Civilinė
byla Nr. 3K-3-7/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 40.2; 42.8; 121.22
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Janinos
Stripeikienės (pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB
„Mitnija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui UAB
„Mitnija“ dėl skolos už rangos darbus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilę
materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienarūšių priešpriešinių
reikalavimų įskaitymą ir sutarties aiškinimą, bei proceso teisės normų,
reglamentuojančių apeliacinį procesą, taikymo klausimai.
2008 m. spalio 14 d. ieškovas UAB
„Kauno keliai“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas
priteisti iš atsakovo UAB „Mitnija“ 522 891,13 Lt skolą. Ieškovas nurodė, kad pagal
2007 m. rugsėjo 6 d. statybos subrangos sutartį jis įsipareigojo atlikti kelių
ir teritorijos dangų įrengimo darbus. Iki 2008 m. kovo 31 d. ieškovas atliko
darbų už 1 452 345,81 Lt, tačiau atsakovas sumokėjo tik 929 454,68 Lt, todėl
likusi dalis, t. y. 522 891,13 Lt, priteistina iš atsakovo.
Kauno apygardos teismas 2008 m.
spalio 17 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 522 891,13 Lt
skolą.
Atsakovas UAB
„Mitnija“ pateikė prieštaravimus – prašė panaikinti teismo preliminarų
sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas dangų įrengimo
darbus turėjo baigti iki 2007 m. gruodžio 31 d., apželdinimo darbus – iki 2008
m. kovo 31 d., bet visus darbus baigė 2008 m. kovo 31 d., t. y. dangų įrengimo
darbus pavėlavo atlikti 90 kalendorinių dienų. Sutarties sąlyga dėl darbų
atlikimo terminų yra viena iš esminių rangos sutarties sąlygų, kuri
vienašališkai negali būti keičiama (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Atsakovas
veikė kaip generalinis rangovas ir buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą darbų
atlikimą užsakovui UAB „MD Logistics“. Pagal bylos šalių 2007 m. rugsėjo 6 d. pasirašytos
sutarties 7.1 punktą ieškovas, kaip subrangovas, privalo sumokėti 0,05 proc. dydžio
delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną ir atlyginti
nuostolius, bet ne daugiau kaip 1 mln. Lt. Atsakovas apskaičiavo 1 313 869,82
Lt delspinigių, kurie mažintini iki 1 mln. Lt. 2008 m. gegužės 30 d. ir 2008 m.
birželio 3 d. atsakovas išrašė ieškovui tris PVM sąskaitas-faktūras 1 mln. Lt
delspinigių. 2008 m. spalio 14 d. raštu Nr. 1-6-758 atsakovas pranešė ieškovui
apie vienašališką vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl
atsakovo prievolė laikytina pasibaigusia.
Ieškovas UAB
„Kauno keliai“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė teismo preliminarų
2008 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad
2008 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1-6-758 dėl reikalavimų įskaitymo
atsakovas išsiuntė ieškovui paštu 2008 m. spalio 15 d. Pagal sutarties 11.3
punktą pranešimas pripažįstamas įteiktu po trijų dienų, skaičiuojant nuo
išsiuntimo dienos, t. y. 2008 m. spalio 18-osios. Ieškovas ieškinį padavė
2008 m. spalio 14 d., todėl šiuo atveju taikytinas draudimas įskaityti
teisme ginčijamus reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas
pripažino, kad vėlavo atlikti rangos darbus 90 dienų, tačiau neigė savo kaltę,
nes atsakovas neperdavė ieškovui darbų, 146 dienas truko nepalankios
meteorologinės sąlygos, todėl sutarties 3.2 punkte nustatyti darbų atlikimo
terminai savaime buvo pratęsti.
Bylos nagrinėjimo
metu teismų nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė statybos subrangos
sutartį, kuria ieškovas, kaip subrangovas, įsipareigojo sutartyje nustatytomis
sąlygomis ir terminais, savo jėgomis ir priemonėmis atlikti kelių ir
teritorijos dangų įrengimo darbus objekte „Logistikos centras“, (duomenys
neskelbtini). Dangų įrengimo darbus ieškovas įsipareigojo baigti iki 2007 m.
gruodžio 31 d., o apželdinimo darbus - iki 2008 m. kovo 31 d. (sutarties 3.1
punktas). 2008 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą
iki 2008 m. balandžio 5 d. sumokėti 1 452 345,81 Lt už 2008 m. kovo mėnesį
atliktus dangų įrengimo darbus, priimtus atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 2-4.
Atsakovas pagal šią sąskaitą yra sumokėjęs ieškovui 930 902,07 Lt.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos
teismas 2009 m. lapkričio 4 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2008
m. spalio 17 d preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė,
kad 2008 m. spalio 14 d. raštą Nr.1-6-758 „Dėl priešpriešinių reikalavimų
įskaitymo“ atsakovas išsiuntė ieškovui paštu 2008 m. spalio 15 d. Pagal sutarties
11.3 punktą raštas laikomas įteiktas ieškovui po trijų dienų – taigi, 2008 m.
spalio 18-ąją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs tarpusavio
reikalavimų įskaitymą ir apie jį pranešęs ieškovui iki pastarojo kreipimosi į
teismą dėl skolos priteisimo – 2008 m. spalio 14 d. Pagal CK 6.134 straipsnio 1
dalies 1 punktą įskaityti teisme ginčijamus reikalavus negalima, todėl atsakovo
atliktą įskaitymą teismas laikė negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad atsakovo
prašymas taikyti įskaitymą reiškia, jog atsakovas iš esmės pripažįsta ieškinį,
t. y. savo prievolę sumokėti ieškovui 522 891,13 Lt.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 22
d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d.
galutinį sprendimą.
Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad dėl skolos už atliktus statybos darbus
priteisimo iš atsakovo ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka
2008 m. spalio 14 d., ieškinys priimtas 2008 m. spalio 17 d. teisėjo
rezoliucija. Spaudas 2008 m. spalio 14 d. atsakovo rašte dėl priešpriešinių
vienarūšių reikalavimų įskaitymo patvirtina, kad šis ieškovui buvo išsiųstas
paštu 2008 m. spalio 15 d. Rašto surašymo dieną – spalio 14-ąją jis buvo
išsiųstas ieškovui faksu sutartyje nurodytu ieškovo fakso numeriu ir atsakovas
yra išsaugojęs patvirtinimą apie išsiuntimą. Tokiu atveju pagal sutarties 11.3
punktą pranešimas laikomas tinkamai įteiktu 2008 m. spalio 15 d. Taigi apie
įskaitymą ieškovui buvo pranešta nesant iškeltos civilinės bylos teisme, o šalių
ginčas dėl delspinigių kilo dokumentinio proceso tvarka užvestoje byloje po teismo
preliminaraus sprendimo priėmimo, kai atsakovas pateikė prieštaravimus. Taigi
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1
punkte nustatytas reikalavimų įskaitymą draudžiančias nuostatas.
Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje liko neatskleista
bylos dalies esmė dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, tačiau nėra CPK 329 straipsnio
2 dalies 7 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kuriam
esant sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje
esančius duomenis gali išanalizuoti ir įvertinti reikalavimo dėl įskaitymo
pagal atsakovo pareiškimą pagrįstumą, taip ištaisydamas pirmosios instancijos
teismo padarytas materialiosios bei proceso teisės normų taikymo klaidas.
Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo 522 891,13 Lt skolos už
atliktus statybos darbus pagal sutartį reikalavimo atsakovui teisėtumo ir
pagrįstumo. Sutarties 7.1 punkte nustatyta ieškovui pareiga per penkias darbo
dienas nuo reikalavimo gavimo mokėti atsakovui 0,05 proc. nuo sutarties kainos dydžio
delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, išskyrus sutarties 3.3 punkte nustatytus
atvejus, bei atlyginti dėl to patirtus nuostolius, bet ne daugiau kaip 1 mln.
Lt, jeigu ieškovas dėl savo kaltės pavėluos atlikti darbus ar atitinkamų darbų
atskirus etapus arba neperduos jų atsakovui sutartu laiku. Sutarties 3.3 punkte
nustatyta, kad, esant nepalankioms klimato sąlygoms, t. y. krituliams,
asfaltavimo darbams vidutinei paros temperatūrai žemesnei nei + 5o C,
turėjusioms įtakos darbų vykdymo technologijai ir kokybei, darbų užbaigimo
terminai pratęsiami proporcingai netinkamų darbui dienų skaičiui. Teismas
sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad šią sutarties
sąlygą reikia aiškinti ją pasiūliusio ieškovo nenaudai. Sutarties sąlyga yra
aiški, nedviprasmiška, abejonių dėl jos nekyla, todėl nėra CK 6.193 straipsnio
4 dalies taikymo sąlygų. Teismas laikė pagrįsta ieškovo poziciją, kad ši sąlyga
buvo pasiūlyta įtraukti į sutartį, įvertinus darbų pobūdį, grunto specifiką bei
metų laiko, kuriuo bus atliekami darbai, klimatines sąlygas (sutarties 6.2.1
punktas). Byloje nustatyta (ir šalys to neginčija), kad pagal sutartį kelių ir
teritorijos dangų įrengimo darbus ieškovas turėjo baigti iki 2007 m. gruodžio 31
d., tačiau baigė 2008 m. kovo 31 d., atskiri darbų etapų darbai buvo
baigti ne pagal sutarties 3 priede nustatytą jų atlikimo grafiką. Tokį darbų
pabaigos laiką ieškovas sieja su darbų atlikimo laikotarpiu buvusiomis
nepalankiomis atliekamų specifinių darbų technologijai ir kokybei klimatinėmis
sąlygomis, dėl kurių dangų įrengimo darbų pabaigos terminas prasitęsė 90 dienų.
Sutarties 3.3 punkte nustatytų aplinkybių, objektyviai trukdžiusių ieškovui vykdyti
darbus, buvimą patvirtina statybos darbų žurnalo įrašai, Kauno meteorologijos
stoties pažymos apie temperatūrų vidurkius ir kritulių kiekius, kaip liudytojo
apklausto statinio statybos techninio prižiūrėtojo B. Š. parodymai.
Šalys sutartyje numatė darbų užbaigimo termino savaiminį pratęsimą dėl
klimatinių sąlygų netinkamų darbui dienų skaičiumi, todėl nėra pagrindo
konstatuoti, kad ieškovas vienašališkai pakeitė sutarties įvykdymo terminą nustačiusią
sąlygą. Informacija apie klimatines sąlygas darbų atlikimo metu buvo fiksuota
statybos darbų žurnale, iš dalies aptarta statybą vykdžiusių rangovų
nuolatiniuose pasitarimuose, ji buvo žinoma atsakovo samdomam statinio statybos
techniniam prižiūrėtojui. Nustačius sutarties 3.3 punkte įtvirtintų sąlygų
buvimą, ieškovui nekyla pareigos mokėti atsakovui delspinigius pagal sutarties
7.1 punktą, todėl atsakovo 1 mln. Lt delspinigių reikalavimas negali būti
pripažintas galiojančiu ir vykdytinu, todėl negalėjo būti įskaitytas,
pabaigiant atsakovo prievolę ieškovui.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d.
galutinį sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį
atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl CK
6.193-6.195 straipsnių taikymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas neatliko
darbų nustatytais terminais. Ginčas kilo dėl sutarties 3.3 punkto, kuriame
nustatyta, kad, esant nepalankioms klimato sąlygoms, t. y. krituliams,
asfaltavimo darbams vidutinei paros temperatūrai žemesnei nei +5o C,
ir tai turėjo įtakos darbų vykdymo technologijai ir kokybei, darbų užbaigimo
terminai pratęsiami proporcingai netinkamų darbui dienų skaičiumi. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ši nuostata suteikia teisę ieškovui
tik konstatavus kritulių (nepaisant jų kiekio) ir žemesnės nei + 5o
C temperatūros buvimo faktus (nepaisant tuo metu atliekamų darbų pobūdžio)
pratęsti darbų atlikimo terminus. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant
ginčus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma būtina
nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio
teises ir pareigas sutartis sukūrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“,
bylos Nr. 3K-3-424/2004; kt.). Aiškindami rangos sutarties 3.3 punktą, teismai
nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, esant ginčui dėl sutarties turinio
ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties
dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, o ne remiantis vien
pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, bylos
Nr. 3K-3-406/2000; 2005 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje R. U. v. AB aviakompanija „Lietuvos
avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-253/2005; kt.). Statybos rangos sutarties
prigimtis lemia, kad terminas yra esminė statybos rangos sutarties sąlyga (CK
6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas, būdamas statybos verslo
profesionalas, sudarydamas sutartį su užsakovu, privalo įvertinti visą
prisiimamą riziką, konkrečias aplinkybes ir nustatyti tokį statybos darbų
atlikimo terminą, per kurį įsipareigoja atlikti statybos rangos sutartyje nustatytus
darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v.
J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007). Rangos sutarties
prigimtis lemia, kad subrangovas, kaip verslininkas profesionalas, turi imtis
visų įmanomų priemonių kliūtims pašalinti ir darbus atlikti sutartyje nustatytu
terminu; tik dėl objektyvios grėsmės negalint atlikti darbų laiku ir tinkamai,
būtų galimybė pratęsti darbų atlikimo terminus, bet tik tiek dienų, kiek
objektyviai jų buvo neįmanoma atlikti. Subrangovas, atlikdamas darbus, turi
elgtis sąžiningai ir nepažeisti sąžiningos dalykinės praktikos (CK 6.158
straipsnis).
Atsakovas veikė
kaip generalinis rangovas ir buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą darbų
atlikimą laiku užsakovui UAB „MD Logistics“ pagal 2007 m. sausio 18 d. projektavimo
ir statybos darbų rangos sutartį, kurioje nustatyta atsakomybė generaliniam
rangovui už termino laiku perduoti darbų rezultatą užsakovui pažeidimą. Ši
aplinkybė ieškovui buvo žinoma. Ieškovas, kaip statybos verslo profesionalas, sudarydamas
sutartį, patvirtino, kad jis susipažino su užduotimis, statybos aikštele,
statybos dokumentais, juos suprato, numatė ir įvertino visas sutarties vykdymui
reikšmingas aplinkybes, tarp jų – darbus, medžiagas, savo pajėgumus, garantavo,
kad galės tinkamai vykdyti sutartį, tinkamai atlikti visus darbus ir
įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus, išskyrus atvejus, nustatytus
sutarties 3.3 punkte (sutarties 6.2.1 punktas). Abi sutarties šalys susitarė
dėl itin griežtos atsakomybės subrangovui dėl vėlavimo laiku atlikti darbus
taikymo (sutarties 3.3 punktas). Sutarties šalių valios neatitiktų toks sutarties
3.3 punkto aiškinimas, kuris, nesant objektyvaus pagrindo, leistų paneigti atsakovo
teisėtą lūkestį reikalauti, kad ieškovas darbus atliktų laiku. Ieškovas
įsipareigojo atlikti darbus tinkamai šaltuoju metų periodu, ketindamas ne
apskritai nedirbti, kai temperatūra yra žemesnė nei + 5o C ar yra
kritulių, bet apsidrausti nuo nepalankių oro sąlygų įtakos darbų kokybei ir
technologijai. Vien tik konstatavimas, kad tą dieną lijo, nevertinant kritulių
kiekio įtakos atliekamiems konkretiems darbams, taip pat ar oro temperatūra
buvo žemesnė nei 5o C asfaltavimo darbams, nevertinant, ar tomis
dienomis, kai buvo tokia temperatūra, turėjo būti atliekami asfaltavimo darbai
ir kokią įtaką ji turi darbų technologijai ir kokybei, pažeidžia teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad ši sutarties nuostata buvo
pasiūlyta ieškovo, todėl pagal CK 6. 193 straipsnio 4 dalį ji aiškintina ieškovo
nenaudai.
2. Dėl atsakomybės
subrangovui taikymo. Verslo subjektui taikoma griežtoji sutartinė civilinė
atsakomybė; tokiu atveju neteisėti veiksmai ir kaltė yra neišskiriami, atskirai
ieškovas neturi įrodyti jų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Kluonas“, bylos Nr. 3K-3-580/2007;
2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos
Nr. 3K-3-62/2009; kt.). Ieškovui, pažeidusiam darbų įvykdymo terminą, kyla
sutartinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė sumokėti netesybas (delspinigius)
(CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 2
dalis). Statybos darbų atlikimas rangovui-statybos įmonei yra verslas; rangovo
atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą
taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos
trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004;
2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).
Jeigu sutarties vykdymo metu dėl nepalankių klimato sąlygų, trukdančių laiku
įvykdyti sutartį, kilo kliūčių, ieškovas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių
toms kliūtims pašalinti ir tik tokiu atveju, jei protingomis priemonėmis to
padaryti nebūtų pavykę, pratęsti darbų atlikimo terminą ir netaikyti sutartinės
atsakomybės. Ieškovas, kaip kelių tiesimo darbų profesionalas, įsipareigojo darbus
atlikti laiku, tinkamai ir tik įrodęs, kad konkretiems darbams atlikti oro
sąlygos buvo tokios, kurių neigiamos įtakos nebūtų išvengęs vidutinis panašius
darbus atliekantis rangovas, įgyja teisę pratęsti darbų atlikimo terminą. Toks
sutarties traktavimas atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „Klaipėdos
keliai“, Nr. 3K-3-370/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. G. v. A.
S., bylos Nr. 3K-3-396/2008; kt.). Taip pat šiuo atveju svarbus
sutarties šalių bendradarbiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Virsmas“ v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija, bylos Nr. 3K-3-558/2008). Sutartinės atsakomybės netaikymas,
tik nustačius, kad sutarties vykdymo metu buvo dienų, kai buvo kritulių, taip
pat buvo dienų, kai vidutinė paros temperatūra buvo žemesnė nei + 5o
C, pažeidžia CK 6.252 straipsnio nuostatas, jog šalių susitarimas dėl civilinės
atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio
neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Apeliacinės
instancijos teismas nevertino subrangovo didelio neatsargumo, nevykdant
sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Byloje nevertinta, ar apdairus,
rūpestingas, atidus verslininkas tokioje situacijoje būtų atlikęs darbus laiku.
Nagrinėjamoje byloje apsiribota tik oro sąlygų konstatavimu, nenagrinėjant kitų
civilinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių: subrangovo pasiruošimo atlikti
darbus, technikos priemonių tinkamumo, ar subrangovas ėmėsi visų priemonių, kad
darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku. Vertinant ieškovo didelį neatsargumą,
aktualus sutarties 7.1 punktas, kuriame nustatyta, kad jei subrangovas darbų
vykdymo metu du mėnesius dirbo dviem, ne mažiau kaip po 8 val. pamainomis,
bendra nuostolių ir delspinigių suma negali būti didesnė nei 500 000 Lt. Liudytojai
teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas nebuvo pasiruošęs laiku atlikti
darbus.
3. Dėl proceso
teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų
apeliacinio skundo motyvų; pasisakydamas dėl aplinkybių, kurių nenagrinėjo
pirmosios instancijos teismas, negrąžindamas civilinės bylos nagrinėti
pirmosios instancijos teismui, atliko pirmosios instancijos funkciją, t. y.
pažeidė atsakovo teisę į įstatymų garantuotą instancinę bylos nagrinėjimo
sistemą (t. y. teisę į tinkamą teismo procesą), taip atimdamas teisę į
apeliaciją faktinių bylos aplinkybių vertinimo aspektu. Apeliaciniame skunde atsakovas
nurodė išsamius argumentus dėl ieškovo vėlavimo laiku atlikti darbus, nurodė
konkrečius skaičiavimus, kiek dienų ieškovas vėlavo atlikti konkrečius darbus,
pateikė šias aplinkybes įrodančius dokumentus, tačiau šių apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nevertino (CPK 331 straipsnio 4 dalis; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V.
B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005).
Pagal CK 6.71 straipsnį,
sutarties 7.1 punktą ieškovui buvo nustatyti delspinigiai už vėlavimą laiku
atlikti tiek kiekvieno atskiro darbų etapo darbus, tiek už vėlavimą baigti darbus
nustatytu laiku. Skundžiamojoje nutartyje nustatyta (ir šalys to neginčijo),
kad pavėluotai buvo baigti tiek atskiri darbų etapai, tiek praleistas galutinis
terminas. Apeliacinis teismas nevertino, ar kiekvienu pirmiau nurodytu atveju
buvo pagrindas pratęsti darbų atlikimo terminą būtent tiek dienų, kiek ieškovas
vėlavo atlikti darbus, ir visais atvejais netaikyti ieškovui sutartinės
atsakomybės. Skundžiamojoje nutartyje nėra jokių teiginių, leidžiančių konstatuoti,
kad prasitęsė ir atskirų darbų etapų terminai. Ieškovas neįrodė, kad oro
sąlygos tenkino sutarties 3.3 punkte nurodytus kriterijus, t.y. turėjo įtakos
darbų atlikimo technologijai ir kokybei (CK 6.75 straipsnis).
4. Dėl
civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų taikymo. Kauno
apygardos teisme buvo iškeltos dar dvi civilinės bylos, kuriose šalių buvo
reiškiami priešpriešiniai turtiniai reikalavimai, kildinami iš tos pačios
subrangos sutarties. Teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinę
bylą Nr. 2-636-527/2009 pagal UAB „Kauno keliai“ ieškinį UAB „Mitnija“ dėl
skolos priteisimo nutarė sujungti su civiline byla Nr. 2-765-510/2009 pagal UAB
„Mitnija“ ieškinį UAB „Kauno keliai“ dėl 1 mln. Lt nuostolių atlyginimo ir 6
proc. metinių palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d.
nutartimi nusprendė bylos Nr. 2-1093-527/2010 nagrinėjimą sustabdyti iki
įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Apeliacinės instancijos
teismas, pasisakęs dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo,
įskaitymo pagrįstumo klausimą turėjo perduoti spręsti pirmosios instancijos
teismui.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių
teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl tikrųjų
šalių ketinimų. Aiškinant sutarties 3.3 punktą svarbu, kad sutartis buvo
sudaryta 2007-ųjų metų rugsėjį dėl atitinkamų darbų atlikimo vėlyvo
rudens-žiemos laikotarpiu. Būtent dėl to, kad šalys yra statybos veiklą vykdančios
bendrovės, turinčios ilgametę atitinkamų darbų vykdymo patirtį ir numanančios
galimus atitinkamų statybos darbų vykdymo trikdžius, kelių statybos darbus
reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimus bei asfaltavimo darbų sąlygas
šaltuoju metų laikotarpiu, į sutartį kaip šalių derybų rezultatą įtraukė
sutarties 3.3 punktą. Sutarties sudarymo metu šalims buvo aišku, kad, atsiradus
sutarties 3.3 punkte nurodytoms aplinkybėms, darbų atlikimo terminai
pratęsiami. Į civilinę bylą buvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties
vykdymo metu vykdytinų darbų atlikimui turėjo įtakos oro sąlygos ir kiti
veiksniai, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo, jog sutartyje įvardytus
darbus 2007 m. rugsėjo – 2008 m. kovo mėnesiais buvo įmanoma atlikti, esant byloje
nustatytoms oro sąlygoms, arba jog atitinkamos oro sąlygos neturėjo įtakos darbų
technologijai bei kokybei. Išvadą, kad kelių tiesimo darbus neabejotinai veikia
oro sąlygos, patvirtina ir statybos normatyvinių dokumentų nuostatos (Statybos
taisyklių ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“,
patvirtintų Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303, 83
punktas; Statybos taisyklių ST 2235248.02:2003 „Bendrieji susisiekimo
komunikacijų (Automobilių kelių, gatvių, aerodromų) tiesimo darbai“,
patvirtintų Asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidento 2003 m. balandžio l d.
įsakymu Nr. 2, 21.5.4 punktas; Statybos rekomendacijų R35-01 „Automobilių
kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos“, parengtų Lietuvos automobilių kelių
direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pagal statybos techninius reglamentus „Normatyvinių
statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas (STR
1.01.01:1996)“, „Valstybės reguliuojamų statinio esminių reikalavimų taikymas
statybos privalomųjų normatyvinių dokumentų sistemoje (STR 1.01.03:1997)“,
5.3.1 punktas). Sutarties 3.3 punkte panaudoti skyrybos ženklai lemia išvadą
apie tai, kad sąlyga turi įtakos darbų vykdymo technologijai ir kokybei
siejama tik su žemesnės nei +5°C vidutinės paros temperatūros sąlyga.
2. Dėl
atsakomybės taikymo (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovas jokių
neteisėtų veiksmų neatliko - tinkamai ir laiku vykdė sutartyje įtvirtintas
prievoles, t. y. atliko sutartyje įvardytus darbus sutarties pagrindu nustatytais
terminais (atliko darbus dar nesibaigus terminui, kuris buvo pratęstas). Ieškovo
kaltės ir (ar) neteisėtų veiksmų elementas, būtinas civilinei atsakomybei taikyti,
analizuojamu atveju neegzistuoja. Taigi rangovo civilinę atsakomybę
reglamentuojančios teisės normos ginčo atveju negalėjo būti taikomos.
3. Dėl
sąžiningumo ir teisingumo principų taikymo. Remiantis sutarties laisvės
principu (CK 1.2, 6.156 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. P. V.,
bylos Nr. 3K-3-268/2008) šalys gali nustatyti bet kokias prievoles, sąlygas,
kurios neprieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms - šalys yra
laisvos abipusiu susitarimu nustatyti prievoles viena kitos atžvilgiu,
numatyti, kaip prievolės turės būti vykdomos. Darytina išvada, kad jei
sutarties šalims yra priimtinos atitinkamos sutarties sąlygos, ir šios sąlygos
neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, tokios sąlygos neturėtų
būti modifikuojamos teismo sprendimu, motyvuojant sprendimą tuo, jog šalių
sulygtos sąlygos yra nesąžiningos ar neteisingos CK 1.5 straipsnio prasme. Sutartyje
šalys nustatė, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, sutarties pagrindu vykdytinų
darbų terminai pratęsiami.
4. Dėl proceso
teisės normų taikymo ir įskaitymo negalimumo. Apeliacinės instancijos
teismas faktinių aplinkybių, kurias buvo būtina įvertinti, siekiant teisingai
išspręsti civilinę bylą visumą, įvertino ir atmetė teisiškai nereikšmingus
atsakovo argumentus, nutarties motyvuojamojoje dalyje tai argumentuodamas, taip
pat nurodydamas, kurie atsakovo argumentai teisiškai nereikšmingi, ir tai
atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-521/2006).
Ieškovo teigimu, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylą galima išnagrinėti
apeliacinės instancijos teisme, ją būtina išspręsti atitinkamoje instancijoje
(CPK 7 straipsnis). Visi šiai bylai reikšmingi faktai buvo tinkamai nustatyti
pirmosios instancijos teisme. Ieškovo nuomone, tuo atveju, jei kasacinis
teismas imtųsi spręsti ginčą iš esmės ir priimtų naują sprendimą, turėtų
analizuoti ir atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo klausimą. Ieškovas nesutinka
su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių priešpriešinių reikalavimų
įskaitymas atsakovo pranešimu galėjo būti atliktas. Pagal CK 6.134 straipsnio 1
dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovo pranešimas apie reikalavimų įskaitymą
išsiųstas ieškovui 2008 m. spalio 15 d. Pagal sutarties
11.3 punktą pranešimas laikomas įteiktu 2008 m. spalio 18 d. Ieškinys
pateiktas teismui 2008 m. spalio 14 d., t. y. prieš tai, kai
atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie neva atliktą įskaitymą. Akivaizdu,
kad reikalavimas dėl 522 891,13 Lt sumos sumokėjimo negalėjo būti įskaitytas. Pažymėtina,
kad ieškinys teismui laikomas paduotu jo pateikimo teismui dieną, ir laikoma,
jog atitinkami reikalavimai ginčijami teisme nuo ieškinio pateikimo teismui
dienos, o ne nuo momento, kai teisėjo rezoliucija išsprendžiamas ieškinio
priėmimo klausimas (CPK 115 straipsnio 3 dalis, CK 6.134 straipsnio 1 dalie 1
punktas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo
kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas apskųstus žemesniųjų
instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės taikymo
aspektu. Taigi, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas vadovaujasi
bylą išnagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir
pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Savo ruožtu bylos faktinės
aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis
teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės
normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą
reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu.
Kasatorius,
įgyvendindamas CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso iniciatyvos
teisę, padavė pagal atitinkamą struktūrą surašytą kasacinį skundą. Tačiau
teisėjų kolegija, pateikdama savo argumentus dėl kasacinio skundo, nėra
suvaržyta kasacinio skundo struktūros, todėl, peržiūrėdama apeliacinės
instancijos teismo nutartį kasacine tvarka, sprendžia pirmiausia pasisakyti dėl
bylos proceso apeliacinės instancijos teisme teisėtumo, o pripažinus šio
proceso teisėtumą – dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priešpriešinių
vienarūšių reikalavimų įskaitymą, šalių teises ir pareigas, atsirandančias
rangos sutarties pagrindu.
Dėl apeliacinio
proceso teisėtumo
Nėra pagrindo
sutikti su kasatoriaus (atsakovo UAB „Mitnija“) kasacinio skundo argumentu, kad
nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į
tinkamą teismo procesą, t. y. pažeista atsakovo teisė į garantuotą instancinę
bylos nagrinėjimo sistemą, ir nustatytinas apeliacinės instancijos teismo
nutarties argumentavimo nepakankamumas.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso
koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir
užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali
perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais,
įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos
Nr. 3K-3-465/2006).
CPK 320 straipsnio 1
dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje teisės normoje nustatyta, kad
apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo
patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama
nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje
surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai
nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms –
ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Faktinių aplinkybių
ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali
padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios
instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad
apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius ir CPK 314
straipsnyje nustatytais atvejais priimtus naujus įrodymus, gali tam tikras aplinkybes
pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė
nustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005;
2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU
Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-110/2006; 2008 m. sausio 28
d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v.
R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008).
Taigi apeliacinės
instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek
teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos
nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi
pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek
materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus
trūkumus. Proceso teisės normose nustatyta, kad materialiosios teisės normų
pažeidimas (netinkamas jų taikymas arba išaiškinimas) yra pagrindas pirmosios
instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Tačiau proceso teisės
normų pažeidimas ar netinkamas taikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik
tada, jeigu dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Tokiu atveju byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui ne besąlygiškai, o tik tada, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti
apeliacinės instancijos teismas. Taigi vien materialiosios teisės normų
pažeidimo atveju apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas ir įstatymo
įgaliotas ištaisyti padarytą pažeidimą pats, negrąžindamas bylos iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo
galimybių perduoti bylą nagrinėti iš naujo ribojimas yra grindžiamas būtinumu
sumažinti bylos nagrinėjimo trukmę, poreikiu užtikrinti kuo operatyvesnį teismo
procesą ir apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio 1 dalyje, kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintą
teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities mokesčių inspekcija
v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo
18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v.
Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama
į nurodytas nuostatas, konstatuoja, kad atsakovui apeliaciniame skunde iškėlus
klausimus ir pateikus konkrečius argumentus dėl šalių sutartų įsipareigojimų
pagal rangos sutartį vykdymo, reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių
materialiosios teisės normų taikymo pirmosios instancijos teisme, civilinės
atsakomybės, nustačius sutarties pažeidimo faktus, apeliacinės instancijos teismas
turėjo pagrindą ir privalėjo tirti atsakovo apeliaciniame skunde iškeltus fakto
klausimus ir pateikti jų teisinį vertinimą.
Kasaciniame skunde
taip pat akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo
savo procesinio sprendimo, nepagrįstai nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo
argumentų. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad pareigos nurodyti priimto
sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir
turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija
v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A.
Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and
Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and
Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Atsakovui apskundus pirmosios instancijos
teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atskleidė bylos esmę,
įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė priimamos nutarties motyvus.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti
suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą
(žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no.
16034/90, § 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų
sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Tele2“ v. UAB „Vortumas“, bylos Nr. 3K-3-24/2009;
2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v.
VšĮ Kauno 2-ji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010). Dėl to
kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos
teismas priėmė nepagrįstą įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis procesinį
sprendimą (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pakankamai išsamiai
ištirtos bylos teisiniam rezultatui reikšmingos aplinkybės, kurios nurodytos
apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Civilinio proceso
byloje koncentruotumo ir ekonomiškumo principų taikymo pagrindu atmestini ir
kasatoriaus argumentai dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo, bylų sujungimo klausimui spręsti.
Dėl priešpriešinių
vienarūšių reikalavimų įskaitymo
Vienas iš įstatyme
nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų
įskaitymas. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės
šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Jeigu pareiškimo
dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad
pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK
6.131 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba” v. UAB „Vilniaus vandenys”,
bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB
„Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų
centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“,
bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“,
bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB Baltijos monitoringo centras v. UAB „Vilniaus altas“, bylos
Nr. 3K-3-540/2010).
Tačiau įstatyme
nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių
atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1
punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši
norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka
esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“,
bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos
Nr. 3K-3-293/2009). Tokiu atveju aktualu pasisakyti dėl civilinės bylos
iškėlimo momento, kaip eliminuojančio galimybę atlikti reikalavimų įskaitymą.
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 1 dalies taikymą, yra
nurodęs, kad civilinė byla iškeliama teisėjui rezoliucija išsprendus ieškinio
priėmimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija,
bylos Nr. 3K-3-339/2008). Taigi tik ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija
laikomas civilinės bylos iškėlimu, ir tai atitinkamai reiškia, kad tarp
suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo
institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies
pareiškimu. Byloje akivaizdi aplinkybė, kad ieškovo ieškinys atsakovui dėl
netinkamo sutarties vykdymo teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir atitinkamai
civilinė byla iškelta 2008 m. spalio 17 d. Apeliacinės instancijos teismas
konstatavo faktą, kad apie reikalavimų įskaitymą atsakovas pranešė ieškovui
2008 m. spalio 15 d., t. y. iki ginčo iškėlimo teisme, kada įskaitymo
draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalį dar negaliojo (CPK 353 straipsnio 1
dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms tinkamu reikalavimų įskaitymo draudimą
reglamentuojančios materialiosios teisės normos aiškinimu ir taikymu pagrįstas
apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė priešpriešinių vienarūšių
reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio
teismo formuojamos teismų praktikos.
Dėl šalių
sutarties aiškinimo
Kasacinis teismas,
formuodamas teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, yra nurodęs, kad konkrečios
sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų
bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų, tačiau, atsižvelgdamas į
kasacinio skundo argumentus, nustatytų aplinkybių kontekste patikrina, kaip apeliacinės
instancijos teismas taikė sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA
„Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16
d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“,
bylos Nr. 3K-3-107/2010).
Pagal kasacinio
teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio,
jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių
ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę,
tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių
elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų
nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5
straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo
įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi
būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant
sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB,
bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė
„Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010).
Nagrinėjamoje byloje
nėra ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovui 522 891,13 Lt už atliktus
statybos subrangos darbus, t. y. pripažįstama, kad ieškovas, vykdydamas
subrangos sutartį, atsakovo (ginčo atveju – generalinio rangovo) naudai atliko
darbų už 1 452 345,81 Lt, o atsakovas apmokėjo jų dalį – 929 454,68 Lt. 2008 m.
kovo mėnesį pasirašant pagal sutartį atliktų darbų priėmimo aktą atsakovas
nenurodė, kad pagal sutartį atlikti darbai yra su trūkumais ar yra kitokių
nukrypimų nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę (sutarties
4.3 punktas). 2008 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė apmokėti atsakovui
sąskaitą dėl 1 452 345, 81 Lt už atliktus darbus. Taigi faktiškai statybos
darbai, dėl kurių atlikimo buvo susitarta subrangos sutartimi, yra atlikti
tinkamai, kitaip byloje nenustatyta, atsakovas darbus priėmė, todėl ieškovui
atsirado teisė į apmokėjimą už atliktus darbus. Atsakovo (kasatoriaus)
atsisakymas sumokėti visą kainą už pagal sutartį atliktus darbus grindžiamas
darbų atlikimo termino praleidimu. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo
praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio
7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. įmonė „Era“,
bylos Nr. 3K-3-530/2007). Sutarties 3.1 punkte apibendrintai nurodytus darbus
ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti iki 2007 m. gruodžio 31 d.,
tačiau sutarties 6.2.1 punkte šalys susitarė dėl išlygos (sutarties 3.3
punktas), pagal kurią, esant nepalankioms klimato sąlygoms, nustatyta darbų
užbaigimo terminų pratęsimo galimybė. Šia sutartine nuostata remdamasis
ieškovas grindžia darbų pagal sutartį termino praleidimo priežastį – pagal jį
ši nuostata teikė pagrindą sutarties terminą pratęsti, todėl sutarties termino
pratęsimas, esant sutarties 3.3 punkte nustatytoms sąlygoms, nelaikytinas esminiu
sutarties pažeidimu, teikiančiu pagrindą atsakovui reikalauti iš ieškovo
delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus
įrodymus, konstatavo, kad nustatytos sutarties 3.3 punkte nurodytos sąlygos,
teikiančios pagrindą pratęsti sutarties terminą. CPK 178 straipsnyje nustatyta,
kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei
atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta
tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji
įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris
neigia. Ieškovas savo poziciją sutarties termino klausimu grindė sutarties 3.3
punkto sąlygos taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo
vertinimu, kad sutarties 3.3 punkto sąlyga, teikianti pagrindą pratęsti sutarties
terminą, suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Šalys nesusitarė dėl
konkrečios darbų atlikimo terminų keitimo tvarkos, pvz., kad ji bus keičiama
šalims sudarant papildomus susitarimus ar panašiai (CK 6.652 straipsnis 4
dalis), todėl buvo pagrindas teigti, kad sutarties 3.3 punkte nustatytų sąlygų
konstatavimas teikė pagrindą pratęsti sutarties terminą. Taigi laikantis
principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris
teigia, o ne tam, kuris neigia, atsakovas, teigiantis, kad sutarties 3.3 punkte
įtvirtintomis sąlygomis negali būti pateisinamas sutarties įvykdymo termino
praleidimas trimis mėnesiais, turi pareigą įrodyti, kad ieškovas neturėjo pagrindo
į sutarties pratęsimą būtent trimis mėnesiais pagal sutarties 3.3 punktą. Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad sutarties vykdymo metu klimatinės sąlygos
atitiko sutarties 3.3 punkte nurodytas sąlygas, teikiančias teisę į sutarties
termino pratęsimą (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Taigi pagal šalių sudarytos
sutarties sąlygas ir atitinkamai pagal apeliacinės instancijos teismo
nustatytas aplinkybes, reikšmingas sutarties aiškinimui, konkrečiai – sutarties
įvykdymo termino klausimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė
sutartį, o sutarties pažeidimas lėmė sutarties 7.1 punkte nustatytą skaičiavimą
delspinigių, kurie galėtų būti įskaityti kaip priešpriešinis vienarūšis
reikalavimas ir lemti atsakovo prievolės pabaigą.
Nurodytais motyvais
teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje nustatytų apeliacinės
instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 44,98 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei
iš kasatoriaus UAB „Mitnija“ 44,98 Lt (keturiasdešimt keturis Lt 98 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Panaikinti Kauno
apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. galutinio sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
22 d. nutarties vykdymo sustabdymą, atliktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d.
nutartimi.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Sigita
Rudėnaitė
Janina
Stripeikienė