Civilinė byla Nr. e2-1441-931/2020 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26532-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 3.2.6.1
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Renatai Ulevič,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“ atstovui advokatui Justui Viliui,
atsakovei G. V., jos atstovui advokato padėjėjui Karoliui Stankui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“ ieškinį atsakovei G. V. dėl reikalavimo atlyginti žalą pripažinimo neteisėtu.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Švarus pasaulis“ kreipėsi į teismą, prašydamas atmesti atsakovės G. V. reikalavimą atlyginti 1100 Eur kilimo vertės kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės ieškovo UAB „Švarus pasaulis“ naudai 67,77 Eur dydžio skolą už suteiktas kilimo valymo paslaugas ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovės reikalavimas priteisti 1100 Eur žalą yra nepagrįstas, kilimo sugadinimo aplinkybės yra neįrodytos, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) priimtas nutarimas, kuriuo ieškovas įpareigotas atsakovei atlyginti 1100 Eur kilimo vertės yra nemotyvuotas, paremtas ne įrodymais, o spėjimais, galimybių teorija, visiškai nevertinant ieškovo pateiktos medžiagos ir argumentų ginčą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje.
Pasirašydama sutartį vartotoja patvirtino, jog yra tinkamai informuota dėl teikiamų paslaugų sąlygų, kainos, galimų pasekmių. Paslaugų teikėjui nežinant, kokios tiksliai cheminės medžiagos buvo panaudotos, ir perspėjus vartotoją, jog kilimas greičiausiai neišsivalys, vartotoja vis tiek reikalavo, jog paslaugų teikėjas suteiktų valymo paslaugą ir pabandytų kilimą išvalyti. Pažymėjo ir tai, jog kilimo apžiūros vietoje metu vartotoja pati nurodė, jog tose vietose, kur šiuo metu kilime matomi stačiakampio formos pašviesėjimai, visada stovėjo kambario baldai. Akivaizdu, jog tose vietose kilimas nebuvo tiek nusidėvėjęs, kadangi tose vietose ant kilimo nebuvo vaikščiojama ir panašiai. Todėl tos vietos atspalvio prasme natūraliai išsiskiria ir tai nėra suteiktos valymo paslaugos pasekmė.
Atsakovė nei ieškovui, nei VVTAT nepateikė nuotraukų, kaip kilimas atrodė po atlikto valymo namuose, prieš kilimą perduodant valymui ieškovui. Atsakovei suteikta kilimo valymo paslauga negalėjo sąlygoti kilimo sugadinimo, kadangi kilimas buvo valomas sausuoju būdu, kai tuo tarpu, ką patvirtina ir pati atsakovė, kilimą pirmiausia buvo bandyta valyti namų sąlygomis drėgnuoju būdu.
Atsakovė neįrodė ieškovo atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.295 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl paslaugų teikėjui kylančios atsakomybės už netinkamai suteiktas paslaugas.
Ieškovas tinkamai suteikė kilimo valymo paslaugas atsakovei, tačiau atsakovės lūkesčiai grąžinti kilimui jo pirminę išvaizdą buvo techniškai neįmanomi, atsakovė apie tai buvo informuota, tačiau už suteiktas kilimo valymo paslaugas su ieškovu neatsiskaitė.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareiga įrodyti, jog informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui, t. y. ieškovui. Pagal 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-287 patvirtintų Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Cheminio valymo taisyklės,Taisyklės) 16.6. punktą paslaugų teikimo sutartyje turi būti nurodyta: duomenys apie vartotojo pateiktą gaminį: gaminio pavadinimas, žymėjimo numeris, spalva, kiti skiriamieji požymiai, esami defektai.
Šalių sudarytoje Sutartyje nėra informacijos apie kilimo būklę atiduodant ji valymui. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės pateiktas kilimas buvo su tam tikrais defektais, trūkumais, spalvos pakitimais, dėmėmis ir pan.
Vartotojos kilimas yra iš viskozinio pluošto, todėl sutartyje nurodytas standartinis įspėjimas šiam konkrečiam kilimui netaikytinas. Ieškovui kilimas buvo perduotas tinkamos kokybės (su dvejomis dėmėmis, dėl kurių išvalymo ir buvo kreiptasi į ieškovą), o ieškovas, netinkamai suteikdamas paslaugas, sugadino kilimą, kuris tapo nebetinkamas naudojimui.
Kilimo ženklinimo etiketėje gamintojo yra pateikta informacija apie kilimo priežiūrą. Taigi, ieškovui, kaip profesionalui, turėjo ir galėjo būti žinoma, kad atsakovės kilimas gali būti valomas tik sausu būdu. Iš VTTAT nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas nesivadovavo kilimo gamintojo rekomendacijomis ir kilimą išvalė drėgnuoju būdu. Pagal „Kilimų sauso valymo technologijų aprašymą“, sausuoju būdu valymas atliekamas tik mechaniškai veikiant kilimą, t. y. nuo kilimo pašalinami pašaliniai daiktai, kilimas kelis kartus nusiurbiamas, išpurtomas, sušukuojamas ir suvyniojamas. Taigi, objektyviai nėra galimybės, kad kilimas būtų buvęs taip sugadintas. Ieškovo darbuotojos ir atsakovės telefoninio pokalbis patvirtina, kad ieškovas kilimą valė drėgnuoju būdu. Be to, pačioje sutartyje ieškovas buvo nurodęs, kad kilimas bus valomas drėgnuoju būdu.
Atsakovės nuomone, ieškovas skambino atsakovei jau žinodamas, kad kilimas yra sugadintas. Atsakovė 2018 m. liepos 26 d. kreipėsi į ieškovą dėl kilimo valymo, o kilimas buvo grąžintas 2018 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė mano, kad kilimas buvo išvalytas po pirmo skambučio, o ieškovui pastebėjus, kad kilimas sugadintas, buvo skambinta antrą kartą (įrašant skambutį).
Atsakovė informavo ieškovą, kad tam tikros priemonės kilimo valymui buvo naudotos. Vis dėlto, naudotos priemonės jokios įtakos kilimui nepadarė, t. y. kilimas neturėjo jokių trūkumų ir/ar defektų, kai jis buvo atiduotas ieškovui. Ieškovas, būdamas profesionalu, matydamas, kad kilimas yra dėmėtas, paveiktas cheminių medžiagų ar pan., tikrai būtų tokias aplinkybes pažymėjęs šalių sudarytoje sutartyje, tačiau to nepadarė.
Paslaugos buvo suteiktos netinkamai, perduotas kilimas buvo negrįžtamai sugadintas, todėl atsakovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (įvertinus kilimo kainą (1 400 Eur) ir natūralų nusidėvėjimą (jis buvo naudojamas 7-8 mėnesius), kilimo vertė sudaro 1 100 Eur, kurią ieškovas yra įpareigotinas atlyginti. Ieškovo atstovas 2018 m. rugpjūčio 18 d. susisiekė su atsakove telefonu ir pripažino, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir pasiūlė atsakovei pagalvoti, kokio dydžio žalos atlyginimo ji norėtų, tačiau nesutiko su atsakovės nurodyta suma.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad kilimą buvo bandoma valyti ir tuo kilimas buvo sugadintas. Nurodė, kad kiek jam yra žinoma, tai kilimas buvo valomas sausuoju būdu, bet tiksliai atsakyti negalėjo. Atsakovė ne tik plovė kilimą specialiu siurbliu, bet ir naudojo specialią šlapimo šalinimo priemonę. Atsakovė telefonu davė leidimą valyti kilimą drėgnu būdu. Kilimas yra viskozinis, o viskozė ypatingai neatspari drėgmei. Kilimas buvo drėgnai valytas, tuomet suvyniotas, todėl jau išvyniojus ieškovo patalpose kilimą ant jo buvo daug dėmių.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ji nebuvo įspėta, kad bandant valyti šlapimo dėmes, atsiras naujų dėmių. Kilimą naudojo nuo pirkimo apie 7 mėnesius. Valė specialiu siurbliu, bet kilimas nebuvo dėl to pažeistas ar sugadintas. Perkant kilimą pardavėjas paaiškino, kad šį kilimą galima valyti drėgna šluoste.
Ieškinys atmestinas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos G. V. ir UAB „Švarus pasaulis“ dėl galimai netinkamai suteiktų valymo paslaugų, jų metu sugadinto kilimo ir žalos atlyginimo. VVTAT 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr (duomenys neskelbtini) patenkino vartotojos G. V. reikalavimą atlyginti 1100 Eur dydžio kilimo vertę, įpareigojo UAB „Švarus pasaulis“ vykdyti nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (el. byla, t. I, b. l. 33-42).
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.
Vadovaujantis paminėtomis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, teisme iš esmės nagrinėjamas šalių ginčas pagal G. V. reikalavimą priteisti iš UAB „Švarus pasaulis“ 1100 Eur dydžio turtinę žalą (nuostolius).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 26 d. atsakovė su ieškovu sudarė sutartį Nr. V00197. Sutartis sudaryta ir pasirašyta atsakovės namuose, ieškovo įgaliotam asmeniui nuvykus į atsakovės namus paimti kilimo. Sutartyje pažymėta, jog kilimas paimtas dėmių šalinimui, kvapo šalinimui (el. byla, t. I, b. l. 10).
2018 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo darbuotojai susisiekė telefonu su atsakove. Buvo daromas tarp ieškovo darbuotojos ir atsakovės vykusio pokalbio telefonu garso įrašas, kuris yra pateiktas kartu su ieškiniu. Garso įrašas išklausytas teismo posėdžio metu. Šalys neginčijo į bylą pateikto įrodymo. Atsakovė pripažino, kad užfiksuotas tarp jos ir ieškovo darbuotojo vykusio pokalbio telefonu garso įrašas. Pokalbio metu atsakovė paklausta ar tikrai plauti kilimą, patvirtino, kad kilimą reikia valyti, plauti.
Ieškovui išvalius kilimą, 2019 m. rugpjūčio 17 d. jis buvo pristatytas į atsakovės namus. Atsakovė, apžiūrėjusi kilimą, įvertinusi, kad jis yra sugadintas, atsisakė jį priimti ir sumokėti ieškovui 67,77 Eur už valymo paslaugas.
2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovei ir ieškovui susisiekus, atsakovė nurodė, jog nesutinka atsiskaityti už suteiktas paslaugas 67,77 Eur sumai ir prašo iš ieškovo atlyginti dalį kilimo vertės, t. y. 1100 Eur.
Kadangi ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu atlyginti 1100 Eur už kilimo sugadinimą, atsakovė kreipėsi į VVTAT su alternatyviais reikalavimais: netinkamos kokybės prekę (paslaugą) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga)/ ar neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas jiems pašalinti/ ar pakeisti paslaugos teikėjo prarastą ar sugadintą daiktą ar medžiagą lygiaverčiais/ atlyginti daikto ar medžiagos vertę (el. byla, t. I, b. l. 43-45)..
2018 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikėjo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant vartotojai, jos vyrui, paslaugos teikėjo atstovui ir VVTAT atstovei vyriausiajai specialistei, buvo apžiūrėtas vartotojos kilimas ir įvertinta jo kokybė po valymo. 2018 m. gruodžio 19 d. surašytas VVTAT patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. I, b. l. 23-25).
2018 m. gruodžio 31 d. ieškovas, nesutikdamas su VVTAT patikrinimo akto išvadomis, pateikė VVTAT raštą su prieštaravimais patikrinimo aktui (el. byla, t. I, b. l. 92-96).
2019 m. vasario 27 d. ieškovas gavo atsakymą į jo pateiktą raštą su prieštaravimais dėl patikrinimo akto (el. byla, t. I, b. l. 110-113).
Ieškovas UAB „Švarus pasaulis“ profesionaliai teikia kilimų ir kitų gaminių valymo paslaugas, todėl nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, esant vartojimo teisiniams santykiams, atlyginimo (CK 6.292, 6.2281 straipsnio 1 dalies, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas).
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis taikomi CK 6.350-6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
Pagal CK 6.353 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją pagal šio kodekso 6.2286 arba 6.2287 straipsnį. CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti informaciją vartotojui apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą). To paties straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad privalo vartotojui suteikti informaciją apie garantiją pagal įstatymą. Beveik tokia pati nuostata yra numatyta ir Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-287 (toliau –Taisyklės) 9 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad prieš sudarant sutartį paslaugų teikėjas privalo suteikti teisingą, išsamią, nedviprasmišką, susijusią su paslaugų prigimtimi, galimomis paslaugos pasekmėmis bei kitą svarbią, galinčią turėti įtakos vartotojo apsisprendimui sudaryti sutartį informaciją. Informacija turi būti pateikta gerai matomoje ir prieinamoje vietoje. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį konstatuojama, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) ir vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja (CK 6.2282 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje.
Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2287 straipsnio 5 dalis). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti CK 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo pirkėjui faktą tenka verslininkui.
Ieškovas teigia, kad vartotojai buvo suteikta visa reikiama informacija, vartotoja pati asmeniškai pasirašė Sutartį, ieškovo atstovai papildomai susisiekė prieš valant kilimą su vartotoja, ir atsakovė pati asmeniškai sutiko valyti ir plauti kilimą.
Į bylą pateikta paslaugos užsakymo sutartis Nr.00197, kurioje nurodyta bendra informacija dėl galimų paslaugos pasekmių: Valymo metu gali išlikti dėmės nuo kraujo, rūdžių, tušo, lūpų dažų, rašalo, vyno, pomidorų padažo, kavos, šlapimo jeigu jos yra įsisenėjusios arba prieš tai bandytos valyti namuose. Mūsų įmonė neatsako už jūsų kilimus, jei gamintojas etiketėje nurodė netikslią informaciją. Mūsų įmonė neatsako už kilimą, jei kilimas yra be sudėties ir/ar priežiūros ženklų. Mūsų įmonė neatsako už daiktų be etikečių, šilkinių daiktų, daiktų, kurių nusidėvėjimas viršija 70% valymo pasekmes.
Ieškovas teigia, kad atsakovė pasirašė, vadinasi ji buvo supažindinta su galimomis pasekmėmis. Sutiktina, kad pateiktoje bendrojoje informacijoje yra nurodyta, jog gali išlikti šlapimo dėmės, jei prieš tai bandytos valyti namuose. Atsakovė neginčija, kad ji minėtas šlapimo dėmes valė namuose. Atsakovė suprato, kad išvalius kilimą dėmės ar kvapas gali likti, tačiau vis tiek sutiko pabandyti išvalyti kilimą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad tik dėl to, kad tos dėmės neišsivalė, ji tikrai nebūtų kreipusi dėl žalos atlyginimo. Tačiau kaip nustatyta, kilimas be tų dėmių, dėl kurių kreipėsi atsakovė, buvo 120x50 cm ir 140x20 cm oranžinio atspalvio dėmės, kilimo viduryje matoma apie 27x20 cm balkšva dėmė, bei 70 cm nuo kilimo krašto matoma kita 25-22 cm nevienodo intensyvumo balkšva dėmė ir dar trys mažesnės apie 5-7 cm dėmės. Visame kilimo paviršiuje matomos nevienodo dydžio šviesesnės ir tamsesnės smėlio spalvos smulkios dėmės. Atsakovė, tokio kilimo valymo pasekmių tikrai nesitikėjo ir negalėjo tikėtis. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutartyje nėra nurodyta tokio įspėjimo, apie galimybę, kad kilimas bus sugadintas, nenurodė net ir ieškovo darbuotoja, skambinusi atsakovei pasiteirauti dėl kilimo valymo.
Ieškovas taip pat remiasi sutartyje esančiu įspėjimu: „galimi defektai, už kuriuos įmonė neatsako: gaminių susitraukimas ar išsitempimas, spalvos pasikeitimas ar susiliejimas, medžiagos susitraukimas, medžiagos sluoksnių išsilydymas dėl prastos dažų kokybės bei impregnacijos, siūlų atsiklijavimas, siūlų iširimas. Taip pat vilnonių kilimų audinio pažeidimai dėl šlapime esančios rūgšties. Šlapimo dėmės iš vilnonių kilimų išsivalo nevisiškai, nes kilimo pluoštas yra pažeidžiamas šlapimo sudėtyje esančiomis medžiagomis.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kilimas susitraukė ar išsitempė, pasikeitė viso kilimo spalva ar spalvos susiliejo, susitraukė medžiaga. Tuo atveju, jei ieškovas remiasi aplinkybe, kad dėmės tai spalvos pasikeitimas, tai jis privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tai įvyko dėl prastos dažų kokybės bei impregnacijos. Tačiau tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.
Kitas sutartyje esantis įspėjimas susijęs su vilnoniais kilimais. Nagrinėjamu atveju kilimas nebuvo vilnonis. Ieškovas teigia, kad šis įspėjimas turėtų būti taikomas ir viskozinei medžiagai. Nurodyta, kad šlapimo dėmės iš vilnonio kilimo pasišalina ne visiškai, nes kilimo pluoštas yra pažeidžiamas šlapime esančiomis medžiagomis. Nors atsakovės kilimas ir nebuvo vilnonis, ji prašydama atlyginti žalą nesiremia aplinkybe, kad nebuvo pašalintos būtent šlapimo dėmės, o prašo atlyginti žalą, nes kilimas buvo sugadintas ir ši aplinkybė byloje nustatyta.
Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo įspėta apie tai, kad po kilimo valymo, ne tik šlapimo dėmės gali neišsivalyti, tačiau tų dėmių padaugės ar galimai visas kilimo paviršius bus padengtas dėmėmis, t. y. kilimas gali būti sugadintas. Kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti CK 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui.
Teismas konstatuoja, kad UAB „Švarus pasaulis“ kaip verslininkas, teikiantis profesionalias valymo paslaugas, sudarydamas kilimo valymo paslaugos sutartį su vartotoja G. V. netinkamai įvykdė pareigą suteikti informaciją vartotojui apie teikiamą paslaugą ir galimas pasekmes, todėl turi pareigą atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2287 straipsnio 5 dalis).
vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaujantis Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintų tarnybos nuostatų 9.2.4. punktu, yra įgaliota atlikti ne maisto produktų (t. y. prekių ir paslaugų) kokybės ekspertizes, įvertinimo rezultatus fiksuodama patikrinimo aktuose (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 19 d. surašytas VVTAT patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nurodyta, jog „Kilimo krašte matomos dvi ryškesnio šviesumo nei kilimo pagrindas dėmės (apie 30x32 cm ir 12x13 cm). Vartotojos teigimu, dėl šių dėmių pašalinimo ir kreipėsi Vartotoja, tačiau tos dėmės ir likusios Kilimo viename ir kitame krašte matomos 120x50 cm ir 140x20 cm dydžio oranžinio atspalvio dėmės. Kilimo viduryje matoma apie 27x20 cm balkšva dėmė, bei 70 cm nuo kilimo krašto matoma kita 25-22 cm balkšva dėmė ir dar trys mažesnės 5-7 cm dėmės. Visame kilimo paviršiuje, matomos ir nevienodo dydžio šviesesnės ir tamsesnės smėlio spalvos smulkios dėmės.“ (el. byla, t. I, b. l. 23-25).
Patikrinimo akto išvadose nurodyta, jog „Dėl po valymo paslaugos neišvalytų dviejų dėmių, dėl kurių kreipėsi vartotoja, visame kilimo plote po valymo paslaugos atsiradusių nevienodo dydžio, nevienodo intensyvumo šviesesnės ir tamsesnės smėlio spalvos didesnių ir smulkių dėmių, kilimo viename ir kitame krašte oranžinio atspalvio dėmių, kilimo valymo paslauga neatitinka kokybinių rodiklių, kokių galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį. Paslaugų teikėjas Vartotojai tinkamai nesuteikė informacijos apie kilimo būklę prieš sutarties sudarymą, t. y. nenurodė defektų ir kitų trūkumų, kurie buvo kilimą priduodant valymui, ir nenurodė garantijų dėl vartotojos kilimo defektų (dėmių), valymo“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas nesutiko su VVTAT patikrinimo akto išvadomis (el. byla, b. l. 92-96), tačiau teismo vertinimu ieškovo nesutikimai su minėta išvada buvo grindžiami kitokiu įrodymu vertinimu, o galutinį įrodymų vertinimą byloje atlieka teismas.
Kilimo būklę po valymo patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (el. byla, b. l. 156-159). Pačio fakto, kad kilimas yra sugadintas, iš esmės neginčijo ir ieškovas. Ieškovo atstovas 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas siūlė atsakovei atlyginti trečdalį sugadinto kilimo vertės, t. y. kilimo vertę, įvertinus nusidėvėjimą, padalinti į tris dalis. Ieškovo vertinimu, trečdalį kaltės turi prisiimti atsakovė, kadangi kilimas buvo pateiktas valymui dėl dviejų šlapimo dėmių, trečdalį – kilimą valiusi namų tvarkytoja ir trečdalį kaltės priima ieškovas. Tačiau ieškovas kategoriškai nesutiko, kad jis vienas atsakingas dėl to, kad po atlikto kilimo valymo, kilimas buvo sugadintas.
Ieškovas teigė, kad kilimas buvo sugadintas dėl pačios vartotojos nepakankamo rūpestingumo, neapdairumo ir neatidumo, todėl sutiko atlyginti tik trečdalį patirtų dėl to nuostolių. Ieškovas teigia, kad kilimas buvo sugadintas iki valymo paslaugos suteikimo.
Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių 15 punktas numato, kad paslaugų teikimo sutartis (kvitas, užsakymo kvitas ir pan.) turi būti sudaroma raštu. Sutarties sąlygos turi būti išreikštos aiškiai, suprantamai. Pagal 16.6 punktą paslaugų teikimo sutartyje turi būti nurodyta duomenys apie vartotojo pateiktą gaminį: gaminio pavadinimas, žymėjimo numeris, spalva, kiti skiriamieji požymiai, esami defektai. Paslaugų teikėjas turi teisę nustatyti gaminio vertę įvertinęs nusidėvėjimą pagal šių Taisyklių priedą.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykusiam ieškovo darbuotojui ji paaiškino, kad kilimas yra šlapimo dėmėmis. Ieškovo atstovas sutartyje atžymėjo „Drėgnas kilimų valymas“, ir „kvapo šalinimas“. Atsakovė teigia, nurodžiusi atstovui, kad dėmes buvo bandoma valyti. Dėmės buvo valytos specialia šlapimo kvapui naikinti skirta priemone. Taip pat kilimas buvo valytas drėgno valymo siurbliu. Aplinkybes, kad atsakovė neneigė valiusi šlapimo dėmes, porąkart į mėnesį kilimą valydavo drėgnai, patvirtino ne tik pati ieškovė, bet ir ieškovo pateiktas į bylą garso įrašas. Garso įrašo metu atsakovė skambinusiai ieškovo darbuotojai pakartojo, kad ant kilimo esančias dėmes buvo bandoma valyti namuose. Į bylą pateiktoje sutartyje būtent ir pažymėta, kad kilimas paimtas dėmių ir kvapo šalinimui. 2018 m. liepos 26 d. sutartyje jokių gaminio skiriamųjų požymių ar esamų defektų nėra nurodyta.
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kaip atrodė kilimas jį paimant 2018 m. liepos 26 d., tačiau kaip buvo minėta, informaciją apie vartotojo pateiktą gaminį nurodyti sutartyje tenka paslaugų teikėjui, taigi ir įrodyti, kad buvo paimtas sugadintas ar turintys skiriamųjų bruožų gaminys, tenka nagrinėjamu atveju ieškovui. Ieškovas nepagrįstai įrodynėjimo pareigą siekia perkelti vartotojai.
2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, išklausęs atsakovės paaiškinimus, kad kelias dienas prieš ieškovui paimant kilimą, jis buvo valytas drėgno valymo siurbliu, atsižvelgus į viskozės aprašymą, kad viskozė itin neatspari drėgmei ir sunkiai džiūsta, išdėstė poziciją, jog kilimas buvo sugadintas jau prieš pradedant jį valyti. Todėl, ieškovo atstovo teigimu, ieškovo darbuotoja 2018 m. rugpjūčio 6 d. pokalbio metu su vartotoja ir paminėjo, kad kilimas yra dėmėtas. Teismas su šiais ieškovo atstovo argumentais nesutinka.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kilimas, siurbliu, turinčiu drėgno valymo funkciją, buvo valomas bent kartą į mėnesį, jokių pastabų, kad kilimas buvo sugadintas, sutartyje taip pat nėra pažymėta.
Iš VVTAT patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad apžiūrint kilimą nustatyta (pateiktas vertimas iš anglų kalbos), jog gamintojas ant kilimo yra pateikęs aprašymą: Bizgantis Tencel pluoštas atspindi šviesą panašiai į šilko aksomą. Tencel nešiojasi geriau ir geriau reguliuoja drėgmę nei viskozė, gaminius nerekomenduojama naudoti drėgnose zonose. Kilimas gali būti rūpestingai profesionaliai valomas. Visi rankomis austi kilimai gali būti kintamo pynimo vienodumo ir šiek tiek skirtingų spalvų. Tokios rankų darbo kilimų savybės neturi būti laikoma trūkumais. Dėl kilimo specifikacijos ir valymo informacijos aplankykite internetinę svetainę www.jacarandacarpets.com.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas citavo viskozės apibrėžimą ir specifines viskozės savybes. Tačiau kaip nurodyta patikrinimo akte, nagrinėjamu atveju, kilimas austas iš tencelio pluošto, kuris , kaip nurodyta ir ant kilimo esančioje gamintojo etiketėje, geriau dėvimas, lengviau prižiūrėti, nors ir nerekomenduojama drėgnose vietose. Atsakovė duodama paaiškinimus taip pat nurodė, kad kilimo įsigijimo metu pardavėjas informavo, kad būtent šitą kilimą galima valyti drėgna šluoste. Todėl teigti, kad atsakovės namų tvarkytoja valydama kilimą drėgno valymo siurbliu sugadino kilimą, negalima.
Taip pat teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kad kilimas buvo drėgnas, todėl jis buvo pažeistas jį laikius susuktą iki kilimo valymo.
visų pirma, jei kilimas buvo drėgnas, tai privalėjo būti pažymėta sutartyje. Net ir jei kilimas būtų paimtas drėgnas, ieškovas, kaip teikiantis profesionalias kilimų valymo paslaugas, turėjo valymui paimtą gaminį laikyti atsižvelgus į ant gaminio esančią etiketę, kurioje yra nurodytos ir gaminio savybės ir priežiūra. Tačiau kaip teigia pats ieškovas, priėmęs kilimą 2018 m. liepos 26 d. ieškovo technologė kilimą apžiūrėjo tik 2018 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus 11 kalendorinių dienų nuo savo žinion iš vartotojos paimto kilimo.
Bylos nagrinėjimu metu, tiek teismas, siekdamas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, tiek ieškovo atstovas teiravosi dėl nustatytų kilimo dėmių tose vietose, kur galimai stovėjo baldai. Atsakovė nurodė, kad kilimas būdavo pasukamas, todėl teigti, kad visą laiką tose vietose stovėjo baldai negalima. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad patikrinimo akte nurodyta, jog kilimo viename ir kitame krašte matomos 120x50 cm ir 140x20 cm dydžio oranžinio atspalvio dėmės. Jei remtis ieškovo atstovo argumentais, kad kilimą atsakovė pati sugadino valydama jį drėgno valymo siurbliu, tai tos vietos, kuriose galimai stovėjo baldai ir jie valymo metu nebūdavo atkeliami, jos neturėtų būti pažeistos. Tačiau iš pateikto patikrinimo akto matyti, kad būtent kilimo kraštuose matomos oranžinės dėmės, t. y kilimas pakeitęs spalvą.
Ieškovas itin akcentavo atsakovės ir ieškovo darbuotojo pokalbį, kurio metu atsakovė davė leidimą valyti kilimą drėgnu būdu. Tai, kad kilimas bus valomas drėgnai, nurodyta ir sudarytoje sutartyje. Atsakovė pripažino, kad telefonu jos paklausus ar tikrai bandom kilimą plauti, ji sutikusi. Atsakovė kaip vartotoja sutiko kilimą plauti, bet kaip minėta, teismas konstatavo, kad atsakovė kaip vartotoja nebuvo informuota apie galimas valymo pasekmes.
Teismas atkreipia dėmesį, kad sutartyje nurodyta, jog įmonė neatsako už kilimą, jei kilimas yra be sudėties ir/ar priežiūros ženklų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kilimas turėjo etiketę, kurioje nurodyta ir kilimo sudėtis ir priežiūra. Taigi ieškovas, kaip profesionalias kilimų valymo paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) turi pareigą pasirinkti tinkamą vartotojo pateikto gaminio valymo būdą. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog ieškovas teigė valęs kilimą sausuoju būdu, tačiau daugelis ieškovo argumentų susiję su aplinkybe, kad atsakovė pati leido kilimą valyti drėgnu būdu. Paklaustas teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip ir neatsakė į klausimą, kokiu iš tikro būdu buvo valytas kilimas. Ieškovas kaip verslininkas, kuriam įstatymu numatyta pareiga įrodyti suteiktos paslaugos kokybę, įrodymų, patvirtinančių paslaugos kokybę ir atitinkamai paneigiančių VTTAT patikrinimo akte ir nutarime nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė.
Teismai, civiliniame procese vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis (tikimybių pusiausvyros principu), darytina išvada, kad kilimas buvo sugadintas ne dėl vartotojos nepakankamo rūpestingumo, neapdairumo ir neatidumo, o dėl ieškovo kaip profesionalaus paslaugų teikėjo pareigų netinkamo vykdymo, t. y. nepasirinkus tinkamo kilimo valymo būdo ir nesuteikus vartotojai visos reikiamos informacijos, turinčios įtakos sutarties sudarymui.
Pagal CK 6.292 straipsnio 1 d. paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. CK 6.295 straipsnis numato, kad žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys.
Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių 19 straipsnyje numatyta, kad paslaugų teikimo metu praradus ar sugadinus gaminį, paslaugų teikėjas turi pakeisti lygiaverčiu gaminiu, o kai vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti, – atlyginti gaminio vertę, įvertinus gaminio nusidėvėjimą pagal šių Taisyklių priedą. Atsakovė nurodo, kad jai buvo padaryta 1100 Eur turtinė žala. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už kilimą UAB „Dubingiai“ sumokėjo 1400 Eur (el. byla, t. I, b. l. 105, 108). Įvertinusi, kad kilimas buvo naudojamas iki 2018 m. liepos 26 d., t. y. apie 7-8 mėnesius, atsakovė reikalauja ne visos už kilimą sumos. Ieškovas patirtų 1100 Eur nuostolių dydžio neginčijo.
Įvertinus faktines nustatytas bylos aplinkybes, matyti, kad buvo ne tik nekokybiškai atlikta kilimo valymo paslauga, po kurios kilimas buvo sugadintas, vartotoja nebuvo tinkamai informuota apie galimas valymo pasekmes, ir kaip paaiškino atsakovė, ji nebegali šio kilimo naudoti namuose, t. y. patyrė 1100 Eur žalą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog VTTAT 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas yra neteisėtas, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos teisminio nagrinėjimo metu. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas, įpareigojant ieškovą sumokėti G. V. 1100 Eur sumą.
Nustačius, kad atsakovei buvo suteiktos netinkamos kokybės paslaugos, laikytina, kad ieškovės UAB „Švarus pasaulis“ reikalavimas priteisti 67,77 Eur dydžio skolą už suteiktas paslaugas yra nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškinys buvo atmestas, taigi atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovė pateikė detalią sąskaitą už teisines paslaugas ir AB SEB banko mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad atsakovė apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Prašomos priteisti 677,60 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5, 8.2, 8.19 punktuose numatytų dydžių, todėl priteistinas. Iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 677,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,54 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“ ieškinį atmesti.
Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Švarus pasaulis“, j. a. k. 300658389, atlyginti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) dydžio nuostolius, patirtus dėl netinkamai suteiktos paslaugos – kilimo valymo.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“, j. a. k. 300658389, atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 60 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė