Civilinė byla Nr. e2A-117-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01049-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11.2

                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 4 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ veikla pripažinta pasibaigusia, priimto likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BALTKALIS“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Vidmantas Dioleba; nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „BALTKALIS“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „BALTKALIS“).

3.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi LUAB „BALTKALIS“ nemokumo administratoriumi paskirtas Mantas Milinis (toliau – ir nemokumo administratorius).

4.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtinta LUAB „BALTKALIS“ galutinė bankroto ataskaita.

5.       Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti LUAB „BALTKALIS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir priimti sprendimą dėl LUAB „BALTKALIS“ pabaigos.

6.       Nurodė, kad visi veiksmai, susiję su bendrovės bankroto procedūra, yra baigti, bankroto metu gautos lėšos paskirstytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka, pateikti įrodymai, patvirtinantys atsiskaitymą su kreditoriais. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu patikslino LUAB „BALTKALIS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, LUAB „BALTKALIS“ veiklą pripažino pasibaigusia ir nusprendė bendrovę išregistruoti iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras).

8.       Teismas nustatė, kad į bylą pateikti dokumentai, jog bendrovė nuo 2024 m. birželio 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. atliko bankinius pavedimus kreditoriams, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, patikslino atsakovės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį.

9.       Teismas nustatė, kad galutinė atsakovės bankroto ataskaita patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi, joje detalizuota, kaip paskirstytos bankroto procese gautos lėšos, nurodyta, jog bankroto proceso pajamos siekė 195 033,73 Eur. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. pažyma Nr. AD5-11416 patvirtina, kad atsakovė nebuvo įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. ūkio subjektų patikrinimo planą, ir duomenų, jog paliko sukauptas atliekas ar užterštą dirvožemį arba gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų teismas nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama viena, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos penkios civilinės bylos, kuriose bendrovė yra dalyvaujančiu byloje asmeniu. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti dokumentai, kurie pagrindžia aplinkybes, jog nemokumo administratorius atliko visus JANĮ numatytus būtinuosius bankroto proceso veiksmus, tinkamai užbaigė bankroto procedūras ir išnaudojo visas galimybes, jog būtų patenkinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai, teismas priėmė sprendimą dėl LUAB „BALTKALIS“ pabaigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „BELOR“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – nemokumo administratoriaus prašymo priimti sprendimą dėl LUAB „BALTKALIS“ pabaigos netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Teismas padarė proceso bei materialiosios teisės pažeidimus, formaliai įvertino nemokumo administratoriaus prašymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei eliminavo galimybę nuspręsti dėl atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės, bendrovės sandorių ginčijimo. Šiais veiksmais buvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai, viešasis interesas.

10.2.                      Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama LUAB „BALTKALIS“ tyčinio bankroto byla Nr. eB2-1620-1097/2024 (Nr. eB2-665-1097/2025), dėl to sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos negalimas. Tyčinio bankroto bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2023 m. sausio mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 

10.3.                      Teismas formaliai įvertino nemokumo administratoriaus prašyme nurodytas sąlygas pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusia, kadangi, nesant išnagrinėtai tyčinio bankroto bylai, nėra įmanoma nuspręsti, ar buvo atlikti visi veiksmai ir išnaudotos galimybės bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu kiltų teisinės pasekmės, t. y. sandorių ginčijimas, vadovo civilinės atsakomybės klausimas, todėl yra pagrindas spręsti, jog atsirastų finansinės galimybės patenkinti kreditorių finansinių reikalavimus didesne apimtimi.

10.4.                      Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16341-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį, kuris planuojamas užbaigti 2025 metų I ketvirtį. Atsižvelgiant į galimus atliekamo ikiteisminio tyrimo rezultatus, bendrovės nemokumo administratoriui gali kilti papildomų pareigų, siekiant visapusiškai apginti bendrovės kreditorių interesus. 

11.       Atsakovė LUAB „BALTKALIS“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nors bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai ir tvarka yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir bankroto pripažinimas tyčiniu galimas tik įmonei iškeltoje bankroto byloje, tačiau nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Taigi argumentas, kad neišsprendus klausimo dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu atsakovės bankroto byla negali būti baigta, nėra teisiškai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-881/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-453-933/2023).

11.2.                      Teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, kuriuose ginčijami sandoriai, su jų sudarymu apeliantė sieja galimos žalos išieškojimo galimybę, tačiau ginčijami sandoriai sudaryti tarp nemokių įmonių ir galimos restitucijos atveju atsakovės turtinė padėtis nepasikeis, todėl realus kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas.

11.3.                      Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos nepaneigia apeliantės teisės pareikšti ieškinį teisme, ginant savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020), todėl pripažinus atsakovės bankrotą tyčiniu, apeliantė gali reikalauti atsakingų asmenų atlyginti jai neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsiradus bendrovės turtui, jis būtų paskirstytas atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.

11.4.                      Ikiteisminiame tyrime atsakovei nėra pareikšti įtarimai ir ji šiame tyrime nedalyvauja jokiu procesiniu statusu, taip pat bendrovė nėra informuota, kada ikiteisminis tyrimas gali būti užbaigtas. Nėra jokių pagrįstų prielaidų spręsti, kad baudžiamojo persekiojimo proceso metu atsakovė įgis realių turtinių teisių, kurios galėtų būti panaudotos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.

11.5.                      Bankroto procesas vyksta daugiau kaip ketverius metus, todėl vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų atsakovės ir kreditorių interesų apsaugos. Sprendimas dėl įmonės pabaigos priėmimo nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl tai neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

12.       Kreditorė UAB „Agronovus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

12.1.                      Vykstantis teisminis procesas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu objektyviai nekliudo juridinio asmens veiklos pabaigai. Apeliacinio skundo argumentas, kad, neišsprendus klausimo dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, bendrovės bankroto byla negali būti baigta, nėra teisiškai pagrįstas.

12.2.                      Jei LUAB „BALTKALIS“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, pati apeliantė galėtų inicijuoti teisminius procesus dėl žalos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020). Kreditoriai negali įpareigoti nemokumo administratorių reikšti ieškinius, kurie nemokumo administratoriaus vertinimu nėra perspektyvūs.

12.3.                      Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką likviduojama įmonė, kuri dalyvauja teisminiuose procesuose, gali būti išregistruojama iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012; 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-238-467/2024). Jei atsirastų išregistruotos iš Juridinių asmenų registro bendrovės turtas, kreditoriai galėtų kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl šio turto paskirstymo.

12.4.                      Vien formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų bendrovės ir kreditorių interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti bankroto proceso tikslus.

12.5.                      Nors apeliantė teigia, kad LUAB „BALTKALIS“ išregistravimas yra negalimas dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, tačiau neaišku, kokios papildomos pareigos dėl atliekamo tyrimo gali kilti nemokumo administratoriui.

12.6.                      UAB „BELOR“ nedalyvavo 2024 m. gegužės 27 d. LUAB „BALTKALIS“ kreditorių susirinkime, kuriame buvo nuspręsta patvirtinti galutinę atsakovės bankroto ataskaitą, taip pat neteikė prašymų nemokumo administratoriui dėl kurių nors papildomų veiksmų bankroto procese atlikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priėmė nustatęs, kad aplinkos apsaugos institucijos pretenzijų atsakovei neturi, nemokumo administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso veiksmus, tinkamai užbaigė bankroto procedūras ir išnaudojo visas galimybes, jog būtų patenkinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad neišsprendus klausimo dėl LUAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei dėl galimo buvusių bendrovės valdymo organų veiksmų (ne)teisėtumo atliekamo ikiteisminio tyrimo pagal BK 209 straipsnį, nėra pagrindo išvadai, jog yra atliktos visos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės, kad atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti didesne apimtimi. Pasak apeliantės, teismas priimdamas sprendimą dėl bendrovės pabaigos, eliminavo galimybę spręsti dėl atsakingų už bendrovės tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės, sandorių ginčijimo, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimo, taip pažeisdamas kreditorių teises ir viešąjį interesą.

15.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl LUAB „BALTKALIS“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, šalims nesutariant dėl tokiam sprendimui priimti būtinų sąlygų.

Dėl bendrovės veiklos pabaigos

16.       JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: (1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; (2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; (3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; (4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

17.       Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

18.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad dokumentai, įvardyti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą. Taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Šiuo atveju spręstinas klausimas, ar apeliantės nurodomos aplinkybės laikytinos materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

19.       Minėta, kad nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė, be kita ko, grindžia argumentu, jog teismas nepagrįstai neįvertino atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl buvusių bendrovės vadovų veiksmų ir tyčinio bendrovės bankroto reikšmės kreditorių teisėms ir interesams, nes, priklausomai nuo tyrimo rezultatų, nemokumo administratoriui gali kilti papildomų pareigų, siekiant tinkamai ir visapusiškai apginti bendrovės kreditorių interesus bei kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimų, žalos atlyginimo ar kitais pagrindais. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai apeliantės pozicijai dėl toliau nurodomų motyvų.

20.       Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16341-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, dėl LUAB „BALTKALIS“ nusikalstamo bankroto. Šiame ikiteisminiame tyrime 2022 m. liepos 20 d. užduotimi yra paskirtas LUAB „BALTKALIS“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas tam tikrais užduotyje nurodytais klausimais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d., kurio pabaiga planuojama 2025 metų I ketvirtyje.

21.       Teisėjų kolegija, įvertindama nustatytas aplinkybes dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo bei bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, visų pirma, pažymi, kad šios aplinkybės savaime nelemia, jog tyrimo metu bus nustatyti dėl nusikalstamo bankroto atsakingi asmenys ir (ar) sandoriai, galintys būti ginčijamais, o ir nustačius tokius asmenis ir (ar) nuginčijus sandorius, tai lems bendrovės turtinės padėties pokyčius ir atitinkamai kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi nemokumo administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai teigia, kad šiuo atveju nėra pagrįstų prielaidų spręsti, jog baudžiamojo persekiojimo proceso metu atsakovė įgis realių turtinių teisių, kurios galės būti panaudotos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui didesne apimtimi.

22.       Antra, tai kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto nėra kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, pažymima ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016; 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-701-881/2021 20 punktas). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

23.       Taigi, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, apeliantė ir (ar) kiti kreditoriai, ateityje, nustačius dėl nusikalstamo bankroto kaltus asmenis ir (ar) ginčijamus sandorius, savo galimai pažeistas teises dėl LUAB „BALTKALIS“ nusikalstamo bankroto galės ginti ir po šios bendrovės likvidavimo bei išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, reikšdami tiesioginius ieškinius dėl bendrovės nusikalstamo bankroto atsakingam asmeniui(–ims).

24.       Apibendrindama motyvus teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės argumentai, jog nepagrįstai sumenkinta ikiteisminio tyrimo reikšmė, netinkamai įvertintos tokio tyrimo pasekmės kreditorių interesų gynybai ir apsaugai, vertinami kaip deklaratyvūs, stokojantys pagrįstumo bei nepaneigiantys teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Bendrovės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui (ikiteisminio tyrimo ir galbūt baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiui), nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams.

25.       Apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu taip pat grindžia argumentu dėl egzistuojančios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tokią galimybę siedama su nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose dalyvauja LUAB „BALTKALIS“, įtaka bendrovės turto masei ir kreditorių interesams.

26.       LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos šešios civilinės bylos, susijusios su bendrove: (1) civilinė byla Nr. e2-1416-661/2025 pagal ieškovės UAB „BELOR“ ieškinį atsakovėms LUAB „Arvi fertis“, LUAB „BALTKALIS“ ir UAB „Baltijos agroverslo projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; (2) civilinė byla Nr. e2-795-852/2025 pagal ieškovės LUAB „Arvi fertis“ ieškinį atsakovėms UAB „UHB AGRO“ ir LUAB „BALTKALIS“ dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir restitucijos taikymo; (3) civilinė byla Nr. e2-794-392/2025 pagal ieškovės LUAB „Arvi fertis“ ieškinį atsakovėms UAB „APH“ ir LUAB „BALTKALIS“ dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo; (4) civilinė byla Nr. e2-652-936/2025 pagal ieškovės UAB „BELOR“ ieškinį atsakovėms LUAB „Arvi fertis“, UAB „UHB Agro“ ir LUAB „BALTKALIS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; (5) civilinė byla Nr. e2-650-779/2025 pagal ieškovės UAB „BELOR“ ieškinį atsakovėms LUAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir LUAB „BALTKALIS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; (6) civilinė byla Nr. eB2-665-1097/2025 dėl LUAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

27.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).

28.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad argumentai dėl galimybės tęsti inicijuotą teisminį procesą išnykimo įsiteisėjus sprendimui dėl bankrutavusios bendrovės pabaigos neturi reikšmės vertinant teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo, esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1161-450/2021; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023; 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-516-798/2023). Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos neatima teisės iš apelianto reikšti ieškinį teisme, jei jis mano, kad jo, kaip bankrutavusio bendrovės kreditoriaus, interesai buvo pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020). Taigi kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo bei juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pirmiau nustatytus LITEKO duomenis, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismuose nagrinėjamų civilinių bylų ir jų įtakos LUAB „BALTKALIS“ bankroto procedūroms yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl to egzistuoja kliūtys priimti sprendimą dėl LUAB „BALTKALIS“ pabaigos. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė išsamių argumentų dėl teismuose nagrinėjamų su bendrove susijusių civilinių bylų ir jų rezultatų galimos įtakos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, apsiribodamas konstatuota aplinkybe, jog teismuose nagrinėjamos iš viso šešios bylos, susijusios su bendrove, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino šių bylų įtaką bendrovės bei jos kreditorių teisėms ar interesams.

30.       Iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų matyti, kad net trijose civilinėse bylose apeliantė yra pareiškusi ieškinius, kuriais ji siekia nuginčyti sandorius bei restitucijos taikymo, tačiau, kaip teisingai pastebi nemokumo administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantės ginčijami sandoriai yra sudaryti iš esmės tarp nemokių įmonių, dėl to net ir galimos restitucijos atveju atsakovė visais atvejais įgytų reikalavimo teises į nemokią įmonę, todėl tai pagrįstai leidžia abejoti dėl bendrovės turtinės padėties pokyčių. Taigi apeliantė neįrodė, kad jos inicijuoti teisminiai procesai sudarytų objektyvias prielaidas bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus patenkinti didesne apimtimi. Juo labiau kad kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo bei jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

31.       Minėta, kad apeliantė skunde akcentuoja tyčinio bankroto svarbą, teigia, jog neišsprendus klausimo dėl LUAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra pagrindo išvadai, kad atliktos visos bankroto procedūros. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, ne pagal eiliškumą priimdamas sprendimą dėl bendrovės pabaigos, eliminavo galimybę spręsti dėl atsakingų už bendrovės tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės, jos sandorių ginčijimo, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimo, taip pažeisdamas kreditorių teises ir interesus, viešąjį interesą.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl tyčinio bankroto svarbos, iš dalies su jais sutinka ir nurodo, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu egzistavo apeliaciniame skunde akcentuojama bankroto bylos užbaigimo kliūtis – procesinio klausimo dėl tyčinio bankroto neišsprendimas.

33.       Kaip jau nustatyta iš LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-665-1097/2025 dėl LUAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš LUAB „BALTKALIS“ tyčinio bankroto proceso matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1525-852/2023 LUAB „BALTKALIS“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-709-881/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria LUAB „BALTKALIS“ bankrotas pripažintas tyčiniu, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį panaikino ir grąžino klausimą dėl LUAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko, nurodydamas, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi nustatyti, kada LUAB „BALTKALIS“ tapo nemoki, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi; įvertinti, ar įmonės sudaryti sandoriai nulėmė jos nemokumą, ir dėl kokių priežasčių nebuvo atsiskaityta su bendrovės darbuotoja. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. civilinėje byloje Nr. eB2-665-1097/2025 pakartotinai išnagrinėjęs klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, priėmė nutartį, kurią pripažino LUAB „BALTKALIS“ bankrotą tyčiniu ir nustatė už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis.

34.       Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įprastai vykstantis teisminis procesas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu objektyviai nekliudo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai ir tvarka yra įtvirtinti ĮBĮ, o bankroto pripažinimas tyčiniu galimas tik įmonei iškeltoje bankroto byloje, tačiau nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kad neišsprendus klausimo dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu visais atvejais juridinio asmens bankroto byla negali būti baigta, nėra teisiškai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-881/2020; 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-453-933/2023).

35.       Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad klausimo, ar įmonės bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 30 punktas).

36.       Teisės doktrinoje, analizuojant tyčinio bankroto instituto tikslus, pažymima, kad, be bendrojo prevencinio tikslo skatinti įmonių valdymo organus tinkamai vadovauti įmonei, gali būti išskiriamos keturios tyčinio bankroto pasekmės: (a) teisės kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais JANĮ 72 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka suteikimas nemokumo administratoriui; (b) prokuroro informavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis); (c) teisės taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas suteikimas teismui; (d) teisės reikšti tiesioginius ieškinius bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams suteikimas kreditoriams. Pirmosios trys bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmės iš esmės yra formalios. Šie veiksmai gali būti atliekami bet kurioje bankroto proceso stadijoje. Jų tikslas yra suteikti teisę ginčyti įmonės sandorius ir taikyti viešojoje teisėje numatytas sankcijas įmonės vadovui dėl netinkamo valdymo ir jos bankroto sukėlimo. Tuo tarpu pagrindinė ekonominė (kompensacinė) nauda įmonės kreditoriams, pripažinus bankrotą tyčiniu, yra teisė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams. Šis tyčinio bankroto tikslas ir yra pagrindinis, nes jis kreditoriams suteikia teisę atgauti savo reikalavimą (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 218–221).

37.       Teisėjų kolegijos įvertinimu, susiklosčiusi išskirtinė tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo procesinė situacija, kai šio klausimo nagrinėjimas jau vyksta daugiau kaip dvejus metus visų instancijų teismuose, taip pat toks faktas, kad jau yra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir už jį atsakingų asmenų, tik šis sprendimas dar neįsiteisėjo, lemia teisėjų kolegijos išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja objektyvi bendrovės bankroto bylos užbaigimo kliūtis, kurios pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai neįvertino. Nors, kaip minėta, nutartis pripažinti bankrotą tyčiniu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau tyčinio bankroto instituto paskirtis ir jo tikslai lemia nemokumo administratoriaus pareigą patikrinti bendrovės sandorius už ilgesnį laikotarpį bei nuspręsti dėl jų galimo ginčijimo teisme, teikia pagrindą kreditoriams su tiesioginiu ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusių juridinio asmens valdymo organų. Visa tai leidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad gali atsirasti objektyvios faktinės prielaidos kreditorių finansinius reikalavimus patenkinti didesne apimtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, teisė kreiptis į teismą dėl bendrovės sandorių pripažinimo negaliojančiais JANĮ 72 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, taigi, atitinkamai ir pareiga patikrinti jos sandorius, suteikiama būtent nemokumo administratoriui, todėl nemokumo administratoriaus argumentas, jog visi sandoriai, su kurių sudarymu apeliantė sieja žalos jai padarymą, jau yra ginčijami teisme, laikytini teisiškai nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius tokios pareigos negali perkelti bendrovės kreditoriams.

38.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai neįvertino LUAB „BALTKALIS“ bankroto byloje susiklosčiusios išskirtinės situacijos, susijusios su klausimo dėl LUAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimu, ir, priimdamas sprendimą pripažinti LUAB „BALTKALIS“ veiklą pasibaigusia, suklydo, neįžvelgdamas objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendrovės likvidavimo procedūrų nukėlimas, kol įsiteisės procesinis sprendimas dėl jos (ne)pripažinimo tyčiniu bei bus įgyvendintos su tuo susijusios pasekmės, nepažeis nei kreditorių, nei skolininkės interesų apsaugos ar bankroto proceso tikslų ir principų.   

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl LUAB „BALTKALIS“ veiklos pabaigos panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – nemokumo administratoriaus prašymas dėl bendrovės veiklos pabaigos atmetamas.

40.       Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendrovės veiklos pabaigos bei, klausimą išsprendus iš esmės, atmetant nemokumo administratoriaus prašymą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė UAB „BELOR“.

41.       Apeliantė UAB „BELOR“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios sudaro 1 929,95 Eur už apeliacinio skundo parengimą, bei tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LL 12 Nr. 373 ir 2025 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 11253). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovės prašoma priteisti 1 929,95 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio numatytų didžiausių rekomenduojamų priteisti dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas parengiant apeliacinį skundą, nusprendžia jas priteisti apeliantei iš atsakovės prašoma apimtimi.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)pridėjimo prie bylos

42.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 22 d. ir 2025 m. vasario 3 d. apeliantės UAB „BELOR“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuos ji prašo pridėti prie bylos.

43.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „BELOR“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalies, kuriuo LUAB „BALTKALIS“ veikla pripažinta pasibaigusia ir bendrovę nuspręsta išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, priimto LUAB „BALTKALIS“ nemokumo (bankroto) byloje, bei procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2025 m. vasario 4 d. 14.00 val. Taigi, rašytiniai paaiškinimai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir vien dėl šios priežasties jų priėmimo klausimas negali būti jau sprendžiamas. Rašytiniai paaiškinimai grąžinami juos padavusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „BALTKALIS“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ nemokumo administratoriaus Manto Milinio prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ veiklos pabaigos atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, palikti nepakeistą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ 2025 m. sausio 22 d. ir 2025 m. vasario 3 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“, juridinio asmens kodas 303276665, iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“, juridinio asmens kodas 125025140, bankroto administravimui skirtų lėšų 1 929,95 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                Giedrė Čėsnienė

Dalia Kačinskienė

Asta Radzevičienė