Civilinė byla Nr. 2-248/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02133-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aurora Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inforo“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aurora Baltic“ iškėlimo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo egzistavimo. 

Ieškovas UAB „Inforo“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Aurora Baltic“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Ieškovas prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, nes atsakovas iki šiol ieškovui nesumokėjo 1 462,26 Lt skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Aurora Baltic“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. Teismas nustatė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 1 462,26 Lt; atsakovui siunčiami dokumentai grįžta neįteikti; atsakovas nėra pateikęs VĮ Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas veiklos nevykdo bei yra galimai nemokus, dėl ko atsakovui iškėlė bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atsakovas UAB „Aurora Baltic“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir ieškovo pareiškimą atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. vienas iš įrodymų, kuriuo grindžiama atsakovo skola ieškovui, yra PVM sąskaita-faktūra, kuri nėra pasirašyta atsakovo, taip pat atsakovas nėra jos gavęs ir įtraukęs į apskaitą. Netinkamai įforminta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina atsakovo įsiskolinimo ieškovui;
2. kadangi skola yra maža, ieškovas turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, dėl ko ieškovui skirtina bauda;
3. teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes nevertino fakto, kad atsakovas nėra skolingas VMI bei Sodrai ir turi samdomų darbuotojų;
4. atsakovas negavo korespondencijos bei atitinkamai negalėjo pateikti teismui dokumentų dėl AB „Lietuvos paštas“ kaltės, nes pastarasis buvo informuotas apie atsakovo korespondencijos adreso pasikeitimą bei buvo įsipareigojęs teikti korespondencijos nukreipimo paslaugą. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 1 – 3 punktuose yra įtvirtinti trys pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Aurora Baltic“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal atsakovo UAB „Aurora Baltic“ atskirąjį skundą, ieškovas pateikė prašymą atsiimti pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovas sumokėjo ieškovui skolą (b.l. 76). Ieškovas taip pat pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 214, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 1 462,26 Lt pagal taikos sutartį (b.l. 77). Iš šių naujai pateiktų įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atsakovas (skolininkas) visiškai atsiskaitė su ieškovu (kreditoriumi) (CPK 176 str., 178 str., 185 str., 314 str.), kas sudaro savarankišką atsisakymo kelti įmonei bankroto bylą pagrindą, įtvirtintą Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Dėl šios priežasties atsakovo atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis panaikinama ir atsisakoma kelti atsakovui bankroto bylą (CPK 337 str. 1 d. 2 p., ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.).

Kaip nutartyje aukščiau minėta, egzistuojant bent vienam atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindui, bankroto byla nėra keliama, nepaisant to, kad egzistuoja viena ar kelios bankroto bylos iškėlimo sąlygos. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų atsakovo atskirojo skundo argumentų, kuriais jis neigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą atsakovo nemokumą, kelia tinkamo procesinių dokumentų įteikimo bei ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Vadinasi, ieškovas atsiimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant teismo išsiųstoms pareiškimo kopijoms atsakovui, gali tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 139 str. 1 d.), tai yra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-57/2010). Atsižvelgiant į išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą atsiėmimo, paduotą apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo UAB „Aurora Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties bei iš ieškovo UAB „Inforo“ naujai į bylą pateiktų įrodymų nustačius egzistuojant atsisakymo kelti atsakovui bankroto bylą pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovui UAB „Aurora Baltic“ bankroto bylą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant mažai atsakovo skolai bei prieš tai ieškovui nesikreipus į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienintelis ribojimas, kurio kreditorius turi laikytis prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, tai yra kreditorius apie šį savo ketinimą turi pranešti skolininkui raštu. Tuo tarpu jokių kitų ribojimų (įskaitant atsakovo įvardijamus pradelstos skolos mažą dydį ar privalomą ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka), kurie būtų taikomi kreditoriaus pareiškimui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, įstatymo leidėjas nenumatė. Vadinasi, šiuo atveju atsakovui pradelsus su ieškovu atsiskaityti, ieškovas, tinkamai laikęsis ĮBĮ nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (CPK 5 str., Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 2 p.). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo minėti argumentai, kuriais jis įrodinėja ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui atsisakius kelti atsakovui bankroto bylą, panaikinamos jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, esant įstatyminiam byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindui, teismas papildomai nutartimi šio procesinio klausimo nesprendžia. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetamas kaip nesukeliantis jokių naujų teisinių pasekmių.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aurora Baltic“ bankroto bylą.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas