Administracinė byla Nr. eAS-365-520/2024 

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00617-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę (toliau – ir Seniūnė) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos (pareiškėjos) 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kada tikrintas minimas takas?“.

Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. vasario 18 d. su paklausimu kreipėsi į Seniūnę dėl daromo remonto ir keliamo triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be kita ko, paklausime ji nurodė, kad ji, eidama pėsčiųjų taku, jungiančiu (duomenys neskelbtini), koja užkliuvo už atsikišusios šaligatvio plytelės. Pareiškėja prašė paaiškinti, kodėl nėra sutvarkyta pėsčiųjų tako danga, ar taku galima saugiai naudotis, kas yra atsakingas už tako priežiūrą, kada tikrintas minimas takas, kokie reikalavimai yra taikomi analogiškiems takams, ar nustatyta pažeidimų, ar dėl to yra baustų asmenų, ar planuojama taką sutvarkyti ir kada. Pareiškėja nurodė, kad jos pareiškimas Seniūnei buvo įteiktas, tačiau administracinio sprendimo, t. y. atsakymo į paklausime pateiktą klausimą: „Kada tikrintas minimas takas?“ – Seniūnė nepateikė.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais.

Teismas konstatavo, kad Seniūnės neveikimas negali būti skundo dalyku administracinėje byloje, nes 2024 m. vasario 18 d. pareiškėjos paklausime nurodytas reikalavimas pateikti atsakymą į klausimą „Kada tikrintas minimas takas?“ jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja be nagrinėjamos administracinės bylos yra inicijavusi dar keturias administracines bylas (administracinės bylos: Nr. eI2-8838-362/2024; Nr. eI2-9002-776/2024; Nr. eI2-9003-983/2024; Nr. eI2-9022-1029/2024) dėl Seniūnės tariamo vilkinimo priimti administracinį aktą, t. y. atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą. Teismas vertino, kad pareiškėja kiekvienoje byloje reiškia reikalavimus atsakyti į kiekvieną paklausime nurodytą klausimą atskirai, tačiau skundo pagrindas ir dalykas visose inicijuojamose bylose yra tas pats, t. y. vilkinimas atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausime suformuluotus klausimus. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 10 d. inicijavo pirmąją administracinę bylą Nr. eI2-8838-362/2024, kurioje ji pareiškė reikalavimą dėl vilkinimo priimti administracinį aktą dėl 2024 m. vasario 18 d. paklausimo, todėl toje byloje spręstinas ginčas dėl visų paklausime keliamų klausimų.

III.

Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turėjo vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nes šios bylos ir teismo nurodytose bylose skundų dalykai skiriasi, t. y. skunduose suformuluoti atskiri (individualūs) materialieji teisiniai reikalavimai. Nors teismo nurodytose administracinėse bylose skundo reikalavimai kildinami iš to paties pareiškėjos pareiškimo, tačiau teismui pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme, todėl teismo išvada šiuo aspektu nepagrįsta. Be to, nei vienoje iš teismo nurodytų bylų nėra išspręstas pareiškėjos skundų priimtinumo klausimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. M. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir
6 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad skundo reikalavimai pareiškėjai nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, be to, pareiškėja yra inicijavusi keturias administracines bylas (administracinės bylos: Nr. eI2-8838-362/2024;
Nr. eI2-9002-776/2024; Nr. eI2-9003-983/2024; Nr. eI2-9022-1029/2024), kuriose prašoma atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, t. y. dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad šio teismo nurodytose administracinėse bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi skundo dalykas, o skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis ABTĮ reikalavimams.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausi pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Teismui nenustačius ABTĮ įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka konstatavęs, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kada tikrintas minimas takas?“ jai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; kt.). Teismas gali atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021; kt.).

Įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir aptartą reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, jog pareiškėjos skundo reikalavimai nedaro įtakos pareiškėjos ar kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pateikė skundą dėl Seniūnės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų (neveikimo), t. y. vilkinimo priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimo, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja turi teisę į teisminę viešojo administravimo subjekto veiksmų patikrą. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjos skundo reikalavimai sukelia teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjos skunde nurodomas teisių pažeidimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje buvo akivaizdu, kad pareiškėjos skundo reikalavimas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisių. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad teismo žinioje yra keturios administracinės bylos: Nr. eI2-8838-362/2024;
Nr. eI2-9002-776/2024; Nr. eI2-9003-983/2024 ir Nr. eI2-9022-1029/2024, t. y. dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, yra akcentavęs, kad teismas gali atsisakyti priimti skundą išsiaiškinęs, jog teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą, t. y. teismas turi nustatyti, ar paduotas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-897-520/2016; kt.). Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017; kt.).

Bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius – pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji yra taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-992-756/2017; kt.).

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo žinioje byla gali būti tik po to, kai ji yra iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; kt.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, gali atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad tuo metu teisme jau yra priimtas nagrinėti to paties asmens, kurio skundo priėmimo klausimą sprendžia, tapatus skundas.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad:

1.       Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. balandžio 29 d. buvo iškelta administracinė byla Nr. eI2-8838-362/2024 pagal pareiškėjos skundą Seniūnei dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kodėl nėra sutvarkyta minima pėsčiųjų tako danga?“;

2.       Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. gegužės 7 d. buvo iškelta administracinė byla Nr. eI2-9022-1029/2024 pagal patikslintą pareiškėjos skundą Seniūnei dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus „Ar nustatyta pažeidimų? Ar dėl to yra baustų asmenų?“;

3.       Administracinėje byloje Nr. eI2-9002-983/2024 Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą atsakovui Seniūnei dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar galima juo saugiai naudotis?“. Teismas nustatė, kad pareiškėja neištaisė nustatytų skundo trūkumų, ir skundą atsisakė priimti. Nutartis įsiteisėjo, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m.
liepos 31 d. nutartimi paliko šią nutartį nepakeistą (administracinė byla Nr. eAS-396-575/2024).

4.       Administracinėje byloje Nr. eI2-9003-776/2024 Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Seniūnei dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kodėl nėra sutvarkyta minima pėsčiųjų tako danga?“. Teismas nustatė, kad pareiškėja neištaisė nustatytų skundo trūkumų, ir skundą atsisakė priimti. Nutartis įsiteisėjusi.

Taigi skundžiamos 2024 m. balandžio 22 d. nutarties priėmimo metu pareiškėjos skundų administracinėse bylose Nr. eI2-8838-362/2024; Nr. eI2-9002-776/2024; Nr. eI2-9003-983/2024 ir
Nr. eI2-9022-1029/2024 priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas. Įvertinusi anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos neigiamos prielaidos pareiškėjai kreiptis į teismą, t. y. teismui sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą teismo žinioje nebuvo bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo administracines bylas laikyti tapačiomis ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

2024 m. balandžio 29 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024, 2024 m. gegužės 7 d. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI2-9022-1029/2024 nagrinėjami pareiškėjos skundų reikalavimai įpareigoti Seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas gali atlikti skundų tapatumo vertinimą tik nustatęs, kad teismo žinioje yra bent du skundai dėl to paties skundo ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teismas, taikydamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi įsitikinti dėl lyginamų skundų pagrindų tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvieno skundo argumentų pakartotinumą, taip pat įvertinti, ar pagal atskirai paduotus skundus inicijuojamos bylos dėl tapačių teisinių santykių ir skunduose suformuluotais reikalavimais iš esmės siekiama tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-815/2021 ir joje nurodytą praktiką).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš esmės negalėjo atlikti aptarto skundų tapatumo vertinimo, nes, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą 2024 m. balandžio 22 d. nutartį, administracinės bylos Nr. eI2-8838-362/2024 ir
Nr. eI2-9022-1029/2024 nebuvo iškeltos. Todėl nustatyta ir aptarta nauja aplinkybė, kad pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo žinioje jau yra iškeltos bylos pagal pareiškėjos skundus, paduotus administracinėse bylose Nr. eI2-8838-362/2024 ir Nr. eI2-9022-1029/2024, nekeičia padarytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šioje administracinėje byloje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas (skundo priėmimo klausimas), byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjos naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir pareiškėjos A. M. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Ričardas Piličiauskas

        Dalia Višinskienė