Civilinė byla Nr. e2S-641-866/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07259-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimo sprendimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „DELFI“, uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“, V. B., išvadą duodanti institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Arminas Naujokaitis kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas: 1) spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą; 2) nustačius, kad teismo sprendimas yra netinkamai įvykdytas skirti baudą UAB „DELFI“ direktoriui V. B. už teismo sprendimo įpareigojančio atlikti veiksmus netinkamą vykdymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalį.
2. Antstolis pareiškime nurodė, kad jam buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-744-984/2023, išduotas 2024 m. kovo 13 d., kuriuo atsakovė UAB „DELFI“ įpareigota ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės. 2024 m. kovo 29 d. antstolis patvarkymu Nr. S-24-157-9391 įpareigojo skolininką (UAB „DELFI“) vykdyti teismo sprendimą. 2024 m. balandžio 4 d. skolininkas raštu informavo, kad teismo sprendimą įvykdė 2024 m. vasario 7 d. 2024 m. balandžio 15 d. antstolis gavo išieškotojo („SKR Baltic“) raštą, kuriame nurodyta, jog skolininkas netinkamai įvykdė teismo sprendimą.
3. Antstolis pareiškime taip pat nurodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S- 24- 157-14050 kuriame pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei skolininkas nurodo, kad sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 straipsnyje nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).
4. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ atsiliepimu į pareiškimą prašė: 1) taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą; 2) antstolio Armino Naujokaičio pareiškimo netenkinti, kadangi teismo sprendimas įvykdytas, o išieškotojas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis siekdamas pakenkti UAB „DELFI“ visuomenės informavimo veiklai; 3) priteisti iš UAB ,,SKR Baltic“, suinteresuoto asmens UAB „DELFI“, naudai visas atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
5. Suinteresuoto asmens UAB „DELFI“ įsitikinimu, vertinti ar teismo sprendimas buvo įvykdytas reikia ne pagal išieškotojo subjektyvius ir tendencingus išvedžiojimus, o pagal teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą. Suinteresuoto asmens teigimu, vykdomasis raštas yra įvykdytas gera valia dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo – paneigimas paskelbtas 2024 m. vasario 7 d. svetainėje https://www.delfi.lt/news/lithuania/paneigimas-95819875. Tiek ginčo straipsnis, tiek paneigimas paskelbti toje pačioje rubrikoje Delfi > Delfi naujienos > Lietuvoje.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ tikslindamas faktines aplinkybes nurodė, kad T. J., vykdydamas savo kaip naujienų portalo www.delfi.lt žurnalisto pareigas, parengė ir paskelbė straipsnį „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ (www.delfi.lt, 2022 m. sausio 11 d.), kuriame nagrinėjama viešojo intereso tema apie teisėtą ir racionalų disponavimą valstybinės žemės sklypu, esančiu adresu Oslo g. 1, Vilniuje. 2022 m. sausio 31 d. naujienų portalo „Delfi“ vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas K. C. gavo raštą, kad straipsnio herojė UAB „SKR Baltic“ reikalauja parengti naują straipsnį ta pačia tema su nurodymais dėl jo turinio. Nurodytas reikalavimas nebuvo tenkintas. 2022 m. balandžio 12 d. buvo gautas kitoks raštas, kuriame įvardyti septyni pavieniai teiginiai ar teiginių grupės iš straipsnio, kurie neva yra tikrovės neatitinkančios žinios. Vėliau, ieškinyje, ginčo žinių sumažėjo, o 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 konstatuota tik viena tikrovės neatitinkanti žinia.
7. Suinteresuoto asmens UAB „DELFI“ tvirtinimu, 2024 m. vasario 2 d. gavus UAB „SKR Baltic“ pretenziją, nuspręsta įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą, todėl gera valia buvo paskelbtas paneigimas ir pataisytas ginčo straipsnis, pašalinant iš jo teismo konstatuotus neteisėtus teiginius.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ atkreipė dėmesį, kad apie valstybinės žemės sklypą, esantį adresu Oslo g. 1, Vilniuje, paskelbta daug straipsnių, sudarančių vientisą straipsnių ciklą, o UAB „SKR Baltic“, piktnaudžiauja susidariusia situacija. Nurodė, kad 2024 m. vasario 7 d. gautoje pretenzijoje UAB „SKR Baltic“ reikalauja 10 000 Eur tik už konkretų straipsnį. 2024 m. kovo 29 d. gautame Patvarkyme dėl teismo sprendimo vykdymo, antstolis nurodė paskelbti atitinkamo turinio paneigimą tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt ir toje pačioje skiltyje. Tai jau buvo padaryta gera valia 2024 m. vasario 7 d. Nors antstolis nenustatė, kad teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, UAB „SKR Baltic“ reiškia pretenzijas ir nori pakartotinio paneigimo skelbimo pačios išgalvotomis sąlygomis.
9. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Interneto žiniasklaidos asociacija išreiškė palaikymą žurnalistui T. J.. Buvo gauta Lietuvos žurnalistų sąjungos išvada dėl UAB „SKR Baltic“ taikomų strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (anglų k. strategic lawsuits against public participation, sutrumpintai – SLAPP), todėl buvo parengtas ir paviešintas straipsnis „Dėl savo darbo persekiojimą patiriantis „Delfi“ žurnalistas T. J. sulaukė Lietuvos žurnalistų sąjungos paramos“. Dėl minėto straipsnio buvo gautas UAB „SKR Baltic“ 2024 m. birželio 18 d. raštas, kuriuo pareikalauta identiška forma pilna apimtimi paskelbti tai, kas rašte pavadinta „S. S. ir „SKR Baltic“ atsakomąja nuomone“ kuriame nekalbama apie SLAPP bei Lietuvos žurnalistų sąjungos poziciją. Todėl, suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad neįmanoma suprasti, ką bendro minėtas raštas turi su atsakomąja nuomone. Pažymėjo, kad 2024 m. birželio 20 d. atsakyme į UAB „SKR Baltic“ raštą atsakė, kad: visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tam tikro asmens ar asmenų grupės vykdomą žurnalisto ir/ar visuomenės informavimo priemonės persekiojimą, nes saviraiškos laisvė yra demokratinės visuomenės pagrindas; disponavimas Lietuvos valstybei priklausančiu žemės sklypu nėra UAB „SKR Baltic“ privatus reikalas, o yra viešojo intereso klausimas; suprantamas interesas informaciją apie taikos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) išsaugoti paslaptyje, nors visuomenė turi teisę žinoti ir apie sandorį, ir apie jo kainą; žurnalistas T. J. gynė ir gina viešąjį interesą, kuriam priešpastatomas noras kuo greičiau ir kuo pigiau perimti valstybinės žemės sklypo nuosavybę; žodžiai: „Siekdami savo neteisėtų tikslų machinatoriai kažkokiu būdu savo naudai pasitelkė ir žurnalistą T. J., kuris prisidėjo prie „SKR Baltic“ ir S. S. persekiojimo epopėjos.“ traktuotini kaip straipsnyje aptariamos SLAPP praktikos įrodymas, tokių veiksmų kryptingumas, nuoseklumas ir sistemingumas; raštas nėra atsakomoji nuomonė pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 15 straipsnį. Suinteresuoto asmens nuomone, antstolio Armino Naujokaičio pareiškimas netenkintinas, kadangi teismo sprendimas yra įvykdytas, o išieškotojui UAB „SKR Baltic“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti „Delfi“ visuomenės informavimo veiklai, taikytina bauda (CPK 95 straipsnio 3 dalis).
10. Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ atsiliepimu į antstolio pareiškimą prašė: 1) įpareigoti UAB „DELFI“ pateikti teismui įrodymus apie T. J. 2022 m. sausio 11 d. publikacijos ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbimo poziciją ir publikacijos buvimo toje pozicijoje laiką bei paneigimo paskelbimo poziciją ir paneigimo buvimo toje pozicijoje laiką; 2) į bylą išvadai duoti įtraukti Žurnalistų etikos inspektorių, užduodant jam klausimą, ar internetiniame naujienų portale paskelbtos informacijos paneigimas toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos, kaip numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje reiškia, kad skelbiant paneigimą turi būti įvertinama ne tik rubrikos pavadinimas, bet ir publikacijos pozicija naujienų portale; 3) pripažinti, kad teismo sprendimas neįvykdytas ir tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo.
11. Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas šiam ginčui aktualioje dalyje įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 24 d., nes nei viena šalių šioje dalyje sprendimo neskundė. Paneigimas paskelbtas 2024 m. vasario 7 d., t. y. praėjus daugiau nei du mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Publikacija paskelbta pirmajame naujienų portalo puslapyje, viršuje, bet ne pagrindiniame portalo puslapyje, rubrikoje ,,Delfi naujienos Lietuvoje“ ir net ne šios rubrikos viršuje.
12. Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ tvirtino, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „DELFI“ paneigimas paskelbtas tokiu pačiu būdu, kokiu buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informaciją, t. y. ar paneigimo paskelbimo vieta atitinka vykdomajame dokumente nustatytą įpareigojimą paskelbti paneigimą tokia pačia forma ir toje pačioje skiltyje.
13. Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ nurodė, kad publikacija ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbta kaip ,,topinė“, pati svarbiausia tos dienos publikacija, aukščiausioje naujienų portalo „Delfi“ pozicijoje, todėl publikacija buvo matoma tik atsidarius „Delfi“ puslapį. Tokioje pozicijoje publikacija išbuvo pačiu skaitomiausiu dienos laiku (nuo ankstyvo ryto iki 12 val.). Todėl, bet kuris skaitytojas, tą dieną atsidaręs publikaciją ją pamatė, nes jos nepamatyti buvo objektyviai neįmanoma. Įvedus google paieškoje raktinius žodžius „SKR Baltic“ pirma siūloma nuoroda buvo į minėtą publikaciją. Todėl bet kuris asmuo, apie bendrovę gavo informaciją, kuri teismo sprendimu pripažinta neatitinkanti tikrovės ir žeminanti jos dalykinę reputaciją. Atkreipė dėmesį, kad tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas paskelbtas ne pagrindinėje pozicijoje ir ne tituliniame portalo puslapyje. Paneigimą buvo galima pamatyti tik iš pagrindinio „Delfi“ puslapio nuėjus į rubriką ,,Delfi naujienos Lietuvoje“. Google paieškos sistemoje jokios informacijos apie paneigimą negalima rasti, tai reiškia, kad paneigimą pamatė tik tie, kurie paneigimo specialiai ieškojo arba, kurie tą dieną atsidarinėjo minėtą rubriką, ieškodami kitos informacijos. Teigė, kad vadovaujantis VIĮ 44 straipsnio 3 dalimi, teismo sprendimas neįvykdytas, todėl antstolio prašymas dėl baudos skyrimo turi būti tenkinamas.
14. Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“, atsiliepime papildomai nurodė, jog UAB „DELFI“ neinformavo kada vykdys teismo sprendimą ir skelbs tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Kadangi tai buvo padaryta ne per teismo nustatytą terminą, tai objektyviai nebuvo galimybės nustatyti kurią dieną paneigimas bus skelbiamas ir sekti jo publikavimo istoriją. UAB „SKR Baltic“ vadovas S. S. visiškai atsitiktinai 2024 m. vasario 7 d. pamatė paneigimą, po 20 minučių nuo jo paskelbimo ir tuo metu paneigimas buvo ne puslapio pradžioje. Apie 14:36 val. patikrinus paaiškėjo, kad paneigimas yra skelbiamas rubrikoje „Dienos naujienos Lietuvoje“, o ne pagrindiniame puslapyje. Prie paneigimo nurodyta, jog jis paskelbtas 2024 m. vasario 7 d. 13:43. Taigi, nuorodą atidarius tarp 14:36 val. iki 15:35 val., paneigimo pirmajame „Delfi“ puslapyje jau nebuvo.
15. Byloje buvo gauta 2024 m. liepos 5 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, kurioje nurodyta, jog VIĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija.
16. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pažymėjo, kad VIĮ 44 straipsnis nenustato, kiek laiko turi būti skelbiamas paneigimas kai tikrovės neatitinkanti bei įžeidaus pobūdžio informacija buvo paskelbta interneto tinklalapyje – svarbu, kad skaitytojams būtų sudaroma adekvati galimybė pamatyti paneigimą ir susipažinti su jo turiniu. Dažniausiai asmuo, teikdamas reikalavimą paskelbti paneigimą, suformuluoja ir reikalavimą kiek laiko paneigimas negalės keisti pozicijos interneto tinklalapyje, arba tokį reikalavimą nustato teismas, įpareigodamas informacinės visuomenės informavimo priemonę paskelbti paneigimą. Kadangi šiuo atveju toks nurodymas nebuvo suformuluotas, laikytina, jog kelių valandų paneigimo pozicijos išlaikymas pirminėse pozicijose ir jo pasiekiamumas konkrečioje skiltyje yra protingas ir sąžiningas. Atsižvelgiant į tai, inspektorius, teikdamas išvadą ir atsakydamas į klausimą ar internetiniame naujienų portale paskelbtos informacijos paneigimas toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos, kaip numatyta VIĮ 44 straipsnio 3 dalyje reiškia, kad skelbiant paneigimą turi būti įvertinama ne tik rubrikos pavadinimas, bet ir publikacijos pozicija naujienų portale, nurodė, jog įvertinus VIĮ nuostatas ir interneto portalų specifiškumą, sutiktina, kad skelbiant paneigimą būtina atsižvelgti ir į konkrečią interneto portalo skiltį (rubriką), ir į publikacijos poziciją interneto portale. Vis dėlto paneigimo paskelbimo laikas ir pozicijos išlaikymas pirminėse portalo pozicijose turi būti vertinamas atsižvelgiant į informacinių visuomenės informavimų priemonių specifiškumą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė netenkinti antstolio pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo.
18. Teismas nustatė, kad nors VIĮ 44 straipsnyje nenustatyta kiek laiko turi būti skelbiamas paneigimas, tačiau esminis dalykas yra tai, kad skaitytojui yra sudaroma galimybė pamatyti paneigimą, jį perskaityti.
19. Teismo vertinimu paneigimas buvo paskelbtas, jis buvo prieinamas ir perskaitytas. Nurodė, kad paneigimo išlaikymas pirminėse pozicijose ir jo pasiekiamumas konkrečioje skiltyje laikytinas protingu ir sąžiningu teismo sprendimo įvykdymu, vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomąją bylą vykdantis antstolis pats nedalyvavo ir nesiekė dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismas priėjo prie išvados, jog antstolis nėra suinteresuotas pareiškimu, o kreipimasis į teismą yra tik formalus veiksmas. Taip pat atkreipė dėmesį į 2024 m. liepos 5 d. Žurnalistų etikos inspektorės padarytą išvadą, jog paneigimo paskelbimas pirmame interneto tinklalapio lape, pirminėse pozicijose bei toje pačioje skiltyje (rubrikoje) kaip ir ginčyta publikacija, ir tokie viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmai pagrįstai gali būti laikomi suderinamais su VIĮ 44 straipsnio 3 dalies reikalavimais. Nurodė, kad konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo kvestionuoti nurodytos išvados pagrįstumo.
21. Teismas sprendė, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 744-984/2023, kuriuo UAB „DELFI“ įpareigota ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą yra įvykdytas tinkamai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „SKR Baltic“ pateikė atskirąjį skundą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) įpareigoti UAB „DELFI“ pateikti informaciją apie publikacijos ir paneigimo skelbimo pozicijas ir laiką, taip pat informaciją kiek unikalių vartotojų atsidarė publikaciją ir paneigimą.
23. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė kokioje pozicijoje ir kiek laiko buvo skelbiama tikrovės neatitinkanti publikacija ir tos informacijos paneigimas. Apeliantė pažymi, kad negali sutikti su teismo išvada, kad paneigimo išlaikymas pirminėse pozicijose ir jo pasiekiamumas konkrečioje skiltyje laikytinas protingu ir sąžiningu teismo sprendimo įvykdymu. Nepaisant to, kad apeliantė teikė prašymus įpareigoti pateikti UAB „DELFI“ publikacijos „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbimo poziciją ir publikacijos buvimo toje pozicijoje laiką bei paneigimo paskelbimo poziciją ir paneigimo buvimo toje pozicijoje laiką, teismas nenustatė kiek laiko paneigimas buvo išlaikytas pirminėse pozicijose. Vien dėl to nurodyta teismo išvada nepagrįsta jokiais byloje nustatytais faktais.
24. Apeliantės įsitikinimu skaitytojams turi būti sudaromos analogiškos galimybės pamatyti paneigimą tokiomis sąlygomis kokios buvo sudarytos pamatyti tikrovės neatitinkančią publikaciją, nors tuo pačiu nurodo, jog supranta, kad nei teismas, nei „Delfi“ negali užtikrinti, kad paneigimą pamatytų tie patys žmonės, kurie matė publikaciją, arba, kad paneigimą atsidarytų nemažiau žmonių, nei atsidarė publikaciją, kadangi patys skaitytojai nusprendžia, ar jie nori tą informaciją atsidaryti.
25. Apeliantė įrodinėdama analogiškos galimybės skaitytojams pamatyti tikrovės neatitinkančia publikaciją sudarymo bei UAB „DELFI“ įpareigojimo pateikti informaciją apie tikslų vartotojų skaičių, kurie atsidarė publikaciją ir paneigimą svarbą nurodo, kad pagal „Delfi“ reklamos klientams teikiamą informaciją per vieną dieną portalas sulaukia 553 080 unikalių apsilankymų. Todėl, visą dieną tituliniame puslapyje skelbtą publikaciją (kelias valandas skelbta aukščiausioje pozicijoje) matė apie 500 tūkstančių žmonių. Kiek dar žmonių matė tą publikaciją kuomet ji buvo perkelta į rubriką sunku nustatyti, tačiau tokią informaciją, apeliantės nuomone, „Delfi“ neabejotinai turi, nes „Delfi“ atsiliepime nurodyta, kad paneigimą perskaitė 8 156 žmonių, tačiau neaišku ar per dieną, ar per visą laiką.
26. Apeliantė tvirtina, kad teismo argumentas, jog antstolio nedalyvavimas teismo posėdyje neva reiškia, kad antstolis nėra suinteresuotas pareiškimu ir pareiškimas yra tik formalus veiksmas, yra ad absurdum (prie absurdo), kadangi antstolis pareiškime nurodė kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog tuomet kai vykdymo procese tarp išieškotojo ir skolininko kyla ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo, antstolis privalo teikti atitinkamą pareiškimą teismui.
27. Apeliantės įsitikinimu nagrinėjama byla įrodo, kad „Delfi“ sėkmingai naudojasi teisės spraga, kuri atsirado dėl to, kad VIĮ ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas priimti dar neegzistuojant internetinei žiniasklaidai ir atitinkamai juose nustatytas pažeidimų pašalinimo būdas (tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas) nėra suderinti su informacijos skelbimo internetu specifika ir tuo „Delfi“ akivaizdžiai piktnaudžiauja.
28. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: 1) prijungti prie bylos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą paaiškėjusį naują įrodymą – 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešimą spaudai „SKR Baltic“ pradeda teisminį procesą prieš „Delfi“; 2) UAB „SKR Baltic“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (siekiant pakenkti UAB „DELFI“ vykdomai visuomenės informavimo veiklai); 3) priteisti iš UAB „SKR Baltic“ bylinėjimosi išlaidas UAB „DELFI“ naudai.
29. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ nurodo, kad apeliantė stipriai suklydo dėl neva publikaciją atvertusių (atsidariusių) apie 500 000 skaitytojų. Teigia, kad naujausiais (2025 m. sausio 13 d.) duomenimis, publikaciją atvertė 49 909 skaitytojai, paneigimą atvertė 8 310 skaitytojų. Pamini, jog apeliantei suprantama, kodėl šie skaičiai objektyviai skirtingi, nes atskirajame skunde nurodė teiginį, jog patys skaitytojai nusprendžia, ar jie nori tą informaciją atsidaryti.
30. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ dėl apeliantės prašymo išreikalauti naujus įrodymus nurodo, kad apeliantė akcentuodama pasirengimo bylos nagrinėjimui pateiktus prašymus, nutyli, kad šių savo prašymų žodinio bylos nagrinėjimo metu nebepalaikė ir nuo jų atsisakė: „Mes paprašėme su prašymu pateikti tokią informaciją, jūs ką norėjote, tą pateikėte. Teismas remsis tuo, kas byloje yra pateikta. Manau, kad tikrai to užtenka“ (advokatas K. P., posėdžio garso įrašo 01:19:47 – 01:19:56). Taip pat, tai, kad teisme advokatas K. P. nebepalaikė savo prašymo įrodo tai, jog teismo posėdžio metu sutiko užbaigti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad apeliantė galėjo palaikyti savo prašymą pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas atmestinas (CPK 314 straipsnis). Kartu pažymi, kad dalies apeliantės prašymo neįmanoma įvykdyti, nes nekaupiama informacija apie straipsnio poziciją ir laiką anonsuose, todėl taikytinas teisės principas Imposibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma).
31. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ argumentuoja, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad UAB „DELFI“ siekia pakenkti visuomenės informavimo veiklai viešai paskelbdama apie tolesnį UAB „DELFI“ persekiojimą dėl jo vykdomos visuomenės informavimo veiklos. 2024 m. rugsėjo 26 d. apeliantė per informacinę agentūrą BNS paskelbė pranešimą spaudai „SKR Baltic“ pradeda teisminį procesą prieš „Delfi“. Pranešime spaudai nurodoma: „Bendrovė „SKR Baltic“ pradeda teisminį procesą prieš „Delfi“ – dėl T. J. publikacijoje ,,Po Delfi tyrimo valstybe? persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“ skelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir padarytos žalos atlyginimo. Tai viena iš penkių „Delfi“ paskelbtų T. J. publikacijų apie ,,SKR Baltic“ statinių kompleksą, Oslo g. 1, Vilniuje. <...>“. Teigia, kad nurodytu straipsniu apeliantė taip pat viešai paskelbė apie savo strategiją reikšti pasikartojančius reikalavimus atskirai dėl kiekvienos iš publikacijų. Nurodo, kad apie apeliantės pranešimą spaudai sužinojo rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl prašo ši vėliau atsiradusį ir ką tik paaiškėjusį įrodymą prijungti prie bylos, kadangi rengiant atsiliepimą į antstolio pareiškimą šis įrodymas dar neegzistavo.
32. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ papildydamas nurodo, kad apeliantė taiko SLAPP. Teigia, jog vienas iš SLAPP aspektų yra nuolatinis UAB „DELFI“ ir žurnalisto T. J. žeminimas raštu ir žodžiu. Sekantys SLAPP aspektai pasireiškia per reikalavimą atlyginti tariamą žalos atlyginimą; bandymą nurodinėti UAB „DELFI“ kaip turi būti rengiami konkretūs straipsniai, todėl suinteresuoto asmens teigimu, apelianto veiksmai turi būti įvertinti pagal CPK 951 straipsnį bei pagal CPK 95 straipsnį.
33. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomąją bylą vykdantis antstolis nėra suinteresuotas pareiškimu, o kreipimasis į teismą tik formalus veiksmas. Papildydamas nurodo, kad atskirąjį skundą pateikė apeliantė, todėl nėra pagrindo manyti, kad antstolis laiko teismo sprendimą neįvykdytą.
34. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ dėl nutarties poveikio žiniasklaidai pažymi, kad nacionaliniams teismams taikant pernelyg griežtą požiūrį vertinant žurnalistų profesinį elgesį, pastarieji galėtų būti nepagrįstai atgrasyti nuo savo funkcijos informuoti visuomenę vykdymo. Todėl teismai privalo atsižvelgti į savo sprendimų galimą poveikį ne tik individualiems atvejams, bet ir žiniasklaidai apskritai (2011 m. balandžio 19 d. sprendimo B. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 3316/04), 51 p.). Akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 įpareigojo paneigti tik vieną sakinį iš septynių – „Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti“. Pažymi, kad apeliantei žadant inicijuoti kitas bylas, šioje byloje priimtos nutartys taps precedentu suplanuotoms byloms prieš UAB „DELFI“ dėl jos vykdomos visuomenės informavimo veiklos.
35. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ nurodo, kad apeliantė formuluoja neaišku kuo grindžiamus reikalavimus paneigimo paskelbimui, kurių teismo sprendime nėra, todėl mano, kad būtina vadovautis teismo sprendimu ir apeliantės prašymu gauta Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
38. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 nusprendė: pripažinti atsakovo UAB „DELFI“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleistą žinią, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės; įpareigoti atsakovą UAB „DELFI“, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės. Taip pat, pripažino nepagrįstais ir nesąžiningai paskleistais atsakovo UAB „DELFI“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbtus teiginius: „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“; „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininku“; „tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“; tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 išdavė vykdomąjį raštą (e. t. 2, b. l. 7-8). Antstolis Arminas Naujokaitis 2024 m. kovo 29 d. surašė Patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriuo įpareigojo vykdyti teismo sprendimą (e. t. 1, b. l. 60-62). 2024 m. gegužės 7 d. surašė Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog 2024 m. balandžio 4 d. skolininkas (UAB „DELFI“) informavo, kad teismo sprendimas įvykdytas 2024 m. vasario 7 d., o 2024 m. balandžio 15 d. išieškotojas (UAB „SKR Baltic“) raštu informavo, kad teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, nes paneigimas paskelbtas ne toje pačioje vietoje kaip buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, antstolis vadovaudamasis CPK 771 straipsniu surašė minėtą aktą (e. t. 1, b. l. 13). Antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimo išsprendimo. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12056-808/2024 nutarė netenkinti antstolio pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo ir įrodymų išreikalavimo
40. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo prijungti teikiamus įrodymus – 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešimą spaudai „SKR Baltic“ pradeda teisminį procesą. Taip pat 2025 m. sausio 28 d. teisme gautas rašytinis paaiškinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriame nurodoma, kad UAB „DELFI“ gavo UAB „SKR Baltic“ ieškinį kitoje civilinėje byloje.
41. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
42. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
43. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį sprendžia, kad teikiami įrodymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas nutaria pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.
44. Apeliantė atskiruoju skundu prašo įpareigoti Delfi.lt pateikti informaciją apie publikacijos ir paneigimo skelbimo pozicijas ir laiką, taip pat informaciją kiek unikalių vartotojų atsidarė publikaciją ir paneigimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su bylos dalyku, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, dėl kurios tinkamo įvykdymo kilo ginčas, nėra jokių nurodymų dėl paneigimo pozicijos, laiko ir/ar vartotojų skaičiaus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
45. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar paneigimo paskelbimas atitinka vykdomajame dokumente nustatytą įpareigojimą paskelbti paneigimą tokia pačia forma ir toje pačioje skiltyje. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. spalio 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta sekančiai: „Įpareigoti atsakovą Delfi, UAB ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės“. Ieškovei apskundus pirmosios instancijos teismų sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, atitinkamai pirmosios instancijos procese 2024 m. kovo 5 d. pažymėtas teismo sprendimo įsiteisėjimas. Nors pagal bendrąją taisyklę, nepaskųsta teismo sprendimo dalis įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui, tačiau šiuo atveju teismo sprendimo dalies įsiteisėjimas nebuvo nustatytas, išieškotojas išduoti vykdomojo dokumento neprašė.
46. Pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra detalizuotas paneigimo paskelbimas tokia pačia forma, kaip ir publikacijos, t. y. „interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje“. Nagrinėjamu atveju, tiek publikacija „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ tiek publikacija „Paneigimas“ paskelbtos www.delfi.lt. toje pačioje skiltyje, rubrikoje „Dienos naujienos“ (e. t. 1, b. l. 123,126). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra jokių nuorodų susijusių su paneigimo paskelbimo išlaikymu konkrečioje pozicijoje ir/ar laiku ir/ar vartotojų mačiusių paneigimo paskelbimą skaičiumi. Todėl, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas aptartoje dalyje įvykdytas netinkamai, t. y. ne taip, kaip nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pareigos nustatinėti publikacijų pozicijų, bei laiko trukmės tose pozicijose, nes šios aplinkybių aktualumas neišplaukia iš konkrečios teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
48. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad dažniausiai asmuo, teikdamas reikalavimą paskelbti paneigimą, suformuluoja ir reikalavimą kiek laiko paneigimas negalės keisti pozicijos interneto tinklapyje, arba tokį reikalavimą suformuluoja teismas. Tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nustatytos.
49. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VIĮ 44 straipsnis, reglamentuojantis paskelbtos informacijos paneigimą, nenustato kiek laiko turi būti skelbiamas paneigimas. Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad yra svarbu, jog skaitytojams būtų sudaryta adekvati galimybė pamatyti paneigimą ir susipažinti su jo turiniu, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju teismo sprendimas aptartoje dalyje įvykdytas tinkamai.
50. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
51. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
52. UAB „Delfi“ atsiliepimu pirmosios instancijos teismui prašė taikyti Civilinio proceso kodekso 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Delfi“ nurodo, kad apeliantės veiksmai turi būti įvertinti tiek pagal specialiąją normą, t. y. CPK 951 straipsnį, tiek pagal bendrąją normą, t. y. CPK 95 straipsnį. Pirmosios instancijos teisme CPK 951 straipsnyje nustatyta procedūra nebuvo taikyta, atskirasis skundas dėl to nepateiktas (CPK 951 straipsnio 4 dalis), todėl aptarto teisinio reguliavimo (ne)taikymas nepatenka į nagrinėjamos apeliacijos objektą. Įvertinus vykdymo procese kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apeliantė kvestionuodama tinkamą teismo sprendimą įvykdymą šiuo atveju veikė akivaizdžiai nesąžiningai ir/ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, tame tarpe pateikdama atskirąjį skundą. Todėl spręstina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ir CPK 95 straipsnyje nustatytas pasekmes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
54. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ prašo priteisti 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Kartu pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 81 punktas).
56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 47 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
57. Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijų 8.15, 8.16 punktų nuostatas, maksimali priteistina suma sudaro 895,16 Eur. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių sudarančių pagrindą peržengti Rekomendacijose nustatytus dydžius. Todėl, UAB „Delfi“ iš UAB „SKR Baltic“ priteistina 895,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Prašymų dėl atsakomybės apieliantei taikymo piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis netenkinti.
Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“, juridinio asmens kodas 125483974, naudai 895,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme iš uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“, juridinio asmens kodas 300512605.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Asta Pikelienė