Byla Nr. A2.6.-57-780/2013
Proceso Nr. 4-27-3-00265-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
39.2; 45.4.2; 45.4.3; 52.3.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2013 m. liepos 3 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjui advokatui R. M., institucijos, surašiusios protokolą, atstovui E. S., išnagrinėjęs E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, bedarbio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
E. N. 2012 m. birželio 29 d., 17 val. 30 min. Lazdijų r. sav., Turistų - Dariaus ir Girėno gatvėje, vairavo automobilį M. B. 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas sunkus 2,62 promilių girtumo laipsnis), automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 238 p. reikalavimus, t.y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d. ir 126 str. 4 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad prisipažįsta, jog automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau neprisipažįsta vairavęs automobilį neblaivus. Nurodė, kad 2012-06-29 su pusbroliu S. D. buvo prie Dusios ežero ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. atvažiavo jo sesuo J. N. su draugu N. A. ir apie 17 val. N. A. jo automobiliu M. B. išvežė jį į Lazdijus. Jis buvo neblaivus todėl atsisėdo savo automobilio galinėje sėdynėje dešinėje pusėje ir užmigo. Kai N. A. jį pažadino jie jau buvo atvažiavę į Lazdijus ir sustoję Turistų bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje. N. A. paaiškino, kad užstrigo pavarų dėžės trečias bėgis, prašė duoti telefono, nes savo neturėjo. Jis prie savęs nerado savo telefono, todėl N. A. pasakė, kad eina prašyti pagalbos pas netoli gyvenančius E. N. tėvus ir išėjo. N. A. išėjus jis pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono ir jį pastebėjo vairuotojo durelių lentynėlėje. Nenorėdamas neblaivus rodytis viešoje vietoje jis perlipo tarp priekinių sėdynių ir atsisėdo už vairo bei pasiėmė savo telefoną, iš kurio paskambino motinai M. N.. Jai paaiškino, kad sugedo jo automobilis, prašė kuo skubiau atvykti. Pabaigus pokalbį iš karto pastebėjo, kad iš Dariaus ir Girėno gatvės prie jo automobilio iš priekio privažiavo policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais. Iš pradžių pareigūnas G. S., neišlipdamas iš tarnybinio automobilio, paklausė kas nutiko, o paaiškinus apie gedimą, policijos automobilis pavažiavo ir apsisuko už jo automobilio galo bei privažiavęs iš galo sustojo. Tada prie jo priėjo policininkas D. L., o po to ir G. S.. Pareigūnai nusivedė jį į tarnybinį automobilį, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Kai jį vedė į tarnybinį automobilį pastebėjo, kad Turistų gatve atvažiuoja jo tėvų automobilis. Policijos pareigūnai pastūmė jo automobilį link Turistų bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos ir nusivežė jį į Lazdijų rajono policijos komisariatą. Automobilio raktelius kiek žino buvo išsinešęs N. A.. Policijos komisariate patrulis D. L. paprašė pūsti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,6 promilės. J. S. su alkotesterio parodymais ir tai patvirtino parašu. Vėliau atėjo vyresnysis patrulis G. S. ir padėjęs ant stalo administracinės teisės pažeidimo protokolą skubino jį pasirašyti, darė psichologinį spaudimą kuo greičiau pasirašyti, garsiai šaukė ant jo. G. S. nedraudė skaityti protokolo, bet jis neturėjo galimybės su juo susipažinti, nes pareigūnas jį labai skubino. Kadangi jis buvo stipriai neblaivus galvojo, kad protokolas surašytas už girto pasirodymą viešoje vietoje, nes vedamas į policijos automobilį jis buvo išlaipintas iš savo automobilio. Todėl jis pasirašė protokolą. Kitame protokolo lape parašė paaiškinimą, kad jis važiavo automobiliu išgėręs alaus ir su pažeidimu sutinka. Tačiau jis transporto priemonės nevairavo, kokius dokumentus pasirašė suprato tik susipažinęs su byla. Visa tai padarė būdamas sunkaus girtumo laipsnyje ir streso būsenoje, todėl mano, kad policijos pareigūnai pasinaudojo jo girtumu.
Liudytojas G. S., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK, parodė, kad 2012-06-29 d. patruliuojant tarp Veisiejų ir Lazdijų gavo pranešimą iš budėtojo, kad nuo Šventežerio kaimo link Lazdijų važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu M. B.. Sugrįžus į Lazdijus gavo pakartotinį budėtojo pranešimą, kad minėtas automobilis važiuoja Turistų gatve. Į Turistų gatvę jie įvažiavo iš Vilniaus gatvės, nes jos susikerta būtent atvažiavus nuo Šventežerio kaimo. V. T. gatve, prieš Turistų bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžą, pastebėjo ieškomą automobilį, kuris judėjo trūkčiodamas, t. y. pavažiuodavo, sustodavo, trūkčiojo. Tarp automobilio M. B. ir tarnybinio automobilio važiavo ir daugiau automobilių, kurie sankryžoje apvažiuodavo ir aplenkdavo minėtą automobilį. Tarnybiniu automobiliu privažiavo prie automobilio M. B. iš galo kai šis visai lėtai ir trūkčiodamas judėjo viduryje sankryžos. Kol jie pamatę trūkčiojantį M. B. automobilį privažiavo prie jo galo niekas iš šio automobilio neišlipo. Sėdėdamas už tarnybinio automobilio vairo jis matė trūkčiojančiame automobilyje vieną žmogų – vairuotoją. Jį matė ne tiesiai iš galo, o šiek tiek iš kairio šono, nes tarnybiniu automobiliu privažiavo iš galo, bet šiek tiek iš kairės M. B. pusės. Taip daryti privalo saugumo sumetimais, kad iš paskos važiuojantieji saugiai aplenktų stabdomą automobilį. Kolega D. L. išlipo su lazdele ir nuėjo prie minėto automobilio stabdyti, o jis įjungė švyturėlius be garsinės signalizacijos. Kai ir jis priėjo prie sustabdyto automobilio matė, kad už vairo sėdėjo E. N.. Kolega D. L. paprašė ir paėmė dokumentus, vairuotojas išlipo, jį dėl saugumo įsodino į tarnybinį automobilį, nes vyko sankryžos darbai. Kas paėmė E. N. automobilio raktelius neprisimena, jeigu būtų paėmęs jis, būtų įforminęs paėmimą. M. B. automobilį jie pastūmė į šoną link Dariaus ir Girėno gatvės, kad netrukdytų eismui. Netrukus atvažiavo E. N. tėvai, kurie geranoriškai pasirūpino jo automobiliu, todėl jo nenutempė. Tiek E. N., tiek jo tėvai prašė nerašyti protokolo, nes jis buvo M. R. Universiteto dėstytojas. Policijos komisariate buvo nustatytas E. N. girtumas ir jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Su visais dokumentais pasirašytinai susipažindino E. N. ir jis juo persiskaitė. Žodžiu taip pat paaiškino protokolo surašymo priežastį. Dėl šių dokumentų E. N. neturėjo jokių pastabų, tik prašė neforminti įvykio. Pasiaiškinimą protokole E. N. pildė pats savo ranka. Šis pažeidimas nekėlė jokių abejonių, nebuvo jokio konflikto, buvo eilinis pažeidimas.
Liudytojas D. L. parodė, kad patruliuojant su kolega G. S. gavo budėtojo pranešimą, kad iš Šventežerio atvažiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu M. B.. Važiavo pasitikti link Šventežerio ir iš budėtojo gavo papildomą pranešimą, kad automobilis yra Lazdijuose prie Statoil degalinės. Patikslinimą gavo važiuojant prie išvažiavimo iš Lazdijų link Šventežerio. Važiuodami link nurodytos degalinės, maždaug iš 50 metrų atstumo pastebėjo, kad automobilis M. B. trūkčioja ir trukdo eismą, kad kiti automobiliai jį apvažinėja. Nuo automobilio M. B. pamatymo momento jis judėjo lėtai trūkčiodamas, o kai jie visai priartėjo minėtas automobilis sustojo. Paskui šį automobilį tarnybiniu automobiliu jie pavažiavo gal apie 10 metrų. Jų tarnybinis automobilis sustojo prie minėto M. B. automobilio iš galo, pagal instrukcijas, t. y. šie tiek iš kairės, arčiau kelio vidurio. Jis išlipo iš priekinės keleivio sėdynės. Kai priėjo prie sustojusio automobilio vairuotojas atidarė duris ir jis pamatė, kad automobilyje yra vienas žmogus. Jeigu iš sustojusio automobilio M. B. iki jiems privažiuojant būtų išlipęs žmogus, būtų matę jį, nes ten atvira teritorija. Būtų matę, jei iš M. B. būtų kas nors išlipęs ir iš 150 metrų atstumo. Jis nepastebėjo ar jam išlipus tarnybinio automobilio švyturėliai buvo įjungti, nes vairavo kolega G. S.. Išlipdamas rankoje lazdelės tikriausiai neturėjo, nes jos nereikėjo. Kai jis išlipo iš tarnybinio automobilio minėtas M. B. jau buvo sustojęs. Jo vairuotojas atsisegdamas diržą atidarė duris ir jis paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas iš karto pradėjo kalbėti, kad jie yra kolegos. Vizualiai matėsi ir jautėsi nuo vairuotojo stiprus alkoholio kvapas. A. M. Benz jie pastūmė dešiniau į kelkraštį, kad netrukdytų eismo dalyviams. Automobilis buvo pusiau įvažiavęs į sankryžą, jau sankryžoje, o jo rakteliai buvo spynelėje. Jei rakteliai būtų išimti jie nebūtų galėję pasukti vairo. Jis suko vairą, o kolegos automobilį stūmė iš galo. Automobilį paliko vietoje, jo raktelius jis išėmė iš spynelės, užrakinto automobilį ir atidavė kolegai G. S. su kitais E. N. dokumentais. Į įvykio vietą prisistatė ir E. N. tėvai, kurie sakė, kad pasiims automobilį. Komisariate alkotesteriu jis nustatė E. N. blaivumą. J. S. tik alkotesterio šaknelę, o kitus dokumentus rašė vyresnysis G. S.. Jie buvo vienoje patalpoje. E. N. su dokumentais buvo supažindintas – jam buvo duota pasirašyti protokolą, jis turėjo jį rankose, sutiko su pažeidimu. Komisariato patalpose paėmė E. N. pažymėjimą ir padavė budinčiam, nes E. N. jį rodė ir piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.
Liudytojas L. T. parodė, kad patruliuojant su kolegomis G. S. ir D. L. gavo nurodymą iš budėtojo, kad nuo Šventežerio link Lazdijų atvažiuoja automobilis M. B., kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Tuo metu jie buvo pakeliui į Lazdijus iš Veisiejų. Grįžus į Lazdijus ir važiuojant Turistų gatve link kepyklos, kur yra pirma sankryža nuo Šventežerio, jie prasilenkė su nurodytu automobiliu ir apsisuko važiuoti paskui jį. Budėtojas taip pat patikslino informaciją, kad jiems reikia važiuoti link „Statoil“ degalinės. Šio pranešimo turinio tiksliai nepamena. Kai prasilenkė su automobiliu M. B. jis nepastebėjo kiek žmonių jame buvo. Taip pat nematė kiek jame buvo žmonių ir važiuodamas paskui jį, nes galiniai stiklai buvo tamsinti. Apsisukus jie važiavo link Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos ir iš esmės visą tą laiką matė judantį M. B., savo dėmesį nukreipdavo tik trumpam. Ar ta pačia kryptimi važiavo daugiau automobilių, neprisimena. P. T. ir Dariaus ir Girėno sankryžą automobilis M. B. lėtai judėjo į priekį trūkčiodamas. Neprisimena ar tas automobilis judėjo ar ne kai jų tarnybinis automobilis privažiavo iš galo ir sustojo. Privažiuojant prie judančio Mercedes-Benz automobilio niekas iš jo neišlipo. Ar buvo naudojami švyturėliai nepamena, geriausiai tai gali žinoti vairuotojas, o jis sėdėjo gale. Jis neprisimena ar kolega D. L. automobilį Mercedes-Benz stabdė, bet prie jo priėjo iš galo ir iš kairės. Pats liudytojas prie automobilio priėjo iš galo prie dešinės pusės. Prie sustojusio automobilio vairo sėdėjo E. N.. Su juo bendravo kolega G. S.. Jis su D. L. nustūmė automobilį M. B. dešiniau, nes toje gatvėje buvo intensyvus eismas, vyko kelio darbai. Stumiant D. L. vairą pasuko dešiniau. Jis automobilio raktelių rankoje neturėjo, ar kas iš kolegų turėjo nepamena. Automobilis buvo perduotas atvykusiems E. N. tėvams. Neaiškumų, kas vairavo automobilį nekilo. Nuvežus E. N. į policijos komisariatą, jis išvyko į kitą įvykį ir nematė kaip buvo rašomi šio įvykio dokumentai.
Liudytojas R. J. paaiškino, kad važiuodamas iš Vilniaus prieš Šventežerį prisivijo Mercedes-Benz markės automobilį, kuris tai didindavo tai mažindavo greitį arba keisdavo važiavimo kryptį. Šventežerio miestelyje šis automobilis vos neužkabino prie parduotuvės stovinčio automobilio atidarytų durelių ir šalia buvusio žmogaus. Po to iš priekio važiavęs vaikų autobusas turėjo beveik sustoti, nes Mercedes-Benz vairuotojas išvažiavo į priešingą kelio pusę. Tuomet liudytojas paskambino policijai, nes buvo įsitikinęs, kad Mercedes-Benz vairuotojas neblaivus. A. M.-Benz automobilio nebuvo įmanoma, nes jis nuolat keisdavo greitį, kryptį, važiavo į priešingą kelio pusę, kabindamas šalikelę. Iki Lazdijuose esančios kepyklos Mercedes-Benz automobilio vairuotojas sukėlė apie 10 avarinių situacijų. Liudytojas visą laiką važiavo iš paskos apie 100 metrų atstumu, tarp jų nebuvo kitų automobilių. Neprivažiavęs Lazdijų paskambino policijai antrą kartą, nes Mercedes-Benz automobiliui pasukus į kairę link „Statoil“ degalinės dar nematė policijos automobilio. Antrą kartą nurodė, kad Mercedes-Benz automobilis važiuoja priekyje jo, pasakė, kad pasuko link „Statoil“ degalinės. Policijai nesakė, kad Mercedes-Benz automobilis sustojo, sakė, kad važiuoja. Pusiaukelėje tarp kepyklos ir „Statoil“ degalinės Mercedes-Benz automobilis pradėjo trūkčioti. Maždaug prieš 25 metrus iki Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos liudytojo automobilį aplenkė policijos automobilis ir privažiavo prie sankryžoje sustojusio Mercedes-Benz automobilio iš galo. Važiuojant nuo kepyklos iki sankryžos jis visą laiką matė automobilį Mercedes-Benz ir iš jo niekas neišlipo iki to momento kol iš galo privažiavo policija. Iš dešinės pusės aplenkdamas sustojusį Mercedes-Benz automobilį pro savo langą jis matė ir pažino prie jo vairo sėdintį E. N., kuris sėdėdamas svirduliavo. Mercedes-Benz automobilyje buvo tik vienas žmogus - vairuotojas.
Liudytojas V. Sevelionis parodė, kad važiavo iš Vilniaus į Lazdijus ir prie Šventežerio, ties parduotuve, įtarimą sukėlė priekyje važiuojantis geltonos spalvos M. B. automobilis. Jis labai arti prasilenkė su stovinčiu automobiliu, iš kuriuo krovė prekes. Paskui minėtas automobilis vėl labai arti prasilenkė su autobusu, kuris važiavo nuo Lazdijų. Automobilį, kuriame sėdėjo jis, vairavo R. J.. Pastarasis du kartus skambino policijai - prieš Nemajūnus ir esant netoli Lazdijų. Tarp pavojingai prasilenkinėjančio automobilio ir jų automobilio vienu metu buvo įvažiavęs vienas automobilis, bet vėliau jis išsuko. Visą likusį laiką jie važiavo paskui M. B. automobilį, bet laikėsi 80-90 metrų atstumo. Užvažiavus už kalniuko M. B. automobilio nematydavo apie 5-10 sekundžių, taip pat kurį laiką nematė jam pasukus prie kepyklos Lazdijuose. Tačiau važiuojant nuo Šventežerio iki „Statoil“ degalinės Lazdijuose M. B. automobilis sustojęs nebuvo. Nuo Lazdijų kepyklos link „Statoil“ degalinės reikia važiuoti tiesia gatve. Važiuojant šia gatve M. B. sustojo sankryžoje, jau įvažiavęs į ją, ir atrodė sugedęs. Sankryžoje vyko kelio remonto darbai, stovėjo technika – plentvoliai, greideriai, kurie užstojo M. B. automobilį. Jie apvažiavo jį iš dešinės ir jis liko kairiau. Pravažiuodamas pro M. B. automobilį jis pažiūrėjo į dešinę, todėl nematė kas buvo sustojusiame automobilyje, kuris liko jam iš kairės. Jis nepamena ar prieš M. B. automobiliui sustojant tarp jų važiavo koks automobilis. Kol važiavo paskui M. B. automobilį jis nematė kiek žmonių jame buvo, nes jo regėjimas silpnas, buvo be akinių, pats jau nevairuoja. Įvažiavus į Lazdijus policijos automobilio nematė. Įvažiavus į sankryžą buvo daug technikos, jo pusėje policijos nematė, kas važiavo už jų nematė ir nežiūrėjo. Pravažiuodamas minėtą sankryžą jis pasižiūrėjo tik į dešinę pusę, o pravažiavus ją jis nebuvo atsisukęs pažiūrėti pro galinį stiklą. Kiek žmonių važiavo M. B. automobilyje nežino.
Liudytojas N. A. parodė, kad 2012-06-29 važiavo iš Vilniaus su E. N. seserim Jurgita. Jurgitai paskambino brolis, kad važiuoja baliavoti prie Dusios ežero. Jis taip pat nuvažiavo prie Dusios apie 16 val. ir ten rado E. N. su S. D. vartojančius alkoholį. Apie 17 val. jis sėdo už M. B. automobilio vairo, o E. N. sėdo automobilio gale, dešinėje pusėje, nes skersai buvo įdėtas trimeris. Jie išvažiavo į Lazdijus. P. Š. jis sunkiai perjungė pavarą iš ketvirtos į penktą, todėl galėjo susimėtyti. Atvažiavęs į Lazdijus pasuko į Turistų gatvę. P. D. ir Girėno bei Turistų gatvių sankryžą pradėjo trūkčioti automobilis ir užgeso. Negalėjo išjungti trečios pavaros. Tada prisikėlė E. N., kuris snaudė, ir pasakė, kad duotų telefoną paskambinti jo tėvams. E. N. sakė, kad telefonas turi būti mašinoje, bet jo nerado. Tada jis pasakė E. N., kad eina iki jo tėvų, gyvenančių Sodų gatvėje. E. N. liko automobilyje, nes buvo neblaivus ir nenorėjo vaikščioti. Jis pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo Turistų gatve. Praėjus pakelės parduotuvę pastebėjo važiuojantį E. N. tėvų automobilį. Priėjo prie E. N. namų, bet nieko nerado namuose ir grįžo prie automobilio. Grįžęs prie automobilio rado Antaną ir M. N.. Automobilis buvo pastumtas maždaug 4 metrus į šoną. E. N. nebuvo, tėvai pasakė, kad išsivežė policija. Automobilio rakteliai buvo pas jį ir jis juos atidavė A. N..
Liudytoja J. N. parodė, kad E. N. yra jos brolis ir, kad 2012-06-29 nuo Dusios ežero jos brolį išvežė N. A., o ji parvežė į Seirijus S. D.. Grįžusi namo sužinojo kas su broliu atsitiko. Ji matė, kad išvažiuojant namo už vairo buvo jos draugas N. A..
Liudytojas S. D. parodė, kad E. N. yra jo pusbrolis ir jie prie Dusios ežero gėrė alkoholį. Po to atvažiavo N. A. ir E. N. sesuo parvežti juos. E. N. į namus nuvežė N. A., o jį – E. N. sesuo.
Liudytoja M. N., paaiškino, kad E. N. yra jos sūnus. Tą penktadienį jai paskambino sūnus apie pietus, kad grįžta namo. Paskui paskambino, kad yra užsukęs prie ežero, sakė, kad geria alkoholį, o jį parveš sesuo. Po to vakare paskambino trečią kartą, kad reikia partempti sugedusią mašiną, kuria jie važiavo su N. A.. Ji su vyru iš karto išvažiavo partempti sūnaus automobilio. Privažiavę „Statoil“ degalinę pamatė policijos automobilį, važiuojantį iš Dariaus ir Girėno gatvės, iš kurios jis įvažiavo į Dariaus ir Girėno bei Turistų gatvių sankryžą, pasuko link sūnaus automobilio ir privažiavęs iš priekio pravažiavo pro sūnaus automobilį bei apsisukęs sustojo iš galo. Privažiavus į vietą jos sūnus jau sėdėjo policijos automobilyje. Kaip jis iš savo automobilio buvo nuvestas į policijos automobilį liudytoja nematė. Policijos pareigūnai sūnaus automobilį pastūmė į šoną. Ji pasakė policininkams, kad automobilį paims. Po to ji nuvažiavo į policijos komisariatą, kur buvo nuvežtas jos sūnus, o iš ten vėl grįžo prie palikto automobilio. Prie jo rado N. A., kuris padavė jiems automobilio raktelius ir jie išsiskirstė.
Liudytojas A. N. paaiškino, kad jis yra E. N. tėvas. Gavęs žinią, kad Dariaus ir Girėno ir Turistų gatvių sankryžoje sugedo sūnaus automobilis jis sėdo su žmona į savo automobilį ir nuvažiavo iki sankryžos. Atvažiuodamas matė, kad policijos automobilis atvažiavo Dariaus ir Girėno gatve, apsisuko ir sustojo už sūnaus automobilio. Kai privažiavo pamatė, kad sūnus jau policijos automobilyje. Policininkai sūnaus automobilį nustūmė nuo sankryžos į šalikelę, o sūnų nusivežė į komisariatą. Jie su žmona iš paskos nuvažiavo į policiją. Paskui išėjo pareigūnas paprašė pasirašyti, kad mašiną gali pasiimti. Raktelius jam grąžino N. A. grįžus prie automobilio.
Liudytojų G. S., D. L., L. T., R. J., V. S. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (T 1, b. l. 3-5), asmens blaivumo testo rezultatai (T 1, b. l. 6), alkotesterio patikros sertifikato kopija (T 1, b. l. 7), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (T 1, b. l. 8), liudytojo R. J. pirminis paaiškinimas (T 1, b. l. 12), vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys (T 1, b. l. 64-87, 94-125), įvykio apskaitos duomenys (T 1, b. l. 88-89, 126-131) ir policijos radijo ryšio suvestinė (T 1, b. l. 90) bei garso įrašas patvirtina, kad E. N. 2012 m. birželio 16 d., 17 val. 30 min. Lazdijų mieste, Turistų gatvėje vairavo automobilį M. B. 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas sunkaus (2,62 promilių) girtumo laipsnio kol jo automobilis sustojo Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje. Nurodytų liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, vieni kitus papildo ir sutampa su visais kitais objektyviais įrodymais šioje byloje, todėl jų visuma patvirtina E. N. kaltę padarius pažeidimą, dėl kurio jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jų sąžiningumu teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje, be paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų kokį nors interesą jam pakenkti. Šie liudytojai yra valstybės pareigūnai, kurie teisės apie pažeidimą sužinojo ne patys betarpiškai, o apie tai pranešus kitam eismo dalyviui. Padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą liudytojai užfiksavo vykdydami savo tiesiogines pareigas, darbo dienos metu, esant intensyviam eismui, žinodami, kad apie šį pažeidimą žino ne tik policijos komisariato budėtojas, bet ir apie tai pranešęs eismo dalyvis. Tai reiškia, kad tokių aplinkybių visuma yra itin nepalanki policijos pareigūnams tyčia nesąžiningai užfiksuoti arba sąmoningai iškraipyti pažeidimo nustatymo ir užfiksavimo aplinkybes, kaip savo gynybos tikslais teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent mažiausią prielaidą, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti pakenkti E. N., todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie sąmoningai klaidintų teismą, kai patys suvokia, kad tas pačias aplinkybes teismas gali nustatyti ir kitų įrodymų pagalba.
Policijos pareigūnų parodymai iš esmės yra nuoseklūs nuo pat įvykio pradžios, juos pilnai patvirtino ne tik liudytojas R. J., bet ir visiškai objektyvūs įrodymai – policijos darbą fiksuojanti vieninga pajėgų valdymo sistema bei policijos radijo ryšio suvestinė ir garso įrašas. Tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ar liudytojo R. J. priminis paaiškinimas nėra tokie išsamūs kaip jų parodymai, duoti nagrinėjant bylą teisme, nereiškia nei, kad šiuose pirminiuose dokumentuose esantys duomenys yra neteisingi ar klaidinantys, nei, kad šie liudytojai duodami parodymus teisme sako netiesą. Tarnybinis pranešimas ar pirminis liudytojo paaiškinimas savo išsamumu ir tikslumu niekada neprilygsta ir negali prilygti teisme duodamiems parodymams, nes tarnybinis pranešimas ar paaiškinimas yra tik vieni iš pirminių dokumentų pažeidimo aplinkybėms užfiksuoti, kuriuose yra nurodomos tik bendros ir pagrindinės aplinkybės, jų itin nedetalizuojant. Be to, juos surašo tik vienas asmuo, kuriam, skirtingai nei teismo posėdžio metu, klausimų negali užduoti kiti proceso dalyviai. Visas administracinio teisės pažeidimo bylos procesas tam ir yra skirtas, kad pirminiai duomenys būtų tikrinami, pažeidimo aplinkybės būtų detalizuojamos ir nustatomos tiksliau nei pirminiuose dokumentuose. Todėl tai, kad liudytojai teismo posėdžio metu nurodo daugiau ar detalesnes aplinkybes nei pirminiuose savo paaiškinimuose nereiškia, kad jų parodymai teisme prieštarauja pirminiams jų parodymams ir turi būti vertinami kaip neteisingi. Nors tenka pripažintina, kad šioje byloje panaudota ir dažnai policijos darbe pasitaikanti praktika, kai kelių policininkų tarnybiniai pranešimai savo turiniu yra identiški, nėra teisinga ir skatintina, nes tai reiškia, kad tik vienas pareigūnas surašo šį dokumentą, o kiti jo turinį nukopijuoja, tačiau savaime tai nereiškia, kad šie dokumentai neturi būti pripažįstami įrodymais byloje. Net ir tokiu būdu surašant tarnybinius pranešimus kiekvienas pareigūnas savo parašu asmeniškai patvirtina šiame dokumente nurodytas aplinkybes ir jų teisingumą. Todėl vien tai, kad patį dokumento turinį vienas pareigūnas nukopijuoja nuo kito nėra pagrindas šių dokumentų nelaikyti įrodymais. Šioje byloje nagrinėjamu atveju tarp policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teisme nėra jokių prieštaravimų, nes jų parodymai yra tik daug išsamesni ir informatyvesni nei jų tarnybiniai pranešimai, bet nepaneigia tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų bendriausių ir esminių aplinkybių. Tas pats pasakytina ir apie liudytojo R. J. pirminį paaiškinimą, kuriame nurodytas aplinkybes liudytojas daug detaliau ir išsamiau patikslino teismo posėdžio metu.
Tačiau vertinant aptariamų liudytojų parodymų patikimumą ir teisingumą svarbiausia yra tai, kad policijos pareigūnų parodymus galima patikrinti sugretinus juos su visiškai objektyviais įrodymais - vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis bei policijos radijo ryšio suvestine bei pokalbių garso įrašu. Šiais objektyviais įrodymais užfiksuotas policijos ekipažo judėjimo maršrutas bei jo pasikeitimas gavus patikslintą informaciją visiškai patvirtina policijos pareigūnų ir liudytojo R. J. parodymus, o kartu ir paneigia dalį E. N. ir jo tėvų parodymų.
Iš vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų (T 1, b. l. 78-81, 94-112), šio įvykio registro duomenų (T 1, b. l. 126-128) ir radijo ryšio išklotinės bei garso įrašo (T 1, b. l. 90, 143) matyti, kad po 17.20 val., kai Lazdijų rajono policijos komisariate buvo gautas liudytojo R. J. skambutis (T 1, b. l. 128), prie Veisiejų buvęs policijos patrulių ekipažas - „Dusia 36“, kurį sudarė šios bylos liudytojai, pradėjo judėti link Lazdijų (T 1, b. l. 78, 94). Grįžęs į Lazdijus iki 17.26 val. policijos automobilis Turistų gatve judėjo iki šios gatvės susikirtimo su Vilniaus gatve, o po to į Šventežerio pusę (T 1, b. l. 79-80, 97-101). Atitinkamai 17.26 val. patrulių ekipažas apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal ta pačia Turistų gatve (T 1, b. l. 80-81, 101-102). Toks judėjimo maršrutas ir jo pasikeitimas visiškai sutampa su radijo ryšio išklotinės bei garso įrašo turiniu (T 1, b. l. 90, 143), iš kurių matyti, kad policijos komisariato budėtojas patrulių ekipažui iš pradžių nurodė važiuoti link kepyklos sankryžos, kuri ir yra pirmoji (Turistų ir Vilniaus gatvių) sankryža nuo Šventežerio (Nemajūnų) pusės, o po to davė patikslintą nurodymą važiuoti atgal ir grįžti link „Statoil“ degalinės. Šie objektyvūs duomenys visiškai sutampa su visų policijos pareigūnų ir liudytojų R. J. bei V. S. parodymais, kad R. J. du kartus skambino policijai nurodyti ir patikslinti kur važiuoja E. N. vairuojamas M. B. automobilis, o policijos komisariato budėtojas šią informaciją perdavė policijos ekipažui, kurie atitinkamai keitė savo važiavimo maršrutą ir apsisuko bei ta pačia Turistų gatve grįžo atgal link „Statoil“ degalinės. Iš vėlesnių vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, kad nuo 17.26 val. iki 17.27 val. policijos patrulių ekipažas apsisukęs grįžo atgal Turistų gatve ir atvažiavo iki Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, kurioje visiškai sustojo (T 1, b. l. 80-81, 100-105). Šie objektyvūs duomenys taip pat visiškai sutampa su visų policijos pareigūnų ir liudytojo R. J. parodymais, kad po budėtojo patikslintos informacijos jie Turistų gatve grįžo link „Statoil“ degalinės, kuri yra prie Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, ir šioje sankryžoje sustojo prie trūkčiojančio E. N. automobilio jam iš galo. Tuo pačiu šie objektyvūs įrodymai akivaizdžiai paneigia paties E. N. ir jo tėvų parodymus, kad policijos automobilis prie E. N. M. B. automobilio privažiavo iš priekio, t. y. iš Dariaus ir Girėno gatvės, o tik po to apsisuko ir sustojo už M. B. automobilio iš galo. Minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuo liudytojo R. J. pirmojo skambučio policijai iki E. N. sulaikymo, policijos patrulių ekipažas Dariaus ir Girėno gatve iš viso nevažiavo ir prie E. N. automobilio privažiuoti iš priekio negalėjo, kaip tą teigė E. N. ir jo tėvai.
Tai, kad vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys nepatvirtina policijos pareigūno G. S. parodymų apie tai, jog privažiavus prie E. N. automobilio jis buvo įjungęs švyturėlius, nereiškia, kad visi policininkų parodymai turi būti vertinami kaip neteisingi ar juo labiau melagingi. Visų pirma, pastebėtina, kad vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys palydovo yra fiksuojami ne ištisai, o tam tikrais intervalais, su kelių ar keleto sekundžių tarpais, kas matosi iš pateiktų šios sistemos išklotinių. Todėl vien tai, kad galimas švyturėlių įjungimas nebuvo užfiksuotas, neleidžia daryti vienintelės išvados, kad jie nebuvo naudojami. Techniniu požiūriu švyturėlių panaudojimas galėjo būti neužfiksuotas jeigu jie buvo įjungti tame laiko intervale kai palydovas nefiksavo patrulių ekipažo veiksmų. Tai, kad kiti policijos pareigūnai negalėjo prisiminti ar buvo įjungti švyturėliai visiškai nereiškia, kad jie meluoja, nes švyturėlius įjungia būtent tarnybinį automobilį vairuojantis policininkas, o ne kiti ekipažo nariai. Todėl liudytojai D. L. ir L. T. negali tiksliai patvirtinti tarnybinį automobilį vairavusio kolegos G. S. veiksmų. Pagaliau ši aplinkybė dėl švyturėlių panaudojimo neturi esminės reikšmės nustatinėjant E. N. kaltę, nes nėra jokių abejonių, kad liudytojas G. S. įvykio vietoje buvo, policijos automobilį vairavo ir prie sustojusio Mercedes-Benz automobilio priėjęs buvo. Todėl nepriklausomai nuo to ar švyturėliai buvo įjungti ar nebuvo, ir ką apie šią aplinkybę sugebėjo prisiminti policijos pareigūnai, tai netrukdo nustatyti kas vairavo Mercedes-Benz automobilį. Šiai aplinkybei nustatyti svarbi yra kita liudytojo G. S., o taip pat ir jo kolegų, parodymų dalis – kad iki privažiuojant prie automobilio Mercedes-Benz iš jo niekas neišlipo, o už jo vairo buvo rastas E. N.. Todėl net jeigu liudytojo parodymų dėl švyturėlių panaudojimo papildomai negalima pagrįsti vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, nereiškia, kad šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kaip neteisingi ar melagingi.
Visiškai nepagrįstas yra ir E. N. gynybos argumentas, kad radijo ryšio išklotinės bei garso įrašo turinys neabejotinai paneigia visų policijos pareigūnų parodymus, todėl jie yra neteisingi ir nepatikimi. Policijos budėtojo perduota informacija patrulių ekipažui apie tai, kad ieškomas automobilis sustojo, savaime nepaneigia ir niekaip negali paneigti policijos pareigūnų parodymų, jog po šio pranešimo gavimo jie matė E. N. automobilį lėtai judantį ir trūkčiojantį. Visų pirma, radijo ryšio išklotinė bei garso įrašas patvirtina tik policijos budėtojo perduotos informacijos turinį, bet ne patį faktą, kad tos informacijos perdavimo metu E. N. automobilis tikrai stovėjo. Budėtojas pats nematė ir negalėjo matyti, kad ieškomas automobilis sustojo. Šiuo atveju budėtojas nėra tiesioginis jo perduotos informacijos šaltinis. Atitinkamai gaunant informaciją ne tiesiogiai iš pirminio šaltinio, o per tarpinį šaltinį, visada atsiranda informacijos iškraipymo tikimybė. Pabrėžtina, kad liudytojas R. J., kuris du kartus informavo policiją apie automobilio Mercedes-Benz judėjimo kryptį, patvirtino, jog nei karto policijai nesakė, kad automobilis Mercedes-Benz yra sustojęs, o patvirtino, kad visada sakė, jog automobilis juda. Tą patį patvirtino ir kartu su R. J. važiavęs V. S.. Akivaizdu, kad šioje situacijoje radijo ryšio išklotinės bei garso įrašo turinį ir policijos pareigūnų parodymus reikia vertinti visiškai priešingai nei nurodo E. N. advokatas. Policijos budėtojo perduodama informacija, kurios tikrumo budėtojas nežino ir pats betarpiškai negali patikrinti, turi būti patvirtinama arba paneigiama policijos pareigūnų, kurie tą informaciją ir patikrina. Vadinasi šiuo atveju ne radijo ryšio išklotinės bei garso įrašo turinys paneigia policijos pareigūnų parodymus, o atvirkščiai - policijos pareigūnų ir R. J. bei V. S. parodymai patvirtina, kad policijos budėtojo perduota informacija apie sustojusį Mercedes-Benz automobilį buvo netiksli ir nepasitvirtino, nes jos perdavimo metu Mercedes-Benz automobilis ne stovėjo, o judėjo.
Pabrėžtina, kad sugretinus liudytojų R. J. ir V. S. parodymus su policijos pareigūnų parodymais galima daryti pagrįstą išvadą, kad E. N. automobilis Mercedes-Benz nuo Šventežerio kaimo iki Lazdijų mieste esančios Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos visą laiką judėjo ir buvo matomas iš pradžių liudytojų R. J. ir V. S., o prieš įvažiuojant į minėtą sankryžą dar ir policijos pareigūnų. Taip pat svarbu ir tai, kad visi šie liudytojai kategoriškai paneigė, jog automobiliui Mercedes-Benz sustojus sankryžoje iš jo išlipo koks nors žmogus. Visi liudytojai taip pat patvirtino, kad apskritai nebuvo galimybės kam nors išlipti iš automobilio Mercedes-Benz kol prie jo sustojo policijos automobilis, o po to pravažiavo liudytojo R. J. vairuojamas automobilis. Tuo tarpu visų minėtų liudytojų, išskyrus V. S., parodymai apie tai, kad sustojusiame automobilyje Mercedes-Benz buvo vienintelis žmogus – vairuotojas E. N., sutampa. Tai, kad liudytojas V. S. nematė E. N. už automobilio Mercedes-Benz vairo, nepaneigia ir neprieštarauja kitų minėtų liudytojų parodymams, nes V. S. nuosekliai paaiškino, kad kol važiavo paskui automobilį Mercedes-Benz nematė kas jį vairavo ir kiek žmonių jame buvo dėl prasto savo regėjimo, o kai R. J. sankryžoje sustojusį automobilį Mercedes-Benz aplenkė iš dešinės pusės, jis žiūrėjo į dešinę pusę ir negalėjo matyti kairėje pusėje likusio sustojusio automobilio vairuotojo. Tą patį patvirtino ir liudytojas R. J.. Tai, kad liudytojas V. S. nematė policijos automobilio taip pat nepaneigia nei R. J. nei policijos pareigūnų parodymų, nes anksčiau minėti objektyvūs vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys akivaizdžiai patvirtina tiek policininkų, tiek R. J. parodymus, kad policijos automobilis 17.27 val. sustojo Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje (T 1, b. l. 103-105), į kurią atvažiavo ta pačia Turistų gatve, kuria link šios sankryžos važiavo ir R. J. bei V. S. automobilis. Todėl nesivadovauti kitų liudytojų parodymais tik dėl to, kad liudytojas V. S. vienintelis byloje nepatvirtino, jog policijos automobilis buvo sankryžoje, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad policijos automobilio buvimo sankryžoje faktą patvirtina net ir pats E. N..
Atmestinas E. N. gynybos argumentas, kad liudytojo R. J. parodymai šioje byloje yra neteisingi ir nepatikimi, nes jie prieštarauja ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00245-12 metu duotiems jo parodymams. E. N. advokatas akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, jog liudytojas R. J. patvirtino, kad policijos automobilis prie Turistų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos privažiavo nuo Veisiejų pusės (ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00245-12, b. l. 26), o šioje byloje teigė, kad policininkai atvažiavo iš kitos pusės, t. y. Turistų gatve. Tačiau šis prieštaravimas savaime nepaneigia liudytojo R. J. parodymų, duotų šioje byloje, teisingumo. Visų pirma, minėto ikiteisminio tyrimo metu liudytojas apie šią aplinkybę nebuvo taip išsamiai apklaustas kaip šios bylos nagrinėjimo metu, nes liudytoją apklausė tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne teisėjas ir kiti proceso dalyviai, kas leidžia daug išsamiau ir tiksliau užfiksuoti liudytojo parodymus. Antra, minėto ikiteisminio tyrimo dalykas skyrėsi nuo šios bylos dalyko, todėl jame buvo nustatinėjamos visai kitokios aplinkybės nei šioje byloje. Minėto tyrimo metu buvo tiriamas galimas E. N. piktnaudžiavimas jo tarnybine padėtimi, o ne šioje byloje nagrinėjamas vairavimas esant neblaiviam. Todėl savaime suprantama, kad tiriant skirtingas veikas liudytojo apklausų metu yra akcentuojamos ir išsamiau išsiaiškinamos visai kitos aplinkybės. Tai reiškia, kad vienam tyrimui reikšmingos aplinkybės kito tyrimo metu gali būti visiškai nereikšmingos ir užfiksuotos ne taip tiksliai. Šiuo atveju minėtame ikiteisminiame tyrime aplinkybė iš kurios vietos į sankryžą atvažiavo patrulių automobilis nebuvo reikšminga ir svarbi nustatinėjant E. N. tarnybinio pažymėjimo panaudojimo aplinkybes. Be to, liudytojo R. J. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00245-12 turinys akivaizdžiai patvirtina, kad tame tyrime jo parodymai iš viso nebuvo svarbūs, nes jis nematė jokių E. N. tarnybinio pažymėjimo panaudojimo aplinkybių. Todėl minėto ikiteisminio tyrimo protokolo turinys nepaneigia šios bylos nagrinėjimo metu duotų liudytojo R. J. parodymų, kurie buvo ištirti betarpiškai teismo posėdyje ir patikrinti sulyginus juos su visais kitais bylos įrodymais.
Vertinant bendrą E. N. gynybos poziciją, kuri iš esmės grindžiama smulkmenišku neesminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų akcentavimu, pabrėžtina, kad pats savaime prieštaravimų tarp kelių liudytojų parodymų egzistavimas nėra kliūtis nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir juo labiau dėl tokių prieštaravimų liudytojų parodymus vertinti kaip melagingus. Skirtingų žmonių pasakojimai apie tas pačias aplinkybes niekada nebūna ir negali būti absoliučiai identiški, nes skirtingų žmonių aplinkos suvokimas, sugebėjimas įsiminti ir po kurio laiko kuo detaliau atpasakoti tas pačias aplinkybes neišvengiamai skiriasi. Todėl tai, kad skirtingi žmonės ne visiškai vienodai atpasakoją tą patį įvykį nereiškia, kad jie visi ar kuris nors iš jų sąmoningai meluoja ar klaidina teismą. Šioje byloje nėra jokių esminių policijos pareigūnų ir liudytojų R. J. bei V. S. parodymų prieštaravimų, kurie trukdytų nustatyti faktą, kad E. N. vairavo automobilį kol šis sustojo ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Tai, kad vieni liudytojai negali patvirtinti kitų liudytojų nurodomų kai kurių aplinkybių nėra pagrindas atmesti visų liudytojų parodymus kaip nepatikimus, neteisingus ar melagingus. Tik tokiu atveju kai skirtingi liudytojai kategoriškai teigia betarpiškai žinantys aplinkybes, kurios yra akivaizdžiai priešingos ir paneigiančios viena kitą, yra pagrindas kažkurio iš liudytojų parodymus vertinti kaip melagingus, kai nustatoma, kurios aplinkybės iš tiesų yra teisingos.
Anksčiau aptartais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog automobilį M. B. 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lazdijuose esančia Turistų gatve vairavo E. N., kurio neblaivumas buvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu, neblaivumo fakto neginčija ir pats E. N., todėl jo kaltė yra įrodyta visiškai, nepriklausomai nuo to ar policijos pareigūnai privažiavo dar prie trūkčiojančio E. N. automobilio ar prie visiškai sustojusio, nepriklausomai nuo to ar policijos automobilio švyturėliai buvo įjungti ar nebuvo, ir nepriklausomai nuo to, kad ne viską tiksliai ir preciziškai policijos pareigūnai užfiksavo pildydami šio pažeidimo dokumentus.
Atitinkamai visų minėtų įrodymų visuma akivaizdžiai paneigia E. N. versiją ir liudytojo N. A. parodymus, kad automobilį M. B. 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Turistų gatvėje vairavo N. A.. Šią aplinkybę byloje patvirtino tik šie abu asmenys, kurie faktiškai susiję svainystės santykiais, todėl jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas. Pabrėžtina, kad jeigu traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo savo gynybai turi teisę kelti įvairias, net ir išgalvotas versijas, tai liudytojas tokios teisės neturi ir už akivaizdžiai melagingus parodymus, kuriais siekia kitam asmeniu padėti išvengti atsakomybės, negali likti nepatrauktas atsakomybės. Šiuo atveju įrodymai, kurie patvirtina E. N. kaltę vairavus automobilį esant neblaiviam, ne tik paneigia jo versiją neva jis tik sustojus sugedusiam automobiliui persėdo į vairuotojo vietą, bet tuo pačiu patvirtina, kad liudytojas N. A. davė melagingus parodymus, teigdamas, kad automobilį vairavo jis. Kadangi melagingus parodymus jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tai šiuo nutarimu N. A. iškeltina administracinė byla dėl nusižengimo, numatyto ATPK 1872 str. (ATPK 262 str. 1d.).
E. N. pateikti įrodymai apie jo vairuoto automobilio gedimus taip pat nepatvirtina jo ir liudytojo N. A. versijos, kad neįprastas automobilio manevravimas kelyje buvo susijęs su automobilio gedimais ir liudytojui N. A. neįprastu šio automobilio vairu. Visų pirma, E. N. pateiktos sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad automobilį M. B. 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis išsinuomojo 2012-06-27 (T 1, b. l. 40-41) ir automobilio gedimai, susiję su pavarų dėže, buvo sutaisyti tą pačią dieną, t. y. dar dvi dienos iki įvykio (T 1, b. l. 40-41). Tuo tarpu versiją, kad 2012-06-29 sugedo automobilio pavarų dėžė, kuri buvo suremontuota vos prieš dvi dienas, patvirtina jau ne objektyvūs griežtos apskaitomybės rašytiniai įrodymai, kaip prieš tai minėtu atveju, o tik šį automobilį išnuomojusios įmonės savininko rašyta pažyma. Tokia pažyma nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, neabejotinai patvirtinantis, kad 2012-06-29 sugedo to paties automobilio, kuris buvo sutaisytas vos prieš dvi dienas, ta pati detalė. Be to, E. N. ir liudytojo N. A. parodymus apie tariamą automobilio neįprasto važiavimo priežastį paneigė minėti liudytojai R. J. ir V. S., kurie patvirtino, kad automobilis M. B. daug kartų sukėlė avarines situacijas, keitė ne tik važiavimo trajektoriją, bet ir greitį, todėl kiti vairuotojai nedrįso jo aplenkti. Toks manevravimo būdas kaip tik ir atitinka sunkaus girtumo laipsnio paveikto E. N. nesugebėjimą vairuoti saugiai ir tvarkingai, kuris pagrįstai sukėlė atitinkamas abejones paskui važiavusiam R. J.. Tuo tarpu konstatuoti, kad vien dėl sunkiai persijungiančios vienos pavaros ir mažesnio nei įprasta vairo blaivus vairuotojas nesugebėtų tiesiai važiuoti ir ilgoje kelio atkarpoje nuolat pavojingai manevruotų bei sukeltų tiek avarinių situacijų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vienas pavaros perjungimas, apie kurį nurodė N. A., nepaaiškina kodėl automobilis M. B. nuolat keitė važiavimo kryptį ir greitį bei kėlė pavojų visą kelią nuo Šventežerio iki sustojimo Lazdijuose.
Kitų liudytojų - J. N., S. D., M. N. ir A. N., parodymų teismas nelaiko nei patikimais, nei pakankamais E. N. nekaltumui įrodyti. Visi šie liudytojai yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos nariai arba giminaičiai, todėl skirtingai nei policijos pareigūnai ir liudytojai R. J. bei V. S., jie turi akivaizdų suinteresuotumą jam palankia bylos baigtimi. Jau buvo minėta, kad liudytojų M. N. ir A. N. parodymus, apie tai iš kur atvažiavo policijos automobilis, paneigia tiek policijos pareigūnų, tiek liudytojo R. J., tiek vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos duomenys. Be to, liudytojos M. N. parodymus apie tai, kad 2012-06-29 sūnus jai skambino tris kartus, paneigia paties E. N. pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad pažeidimo dieną jis savo motinai į telefoną, kurio abonento Nr. 861692396, skambino tik du kartus – 14:17:02 val. ir 17:25:10 val. (T 1, b. l. 44-48, 51). Tai tik patvirtina, kad dėl subjektyvaus ir natūralaus suinteresuotumo administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens tėvų parodymais teismas negali remtis E. N. nekaltumui pagrįsti. Tuo tarpu liudytojų J. N. ir S. D. parodymai, net ir neimant domėn jų suinteresuotumo bylos baigtimi, negali nei patvirtinti, nei paneigti šioje byloje reikalingą nustatyti aplinkybę – ar E. N. vairavo automobilį Lazdijuose esančioje Turistų gatvėje. Šie liudytojai teigė paskutinį kartą matę E. N. prie Dusios ežero, kuris yra daugiau kaip už 15 km. nuo Lazdijų. Todėl jie nežino ir negali žinoti kas automobilį vairavo Lazdijuose. Akivaizdu, kad nei šie liudytojai dėl savo suinteresuotumo, nei jų parodymai dėl paties jų turinio, nepatvirtina E. N. nekaltumo.
Nors E. N. advokatas pagrįstai kritikuoja policininkų darbą dėl tinkamai neužfiksuoto automobilio M. B. raktelių paėmimo ir grąžinimo, nes tai iš tiesų nebuvo padaryta raštiškai, tačiau viena vertus, netinkamai atliktas policijos pareigūnų darbas negali būti pagrindas teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vien dėl to išvengti atsakomybės, o kita vertus, net ir esant nustatytiems policijos darbo trūkumams minėtais įrodymais yra įrodyta, kad N. A. automobilio nevairavo ir jo raktelių su savimi neišsinešė.
Teismas sutinka su E. N. gynybos argumentu, kad jo kaltei pagrįsti prieš jį negali būti naudojamas administracinio teisės pažeidimo protokole esantis jo paaiškinimas, kuriame jis pripažino savo kaltę, nes šis paaiškinimas buvo surašytas pažeidėjui esant sunkaus girtumo būsenoje. Tokiu atveju iš tiesų kyla pagrįstos abejonės ar tokios būsenos žmogus galėjo tinkamai suformuluoti savo poziciją dėl jam inkriminuoto pažeidimo, ar suvokė, kad jo paaiškinimas bus panaudotas prieš jį patį. Pabrėžtina, kad siekiant objektyviai ir proceso rungtyniškumo principą atitinkančiu būdu užfiksuoti pažeidimą, policija neprivalo protokolą surašyti ir pažeidėjo paaiškinimą paimti tuoj pat po pažeidimo, kai akivaizdu, kad dėl sunkaus girtumo pažeidėjas negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į gynybą. Tokiu atveju teisingiausia būtų protokolą surašyti ir pažeidėją su juo supažindinti bei leisti jam pasiaiškinti kitą dieną, kai pažeidėjas nebus apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau nepaisant to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole esančio E. N. paaiškinimo teismas nelaiko jo kaltės įrodymu, visų kitų anksčiau aptartų kaltinančių įrodymų pakanka jo kaltei įrodyti.
Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, kuriais remiantis teismas anksčiau aptartais įrodymais pagrindžia E. N. kaltę, ir kuriais remiantis atmeta jo teigimu jį teisinančius įrodymus, pripažintina, kad byloje surinkta pakankamai E. N. kaltę patvirtinančių įrodymų.
E. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 123 str. 5 d.
E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra.
Atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį, į tai, kad E. N. yra neteistas ir administracine tvarka niekada anksčiau nebaustas, į tai, kad šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog šie pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, kad E. N. nėra linkęs pažeidinėti įstatymus ir kelių eismo taisykles. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. ir pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., jam skirtinos minimalios sankcijoje numatytos baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje nustatytam terminui (ATPK 30 str., 302 str.).
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 30 str., 302 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas
n u t a r i a :
E. N. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., ir paskirti jam 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) baudą.
E. N. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti jį 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams.
Remiantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinus, galutinę nuobaudą paskirti – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams.
N. A. , gim. 1979-07-31, gyv. (duomenys neskelbtini), iškelti administracinę bylą pagal ATPK 1872 str. dėl to, kad jis 2012 m. rugsėjo 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme, esančiame Lazdijų m. Lazdijos g. 3, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, apklausiamas kaip liudytojas, E. N. administracinio teisės pažeidimo byloje davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad 2012 m. birželio 29 d., 17 val. 30 min. Lazdijų m., Turistų gatvėje vairavo automobilį M. B. 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai iš tiesų šį automobilį vairavo E. N..
Dėl nutarimo per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Šarka
Papildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo sumokėti negali, jis turi teisę rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nurodytą terminą, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6030. Baudą galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.