Civilinė byla Nr. 2-858-407/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00124-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.2.5.; 27.9.; 126.5.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ripol“ ir T. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria patenkintas kreditorių akcinės bendrovės DNB banko ir akcinės bendrovės DNB lizingo skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ripol“ 2014 m. gruodžio 9 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kreditoriai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas 2014 m. gruodžio 23 d. kreipėsi su skundu ir prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. BUAB „Ripol“ kreditorių susirinkime priimtų 1 ir 4 nutarimų dalis, kuriomis nutarta nurašyti IĮ „Ripol“ savininko T. B. kreditorių finansinius reikalavimus 2 589 493,96 Eur (8 941 004,75 Lt) sumai. Pasak kreditorių, tokie nutarimai prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl individualios įmonės savininko asmeninių prievolių nesibaigimo ir tolimesnio jų vykdymo po individualios įmonės bankroto bylos užbaigimo.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Ripol“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad T. B., kuris buvo pertvarkytos IĮ „Ripol“ savininkas, yra atsakingas kreditoriams. Kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų sumos liktų nepakitę tiek UAB „Ripol“ bankroto bylos atveju, tiek ir fizinio asmens T. B. bankroto atveju. IĮ „Ripol“ savininkas yra sąžiningas prieš kreditorius. Be to, T. B. asmeninis nuosavybės teise turėtas turtas jau yra parduotas BUAB „Ripol“ bankroto proceso metu.
Suinteresuotas asmuo T. B. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad T. B. buvo įtrauktas į bankroto bylą bendraatsakovu ir jo turtas buvo įtrauktas į turto masę, iš kurios buvo tenkinami BUAB „Ripol“ kreditorių finansiniai reikalavimai. T. B. turtas jau yra realizuotas, o lėšos perduotos kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo skundą patenkino ir: 1) panaikino 2014 m. gruodžio 9 d. BUAB „Ripol“ kreditorių susirinkime priimto 1 nutarimo dalį, kuria administratorius siūlo kreipiantis į teismą dėl įmonės pabaigos nurašyti buvusios IĮ „Ripol“ savininko T. B. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 2 589 493,96 Eur (8 941 004,75 Lt) sumai ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; 2) panaikino 2014 m. gruodžio 9 d. BUAB „Ripol“ kreditorių susirinkime priimto 4 nutarimo dalį, kuria nutarta nurašyti buvusios IĮ „Ripol“ savininko T. B. kreditorių finansinius reikalavimus 2 589 493,96 Eur (8 941 004,75 Lt) sumai.
Teismas nustatė, kad kreditoriai AB DNB lizingas ir AB DNB bankas kreditorinius reikalavimus BUAB „Ripol“ bankroto byloje pareiškė, nes yra buvusios IĮ „Ripol“ savininko T. B. kreditoriai. Teismas nevertino BUAB „Ripol“ bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstytų prielaidų dėl T. B. sąžiningumo, turto pardavimo, finansinių reikalavimų eiliškumo bei galimybės inicijuoti fizinio asmens bankrotą, kadangi sprendė, jog bankroto administratoriaus prašymas nagrinėjamoje byloje taikyti įstatymo analogiją, t. y. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalį, numatančią nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymą, yra teisiškai neįmanomas. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenustato bankroto administratoriui teisės spręsti dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų nurašymo ir dėl to kreiptis į kreditorių susirinkimą. Ir nors teismas pripažino, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų ir jos patvirtinimo klausimas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 4 p.), tačiau sprendė, kad ginčo nutarimų dalys prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 daliai ir 23 straipsniui ir jas panaikino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde BUAB „Ripol“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismo išvada, jog BUAB „Ripol“ bankroto administratorius neturėjo teisės kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl buvusios IĮ „Ripol“ savininko T. B. finansinių reikalavimų, kurie pareikšti BUAB „Ripol“ bankroto procese nurašymo, yra nepagrįsta, prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 17 punkto, 22 straipsnio 6 dalies, ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo nutarimai prieštarauja ĮBĮ 23 straipsnio nuostatoms. Dėl bankroto likviduojamos įmonės likusio turto grąžinimas, nurašymas arba perdavimas priklauso išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai.
2. Teismas nepagrįstai nevertino T. B., kaip buvusio IĮ „Ripol“ savininko, asmeninių prievolių pasibaigimo (nurašymo) FABĮ teisės normų kontekste. Įsigaliojus naujoms FABĮ nuostatoms egzistuoja naujo teisinio precedento poreikis dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko asmeninių prievolių pasibaigimo bankroto proceso metu. Siekiant efektyvios ir ekonomiškos neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio (fizinio asmens) bankroto procedūros, šio asmens prievolių pasibaigimas, kuris išspręstas ginčo nutarimais turi būti sistemiškai įvertintas ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto ir 29 straipsnio 7 dalies aiškinimo kontekste.
3. Vykstant BUAB „Ripol“ bankroto procesui nebuvo nustatyta jokių faktų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, jog buvusios IĮ „Ripol“ savininkas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu ar, kad bankrotas būtų tyčinis.
4. 2014 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkime buvo pateikta visa informacija apie buvusio IĮ „Ripol“ savininko turtą, o vykdant 2014 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą vienintelis T. B. priklausęs turtas (keturratis motociklas) buvo parduotas. Taigi visas T. B. asmeninės nuosavybės teise turimas turtas yra parduotas BUAB „Ripol“ bankroto proceso metu. Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal FABĮ nuostatas kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo reikalavimai būtų tenkinami paskutine eile ir liktų nepatenkinti dėl skolininko turto nebuvimo. Administratoriaus atlyginimo dalis taip pat nebuvo apmokėta dėl BUAB „Ripol“ piniginių lėšų trūkumo bankroto procedūros metu.
5. Kreditoriai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas, veikdami kaip kredito įstaigos, profesionalūs rinkos dalyviai, privalėjo tinkamai įvertinti T. B. galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl jie privalo prisiimti kilusią verslo riziką ir galimai neigiamas pasekmes.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo T. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatos imperatyviai draudžia inicijuoti ir vykdyti fizinio asmens bankroto procedūras, jeigu fizinis asmuo, kaip bendraatsakovis dalyvauja juridinio asmens bankroto byloje. Tokiu būdu įstatymo leidėjas siekė nedubliuoti bankroto procesų dėl to paties asmens turto masės. Užbaigus juridinio asmens bankroto procesą iš esmės nelieka kliūčių inicijuoti fizinio asmens bankroto proceso, tačiau susidarytų situacija, kaip dėl to paties asmens ir dėl tos pačios turto masės būtų inicijuojamas analogiškas procesas, kas prieštarautų protingumo, teisingumo bei ekonomiškumo principams.
2. T. B., kaip fizinio asmens turtas, yra realizuotas, o visi T. B. kreditoriai buvo įtraukti į BUAB „Ripol“ bankroto bylą, tad faktiškai kartu buvo vykdoma ir T. B., kaip fizinio asmens bankroto procedūra. Nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo atveju T. B. skolų nurašymas yra neteisėtas. Neribotos civilinės atsakomybės BUAB „Ripol“ bankroto procese buvo įtrauktas ir T. B. kreditoriams paskirstytas visas turimas T. B. turtas, iš jo tenkinat tiek juridinio asmens, tiek asmeninių T. B. kreditorių reikalavimus. Šiuo metu jokio turto T. B. nebeturi. T. B. neturi prievolių, kurių nurašymas būtų negalimas FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nurodytais atvejais. T. B. nesąžiningumo ar turto slėpimo BUAB „Ripol“ bankroto procese nustatyta nebuvo.
Kreditoriai AB DNB bankas, AB DNB lizingas atsiliepime į BUAB „Ripol“ ir T. B. atskiruosius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
- Ginčo nutarimai prieštarauja ĮBĮ nuostatas, teisingumo ir protingumo principams, o taip pat paneigia teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus, jog individualios įmonės savininko prievolės jo kreditoriams po individualios įmonės bankroto bylos užbaigimo nesibaigia. Tokių būdu būtų eliminuotos T. B. kreditorių galimybės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą ir patenkinti savo reikalavimus.
- ĮBĮ nuostatos nenumato galimybių kreditoriams balsuoti dėl individualios įmonės savininko asmeninių prievolių pasibaigimo ir jo skolų nurašymo, todėl toks administratoriaus siūlymas bankrutuojančios įmonės kreditoriams negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
- Teismas pagrįstai konstatavo, kad FABĮ nuostatos juridinio asmens bankroto byloje negali būti taikomos. Šiuo atveju įstatymo analogija dėl kreditorių reikalavimų nurašymo galimybės objektyviai negali būti taikoma.
- T. B. nepagrįstai teigia, jog BUAB „Ripo“ bankroto proceso metu de facto buvo vykdomas ir jo, kaip fizinio asmens, bankroto procesas, kadangi fizinio asmens bankroto metu yra atliekami veiksmai su jo mokumo atkūrimu bei dedamos pastangos atsiskaityti su kreditoriais. BUAB „Ripo“ bankroto procedūros nesukuria jokių prielaidų išvadoms, jog buvo vykdoma ir T. B. bankroto procedūra, dėl ko nėra pagrindo ir jo skolų nurašymui. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog fizinio asmens bankroto procedūros pradėjimas po neribotos atsakomybės juridinio asmens bankroto užbaigimo dubliuotų tokius procesus ir būtų nepateisimas ekonomine prasme.
BUAB „Ripol“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atsiliepime į T. B. atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Byloje sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimų dėl buvusio individualios įmonės savininko skolų nurašymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, t. y. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl individualios įmonės savininko kaip fizinio asmens asmeninių prievolių pasibaigimo individualios įmonės, kuri buvo pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „Ripo“, bankroto procese. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais (CPK 320 str., 338 str.).
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi UAB ,,Ripol“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. BUAB „Ripol“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių AB DNB lizingo ir AB DNB banko finansiniai reikalavimai, susiję buvusio IĮ „Ripol“ savininko T. B. prievolėmis pagal įsiteisėjusių teismų procesinius sprendimus (b. l. 17-36), kreditoriaus AB DNB banko reikalavimas 1 307 193,73 Eur sumai, kreditoriaus AB DNB lizingo reikalavimas 1 271 143,32 Eur sumai. 2014 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2 darbotvarkės 1-uoju klausimu buvo apsvarstyta ir nutarta: patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., nurašyti administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodytą BUAB „Ripol“ nematerialųjį turtą, o 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo apsvarstyta bei nutarta įpareigoti administratorių, įvykdžius 2014 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo įpareigojimus, pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Ripol“ pabaigos, nurašant IĮ „Ripol“ savininko T. B. kreditorių finansinius reikalavimus 2 589 493,96 Eur (b. l. 5-16). Kreditoriai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas ginčija 2014 m. gruodžio 9 d. priimtų kreditorių nutarimų dalis dėl T. B. skolų nurašymo.
BUAB ,,Ripol“ buvo įsteigta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pagrindu. Tai yra, 2011 m. spalio 6 d. pertvarkius suinteresuotam asmeniui T. B. priklausiusį neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – IĮ „Ripol“ naujos teisinės formos juridinis asmuo UAB „Ripol“ perėmė visas pertvarkomo juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 str. 1 d., b. l. 71-72), o T. B. subsidiarioji atsakomybė pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį išliko iki 2014 m. spalio 6 d. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokia yra individuali įmonė, prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas (CK 2.45 str.).
Aptartas individualios įmonės ir jos savininko turimo turto tarpusavio santykis (CK 2.50 str. 4 d.) lemia individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus. Antai, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš šio turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Taigi tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).
Tačiau bankrutuojančios individualios įmonės savininko atsakomybė už įmonės prievoles nėra absoliuti ir neribota, pavyzdžiui, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir nėra šio juridinio asmens dalyvio (savininko) turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės dalyvio (savininko) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010).
Nurodytos kasacinio teismo praktikos bei įstatyminio reglamentavimo kontekste aptartini T. B. kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo finansiniai reikalavimai, pareikšti BUAB „Ripol“ bankroto byloje.
Bylos bei informacinės teismų sistemos Liteko duomenys tvirtina, tai kad skola kreditoriui AB DNB bankui iš T. B. buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu, laidavimo sutarties, kuria T. B. laidavo už UAB „Logipolija polimerai“ pagrindu (civilinė byla Nr. 2-1364-567/2013, b. l. 41). Kitam kreditoriui AB DNB lizingui (buvęs pavadinimas UAB DnB NORD lizingas), skola priteista iš UAB „Vagonera“ laiduotojo T. B. (laidavimo sutarties Nr. SPC2006/11-T-G1) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-702-258/2010. Taigi T. B. kaip buvusio individualios įmonės savininko prievolės kreditoriams AB DNB bankui ir AB DNB lizingui nėra susijusios su kokiomis nors buvusios IĮ „Ripol“ prievolėmis, šių kreditorių reikalavimai yra kilę iš asmeninių T. B. prievolių pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, kad skolininko T. B. prievolės kreditoriams AB DNB bankui ir AB DNB lizingui atsirado skolininkui laidavus už kitus juridinius asmenis – UAB „Logipolija polimerai“ ir UAB „Vagonera, dėl to individualios įmonės (vėliau pertvarkytos į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Ripol“) pabaiga, likvidavus ją dėl bankroto ir nepatenkinus kreditorių reikalavimo, negali nenulemti T. B., kaip fizinio asmens, prievolių jo kreditoriams pabaigos. Kaip minėta kreditorius finansinį reikalavimą turi teisę pareikšti bankrutuojančios individualios įmonės bankroto byloje, nepriklausomai nuo to, su įmone ar su jos savininku buvo sudarytas sandoris, kuriuo pagrįstas finansinis reikalavimas, ir toks šio reikalavimo pareiškimas nekeičia šalių prievolės, dėl kurios neįvykdymo reiškiamas kreditoriaus reikalavimas. Individualios įmonės pabaiga yra pagrindas pasibaigti įmonės prievolėms jos kreditoriams, tačiau tai nesudaro pagrindo pasibaigti įmonės savininkų asmeninėms prievolėms jų kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-159/2010).
Atskirųjų skundų argumentus, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio (savininko) T. B. kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimas BUAB „Ripol“ bankroto byloje reiškia ir šios įmonės dalyvio kaip fizinio asmens bankroto procedūrų vykdymą, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Įstatymai nenumato, kad dėl įmonės bankroto kartu bankrutuoja ir fizinis asmuo – įmonės savininkas, t. y. jo atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms. Tai, kad tenkinant bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus priverstine tvarka buvo realizuotas ir visas juridinio asmens dalyvio (savininko) nuosavybes teise valdomas turtas, nesudaro pagrindo tokio dalyvio kreditorių reikalavimų nurašymui. Priešingas aiškinimas neatitiktų ĮBĮ bei FABĮ paskirties, o taip pat būtų nesąžiningas tokios įmonės dalyvio kreditorių, pagal jo asmenines prievoles, atžvilgiu, nes po individualios įmonės pabaigos jiems būtų užkirstas kelias vykdyti priverstinės skolos išieškojimo procedūras, siekiant savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Likus nepadengtiems kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo reikalavimams, likvidavus juridinį asmenį, kreditoriams turi išlikti galimybė nukreipti reikalavimus į individualios įmonės savininką, kadangi kreditorių reikalavimų teisiniu pagrindu esantys prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp kreditorių ir buvusio individualios įmonės savininko T. B., kaip atskiro subjekto. Todėl pripažintina, kad ginčo kreditorių nutarimų dalys dėl IĮ „Ripol“ T. B. skolų nurašymo, prieštarauja kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo teisėms bei interesams BUAB „Ripol“ bankroto byloje.
Pasibaigus individualios įmonės bankroto bylai ir tuo pagrindu - įmonės prievolėms, šios įmonės savininkui nelieka procesinių kliūčių, esant įstatymo numatytoms sąlygoms (FABĮ 6 str. 1 d.), inicijuoti bankroto bylos iškėlimo jam, kaip fiziniam asmeniui, klausimą. Tai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2090/2014). Todėl atskirųjų skundų argumentai, susiję su juridinio ir fizinio asmens bankrotų procedūrų tapatumu, kas anot apeliantų, prieštarauja teisingumo, protingumo bei ekonomiškumo principams, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantų argumentų atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundai atmetami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis