu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Taryba, taikos sutartimis sumažindama bendrovėms skirtą baudą ir pakeisdama taikytos atsakomybės pobūdį, veikė savo diskrecijos ribose ir jos neviršijo, taip pat laikėsi bendrųjų teisės principų ir užtikrino tinkamą Tarybos disponuojamų teisių ir reikšmingo viešojo intereso užtikrinimo pusiausvyrą.

45.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija nutaria, kad šiuo atveju tarp Tarybos ir pareiškėjų UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ sudarytos taikos sutartys atitinka ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus – ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taikos sutartys neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

46.       Iš pateiktų taikos sutarčių matyti, kad ginčo šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartis pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje.

47.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo šalių taikos sutartys patvirtinamos, o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, panaikinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 (ABTĮ 103 str. 5 p., 165 str. 1 d. 3 p.).

48.       Pareiškėjas UAB „Pasvalio melioracija“ už skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 35 str. 1 d.), o už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 35 str. 2 d.); UAB „Jadrana“ už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 35 str. 1 ir 3 d.). Taryba už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 158 str. 3 d. ir 35 str. 3 d.).

49.       Pagal ABTĮ 38 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“ ir atsakovui Tarybai grąžinama po pusę jų sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjui UAB „Pasvalio melioracija“ grąžinama – 22,50 Eur; UAB „Jadrana“ – 11,25 Eur; Tarybai – 11,25 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2022 m. sausio 19 d. sudarytą šią taikos sutartį:

„1. Taikos sutarties tikslas yra bendru sutarimu taikiai išspręsti visą tarp Šalių Administracinėje byloje kilusį ginčą.

2. Šalys susitaria, kad Nutarimo rezoliucinė dalis, kuria solidariai bendrovėms UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ buvo paskirta bauda, yra pakeičiama:

2.1.        UAB „Jadrana“ yra skiriama individuali vadovaujantis Konkurencijos įstatymo ir Aprašo nuostatomis apskaičiuota 18 720 (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų dvidešimties) Eur bauda;

2.2. UAB „Jadrana“ įsipareigoja baudą sumokėti ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo Taikos sutartį patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo momento į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas), Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas 6920, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752). Nesumokėjus Taikos sutarties 2.1 punkte nustatytos baudos per aukščiau nurodytą terminą vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi iki baudos sumokėjimo į valstybės biudžetą dienos, bet ne ilgiau kaip 180 dienų, skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos.

3. Atsižvelgdamos į Taikos sutarties 2 punktą, Šalys susitaria:

3.1. UAB „Jadrana“ Taikos sutartimi atsisako likusių savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareikštų reikalavimų;

3.2. Konkurencijos taryba Taikos sutartimi atsisako likusių savo apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareikštų reikalavimų;

3.3. Administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos, t. y. UAB „Jadrana“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paliekamos bendrovei UAB „Jadrana“;

3.4. Administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išlaidas, susijusias su Administracinės bylos nagrinėjimu, jeigu tokios būtų patirtos, įsipareigoja padengti UAB „Jadrana“.

4. Šalys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus Taikos sutartį visas Šalių ginčas Administracinėje byloje laikomas visiškai ir galutinai išspręstu. Šalys neturės viena kitai jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų.

5. Šalys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus Taikos sutartį Administracinė byla bus nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto pagrindu. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos teisinės Taikos sutarties sudarymo pasekmės ir reikšmė, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir ABTĮ 51, 103, 104 straipsniuose. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Patvirtinus Taikos sutartį ir nutraukus Administracinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

6. Šalys susitaria, kad Taikos sutartis bus tvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Šalys imasi visų reikalingų priemonių, kad Taikos sutartis būtų patvirtinta, įskaitant jos ir visų reikalingų patvirtinimų, sutikimų ir (ar) kitų dokumentų parengimą, pasirašymą ir pateikimą.

7. Šalys susitaria, kad bet kuri Šalis turi teisę vienašališkai pateikti Taikos sutartį patvirtinti, ir kad jos patvirtinimui nėra reikalingas joks papildomas kitos Šalies sutikimas ar patvirtinimas.

8. Šalys susitaria, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepatvirtinus Taikos sutarties, Taikos sutartis laikoma negaliojančia visa apimtimi ir Šalys negali remtis Taikos sutarties sąlygomis ar derybų dėl jos metu gauta informacija Administracinės bylos nagrinėjime.

9. Šalys susitaria ir patvirtina, kad Administracinės bylos nutraukimas ir bet kokių kitų likusių procesinių klausimų išsprendimas bus atliekamas rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant.

10. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių žinomų Šalių ar trečiųjų asmenų interesų.

11. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią ir interesus, Šalių yra tinkamai suprastos.

12. Kiekviena iš Šalių turi teisę ir reikalingus įgaliojimus sudaryti Taikos sutartį bei vykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

13. Taikos sutartis pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais ir kiekviena tinkamai pasirašytos sutarties kopija turi vienodą teisinę galią.

14. Taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo.

Patvirtinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija” ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2022 m. vasario 22 d. sudarytą šią taikos sutartį:

„1. Taikos sutarties tikslas yra bendru sutarimu taikiai išspręsti visą tarp Šalių Administracinėje byloje kilusį ginčą.

2. Šalys susitaria, kad Nutarimo rezoliucinė dalis, kuria solidariai bendrovėms UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ buvo paskirta bauda, yra pakeičiama:

2.1. UAB „Pasvalio melioracija“ yra skiriama individuali vadovaujantis Konkurencijos įstatymo ir Aprašo nuostatomis apskaičiuota 151 430 (vieno šimto penkiasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimties) Eur bauda;

2.2. UAB „Pasvalio melioracija“ įsipareigoja Taikos sutarties 2.1 papunktyje nurodytą baudą sumokėti dalimis per žemiau nurodytus terminus į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas), Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas 6920, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752):

2.2.1.        Per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo Taikos sutartį patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 50 477 (penkiasdešimt tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt septynių) Eur baudos dalį;

2.2.2.        Per 1 (vieną) mėnesį nuo Taikos sutarties 2.2.1 papunktyje nurodyto termino sumokėti 50 477 (penkiasdešimt tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt septynių) Eur baudos dalį;

2.2.3.        Per 1 (vieną) mėnesį nuo Taikos sutarties 2.2.2 papunktyje nurodyto termino sumokėti 50 476 (penkiasdešimt tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt šešių) Eur baudos dalį;

Nesumokėjus Taikos sutarties 2.1 papunktyje nustatytos baudos ir (ar) jos dalių per nustatytus terminus vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi iki baudos sumokėjimo į valstybės biudžetą dienos, bet ne ilgiau kaip 180 dienų, skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos.

3. Atsižvelgdamos į Taikos sutarties 2 punktą Šalys susitaria:

3.1. UAB „Pasvalio melioracija“ Taikos sutartimi atsisako likusių savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareikštų reikalavimų;

3.2.        Konkurencijos taryba Taikos sutartimi atsisako likusių savo apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareikštų reikalavimų;

3.3.        Administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos, t. y. UAB „Pasvalio melioracija“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paliekamos bendrovei UAB „Pasvalio melioracija“;

3.4.        Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išlaidas, susijusias su Administracinės bylos nagrinėjimu, jeigu tokios būtų patirtos, įsipareigoja padengti UAB „Pasvalio melioracija“.

4. Šalys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus Taikos sutartį visas Šalių ginčas Administracinėje byloje laikomas visiškai ir galutinai išspręstu. Šalys neturės viena kitai jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų.

5. Šalys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus Taikos sutartį Administracinė byla bus nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto pagrindu. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos teisinės Taikos sutarties sudarymo pasekmės ir reikšmė, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir ABTĮ 51, 103, 104 straipsniuose. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Patvirtinus Taikos sutartį ir nutraukus Administracinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

6. Šalys susitaria, kad Taikos sutartis bus tvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Šalys imasi visų reikalingų priemonių, kad Taikos sutartis būtų patvirtinta, įskaitant jos ir visų reikalingų patvirtinimų, sutikimų ir (ar) kitų dokumentų parengimą, pasirašymą ir pateikimą.

7. Šalys susitaria, kad bet kuri Šalis turi teisę vienašališkai pateikti Taikos sutartį patvirtinti, ir kad jos patvirtinimui nėra reikalingas joks papildomas kitos Šalies sutikimas ar patvirtinimas.

8. Šalys susitaria, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepatvirtinus Taikos sutarties, Taikos sutartis laikoma negaliojančia visa apimtimi ir Šalys negali remtis Taikos sutarties sąlygomis ar derybų dėl jos metu gauta informacija Administracinės bylos nagrinėjime.

9. Šalys susitaria ir patvirtina, kad Administracinės bylos nutraukimas ir bet kokių kitų likusių procesinių klausimų išsprendimas bus atliekamas rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant.

10. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių žinomų Šalių ar trečiųjų asmenų interesų.

11. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią ir interesus, Šalių yra tinkamai suprastos.

12. Kiekviena iš Šalių turi teisę ir reikalingus įgaliojimus sudaryti Taikos sutartį bei vykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

13. Taikos sutartis pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais ir kiekviena tinkamai pasirašytos sutarties kopija turi vienodą teisinę galią.

14. Taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti, nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo (pakeitimo).

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio melioracija“ 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Jadrana” 11,25 Eur (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai 11,25 Eur (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.