Civilinė byla Nr. 2A-2074-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34694-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2021 m. rugsėjo 7 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei K. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti šalių sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, nustatyti nurodomą vaiko ir atsakovės bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Po santuokos nutraukimo atsakovė išsikraustė gyventi su tėvais, pradėjo studijuoti ir dirbti, todėl nebeturėjo pakankamai laiko ir galimybių rūpintis sūnumi. Be to, jos gyvenimo sąlygos buvo skurdžios, vaikas neturėjo atskiro kambario, miegojo pereinamojoje vietoje. Todėl šalys 2019 m. balandžio 21 d. susitarė, kad vaikas apsigyvens su ieškovu, kuris nebemoka vaiko išlaikymo motinai, nes visiškai išlaikė sūnų. Vaikas lankė darželį netoli ieškovo namų, ieškovas vienas pradėjo auginti, išlaikyti ir auklėti vaiką, tinkamai rūpinosi vaiku ir jo poreikių tenkinimu. Motina lankė vaiką ieškovo gyvenamojoje vietoje, tačiau tai darė retai, būdavo ir bendraudavo su vaiku neilgai, rūpinosi savo poreikiais. Atsakovė 2020 m. pakeitė kelis nuomojamus butus ir šiuo metu gyvena kartu su T. R., neturi pastovios gyvenamosios vietos. Motina gaudavo valstybės skiriamus vaiko pinigus, tačiau jų vaiko interesams neskirdavo, o išleisdavo savo poreikiams. Nuo 2019 metų pradžios motina nemokėjo už vaiko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui teko vienam apmokėti darželio mokestį, nors šalys buvo sutarusios, kad dalį įmokų perves atsakovė, pasinaudodama valstybės gaunamais vaiko pinigais.

3.       Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., motinos noru, vaikas kas savaitę gyvendavo su ieškovu ir su atsakove. Paaiškėjo, kad motina ketina pradėti naują gyvenimą su partneriu, laukiasi vaiko, todėl jos finansinė padėtis nėra stabili, turimos sąlygos nėra tinkamos auginti vaiką. Ieškovas gauna stabilias pajamas, turi geresnes gyvenimo sąlygas auginti vaiką nei atsakovė (turi nuosavybės teise butą, kuriame vaikas turi atskirą kambarį), be to, turi galimybę daugiau laiko skirti sūnui ir gali geriau pasirūpinti vaiko auklėjimu. Vaiko ir tėvo santykiai yra labai geri. Ieškovas dirba lanksčiu grafiku, gali pasirūpinti visais vaiko poreikiais, dalyvauti šventėse ir kt., ieškovui auginti vaiką padeda jo tėvai. Vaikas grįžęs iš motinos būna kaprizingas, išsiblaškęs, jam sunku grįžti į dienos ritmą. Pasak ieškovo, dabartinė bendravimo tvarka (pagal modelį 50:50 proc. laiko) nebeatitinka vaiko interesų. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia išleisti 437,50 Eur, kuriuos sudaro: 150 Eur maistui, 47,50 Eur komunaliniams mokesčiams ir internetui (vaiko daliai), 60 Eur darželio mokesčiui, 30 Eur drabužiams, 64 Eur būreliams, 8 Eur knygelėms, 8 Eur žaislams, 20 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur laisvalaikiui, pramogoms. Atsižvelgiant į prastesnę atsakovės turtinę padėtį, ieškovas prašė priteisti iš motinos vaikui minimalų išlaikymą, mokamą po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Įsipareigojo padengti likusias vaiko išlaikymo išlaidas.

4.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad ieškovas vartojo alkoholį ir smurtavo prieš atsakovę, todėl buvo kviesta policija. Dar 2019 metais, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, ieškovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl nėra jokio pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Susitarimas, kad vaikas laikinai pagyvens pas ieškovą buvo sudarytas dėl patogumo – ieškovas gyvena šalia vaiko darželio; Vilniaus mieste trūksta vietų darželiuose, todėl gauti vaikui vietą kitame darželyje buvo sudėtinga; atsakovė neturėjo automobilio ir nuo vaiko darželio gyveno atstumu, kurį įveikti užtrunka apie valandą. Pasak atsakovės, ieškovas neužtikrina saugios aplinkos vaikui. Vaikas skundžiasi, kad bijo ieškovo, tėvo dažnai baramas. Ieškovo namuose dažnai lankosi jo brolis G. Š., kuris dažnai vartoja alkoholį ir smurtauja prieš aplinkinius, todėl kelia grėsmę vaikui. 2021 m. sausio 2 d. vaikas pas atsakovę buvo atvežtas galimai sumuštas, pateikti įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad ant vaiko kūno yra kraujosruvų. Ieškovas nesugeba patenkinti vaiko poreikių, netinkamai prižiūri vaiką: vaiko dantys yra sugedę; tėvas nenukerpa vaikui nagų; retai prausia. Atsakovės namuose vaikas jaučiasi mylimas, turi saugią aplinką ir yra gerai prižiūrimas. Atsakovė gyvena su nauju sutuoktiniu, nuo kurio šiuo metu laukiasi vaiko. Atsakovės naujagimis bus šalių sūnaus brolis arba sesuo. Vaikas privalo gyventi kartu su atsakove, nes priešingu atveju būtų pažeista jo teisė gyventi kartu ir bendrauti su savo broliais ir seserimis. Atsakovė yra rūpestinga motina, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, vaikus auginti jai padės dabartinis jos sutuoktinis T. R. Ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės.

6.       Ieškovas dublike nurodė, kad jis niekada nesmurtavo prieš atsakovę, tačiau kentė jos ūmų ir į depresiją linkusį bei kartais agresyvų charakterį, atvirai liejamas emocijas. Atsakovės teiginiai apie tėvo negalėjimą pasirūpinti vaiko poreikiais, vartojamą smurtą ir kt., nepagrįsti įrodymais. Atsakovė nevykdė savo kaip motinos pareigų: ilgą laiką nuo 2019 m. balandžio mėn. nelankė savo sūnaus, nebendravo su juo. Ieškovo brolis G. negyvena kartu su ieškovu, retai pas jį lankosi, todėl nekenkia vaikui ir nesukelia jam grėsmės. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad 2021 m. sausio 2 d. buvo panaudotas smurtas prieš vaiką, nes vaikas yra judrus, bėgiodamas ir žaisdamas užsigauna, todėl jam ant kojų ir rankų atsiranda kraujosruvos. Atsakovė kaltina ieškovą smurtu prieš vaiką, nors nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl galimai naudojamo smurto prieš sūnų. Apie būtinybę teisingai prižiūrėti vaiko dantis ieškovas pranešė motinai, nuvedė vaiką pas odontologą. Tėvas pasirūpina vaiko higiena ir kitais įpročiais. Atsakovė laukiasi vaiko, jos gyvenimas po gimdymo pasikeis, padaugės rūpesčių, todėl jos galimybės rūpintis šalių sūnumi pablogės. Sūnus skundžiasi ieškovui, kad būnant su motina niekas su juo nežaidžia, neskaito knygelių, neveda pažaisti į lauką, tik numeta žaidimams mobilųjį telefoną, todėl jis jaučiasi vienišas ir atstumtas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad turi aukštąjį išsilavinimą. Ieškovo žiniomis, ji antrus metus mokosi kolegijoje, kurios dėl nėštumo galimai nebaigs. Ieškovas nesudarys kliūčių sūnui bendrauti su būsimu motinos vaiku. Su būsimu naujagimiu sūnus nėra bendravęs ir neturi su juo jokio ryšio, todėl nebus atskirtas. Vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, bendrauti su atskirai gyvenančia motina. Todėl vaiko interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

7.       Atsakovė triplike nurodė, kad jos namuose vaikas jaučiasi mylimas, turi saugią aplinką, gerai prižiūrimas. Galimai ieškovas siekia pakeisti vaiko gyvenamąją vietą dėl pavydo, kad atsakovė sukūrė naują šeimą. Atsakovė yra rūpestinga motina, vaikus auginti jai padės dabartinis jos sutuoktinis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sūnus buvo nuvestas pas odontologą. Dublike ieškovas nepaneigė, kad bara sūnų, o jo brolis G. Š. dažnai vartoja alkoholį ir smurtauja prieš aplinkinius. G. Š. gyvena su ieškovo tėvais, kurie gyvena ieškovo kaimynystėje, todėl alkoholį vartojantis ieškovo brolis dažnai lankosi ieškovo namuose, sukelia vaikui grėsmę. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovė nebaigs studijų ir neįgis aukštojo išsilavinimo. Atsakovė sėkmingai studijuoja ir netrukus įgis aukštąjį išsilavinimą. Atsakovės sutuoktinis T. R. šalių sūnų myli kaip savo sūnų, yra pasirengęs juo rūpintis ir auginti.

8.       Išvadą teikianti institucija pateikė byloje išvadą ir papildomus duomenis. Išvadoje nurodė, kad lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje – 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame sudarytos tinkamos sąlygos auginti vaiką, nes bute yra visos reikalingos priemonės ir baldai, vaikas turi savo kambarį. Šalių sūnus lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), mokyklėlę (duomenys neskelbtini) (40 Eur/mėn.), (duomenys neskelbtini) krepšinio mokyklą (24 Eur/mėn.). Didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje apklaustas teigė, kad tėvams pradėjus gyventi atskirai, jis daugiausiai laiko praleidžia pas tėvą, kuris jam patinka, nes jie kartu žaidžia, eina į lauką. Mamą jis apibūdino kaip kartais piktą. Berniukas teigė, kad pas mamą jis žaidžia vienas, o mama kalba telefonu, jam būna nuobodu ir liūdna. Nelabai pasiilgsta mamos, labiau patinka būti pas tėtį. Atsakovė gyvena kartu su sutuoktiniu T. R., nuomojamame 2 kambarių bute, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos auginti vaikus. Motinos gyvenamojoje vietoje apklaustas vaikas teigė, kad su mama mėgsta žaisti, myli mamą, jam būtų liūdna, jeigu mažiau bendrautų su mama. Tėvas supyksta, jeigu jis kažką padaro neteisingai, tada jis nuo tėčio slepiasi, nes bijo. Teigė, kad pas mamą jaučiasi gerai, jam taip pat patinka mamos draugas T. Teigė, kad nori gyventi ir su tėčiu, ir su mama, nes abu vienodai myli, pastebėjo, kad tėvai nesutaria, dėl to jaučiasi liūdnas.

9.       Tarnyba pažymėjo, kad tiek motina, tiek tėvas gali tinkamai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaikas abu tėvus vienodai myli. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nenustatyta. Ieškovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka galimai nepakankama užtikrinti stabilaus vaiko ryšio su motina palaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 patvirtintos 2019 m. sausio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 ir 6 punktus: nustatė G. Š. ir K. R. nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamąją vietą su jo tėvu G. Š.; priteisė iš atsakovės K. R. nepilnamečiam vaikui D. Š. išlaikymą, mokamą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą G. Š.; nustatė atsakovės K. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Š. tvarką: 1. K. R. bendrauja su sūnumi D. Š. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. pristatydama į jo gyvenamąją vietą. 2. Motina bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir atitinkamai tą pačią dieną iki 21 val. pristatydama į jo gyvenamąją vietą. 3. Motina bendrauja su sūnumi, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykdama su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar kitą vietą savo atostogų laikotarpiu, 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, apie savo atostogų laiką, vietą ir trukmę įspėjant ieškovą prieš du mėnesius. 4. Motina bendrauja su sūnumi vaiko mokymosi metu per rudens, žiemos, pavasario atostogas, praleisdama su vaiku pusę šių atostogų laiko ir turi teisę išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar užsienį, apie atostogų laiką įspėjant vaiko tėvą prieš keturiolika kalendorinių dienų. 5. Motina bendrauja su sūnumi, paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir parveždama sūnų į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 21 val.: 1) sausio 1 dieną – Naujųjų metų dieną – poriniais metais; 2) sekmadienį – Šv. Velykų dieną – neporiniais metais; 3) pirmadienį – Šv. Velykų antrąją dieną – poriniais metais; 4) gruodžio 24 dieną – neporiniais metais; 5) gruodžio 25 dieną – Šv. Kalėdų pirmąją dieną – neporiniais metais; 6) gruodžio 26 dieną – Šv. Kalėdų antrąją dieną – poriniais metais. 6. Tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną. Motina bendrauja su vaiku Motinos dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. Vaikas savo gimimo dieną (spalio 26 d.) neporiniais metais bendrauja su motina, poriniais metais – su tėvu; motina vaiko gimimo dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. 7. Klausimai, susiję su vaiko išsilavinimu, sportiniu užimtumu, laisvalaikiu sprendžiami bendru sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo pageidavimus. 8. Šalys privalo viena kitą informuoti apie vaiko ligos atvejus. 9. Motina turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. 10. Bendravimo su vaiku tvarka gali būti šalių susitarimu, įspėjant vienas kitą prieš 3 dienas telefonu, keičiama. Teismas nurodė, kad sprendimo dalys dėl D. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieškovu, išlaikymo jam iš atsakovės priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, vykdytinos skubiai; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės 43,30 Eur pašto išlaidas ir žyminį mokestį į valstybės biudžetą; išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai pateikti prašymą gauti valstybės išmoką vaikui D. Š. pagal Išmokų vaikams įstatymą.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims būnant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 (toliau – Sprendimas) nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu bei patvirtino šalių 2019 m. sausio 9 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šalių sutarties 5 punktą, D. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina; ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti vaiko išlaikymui po 230 Eur iki vaiko pilnametystės. Taip pat sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad sūnus nuo 1 mėn. dienos iki 7 mėn. dienos ir nuo 16 mėn. dienos iki 23 mėn. dienos – gyvena su motina. Nuo 8 mėn. dienos iki 15 mėn. dienos ir nuo 24 mėn. dienos iki 31 mėn. dienos – gyvena su tėvu. Šalių santuoką nutraukus, atsakovė išsikraustė iš ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos – asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kurioje, ieškovės teigimu, ji gyvena su sutuoktiniu T. R.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. balandžio 21 d. sudarė dvišalį rašytinį susitarimą, kuriuo susitarė laikinai (iki pasikeis aplinkybės) perkelti jų sūnaus gyvenamąją vietą pas tėvą. Susitarė, kad tol, kol vaikas gyvens su tėvu ir pasikeis aplinkybės, motina atsisako vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Teismas pažymėjo, kad susitarime nenurodyta ir byloje nėra objektyvių įrodymų, kodėl minėtas susitarimas buvo sudarytas, todėl pats teismas šios aplinkybės negali nustatyti, tačiau atsižvelgė į tai, kad motina savo noru pakeitė faktinę vaiko gyvenamąją vietą iki pasikeis aplinkybės. Atsakovei neginčijant aplinkybės, kad vaikas dalį laiko po sprendimo priėmimo faktiškai gyveno su tėvu, teismas laikė šią aplinkybę įrodyta.

13.       Teismas nurodė, kad šiuo metu vaikas bendrauja su tėvais pagal 2019 m. vasario 15 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, t. y. būdamas pas kiekvieną iš tėvų kas antrą savaitę pakaitomis. Pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nereiškė pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo šiuo atveju nėra reikšminga, nes padėtis šeimoje nuo sprendimo priėmimo galėjo iš esmės pasikeisti. Teismas nustatė, kad šalių vaikui tėvo gyvenamoji vieta – 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įprasta ir pažįstama bei patogi, vaikui suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis tėvo namuose turi atskirą kambarį. Be to, tėvo gyvenamoji vieta yra labai arti vaiko lankomo lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), todėl vaiką nuvesti į ugdymo įstaigą ir parvesti iš jos atgal į tėvo namus, neužtrunka daug laiko, nereikalauja sąnaudų kurui ar viešajam transportui.

14.       Teismas nurodė, kad iš Tarnybos pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šalių vaiko santykiai su motina yra pablogėję. Vaiko nuomonė išreikšta prieštaringai ir palanki priklausomai nuo to, kurio iš tėvų gyvenamojoje vietoje tuomet buvo apklausiamas, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių (5 metai), teismas ją vertino kritiškai. Vaikas Tarnybos atstovui galiausiai nurodė, kad myli abu tėvus ir nori gyventi su jais abiem, todėl galimai vaikas patiria interesų konfliktą dėl konfliktiškų tėvų santykių. Tarnyba nurodė, kad abiejų tėvų gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi šalių sūnui. Tačiau teismas šiuo atveju vertino bylos aplinkybių ir įrodymų visetą, duotus paaiškinimus bei kitus duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Tarnybos specialistams apsilankymo metu nurodė, jog susirgo depresija, vartojo vaistus, lankė psichologo konsultacijas, todėl sprendžiant ar reikalinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas įvertino ir šią aplinkybę, vaiko teisės į saugią ir ramią aplinką buvimą.

15.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu įvertinti ir turtinę šalių padėtį bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas pateikė valstybės įmonės Registrų centras duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas pateikė savo dabartinės darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn. gavo po 1 897 Eur darbo užmokestį (neto). Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, ieškovas minėtoje įmonėje dirba nuolat, nuo 2017 m. birželio mėn. 2021 m. sausio mėn. gavo 6 726 Eur, 2021 m. vasario mėn. ir 2021 m. kovo mėn. gavo po 3 426 Eur darbo užmokestį (bruto). Taigi, teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, nes ieškovas įgijo nuosavybės teise butą, hipoteka butui išregistruota ir kreditoriniai įsipareigojimai dėl šio buto įgijimo yra padengti. Ieškovo gaunamos metinės pajamos 2019 m. buvo 38 853,97 Eur, asmeninė kredito istorija yra gera.

16.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamą darbo užmokestį. Atsakovė pateikė 2021 m. vasario 9 d. pažymą, jog mokosi viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Socialinių mokslų kolegija, (duomenys neskelbtini), valstybės nefinansuojamoje vietoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovė, mokydamasi pagal nuolatinę studijų programą, nefinansuojamą valstybės, ir laukdamasi vaiko, turi ribotas galimybes dirbti ir užsidirbti pakankamai pinigų vaiko išlaikymui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo yra prieštaringos – atsiliepime į ieškinį teigiama, kad atsakovė yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, o triplike teigiama, kad netrukus jį įgis.

17.       Teismas nustatė, kad atsakovė gyvena kartu su nauju sutuoktiniu – T. R., nuomojamame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė neturi savo pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovės sutuoktinis, VSDFV duomenimis, neturi ilgiau išliekančios darbo vietos, gaudavo nepastovias pajamas, o nuo 2021 m. sausio 18 d. dirba (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2021 m. sausio mėn. gaudavo atitinkamai 529,65 Eur, 1 059,30 Eur ir 652,44 Eur darbo užmokestį (bruto). Taigi teismas darė išvadą, kad tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta liktų nepakeista, atsakovei neturint galimybės užsidirbti, besilaukiant vaiko, o vėliau jį pagimdžius, jos sutuoktinis T. R., gaudamas nestabilias ir pakankamai nedideles pajamas iš darbo santykių, privalėtų vienas išlaikyti tiek save, tiek atsakovę ir jos gimsiantį naujagimį, tiek neišvengiamai prisidėti prie D. Š. išlaikymo, nes šis vaikas gyventų kartu.

18.       Teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis ir galimybės išlaikyti vaiką yra geresnės nei atsakovės. Teismas nesutiko su atsakovės nuomone, jog ieškovas dėl pavydo atsakovei sukūrus šeimą su naujuoju sutuoktiniu siekia atimti iš jos sūnų. Teismo vertinimu, ieškinys buvo pareikštas būtent šalių vaiko interesais.

19.       Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sugebėjimo (nesugebėjimo) tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad užtikrina vaiko poreikių patenkinimą – 2020 m. rugsėjo 7 d. sporto mokymo sutartį, kurią tėvas sudarė su (duomenys neskelbtini); išrašą iš sąskaitos akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, iš kurio nustatyta, kad tėvas apmoka už vaiko lankomą minėtą krepšinio mokyklą, lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) lankymą; UAB „Barbora“ sąskaitų faktūrų kopijas, įrodančias kad tėvas perka vaikui maistą ir kitas būtinas priemones. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovė nepateikė įrodymų į bylą, kad tenkina vaiko lavinimosi, maisto ar kitus poreikius bei bendrauja su vaiku.

20.       Teismas nurodė, kad ieškovas vaiką pradėjo vesti į krepšinio mokyklą, apmoka už vaiko ugdymą tiek darželyje, tiek būrelius, pateikė ieškinį vaiko interesais dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl galima spręsti, kad tėvas rodo didesnį norą ir iniciatyvą rūpintis vaiku nei motina. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė gaunamą valstybės išmoką vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą panaudoja vaiko interesais. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad tėvas nepasirūpina vaiko higienos poreikiais (neužtikrina taisyklingo dantų valymo, prausimo). Byloje paaiškinimus pateikė liudytoja B. K., kuri yra vaiko auklėtoja lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini). Auklėtoja teigė, kad abu tėvai pasiimdavo vaiką iš darželio ir į jį atvesdavo. Vaiko apranga atitiko sezoną, būdavo tvarkinga. Vaikas visada būdavo atvedamas tvarkingas. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog vaikas tėvo nepakankamai prižiūrimas.

21.       Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiais, jog tėvo elgesys su vaiku gali būti smurtinis, tėvas neužtikrina saugios aplinkos vaikui arba tėvo brolis G. Š. dažnai lankosi neblaivus tėvo gyvenamojoje vietoje, nes šie teiginiai nepagrįsti įrodymais. Atsakovės teiginiai, jog vaikas bijo tėvo ir nuo jo slepiasi taip pat nepagrįsti įrodymais. Byloje paaiškinimus pateikusi liudytoja B. K. nurodė, kad nepastebėjo, jog vaikas būtų mušamas. Teismas nematė pagrindo abejoti darželio auklėtojos paaiškinimų teisingumu, todėl konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie smurtinį tėvo elgesį ar saugios aplinkos neužtikrinimą. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateiktos jos ir galimai vaiko nuotraukos nepatvirtina smurto prieš atsakovę ar vaiką fakto, nes iš nuotraukų negalima nustatyti, kad fotografuotas būtent šalių sūnus, nėra matyti fotografijų laiko, vietos ir kitų duomenų. Teismas pažymėjo, kad vaikai žaisdami ir aktyviai leisdami laiką nuolat patiria sumušimus ar kitas smulkias traumas, kurios neįrodo vartojamo fizinio smurto prieš vaiką. Šiuo atveju šalių sūnus iki karantino nustatymo lankydavo krepšinio mokyklą, todėl galėdavo nuolat patirti sumušimus sportavimo metu. Motina nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į policiją ar kitas įstaigas dėl galimo smurto prieš vaiką ir nesiėmė veiksmų įrodyti šią aplinkybę. Teismo išreikalautais Administracinių nusižengimų registro pastarųjų 5 metų duomenimis, ieškovas nėra baustas administracine tvarka. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, ieškovas nėra teistas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų ieškovą, o priešingai – Tarnybos pateiktais duomenimis, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku ir užtikrina jo poreikių patenkinimą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra aktualios aplinkybės, kodėl iširo šalių santuoka, nes aktuali yra faktinė padėtis bylos nagrinėjimo metu.

22.       Teismas nesutiko su atsakovės nuomone, jog vaikas privalo gyventi kartu su atsakove, nes priešingu atveju būtų pažeista jo teisė gyventi kartu ir bendrauti su savo gimsiančiu broliu ar seserimi. Pažymėjo, kad atsakovės būsimas vaikas dar nėra gimęs, o šalių sūnus nėra su juo bendravęs, neturi su šiuo vaiku jokio ryšio, todėl vaiko teisė nebūti atskirtam nuo brolio ar sesers nebūtų pažeista pakeitus vaiko gyvenamąją vietą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sūnui, net ir negyvenant kartu motina, nebus užkertamas kelias bendrauti su galimai gimsiančiu atsakovės vaiku. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su motina nustatymo tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, nesiekia apriboti motinos bendravimo su vaiku, todėl nėra pagrindo manyti, kad tėvas ribos šalių sūnui galimybę matytis ir bendrauti su broliu arba seserimi.

23.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, teismo posėdyje pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojos paaiškinimus, vadovaudamasis šalių sūnaus interesais ir teise turėti geriau jo poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą, darė išvadą, kad situacija nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 priėmimo pasikeitė: atsakovė sudarė naują santuoką, laukiasi kūdikio, todėl gimus vaikui objektyviai negalės skirti šalių sūnui daugiau dėmesio. Atsakovė gyvena nuomojame 2 kambarių bute, todėl negalės užtikrinti sūnui atskiro kambario, kuris jam bus reikalingas pradėjus lankyti mokyklą. Atsakovė negauna jokių pajamų, o dėl nėštumo neturės galimybės dirbti ir išlaikyti bei auginti šalių sūnų, o gimus naujam vaikui, atsakovės šeimos patiriamos išlaidos išaugs. Ieškovas išlaiko vaiką, pasirūpina jo poreikiais, gali užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, nes turi pastovų darbą ir geras pajamas, asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį butą, kuris yra arti vaiko ugdymo įstaigos, rūpinasi dėl vaiko ateities jau šiuo metu rinkdamas jam ugdymo įstaigą, kurią pats įsipareigoja ir apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkino ieškovo prašymą dėl šios dalies visiškai ir pakeitė šalių sūnaus D. Š. gyvenamąją vietą, nustatydamas ją su tėvu G. Š. 

24.       Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovas vaiko išlaikymui prašo priteisti po 100 Eur kas mėnesį, nurodydamas, kad dėl prastos atsakovės turtinės padėties tėvas turi prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo naštos. Nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia išleisti 437,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 468,41 Eur. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, vaikams teikiama 70 Eur valstybės išmoka, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

25.       Teismas nustatė, kad pagal VSDFV duomenis atsakovė negauna pajamų, taip pat atsakovei nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena kartu su sutuoktiniu, kurio galimai yra išlaikoma ir laukiasi vaiko. Todėl atsakovės galimybės išlaikyti vaiką yra ribotos. Ieškovo turtinė padėtis ir galimybės išlaikyti vaiką yra geros – ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise butą, pastovų darbą ir pakankamas pajamas iš darbo santykių. Šalių sūnui 5 metai, specialiųjų poreikių vaikas neturi. Teismas pažymėjo, kad tėvai vaikams išlaikymą turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl įvertinęs ieškovo ir atsakovės aktualią turtinę padėtį, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui, mažesnį už 1/2 vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinio dydžio, apskaičiuojamo atsižvelgiant į teikiamą valstybės išmoką vaikui.

26.       Atsižvelgdamas į ieškovo prašomą išlaikymo dydį, vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 100 Eur vaiko išlaikymui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, išlaikymą mokant nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodė, kad ieškovas vaikui priteisto išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise. Tuo pačiu išaiškino, kad ieškovas turi teisę savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai pateikti prašymą gauti valstybės išmoką vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą.

27.       Pasisakydamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tėvai nesutaria dėl vaiko bendravimo su jais tvarkos, siekiant išvengti šalių ginčų ateityje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, būtina nustatyti vaiko su atsakove bendravimo tvarką. Tarnybos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka galimai nepakankama užtikrinti stabilaus vaiko ryšio su motina palaikymo, tačiau teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai plati, platesnės bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko stabiliam režimui ir jį išbalansuoti. Teismas pažymėjo, kad šalių vaikui yra 5 metai, todėl jam itin reikalinga pastovi gyvenamoji vieta ir stabilus darbo bei poilsio režimas. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma bendravimo tvarka, pagal kurią motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 21 val., grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą; bendrauja su vaiku numatytomis atostogų ir švenčių dienomis, neprieštarauja vaiko teisėms, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.

28.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nenumatė vaiko bendravimo su tėvais Motinos dieną, Tėvo dieną ir vaiko gimimo dieną, teismas papildė ieškovo prašomą bendravimo tvarką nustatydamas, kad motina bendrauja su vaiku Motinos dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val.; tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną; vaikas savo gimimo dieną (spalio 26 d.) neporiniais metais bendrauja su motina, poriniais metais – su tėvu. Motina vaiko gimimo dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val.

29.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė jo sumokėtą 200 Eur žyminį mokestį, 120 Eur mediacijos proceso metu patirtas išlaidas ir 1 200 Eur už teisinę pagalbą. Kadangi ieškovas už reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovės atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 36 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 36 Eur) priteistas valstybei iš atsakovės. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 7,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30.       Atsakovė K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė vaiko gyvenamąją vietą ir nustatė minimalų atsakovės bendravimą su sūnumi (kiekvieną savaitę tik po 4 valandas antradienį ir ketvirtadienį), kadangi jokios reikšmingos aplinkybės nėra pasikeitusios. Dar 2019 metais ieškovas ne tik kad neprieštaravo, bet pageidavo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, taip pat buvo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią abu tėvai su vaiku praleidžia po lygiai laiko.

1.2.                      Ieškovas įrodinėjo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, nes: (i) jis turi geresnes sąlygas auginti vaiką, turi galimybę daugiau laiko skirti sūnui ir gali geriau pasirūpinti vaiko auklėjimu bei poreikiais; (ii) vaikas grįžęs iš motinos būna kaprizingas, išsiblaškęs, jam sunku grįžti į dienos ritmą, todėl dabartinė bendravimo tvarka (pagal modelį 50:50 proc. laiko) nebeatitinka vaiko interesų. Jokių kitų aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Ieškovas ne tik kad neįrodė savo nurodytų aplinkybių, tačiau jos apskritai nėra esminės.

1.3.                      Ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl to, kad ieškovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę, sūnus buvo priverstas stebėti tėvo smurtą prieš motiną. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pats ieškovas, neneigdamas, kad buvo kviesta policija. Kadangi ieškovo motina dirbo policijoje, atsakovė bijojo reikalauti, kad ieškovas už smurtą būtų nubaustas baudžiamąja tvarka. Ieškovo smurtinis elgesys nėra pasikeitęs, savo pyktį dabar jis nukreipia į sūnų, vaikas bijo tėvo, yra priverstas ieškoti saugios vietos pasislėpti nuo tėvo. Atsakovei vaiką pasiimant iš ieškovo, ji ne kartą yra pastebėjusi, kad vaiko kūnas būna nusėtas mėlynėmis. Teismas, neapklausęs nei vaiko, nei su vaiku bendravusios Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, konstatavo, kad atsakovės pateiktos mėlynėmis nusėto vaiko kūno nuotraukos neįrodo smurto prieš vaiką, nes iš nuotraukų nėra aišku, ar jose užfiksuotas šalių sūnus.

1.4.                      Atsakovė yra rūpestinga motina ir visada tinkamai rūpinosi sūnumi, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nebuvo. Priešingai, ieškovas pripažino, kad atsakovė yra gera mama, myli sūnų, protinga moteris, kuriai visada rūpėjo šeima.

1.5.                      Po 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimo atsakovės galimybės pasirūpinti sūnumi yra pagerėjusios. Atsakovė sukūrė šeimą su darbščiu ir atsakingu vyru T. R., kuris nori padėti auginti vaiką ir juo rūpintis. Atsakovė apsigyveno erdviame 3 kambarių bute, tuo tarpu ieškovas gyvena 2 kambarių bute. Ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, todėl gali šiame bute pradėti gyventi su nauja moterimi, dėl ko vaikas nebeturėtų savo kambario ir jo gyvenimo sąlygos būtų gerokai prastesnės negu gyvenant su atsakove. Be to, ieškovas gali smurtauti prieš savo naująją draugę, tokiu atveju vaikas būtų priverstas stebėti tėvo smurtą prieš moterį, kas neabejotinai žalotų vaiko psichiką, užaugęs jis pats galimai smurtautų prieš moteris.

1.6.                      Ieškovas dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini), papildomai vykdo individualią veiklą. Akivaizdu, kad darbinė veikla pareikalauja daug ieškovo laiko ir jėgų. Atsakovės žiniomis, ieškovas darbo metu vaiką namuose palieka vieną, jis nepateikė įrodymų, jog samdytų auklę vaikui prižiūrėti. Tai rodo, kad ieškovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku.

1.7.                      Teismas, pakeitęs vaiko gyvenamąją vietą, pažeidė vaiko teisę augti kartu su broliu B. 2021 m. gegužės 11 d. gimė vaiko brolis B., todėl, tik gyvendamas su atsakove, vaikas galės tinkamai įgyvendinti savo teisę gyventi ir augti kartu su savo broliu.

1.8.                      Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. išvadoje konstatuota, kad nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teismui pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko teisių apsaugos specialistai, įvertinę bylos aplinkybes ir vaiko interesus, buvo įsitikinę, kad vaikas turi likti gyventi su atsakove.

1.9.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovė, t.y. asmuo su kuriuo jau buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi įrodyti, kad nėra pagrindo pakeisti gyvenamąją vietą, bet ne ieškovas. Sprendime praktiškai nėra vietų, kur nurodoma, kad ieškovas įrodė bylai reikšmingas aplinkybes, bet remiamasi teisine konstrukcija, jog atsakovė nepateikė ieškovo nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Ir priešingai, visi atsakovės teikti įrodymai ir teisiniai argumentai buvo atmesti tik teismo vidinio įsitikinimo pagrindu.

1.10.                      Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaikas grįžęs iš motinos būna kaprizingas, išsiblaškęs, jam sunku grįžti į dienos ritmą. Priešingai, byloje yra įrodymai, kad atsakovė puikiai rūpinasi sūnumi, o būtent ieškovas savo pyktį dėl iširusios santuokos nukreipia į sūnų, vaikas bijo tėvo, yra priverstas ieškoti saugios vietos pasislėpti nuo tėvo. 

1.11.                      Teismas nepagrįstai neišsiaiškino vaiko nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Be to, teismas bylą išnagrinėjęs vienintelio teismo posėdžio metu (posėdis truko vos keletą valandų) ir nesiėmęs jokių priemonių išsiaiškinti vaiko nuomonės, nepagrįstai nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. išvada, kurioje konstatuota, kad nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teismui pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Teismas privalėjo remtis Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, prilyginant ją eksperto išvadai dėl vaiko gyvenamosios vietos.

1.12.                      Teismas, nenustatęs aplinkybių, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, neteisėtai nustatė minimalų vaiko bendravimą su motina. Dabartinė nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. išvadai, kurioje numatyta, kad teismo nustatyta motinos bendravimo su sūnumi tvarka yra nepakankama vaiko ryšiui su motina užtikrinti.

1.13.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė gali neužtikrinti vaiko teisės į saugią ir ramią aplinką, kad atsakovė gali sirgti psichikos ligomis. Atsakovė jokiomis psichikos ligomis neserga. Byloje nėra jokių duomenų, kad atitinkamą medicininį išsilavinimą turintys specialistai būtų nustatę kokias nors psichikos ligas atsakovei. Atsakovė žodį depresija, bendraudama su vaiko teisių apsaugos specialiste, naudojo vaizdingai apibūdindama bendrą gyvenimą su ieškovu, t. y. smurtą naudojančiu vyru. Tai jokiais būdais nereiškia, kad atsakovė sirgo liga, kuri vadinasi depresija. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje konstatuota, kad atsakovė gali vaikui užtikrinti saugią ir stabilią socialinę aplinką.

1.14.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Teismo sprendime nurodyta, kad 2019 metais ieškovo gaunamos pajamos sudarė 38 853,97 Eur. Norint konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, 2019 metais uždirbtas pajamas reikia palyginti su 2020 metais uždirbtomis pajamomis, įvertinti infliaciją. Tuo tarpu teismo sprendime nenurodyta, kiek pajamų ieškovas uždirbo 2020 metais, todėl teismo išvada dėl ieškovo turtinės padėties pagerėjimo yra nepagrįsta. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gavo po 1 897 Eur darbo užmokestį. Tokiu atveju ieškovo turtinė padėtis turėjo pablogėti, bet ne pagerėti (2020 metinės pajamos – 1 897 Eur x 12 = 22 764 Eur, kai 2019 metais ieškovas uždirbo 38 853,97 Eur).

2.       Ieškovas G. Š. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo būtinybės nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, kadangi neva nėra pasikeitusios reikšmingos aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo vaikas pusantrų metų nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki ieškinio padavimo pragyveno kartu su tėvu, motina vaiko beveik nelankė, nors ankstesniu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad vaikas bendrauja su tėvais kas antrą savaitę pakaitomis. Atsakovė nepateikė teismui svarių įrodymų, kodėl ji negalėjo pati auginti ir prižiūrėti mažamečio sūnaus, kuriam ypatingai tuo laikotarpiu buvo reikalinga motinos meilė ir globa. Ji nenurodė teismui, dėl kokių priežasčių ji retai (kartą per kelis mėnesius) lankydavo vaiką, nebendravo su juo.

2.2.                      Teismas pagrįstai atmetė atsakovės kaltinimus dėl galimo ieškovo smurto prieš vaiką, nesant jokių įrodymų apie ieškovo neva nusikalstamą elgesį prieš vaiką, išreikalavo duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro, atsižvelgė į jį charakterizuojančius įrodymus. Atsakovės kaltinimai apie ieškovo neva smurtinį prieš vaiką elgesį yra neobjektyvūs, išgalvoti, jų tikslas – nepagrįstai apkaltinti ir sukompromituoti tėvą, pačiai nesiimant jokios atsakomybės už vaiko saugumą (dėl vaiko mėlynių ji nesikreipė nei pas gydytoją, nei į Vaiko teisių apsaugos specialistus, nei į policiją).

2.3.                      Atsakovės kaltinimus dėl smurtinio elgesio prieš vaiką paneigė ir kiti byloje surinkti įrodymai: ieškovo paaiškinimai, jo charakteristika iš darbo, liudytojos B. K. duoti parodymai. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės pateiktos nuotraukos su galimai nufotografuotomis sūnaus mėlynėmis negali būti vertinamos kaip tinkamas įrodymas, kuriuo atsakovė grindė galimo prieš vaiką smurto aplinkybes. Teismas įvertino, kad mažametis vaikas, būdamas judrus ir aktyvus, gali susimušti žaisdamas ar aktyviai leisdamas laiką. Ieškovas patvirtino, kad niekada jam nekilo mintis sūnų bausti fizinėmis bausmėmis, jis niekada prieš sūnų nekėlė rankos, puikiai sutardamas su vaiku, jis rūpinasi vaiko saugumu, kad šis žaisdamas ar sportuodamas nesusimuštų.

2.4.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas neįvertino, kad ji neva visada tinkamai rūpinosi sūnumi ir kad dėl to tarp šalių ginčo nebuvo. Atsakovė nepateikė šioje byloje įrodymų, kad ji gali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, neserga psichikos ligomis. Priešingai, byloje yra duomenų, kad atsakovė vartojo vaistus nuo depresijos. Apeliaciniame skunde atsakovė kategoriškai neigia ir slepia šią aplinkybę, nors ieškovui yra žinoma, kad ji, gyvendama šeimoje, vartodavo stiprius antidepresantus, gydėsi privačiai.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių gyvenimo sąlygas, neturėjo jokių duomenų, kad atsakovei priklauso koks nors nuosavybės teise valdomas ar išnuomuotas būstas, įrodymus, kad ji išsinuomojo trijų kambarių butą, atsakovė pateikė po teismo sprendimo priėmimo. Visgi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovei pagimdžius dar vieną vaiką šeima padidėjo, trijų kambarių butas nėra šiuo metu pernelyg erdvus, kad sūnus Dominykas galėtų tikėtis turėti atskirą kambarį, koks šiuo metu yra įrengtas ir sutvarkytas gyvenant pas ieškovą.

2.6.                      Atsakovė nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimą, motyvuodama, kad bus pažeisti esminiai sūnaus D. interesai augti kartu su broliu, kuris gimė jau po teismo sprendime priėmimo. Ieškovas patvirtina, kad nebus kliūčių broliams bendrauti tarpusavyje ir jis tam tikrai netrukdys, jei atsakovė laikysis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir nuolat matysis su vaiku.

2.7.                      Ieškovas nesutinka su atsakovės nuomone, kad jis, dirbdamas pilnu etatu (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas papildomai individualią veiklą, tinkamai nepasirūpina vaiku ir darbo metu palieka vaiką vieną namuose, nes nepataikė teismui duomenų, kad samdo auklę. Visų pirma, darbo dienomis sūnus lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) ir auklė jam nėra reikalinga. Šią aplinkybę bei vaiko lankytų dienų skaičių per mėnesį patvirtina ieškovo pateikiami mokėjimo pranešimai už darželį. Antra, karantino metu, kai nebuvo galima vaiko vesti į darželį dėl pandeminės situacijos, sūnus buvo prižiūrimas namuose, kadangi ieškovui darbdavys suteikė galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Jis, kaip informacinių technologijų specialistas dirbdamas nenormuotą darbo dieną, gali pasirūpinti vaiku pats, skirdamas pakankamai laiko ir dėmesio augančiam sūnui. Augindamas vienas sūnų tuo metu, kai atsakovė jo neaugino ir net nelankė, ieškovas pats išmoko paruošti tinkamą maistą vaikui, pasirūpinti jo sveikata. 

2.8.                      Teismas, apklausęs liudytoją darželio auklėtoją B. K. bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė tinkamą išvadą kad ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi, tenkina vaiko maisto, lavinimosi ir kitus poreikius. Teismas savo sprendime teisingai konstatavo, kad vaiko motina nepateikė teismui ne tik jokių įrodymų apie rūpinimąsi vaiku, bet net neįrodė aplinkybės, kad valstybės skiriamas išmokas panaudoja vaiko interesais, nors ieškovas ieškinyje buvo paminėjęs aplinkybę, kad šiuos vaikui valstybės skiriamus pinigus atsakovė panaudodavo asmeninių interesų patenkinimui.

2.9.                      Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad šiuo metu yra pasikeitusi šalių turtinė padėtis: pagerėjo ieškovo finansinė padėtis, nes jis neturi kreditų, pakilo uždarbis, o atsakovės padėtis pablogėjo: ji neturi nuolatinio darbo jau apie metus laiko, mokosi valstybės nefinansuojamoje studijų programoje VŠĮ Socialinių mokslų kolegijoje, šiuo metu yra antro vaiko auginimo atostogose, tikėtina, kad negauna pašalpos. Atsakovės sutuoktinio uždirbamos pajamos yra nepastovios ir nedidelės. Šiai šeimai, nuomojant būstą už 500 Eur ir turint tiek mažai pajamų, vargu, ar užtektų lėšų patenkinti sūnaus D. esminius poreikius.

2.10.                      Atsakovė nepateikė prašymo apklausti vaiką teismo posėdyje, be to, teismas padarė objektyvią išvadą, kad remiantis Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos, kai vaikas išreiškė prieštaringą nuomonę, priklausomą nuo to, kurioje aplinkoje buvo apklaustas, jis per mažas būti apklausiamas teisme. Buvo patvirtinta aplinkybė, kad vaikas myli abu tėvus ir dėl savo amžiaus dar nesugeba tvirtai išreikšti ir suformuluoti savo pažiūrų.

2.11.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nustatė minimalią vaiko bendravimo su motina tvarką. Teismas nepažeidė šalių lygių teisių bendraujant su sūnumi, tik pakeitė bendravimo tvarką, kuri labiau atitinka vaiko interesus turėti pastoviai saugią ir ramią aplinką, kuri neišbalansuoja vaiko emocijų ir elgesio. Atsakovė nepagrįstai klaidina teismą, teigdama, kad neva ji turės teisę bendrauti tik po 4 valandas antradienį ir ketvirtadienį ir kas antrą šeštadienį – visą dieną. Teismo sprendimu buvo tiksliai nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant sūnų penktadienį nuo 17 val., su galimybe bendrauti iki sekmadienio 19 val.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6.       Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje sprendžiami reikšmingi su vaiko teisėmis ir tolimesniu vaiko gyvenimu bei vystymusi susiję klausimai. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodoma daugybė pirmosios instancijos teismo padarytų proceso ir materialinės teisės pažeidimų, todėl juos pašalinti ir bylą tinkamai išnagrinėti galima tik žodinio proceso tvarka.

7.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).

8.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys (tiesiogiai ir/ar per atstovus) buvo išklausytos vykusio teismo posėdžio metu. Byloje taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina tai, kad nei ginčo pobūdis, nei atsakovės nurodyti galimi pirmosios instancijos teismo padaryti materialinės ir/ar proceso teisės pažeidimai neužkerta kelio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai procesiniuose dokumentuose nurodytus šalių argumentus visapusiškai įvertinti apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

9.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ši byla pagal reiškiamus reikalavimus ir įrodinėtinas aplinkybes nelaikytina išskirtinio sudėtingumo, atsakovė to taip pat nepagrindė. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, atsakovė nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti atsakovės prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, taip pat 2021 m. gegužės 12 d. B. R. gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. vasario 10 d. T. R. parodymus ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Nurodo, kad nuomos sutarties ir vaiko gimimo įrašo nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šie įrodymai atsirado po to, kai buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas. Kadangi teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, nepriėmus šių įrodymų, yra galimybė kilti naujiems ginčams tarp šalių, o tai pažeistų civilinio proceso principus.

11.       Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) pažymą dėl ieškovo darbo nuotoliniu būdu, Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių, 2021 m. balandžio, gegužės mėnesių pranešimus ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Nurodo, kad kadangi atsakovė apeliaciniame skunde iškėlė naujas aplinkybes, jog ieškovas neva palieka vieną sūnų be priežiūros tuo metu, kai jis dirba, pateikti įrodymai pagrindžia tai, kiek vaikas dienų per mėnesį lanko darželį ir tai, kad pandemijos metu ieškovui suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu iš namų.

12.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį – ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, teismo aktyvų vaidmenį šiose bylose, siekdama tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat išlaikymo priteisimo, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus – 2021 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį bei 2021 m. gegužės 12 d. B. R. gimimo įrašą, sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jie, atsižvelgiant į jų priėmimo datą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos priima. 

14.       Teisėjų kolegija taip pat priima ir ieškovo pateiktus įrodymus – 2021 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) pažymą dėl ieškovo darbo nuotoliniu būdu bei Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pranešimus, kadangi jie taip pat susiję su nagrinėjamu klausimu ir šių įrodymų prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo.

15.       Pažymėtina tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 10 d. rašytinius T. R. parodymus jau teikė pirmosios instancijos teismui ir jis 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu išsprendė jų priėmimo klausimą – atsisakė priimti, pažymėdamas, kad jie neatitinka įstatyme numatytos liudytojo apklausos tvarkos (CPK 192 straipsnis) – T. R. kaip liudytojas nebuvo apklaustas teisme, o rašytiniai jo parodymai nėra duoti notaro akivaizdoje ir nėra notaro patvirtinti (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir jais vadovaudamasi 2021 m. vasario 10 d. T. R. rašytinius parodymus, pakartotinai pateiktus apeliacinės instancijos teismui, atsisako priimti.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

16.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų 2019 m. sausio 9 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina, o tėvas G. Š. įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės teikti jam 230 Eur dydžio išlaikymą.

17.       Sutarties 6 punkte šalys numatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: nepilnametis vaikas nuo 1 mėn. dienos iki 7 mėn. dienos ir nuo 16 mėn. dienos iki 23 mėn. dienos būna su motina; nuo 8 mėn. dienos iki 15 mėnesio dienos ir nuo 24 mėn. dienos iki 31 mėn. dienos – su tėvu.

18.       Tarp šalių 2019 m. balandžio 21 d. buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kuriuo šalys laikinai (iki pasikeis aplinkybės) susitarė perkelti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą pas tėvą (ieškovą). Šalys susitarė, kad iki kol vaikas gyvens su tėvu ir pasikeis aplinkybės, motina (atsakovė) atsisako vaiko išlaikymui skirtų lėšų.

19.       Šalių nepilnametis sūnus pagal 2019 m. balandžio 21 d. susitarimą su ieškovu gyveno iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (ieškovo 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai). Po šio termino šalių nepilnametis sūnus su abiem tėvais bendravo pagal 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką, t. y. būdamas pas kiekvieną iš tėvų kas antrą savaitę pakaitomis. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo.

31.       Ieškovas 2020 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, ir nustatyti naują ieškovo pateiktą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

32.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, konstatavo, kad aplinkybės nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 priėmimo pasikeitė: atsakovė sudarė naują santuoką, laukiasi kūdikio, todėl gimus vaikui objektyviai negalės skirti šalių sūnui daugiau dėmesio; atsakovė gyvena nuomojame 2 kambarių bute, todėl negalės užtikrinti sūnui atskiro kambario, kuris jam bus reikalingas pradėjus lankyti mokyklą; atsakovė negauna jokių pajamų, o dėl nėštumo neturės galimybės dirbti ir išlaikyti bei auginti šalių sūnų, o gimus naujam vaikui, atsakovės šeimos patiriamos išlaidos išaugs; atsakovė Tarnybos specialistams apsilankymo metu nurodė, jog sirgo depresija, vartojo vaistus, lankė psichologo konsultacijas, todėl teismas įvertino ir šią aplinkybę, kaip neatitinkančią vaiko teisės į saugią ir ramią aplinką; ieškovas išlaiko vaiką, pasirūpina jo poreikiais, gali užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, nes turi pastovų darbą ir geras pajamas, asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį butą, kuris yra arti vaiko ugdymo įstaigos, rūpinasi dėl vaiko ateities jau šiuo metu rinkdamas jam ugdymo įstaigą, kurią pats įsipareigoja ir apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti šalių sūnaus D. Š. gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu G. Š. 

33.       Teismas, įvertinęs ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, laikė, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl 100 Eur vaiko išlaikymui priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

20.       Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad nors, Tarnybos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka galimai nepakankama užtikrinti stabilaus vaiko ryšio su motina palaikymo, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai plati, platesnės bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko stabiliam režimui ir jį išbalansuoti. Teismas pažymėjo, kad šalių vaikui yra 5 metai, todėl jam itin reikalinga pastovi gyvenamoji vieta ir stabilus darbo bei poilsio režimas. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma bendravimo tvarka, pagal kurią motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 21 val., grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą; bendrauja su vaiku numatytomis atostogų ir švenčių dienomis, neprieštarauja vaiko teisėms, todėl ieškinį šioje dalyje taip pat tenkino.

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai pakeitė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatydamas su ieškovu, ir nepagrįstai nustatė minimalų atsakovės bendravimą su sūnumi. Pasak atsakovės, ieškovas neįrodė, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl ko būtų pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

22.       Atsakovė pažymi, kad ji yra rūpestinga motina ir visada tinkamai rūpinosi sūnumi; po 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimo atsakovės galimybės pasirūpinti sūnumi yra pagerėjusios, ji apsigyveno erdviame 3 kambarių bute, kai tuo tarpu ieškovas gyvena 2 kambarių bute. Pasak atsakovės, teismas nurodė, kad 2019 metais ieškovo gaunamos pajamos sudarė 38 853,97 Eur, tačiau nenurodė, kiek pajamų ieškovas uždirbo 2020 metais, todėl teismo išvada dėl ieškovo turtinės padėties pagerėjimo yra nepagrįsta. Be to, vertinant tai, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gavo po 1 897 Eur darbo užmokestį, ieškovo turtinė padėtis turėjo pablogėti, bet ne pagerėti (2020 metinės pajamos – 1 897 Eur x 12 = 22 764 Eur, kai 2019 metais ieškovas uždirbo 38 853,97 Eur).

23.       Atsakovė nurodo, kad ieškovas prieš atsakovę naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, jo elgesys nėra pasikeitęs, savo pyktį dabar jis nukreipia į sūnų, vaikas bijo tėvo, yra priverstas ieškoti saugios vietos pasislėpti nuo tėvo; ji ne kartą yra pastebėjusi, kad vaiko kūnas būna nusėtas mėlynėmis. Pažymi, kad ieškovas dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini), papildomai vykdo individualią veiklą, todėl darbinė veikla pareikalauja daug ieškovo laiko ir jėgų; ieškovas, atsakovės žiniomis, darbo metu vaiką namuose palieka vieną, taigi ieškovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. Tuo tarpu būdamas pas atsakovę vaikas yra nuolat prižiūrimas ir auklėjamas savo motinos, atsakovė turi sutuoktinį, kuris jai padeda; vaikui atsakovės šeimoje yra geresnė psichologinė atmosfera. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. gegužės 11 d. gimė nepilnamečio vaiko brolis B., todėl tik gyvendamas su atsakove vaikas galės tinkamai įgyvendinti savo teisę gyventi ir augti kartu su savo broliu. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė gali neužtikrinti vaiko teisės į saugią ir ramią aplinką, jog atsakovė gali sirgti psichikos ligomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad atitinkamą medicininį išsilavinimą turintys specialistai būtų nustatę kokias nors psichikos ligas atsakovei.

24.       Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neišsiaiškino vaiko nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, o jos neišklausęs, nepagrįstai nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. išvada, kurioje konstatuota, kad nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teismui pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.

25.       Atsakovės vertinimu, teismas, nenustatęs absoliučiai jokių aplinkybių, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, neteisėtai nustatė minimalų vaiko bendravimą su motina. Be to, nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. išvadai, kurioje numatyta, kad teismo nustatyta motinos bendravimo su sūnumi tvarka yra nepakankama vaiko ryšiui su motina užtikrinti.

26.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo

27.       Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

28.       Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

29.       Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

30.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

31.       Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

32.       Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

33.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

34.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 aplinkybės pasikeitė taip, jog dėl to kiltų pagrindas keisti teismo patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, ją šiuo metu nustatant su ieškovu.

36.       Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog vaiko aplinka, jam gyvenant su motina būtų nesaugi, jog joje vaiku nėra pakankamai rūpinamasi ir gyvenimas pas motiną prieštarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegija pastebi, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovei būtų diagnozuotas psichikos ar kitas susirgimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad gali būti neužtikrinta vaiko teisė į ramią ir saugią aplinką vaikui gyvenant su motina. Be to, pažymėtina ir tai, kad netgi psichikos ligos ar sutrikimo turėjimas, savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nesant objektyvių duomenų, kad dėl to kyla grėsmė vaikui, jo teisėms ir jo teisėtiems interesams. Pastebėtina ir tai, kad Tarnybos išvadoje taip pat nėra duomenų, jog gyvenamoji aplinka vaikui pas motiną būtų nesaugi ir prieštarautų jo interesams, priešingai, Tarnyba nurodė, kad tiek motina, tiek tėvas gali tinkamai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.  

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog atsakovė sudarė naują santuoką, laukėsi kūdikio, kuris apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jau yra gimęs, ir dėl to gimus vaikui atsakovė objektyviai negalės skirti šalių sūnui daugiau dėmesio, sudaro pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą.

38.       Pažymėtina tai, kad naujos santuokos sudarymas ir kito vaiko (kūdikio) atsiradimas savaime nereiškia, jog atsakovė bus nepajėgi rasti balanso augindama savo du vaikus, taigi ir pasirūpinti šalių nepilnamečio vaiko tiek fiziologiniais, tiek emociniais poreikiais, jog negalės jam skirti pakankamai dėmesio ir užtikrinti ramią bei emociškai stabilią aplinką. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui jau beveik šešeri metai, taigi vaikas yra pakankamai brandus suvokti aplinką bei šeimyninius ryšius, spręstina, kad nepilnamečio šalių sūnaus įtraukimas į kasdienę rūpinimosi, priežiūros broliu rutiną, stiprins vaiko tarpusavio ryšį su gimusiu broliu. Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovė gyvena su sutuoktiniu – gimusio vaiko tėvu. Dėl to teiginiai, kad kūdikio gimimas atsakovės šeimoje lemia tai, jog atsakovė nebegebės tinkamai pasirūpinti ir šalių nepilnamečiu vaiku, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

39.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, neužtikrintų jo poreikių. Priešingai, iš byloje esančio 2021 m. sausio 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės apsilankymo atsakovės gyvenamojoje vietoje metu (2021 m. sausio 5 d.) berniukas nurodė, kaip jis praleidžia dieną su mama, kad su ja žaidžia, piešia, žiūri filmukus, nurodė, jog mama juo rūpinasi ir jam patinka mamos draugas T., su kuriuo taip pat žaidžia slėpynes. Šios aplinkybės pagrindžia, kad vaikas jaučiasi gerai gyvendamas su mama. Nors berniukas nurodė, kad jam patinka gyventi ir su tėčiu (su vaiku kalbėta 2020 m. gruodžio 30 d. apsilankymo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu), tačiau visa tai iš esmės tik parodo, kad nepilnametis vaikas gerai jaučiasi gyvendamas tiek su tėčiu, tiek su mama, juos abu vienodai myli. Teisėjų kolegijos vertinimu, paties berniuko išsakyta nuomonė pagrindžia, kad vaikui sudaryta gera emocinė atmosfera tiek gyvenant su tėvu, tiek su motina, o jokių objektyviais įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vieno kurio iš tėvų gebėjimą užtikrinti vaikui geresnę gyvenamąją aplinką vertinti geriau nei kito, byloje nėra nustatyta. 

40.       Sutiktina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas mokėjo už nepilnamečio sūnaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 10 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. liepos 27 d., 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m., rugsėjo 9 d. pavedimai), jog 2020 m. rugsėjo 7 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė sporto mokymo sutartį ir mokėjo už šios krepšinio mokyklos lankymą (2020 m. sausio 17 d., 2020 m. vasario 13 d., 28 d., 2020 m. kovo 24 d. mokėjimo pavedimai), jog mokėjo už (duomenys neskelbtini) lankymą (2019 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m., lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 28 d. pavedimai), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, abu tėvai turi teisę ir pareigą rūpintis vaiko ugdymu, spręstina, kad ši aplinkybė esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, neturi. Be to, pastebėtina ir tai, kad 2019 m. balandžio 21 d. susitarimu šalys susitarė, kad laikotarpiu, kuomet sūnus gyvens pas tėvą, ieškovas nemokės išlaikymo atsakovei, ir pats ieškovas teigė, kad tuo metu sūnų išlaikė vienas. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu tai, kad po teismo sprendimo aplinkybės būtų pasikeitusios iš esmės. Šalių santuoka nutraukta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimu, o kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, ieškovas už vaiko darželį mokėjo ir 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. vasario 13 d., todėl vienareikšmiškai teigti, kad aplinkybės po teismo sprendimo pasikeitė, pagrindo nėra, kadangi ieškovas atlikdavo mokėjimus už darželį ir iki teismo sprendimo.

41.       Tai, kad ieškovas galimai rūpinasi vaiko ugdymo poreikių patenkinimu (būrelių lankymu) ir po 2020 m. rugsėjo mėn., savaime nepaneigia, kad tokie vaiko poreikiai, kad ir kita forma, nėra užtikrinami vaikui gyvenant su motina. Aplinkybė, kad ieškovas turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaikui būrelių lankymą už juos apmokėdamas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad vaikas nėra motinos tinkamai ugdomas kasdienėje namų aplinkoje. Taigi, vien sąlygų lankyti būrelius vaikui sudarymo nepakanka konstatuoti, jog dėl to atsirado pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su kitu iš tėvų – ieškovu.

42.       Nors ieškovas pateikė į bylą UAB „Barbora“ sąskaitų faktūrų kopijas, įrodančias kad jis perka vaikui maistą (atsakovė tokių duomenų neteikė), tačiau pastebėtina, kad byloje nėra kvestionuojama tai, kad vaikas yra fiziškai sveikas, pavalgęs, jam nestinga maisto nė pas vieną iš tėvų, todėl vaiko būtinųjų mitybos poreikių patenkinimas yra savaime suprantamas ir nagrinėjamu atveju nereikalaujantis atskiro pagrindimo.

43.       Pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vaikas yra tėvo nepakankamai prižiūrimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, lygiai taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad vaiko motina netinkamai rūpintųsi vaiku. Tokiu būdu, šalims sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarus, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, nelaikytina, kad po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis, pasikeitė esminės aplinkybės vien dėl to, jog nustatyta, kad ieškovas taip pat gerai kaip ir atsakovė geba tinkamai pasirūpinti sūnumi – tiek jo fiziologiniais, tiek emociniais poreikiais (CPK 185 straipsnis).  

44.       Atsakovės nurodyti argumentai, kad sūnus galimai pas ieškovą patiria fizinį smurtą atmestini kaip neįrodyti ir nepagrindžiantys buvusio smurto (fizinio ir/ar psichologinio) vaiko atžvilgiu fakto. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę aplinka būtų vaikui nesaugi ir vaiko sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad vaikas ieškovo darbo valandų metu galimai paliekamas vienas namuose, kadangi jie ne tik nepagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir duomenis, paneigiančius šiuos atsakovės nurodomus teiginius – įrodymus apie vaiko lankytas dienas darželyje ir apie tai, kad ieškovas turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš namų (CPK 178 straipsnis).

45.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė gyvena nuomojame dviejų kambarių bute, todėl negalės užtikrinti sūnui atskiro kambario, kuris jam bus reikalingas pradėjus lankyti mokyklą, kad atsakovė negauna jokių pajamų, o gimus naujam vaikui, atsakovės šeimos patiriamos išlaidos išaugs, ir tai, kad ieškovas gauna stabilias pajamas, vertino, kad šios aplinkybės taip pat turi įtakos sprendžiant dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė gyvena nuomojamame bute (teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė gyveno dviejų kambarių bute, po teismo sprendimo priėmimo – trijų kambarių bute) negali būti vertinama kaip aplinkybė, lemianti jos gebėjimą pasirūpinti vaiku blogiau negu ieškovas, kuris turi gyvenamąjį būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbus ne pats gyvenamojo būsto turėjimo nuosavybės teise faktas, tačiau tai, kad bet kuris iš tėvų geba suteikti vaikui gyvenamąją vietą. Natūralu, kad tėvų finansinės galimybės, taigi ir gebėjimas įsigyti nuosavą būstą, gali būti skirtingos, tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad gyvenamoji vieta tiek su motina, tiek su tėvu atitinka vaiko poreikius ir yra saugi.

47.       Kaip jau buvo minėta, pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš tėvų, yra tik tuomet, kai aplinkybės po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė iš esmės. Šiuo gi atveju 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimo priėmimo metu, šalims sutarus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, atsakovė taip pat neturėjo jai nuosavybės teise priklausančio būsto, tuo tarpu ieškovas tokį turėjo (aplinkybė, jog ieškovas baigė mokėti kreditą būstui įsigyti neturi jokios reikšmės šioje byloje). Taigi situacija po teismo sprendimo iš esmės nepasikeitė, tik vietoje gyvenimo pas atsakovės tėvus, atsakovė būstą išsinuomojo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovė gali suteikti gyvenamąjį būstą savo sūnui (nuomojasi trijų kambarių butą), tiek ieškovas (turi nuosavybės teise dviejų kambarių butą), spręstina, kad tai nesudaro pagrindo keisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą.

48.       Nors pirmosios instancijos teismas vertino šalių gaunamas pajamas ir sprendė, kad ieškovo gaunamos pajamos didesnės, todėl jis turi geresnes galimybes pasirūpinti vaiku, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Nors byloje teismas nustatė, kad atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, studijuoja, ir sprendė, kad gimus vaikui, ji turės ribotas galimybes užsidirbti ir išlaikyti šalių sūnų, o ieškovas, priešingai, gaudamas stabilias pakankamo dydžio pajamas, geriau užtikrins vaiko interesus, tačiau pastebėtina tai, kad nepaisant nustatytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, kad vaikas nebūtų aprūpintas ar neprižiūrimas motinos, kad jam kada stigo ar šiuo metu stinga kasdienių daiktų, jog nebūtų patenkinami jo būtiniausi poreikiai (CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina tai, kad tokių aplinkybių nenustatė šeimą lankę Tarnybos atstovai, tokių duomenų nėra pateikta ir byloje.

49.       Nustatyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. šalių nepilnametis vaikas bendravo su tėvais pagal 2019 m. vasario 15 d. sprendime patvirtintą tvarką – po lygiai, o duomenų, kad motina tuo metu, kai vaikas būna su ja, nepatenkintų vaiko poreikių, nėra. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad motinos galimai prastesnė turtinė padėtis užkirstų kelią jai tinkamai pasirūpinti vaiku. Be to, nepaisant to, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie visas atsakovės (jos sutuoktinio) galimai turimas pajamas, byloje esantys duomenys (būsto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė su sutuoktiniu įsipareigojo mokėti 500 Eur nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, taip pat atsakovės atsiskaitymai su advokatu už suteiktas teisines paslaugas (1 910 Eur sumai)), teisėjų kolegijai leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia jai pasirūpinti būtinaisiais nepilnamečio vaiko poreikiais, tuo tarpu priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 185 straipsnis).

50.       Aplinkybė, kad tėvo gyvenamoji vieta yra labai arti vaiko lankomo lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), todėl vaiką nuvesti į ugdymo įstaigą ir parvesti iš jos atgal į tėvo namus neužtrunka daug laiko, nereikalauja sąnaudų kurui ar viešajam transportui, taip pat savaime nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad netgi ir gyvendama didesniu atstumu nuo vaiko darželio, motina negalėtų pristatyti vaiko į ugdymo įstaigą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė po teismo sprendimo išsinuomojo būstą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, t.y. sąlyginai netoli vaiko darželio, kuris yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, spręstina, kad aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo keisto nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu, gyvenančiu arčiau darželio.

51.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju negalima konstatuoti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu šalys numatė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (atsakove), iš esmės būtų pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamąją vietą, ją nustatydamas su tėvu (ieškovu), todėl ši sprendimo dalis naikintina.

52.       Pažymėtina tai, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, atitinkamai buvo sprendžiamas ir ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš motinos (atsakovės). Kadangi pastarasis reikalavimas yra išvestinis, konstatavus, kad teismo sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra nepagrįstas, šalims neginčijant išlaikymo dydžio, nereiškiant reikalavimo dėl jo padidinimo/sumažinimo kitais pagrindais, esant pačių šalių susitarimui dėl tėvo teikiamo išlaikymo dydžio, šalių santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina palikus nepakeistą, paliktinas nepakeistas ir šalių šiame punkte sulygtas vaikui tėvo teikiamas išlaikymo dydis – 230 Eur per mėnesį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dalyje dėl 100 Eur išlaikymo priteisimo iš atsakovės.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

53.       Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtino, 6 punkte šalys numatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: nepilnametis vaikas nuo 1 mėn. dienos iki 7 mėn. dienos ir nuo 16 mėn. dienos iki 23 mėn. dienos būna su motina (atsakove); nuo 8 mėn. dienos iki 15 mėnesio dienos ir nuo 24 mėn. dienos iki 31 mėn. dienos – su tėvu (ieškovu).

54.       Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo pakeisti šalių sutartą ir teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti naują bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1. K. R. turi teisę kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. privalo jį pristatyti į jo gyvenamąją vietą; 2. K. R. turi teisę kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir atitinkamai tą pačią dieną iki 21 val. privalo jį pristatyti į jo gyvenamąją vietą. 3. K. R. turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar kitą vietą savo atostogų laikotarpiu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, apie savo atostogų laiką, vietą ir trukmę įspėjant ieškovą prieš du mėnesius. 4. K. R. turi teisę vaiko mokymosi metu per rudens, žiemos, pavasario atostogas praleisti su vaiku pusę šių atostogų laiko ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar užsienį apie atostogų laiką įspėjant vaiko tėvą prieš keturiolika kalendorinių dienų. 5. K. R. turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir privalo parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 21 val.: 1) sausio 1 dieną – Naujųjų metų dieną – poriniais metais; 2) sekmadienį – Šv. Velykų dieną – neporiniais metais; 3) pirmadienį – Šv. Velykų antrąją dieną – poriniais metais; 4) gruodžio 24 dieną – neporiniais metais; 5) gruodžio 25 dieną – Šv. Kalėdų pirmąją dieną – neporiniais metais; 6) gruodžio 26 dieną – Šv. Kalėdų antrąją dieną – poriniais metais. 6. Klausimai, susiję su vaiko išsilavinimu, sportiniu užimtumu, laisvalaikiu sprendžiami bendru sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo pageidavimus. 7. Šalys privalo viena kitą informuoti apie vaiko ligos atvejus. 8. K. R. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. 9. Bendravimo su vaiku tvarka gali būti šalių susitarimu, įspėjant vienas kitą prieš 3 dienas telefonu, keičiama.

55.       Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatydamas su tėvu, sprendė, kad būtina nustatyti ir nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakove tvarką. Teismas vertino, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai plati, platesnės bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko stabiliam režimui ir jį išbalansuoti, todėl ieškovo reikalavimą dėl prašomos bendravimo tvarkos tenkino, papildomai numatydamas ir vaiko bendravimo tvarką Motinos dieną, Tėvo dieną ir vaiko gimimo dieną, t.y. teismas papildomai nustatė, kad motina bendrauja su vaiku Motinos dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val.; tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną; vaikas savo gimimo dieną (spalio 26 d.) neporiniais metais bendrauja su motina, poriniais metais – su tėvu. Motina vaiko gimimo dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val.

56.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių aplinkybių, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, neteisėtai nustatė minimalų vaiko bendravimą su motina. Atsakovės teigimu, tokia bendravimo tvarka prieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. išvadai, kurioje numatyta, kad teismo nustatyta motinos bendravimo su sūnumi tvarka yra nepakankama vaiko ryšiui su motina užtikrinti.

57.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte šalių sutartą bendravimo su vaiku tvarką, ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią šalys sutarė, kad jie su vaiku bendrauja po lygiai, t.y. pasirinko taikyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį.

58.       Vadovaujantis JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

59.       CK 3.168

60.       Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

61.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

62.       Kasacinis

63.       CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (2 dalis). Pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iš esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės išklausymo faktas, tačiau pati vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, iš esmės nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti.

64.       Nagrinėjamu atveju pačios šalys, nutraukdamos santuoką, sutarė, jog tokia bendravimo tvarka, kuomet vaikas bendraus po lygiai su kiekvienu iš tėvų, geriausiai atitiks visų, tarp jų ir nepilnamečio vaiko, interesus. Byloje nustatyta, kad vaikas vienodai prisirišęs tiek prie motinos, tiek prie tėvo. Pats vaikas Tarnybos specialistams nurodė, kad vienodai myli abu tėvus ir nori gyventi su jais abiem, taigi iš esmės, nepriklausomai nuo nuomonės pateikimo formos, t.y. ne apklausos teisme metu, vaikas pareiškė savo nuomonę (2021 m. sausio 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas). Duomenų, kad vaiko noras prieštarautų jo interesams, nėra (CPK 178 straipsnis). Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad abiejų tėvų gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi šalių sūnui.

65.       Kadangi abu tėvai iš esmės vienodai gerai geba pasirūpinti tinkamomis jų nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygomis, tenkinti jo poreikius, teisėjų kolegijos vertinimu, „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelis neprieštarauja vaiko interesams, atitinka ir vaiko norą, taip pat užtikrina abiejų tėvų teisę maksimaliai vienodai dalyvauti sūnaus auginime, palaikyti su juo nuolatinį emocinį ryšį. Pažymėtina ir tai, kad tokią bendravimo tvarką šalys faktiškai taikė ir po 2020 m. rugsėjo mėn., ką patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu, todėl nelaikytina, kad šalių nepilnamečiui vaikui tokia bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“) nebūtų neįprasta, jog toks bendravimo su vaiku modelis kenktų vaiko kasdienei rutinai, neatitiktų geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo (CPK 185 straipsnis).  

66.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nenustačius pagrindų keisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, nėra pagrindo vertinti, kad šalių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuomet jos su vaiku praleidžia vienodai laiko, turėtų būti keičiama. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje.

Dėl bylos baigties

67.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaiku tvarką, taip pat neteisingai sprendė ir išvestinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

68.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

70.       Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat išsprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.

71.       Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 960 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas: 420 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400 Eur už tripliko parengimą, 140 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

72.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 950 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą bei patyrė 800 Eur dydžio teisines išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

73.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.

74.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas ir ieškovo ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 910 Eur (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis). Tuo tarpu atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

75.       Kadangi šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, (7,30 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), atmetus ieškovo ieškinį, jos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

atsakovės K. R. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 910 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo G. Š., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), valstybei 7,30 Eur (septynių eurų 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko