Administracinė byla Nr. N62-1781/2010
Procesinio sprendimo kategorija 46. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus
Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn
atsakomybėn patrauktos R. M. apeliacinį skundą dėl
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties R. M. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Panevėžio
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento Statinių naudojimo valstybinės priežiūros
skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio
teisės pažeidimo protokolą R. M. dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore,
pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų
laikini) statiniai“ 12.1 ir 12.2 punktų reikalavimus. Buvo nustatyta, kad 2009
m. vasario 10 d. turgaus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), administruojamoje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti penki statiniai
skirti prekybai, kurių ploto matmenys – 16,01 x 4,93 m, 5,92 x 5,07 m, 3,66 x
2,93 m, 7,71 x 2,71 m, 4,04 x 2,09 m, aukštis – nuo 2,56 m iki 2,81 m, vieno
statinio karkasas sumontuotas iš medinių tašų, galinė siena aptaisyta
profiliuotos skardos lakštais, stogas ir sienos aptaisyti armuota polietileno
plėvele, kitų keturių – karkasas sumontuotas iš metalinio stačiakampio
profilio, sienos aptaisytos profiliuotos plieninės skardos lakštais, stogai
dengti dalinai profiliuotos plieninės skardos lakštais, dalinai peršviečiamo
stiklo plastiko lakštais. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1592 straipsnio 1 dalį.
Institucija
2009 m. vasario 25 d. nutarimu R. M. už ATPK 1592 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą
skyrė 5 000 litų baudą.
II.
R. M. su skundu kreipėsi į
Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos
2009 m. vasario 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą
nutraukti. Nurodė, kad Institucija klaidingai nustatė, jog statiniai pastatyti
savavališkai, neturint išduoto leidimo. Paaiškino, kad ji nestatė ir asmeniškai
neleido statyti statinių, ji yra (duomenys neskelbtini), dirba pagal darbo sutartį, į jos funkcijas neįeina
pareiga rūpintis statybos reikalais, už statybos darbus, anot jos, yra
atsakingi (duomenys
neskelbtini) akcininkai, kurie su
prekybininkais derino darbo sąlygų pagerinimus. Apeliantė, vadovaudamasi
įstatymų nuostatomis, teigė, kad prekybinis kioskas yra laikinas statinys.
Nurodė, kad tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo padaryti
procesiniai pažeidimai – surašyti du skirtingi administracinio teisės pažeidimo
protokolai, kurie skiriasi savo turiniu, neaišku, pagal kurį protokolą buvo
priimtas Institucijos nutarimas. Be to, surašytame savavališkos statybos akte
Nr. 52-090210-001 nėra nustatyti savavališkos statybos vykdytojai.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio
14 d. nutartimi R. M. skundo netenkino. Teismas konstatavo,
kad savavališkai pastatyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių
teritoriją ir apsaugos zoną, o byloje nėra
jokių duomenų, kad (duomenys
neskelbtini) būtų pateikęs supaprastintą
statinio projektą su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, kaip
tai numato teisės aktai. Teismas, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga ir
liudytojų parodymais, atmetė R. M. argumentus, kad ji
nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Pažymėjo, kad R. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, privalėjo pasirūpinti, kad statant
statinius būtų išduotas atitinkamos institucijos leidimas, nagrinėjamu atveju –
nesudėtingo statinio projektas. Be to, anot teismo, tiek liudytojo D. V. paaiškinimai, tiek 2001 m. rugsėjo 11 d. Negyvenamųjų
pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartis Nr. 3 patvirtina faktą, jog (duomenys neskelbtini) valdė turgaus teritorijoje esantį nekilnojamąjį
turtą, o 2009 m. vasario 25 d. R. M. prašymas dėl pažymos išdavimo apie savavališkai
pastatytų statinių pašalinimą, – kad (duomenys neskelbtini) yra minėtos teritorijos administratorius. Anot
teismo, R. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktore,
privalėjo kontroliuoti, kokie darbai yra vykdomi išsinuomotos turgavietės
teritorijoje, tačiau šios pareigos nevykdė. Pažymėjo, kad byloje esantys
duomenys patvirtina, jog R. M. apie būsimas statybas žinojo
bei buvo informuota apie teisės aktus, kurie reglamentuoja supaprastinto
projekto išdavimo tvarką. Teismas taip pat atmetė R. M. argumentus,
kad pastatyti statiniai yra laikini, ir vadovavosi savavališkos statybos akte
Nr. 52-090210-001 užfiksuotais duomenimis. Nurodė, kad R. M. kaltinimas
dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1592 straipsnio 1 dalyje, galėjo būti
pateiktas tinkamiau, tačiau, įvertinęs padarytus procesinius pažeidimus,
konstatavo, kad tai nešalina R. M. administracinės atsakomybės.
IV.
Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio
teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą
nutraukti. Nurodė, kad priešinga teisei veika nustatyta nepagrįstai, o jos
veiksmuose nėra nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Anot
apeliantės, ji nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.
Teismas nepagristai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) yra savavališkai
pastatytų statinių statytojas. To nepatvirtina nei vienas rašytinis įrodymas. Anot
apeliantės, ATPK 1592 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio
teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, vykdęs statinio statybą (griovimą), t. y. atlikęs šiuos darbus arba juos užsakęs. (duomenys
neskelbtini) jokių statybos darbų turgaus teritorijoje nevykdė ir
jų neužsakė, todėl ir nėra savavališkos statybos statinių statytojas. Teigia,
kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji nurodė konkrečius
asmenis, kurie pastatė ginčo prekybos kioskus ir tai nebuvo nei (duomenys
neskelbtini) darbuotojai, nei įmonės užsakymu veikę asmenys,
tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių šia aplinkybe nesirėmė ir jos nevertino.
Be to,
nepagrįstai teismo nutartyje teigiama, kad ji, būdama įmones direktore,
privalėjo kontroliuoti, kokie statybos darbai yra vykdomi išnuomotos turgavietės
teritorijoje. Anot jos, administracinė atsakomybė pagal ATPK 1592
straipsnio 1 dalį kyla ne už kontrolės funkcijų ar pareiginių instrukcijų
nevykdymą, o už statybos darbų vykdymą, neturint tam reikalingo leidimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą
Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos administracinio
teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK
1592 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už
nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje
neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento,
kai statybos leidimas neprivalomas.
Ginčijamu
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir
statybos valstybinės priežiūros departamento Statinių naudojimo valstybinės
priežiūros skyriaus 2009 m. vasario 25 d.
nutarimu R. M. nubausta pagal ATPK 1592
straipsnio 1 dalį, nes pažeidė Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002
„Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi pažeidimo
padarymo metu) 12.1 ir 12.2 punktų reikalavimus, kurie nustato, kad statant
nesudėtingus statinius kultūros paveldo objekto arba saugomoje teritorijoje rengiamas
supaprastintas statinio projektas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus,
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pažeistų Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002
„Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi pažeidimo
padarymo metu) 12.1 ir 12.2 reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas
nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos
pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio
teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 57 straipsnio 6
dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus
įvertino tinkamai.
Nustatyta,
kad 2009 m. vasario 10 d. Biržų turgaus teritorijoje, esančioje (duomenys
neskelbtini), buvo
pastatyti penki statiniai skirti prekybai, priskirti II grupės nesudėtingų statinių
kategorijai. Tai patvirtina savavališkos statybos aktas Nr. 52-090210-001 (b.
l. 11-13). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių
teritoriją ir apsaugos zoną (b. l. 39-40). Atsižvelgiant į tai, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo statinių statybai buvo
reikalinga rengti supaprastintą statinio projektą. Byloje toks dokumentas
nepateiktas.
Pažymėtina, kad apeliantė R. M. paties
savavališkos statybos fakto neginčija. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad yra
netinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes byloje neįrodyta, jog
ginčo statinių statytojas yra jos vadovaujama įmonė – (duomenys
neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Minėtu aspektu pirmiausia įvertinamos šios
aplinkybės – ginčo statiniai buvo pastatyti turgaus teritorijoje, esančioje J.
Basanavičiaus g. 3, Biržuose, kurios administratorius yra (duomenys
neskelbtini). Ji minėtą teritoriją (3000 kv. m asfaltuotą kiemo aikštelę) 2001 m.
rugsėjo 11 d. išsinuomojo iš (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina liudytojo
D. V., (duomenys neskelbtini) steigėjo, parodymai (b.
l. 60-61 ) bei prijungtoje prie bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai – 2001 m. rugsėjo 11 d. Negyvenamųjų
pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartis Nr. 3 bei R. M. 2009
m. vasario 25 d. prašymas dėl pažymos, kad savavališkai pastatyti statiniai
pašalinti, išdavimo (jame apeliantė pati nurodo, kad (duomenys
neskelbtini) administruoja teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat įvertinami Institucijos
atstovės A. T. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos
teismo posėdžio metu, kad R. M. kartu su D.
V. dar 2008 m. gruodžio mėnesį žodžiu kreipėsi į Architektūros ir
urbanistikos skyrių dėl informacijos apie statybas minėtoje teritorijoje (b. l.
33). Liudytojas R. A., savavališkos statybos aktą surašęs
pareigūnas, parodė, kad R. M. iš pat pradžių pripažino,
kad yra atsakinga už statybas, poziciją pradėjo keisti vėliau (b. l. 44)
Netikėti šiais paaiškinimais ir parodymais nėra pagrindo. Tuo tarpu pati
apeliantė, teikdama paaiškinimus, buvo
nenuosekli. R. M. 2009 m. vasario 4 d. surašytame
paaiškinime pripažino, kad ginčo statiniai pastatyti ir kad ji leido juos statyti,
nežinodama, jog turgus patenka į senamiesčio, kultūros paveldo ir regioninio
parko teritorijas. Taip pat apeliantė pasirašė savavališkos statybos akte Nr.
52-090210-001, kuriame statytoju nurodytas (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 17 d. rašytiniame
paaiškinime ji pradėjo neigti, kad leido statyti statinius. Pirmosios
instancijos teismo posėdyje nurodė, kad statinius statė patys prekybininkai,
tačiau, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, konkrečių asmenų negalėjo
įvardinti. R. M. pastabų dėl teismo posėdžio protokolo
nepateikė, todėl netikėti jame užfiksuotais faktais nėra pagrindo. D. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad,
kiek jam žinoma, prekybininkai konkrečių prekybos vietų neturi (b. l. 61), kas
paneigia jų suinteresuotumą statinių, skirtų prekybai, statyba turgaus teritorijoje.
Ir priešingai – tai, kad apeliantė, žinodama apie (duomenys neskelbtini) administruojamoje
teritorijoje vykdomas statybas, nesiėmė jokių priemonių šiems veiksmams
nutraukti, netiesiogiai įrodo, kad ginčo statytinių statyba atitiko (duomenys
neskelbtini) interesus ir buvo vykdoma jo užsakymu. Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių
visumoje darytina neabejotina išvada, kad penkių II grupės nesudėtingų statinių
turgaus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)statytojas yra būtent (duomenys
neskelbtini), o R. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai
– pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Administracinių teisės
pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės
institutas, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra
nurodęs, kad pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens
padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės
paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius,
valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią
su organizacinių-tvarkymo
arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (žr. nutartis administracinėje
byloje Nr. N17-1662/2006). R. M. yra (duomenys
neskelbtini) direktorė (b. l. 48-56). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje
išsamiai pasisakė dėl R. M. atsakomybės už jos
vadovaujamos (duomenys neskelbtini) veiklą, nagrinėjamu atveju – savavališkai turgaus
teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytų penkių
statinių statybą. Teisėjų kolegija palaiko išdėstytus motyvus ir jų
nebekartoja. Tai, kad konkrečiu atveju nebuvo nustatyti statybos vykdytojai,
jokios teisinės reikšmės neturi ir R. M. administracinės
atsakomybės nešalina. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į Statybos techninio
reglamento 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių
šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės
3 d. įsakymu Nr. D1-243, 16 punktą, kuris numato, kad pareigūnas, atliekantis
statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą ATPK
nustatyta tvarka ir terminais statytojui (kai statytojas yra juridinis asmuo, –
įmonės (įstaigos) vadovui arba jo įgaliotam vykdyti statybą asmeniui) ir
rangovo (kai darbai vykdomi rangos būdu) paskirtam statybos vadovui, kitam
atsakingam už statinio statybą rangovo paskirtam (įgaliotam) asmeniui, o kai jų
nėra, – rangos įmonės vadovui surašo administracinių teisės pažeidimų
protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas dėl protokoluose
išdėstytų pažeidimų, priima nutarimus dėl administracinių nuobaudų
paskyrimo.
Atsižvelgusi
į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir
pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas kaip
nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas Ablingis
|
|
|
Ričardas Piličiauskas
|
|
|
Virgilijus Valančius
|