Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-854-730/2014
Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-00456-2014-3) Procesinio sprendimo kategorijos:
140.2; 122.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, Danske bank A/S Lietuvos filialas, antstolis A. S., J. M.,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, nustatyti teisę naudotis 3 MMA dydžio suma kas mėnesį savo ir šeimos poreikiams tenkinti, paskirti bankroto administratoriumi UAB „Atenergo“. Nurodė, kad nemokiu tapo dėl to, kad ekonominio pakilimo metu, 2008 metais sudarė kredito sutartį su Danske bank A/S Lietuvos filialu ir nesitikėjo bei nenumatė, kad per tokį trumpą laiko tarpą jo finansinė padėtis iš esmės pasikeis, t.y. gaunamos pajamos sumažės tiek, kad neturės galimybių mokėti kredito įmokų. Pareiškėjas ieškojo galimybių įvykdyti pinigines prievoles Danske bank A/S Lietuvos filialui, sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo, kurioje šalys susitarė, kad pareiškėjas kreditoriui grąžins skolą pagal sudarytą skolos grąžinimo grafiką, tačiau dėl finansinių sunkumų ir negalėdamas vykdyti sutarties dėl skolos grąžinimo, tapo nemokus. Pareiškėjas tikėjosi, kad jo brangų turtą, kuris buvo įkeistas kreditoriui, pavyks parduoti už didelę kainą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dėl nekilnojamojo turto rinkoje vykstančių pokyčių turtas nebuvo parduotas už rinkos kainą, o jį pardavus nebuvo padengta nė pusė kreditorinių įsipareigojimų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-21 nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą. Paskyrė pareiškėjo bankroto administratoriumi UAB „Atenergo“. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 3000 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 3000 Lt lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (2000 Lt paties pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti ir 1000 Lt suma, skirta nepilnamečiams vaikams išlaikyti). Nustatė dviejų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas pripažino, kad pareiškėjo pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus, todėl konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus. Nurodė, kad teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjas jokių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė, taigi nėra sąlygos, numatytos Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Teismas sutiko su pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais dėl bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo ir paskyrė pareiškėjo pasiūlytą bankroto administratorių.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
- Pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą net neanalizavęs pareiškėjo galimybių vykdyti skolinius įsipareigojimus.
- Teismas neįsitikino, ar tikrai neegzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau -Įstatymo) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, kurioms esant bankroto byla nėra keliama, t. y. pareiškėjas nebuvo pateikęs teismui pažymos iš Nepriklausomybės ligų centro ir Lošimų priežiūros tarnybos, byloje nėra patikimų įrodymų, kad pareiškėjas nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 207, 208, 208, 216, 222, 223 straipsniuose.
- Neaišku, iš ko teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas jokių sandorių per 3 paskutinius metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog pareiškėjas nesudarė nesąžiningų sandorių.
- Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, nepagrįstai apsiribojo tik CK 6.67 straipsnyje nurodytais sandoriais, pareiškėjo sudarytais per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
- Teismas patvirtino sumą, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti visiškai neanalizavęs bylai reikšmingų aplinkybių, suma gerokai viršija pareiškėjo nurodomas gaunamas pajamas.
- Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjo siūlomą administratorių.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis iškeldamas bankroto bylą pareiškėjui dėl jo nemokumo. Klausimas dėl pareiškėjo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių už paskutinius 3 metus teisėtumo patikrinimas yra bankroto administratoriaus, turinčio užtikrinti pareiškėjo ir jo kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą, veiklos dalykas. Pareiškėjo pareiškime nurodyta ir teismo patvirtinta pragyvenimui reikalinga suma nustatyta atsižvelgiant į jo ir nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, kurie buvo išsamiai ir aiškiai išdėstyti ir pareiškime, ir teismo posėdžio metu.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo, teigiant, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nemokumo.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Nustatant ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, per šį laikotarpį gaunamas pajamas, būtina įvertinti asmens pragyvenimui būtinas lėšas. Pajamomis „neuždengiama“ įsipareigojimų dalis reiškia likvidumo spragą (nemokumą).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadas, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-01-10 dienai pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viso yra 511893,24 Lt (b.l. 52), todėl pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo ir/ar registruotino kilnojamojo turto. Pareiškėjo pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus, todėl konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo nemokumo padarė neįvertinęs visų aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios yra ir gali būti reikšmingos (pareiškėjo gaunamos pajamos), sprendžiant dėl pareiškėjo galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, dėl ko galėjo netinkamai įvertinti pareiškėjo perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, o padaryta išvada dėl pareiškėjo nemokumo gali būti neteisinga.
Iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, nutartyje nenurodyta, sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo, kokias konkrečias pajamas, kokiu laikotarpiu pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo gaunamomis pajamomis, kurios neleistų jam kokiu tai būdu, derinant su kreditoriumi, vykdyti skolinių įsipareigojimų. Apeliantas UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo sutikęs, kad skoliniai įsipareigojimai būtų vykdomi, mokant pareiškėjui po 4000 Lt per mėnesį. Byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro tik pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas negauna papildomų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl šiuo metu gaunamų mažų pajamų vertina kritiškai (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjas nemokumui pagrįsti nurodė, jog jo gaunamas pajamas sudaro tik darbo užmokestis gaunamas UAB „Vakarų langai“, kurioje jis dirba direktoriumi. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis pagal VSDFV teikiamus duomenis UAB „Vakarų langai“ 2013 metais ir pareiškimo padavimo momentu sudarė vidutiniškai 1000 Lt per mėnesį (b. l. 49-50). Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į apeliantą UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašydamas pratęsti 2011-10-21 pasirašytos sutarties dėl skolos grąžinimo terminą iki 2013-11-21 analogiškomis sutartyje nurodytomis įmokų grąžinimo sąlygomis ir terminais, mokant po 2000 Lt per mėnesį (b. l. 114), tai yra, numatydamas, jog iki 2013-11-21 turės galimybę, be asmeniniams poreikiams skiriamų lėšų, papildomai 2000 Lt skirti skolinių įsipareigojimų vykdymui. Iš pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjas į apelianto UAB „Būsto paskolų draudimas“ sąskaitą kiekvieną mėnesį pervesdavo po 2000 Lt (b. l. 115-123). Pareiškėjas, iškėlus bankroto bylą, prašė teismo patvirtinti 3000 Lt sumą, reikalingą būtiniems jo poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį, kurią teismas skundžiama nutartimi patvirtino.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybės, jog pareiškėjas gaudamas tik 1000 Lt dydžio darbo užmokestį, vykdė skolinius įsipareigojimus 2011, 2012 metais po 2000 Lt per mėnesį ir toliau siekė mokėti 2013 metais, moka 1000 Lt išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir savo būtiniems poreikiams tenkinti, iškėlus bankroto bylą, gali skirti dar 2000 Lt, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas gali turėti papildomų pajamų, kurias galėtų skirti skolinių įsipareigojimų vykdymui.
Pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų, kaip numato FABĮ 4 dalies 3 punktas, apie pareiškėjo sąskaitose esančias pinigines lėšas, nurodant sąskaitas kredito įstaigose.
Tik nustačius gaunamas pajamas, vertinant pragyvenimui būtinas ir galimas skirti pinigines lėšas ir mokėtinas skolinių įsipareigojimų sumas, yra galimybė nustatyti ar asmuo yra pajėgus vykdyti skolinius įsipareigojimus ir padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens nemokumo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytu argumentu, jog asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatomas vertinant ne tik aplinkybes, ar buvo sudaryti nesąžiningi sandoriai, nurodyti CK 6.67 straipsnyje. Bendroji sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertintini trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas). Šiuo atveju pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, kas sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra patikimų įrodymų jog pareiškėjas nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 207, 208, 208, 216, 222, 223 straipsniuose, kad pareiškėjas netapo nemokus dėl savo žalingų įpročių, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas per paskutinius tris metus nesudarė nesąžiningų sandorių, todėl galėjo būti pagrindai atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
Kaip buvo nurodyta, bendroji sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, jog jam nėra iškelta civilinių ar baudžiamųjų bylų, jog jis neturi žalingų įpročių, nėra sudaręs nesąžiningų sandorių. FABĮ 4 straipsnio nuostatos neįpareigoja pareiškėjo, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti pažymas iš Nepriklausomybės ligų centro, Lošimų priežiūros tarnybos apie tai, jog jis neturi žalingų įpročių, ar teisėsaugos institucijų apie iškeltas bylas, pažymas iš įvairių institucijų apie sandorių sudarymą. Be to, įtartinų sandorių sudarymas, kol teisme nėra pripažintas kreditorinių teisių pažeidimas, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą, nebent kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio buvimas yra akivaizdus be teismo sprendimo. Byloje galioja ir bendrosios civilinio proceso įstatymo nustatytos įrodinėjimo taisyklės, todėl apeliantas, gali teikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo sąžiningumo prezumpciją (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų pagrįstumo, skiriant bankroto administratorių, nustatant lėšų sumą, kurią bankroto administratorius galėtų naudoti bankroto procedūroms atlikti, dėl lėšų sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, kadangi tai nebeturi reikšmės teisiniam rezultatui šioje byloje. Išsprendus dėl bankroto bylos iškėlimo, šie klausimai bus sprendžiami iš naujo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl lėšų sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti pagrįstumo, ši suma neturėtų viršyti gaunamų vienokiu ar kitokiu būdu gaunamų pajamų dydžio, teismas turėtų analizuoti šių išlaidų būtinumą ir realumą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo galimybių tinkamai įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, todėl teismas galėjo padaryti nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nemokumo. Nutartyje paminėtos aplinkybės dėl apelianto gaunamų pajamų yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo turi būti nustatytos ir įvertintos. Taigi teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, teismo nutartis, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla naikintina ir pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui V. P. iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Erinija Kazlauskienė