Administracinio nusižengimo byla Nr. eA15.-2728-806/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02414-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija:  16.20

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, 

sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R., viešame teismo posėdyje  išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal administracinių nusižengimų protokolą, surašytą S. R., gim. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, ištekėjusiai, turinčiai du vaikus, gyvenančiai  (duomenys neskelbtini), traukiamai administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

S. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, būdama atsakinga už transporto veiklą, neužtikrino, kad bendrovės vairuotojas J. Š. nevažiuotų leistinas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kadangi

2020 m. rugpjūčio 5 d. 09.30 val. Vilniuje, Pirklių g. kontrolės metu pasvėrus transporto priemonę nustatyta, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. Š. važiavo sunkiasvore transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (penkiaašis automobilis), be leidimo maršrutu Gariūnai-Justiniškės. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančių ašių grupės apkrova – 27,95 t, kas 9,95 t viršijo leistiną 18,00 t varančiosios ašies apkrovą ir bendroji masė 57,20 t, kas 17,20 t viršijo 40 t leistiną bendrąją masę.

Važiuojant leistinas ašies (ašių) apkrovas bei didžiausią leistiną masę viršijančia transporto priemone ir neturint specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Vilniaus mieste, buvo pažeisti:

·       Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu, reikalavimai.

·       Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.8 punkto, numatančio, kad  krovininio automobilio, turinčio penkias ir daugiau ašių, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai varančiosios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova neviršija 9,5 t, didžiausia leistina bendra masė yra 40 tonų, reikalavimai;

·       Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“ IV skyriaus 26.3 punkto, numatančio, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, (1,30 ? d < 1,80) neturi viršyti 18 tonų, reikalavimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. teismo posėdyje pripažino administraciniuose kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes, nurodydama, jog pripažįsta, jog krovinio su mašina buvo per didelis svoris. Tądien lijo, vežamas smėlis buvo šlapias, todėl taip ir gavosi. Svarstyklių įmonė neturi, orientuojasi kraunant pagal krautuvo kaušus. Visada liepia darbuotojams krauti šiek tiek mažiau, bet ne visada taip išeina. Labai gailisi dėl nusižengimų. Prašo skirti kuo mažesnę baudą. Anksčiau nuobaudų neturėjo, nebent labai seniai. Įmonės vadove dirba nuo 2013 metų. Gauna nedidelį atlyginimą – 700 Eur.

Teismas, remdamasis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma (pačios S. R. paaiškinimais, 2020-08-05 transporto priemonės svėrimo aktu Nr. K-062168, 2020-08-05 svėrimo kvitu (svėrimo Nr. 673), krovinio važtaraščiu FKDRYN) konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. padarė jai inkriminuotus nusižengimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Pagal 2020-08-05 transporto priemonės Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), svėrimo duomenis, šios transporto priemonės bendras faktinis svoris pagal svarstyklių duomenis buvo 58200 kg (b. l. 2), kai krovininio automobilio, turinčio penkias ar daugiau ašių didžiausia leistina bendra masė yra 40 tonų. Įvertinus galimą iki 1000 kg svarstyklių paklaidą, konstatuota, jog didžiausia leistina masė viršyta 17,20 tonų. Tuo tarpu varančiųjų ašių grupės apkrova įvertinus galimą paklaidą – 28,40 tonų, kai leistina varančiųjų ašių grupės apkrova yra 18 tonų. Įvertinus galimą paklaidą, konstatuota, jog varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 9,95 tonos.

Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „ Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.8 punkto ir IV skyriaus 26.3 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

S. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas. 

Tačiau teismo vertinimu, institucija nepagrįstai S. R. veiką kvalifikavo kaip du atskirus ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus. Minėtos teisės normos dispozicija numato alternatyvias veikas, kuriomis gali būti padarytas minėtas nusižengimas: važiavimą viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (arba) važiavimą viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Bet kurios iš šių veikų padarymas užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju padarytos abi šios veikos, tačiau teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog kai teisės normos dispozicijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų atsakomybė pagal atitinkamą straipsnį, tačiau ir tuo atveju, kai realizuoti keli ar net visi alternatyvūs objektyviosios pusės požymiai, kaltininko veika vis tiek kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika arba vienas nusižengimas.

Kita vertus, iš administracinio kaltinimo turinio matyti, kad S. R. yra inkriminuojami veiksmai, turintys ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 10 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Šis nusižengimas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų.

Tuo tarpu S. R. inkriminuojamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas, kadangi ji neužtikrino, kad bendrovės vairuotojas J. Š. nevažiuotų ne tik leistinas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu, bet ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Iš ANK 459 straipsnio 10 dalies sankcijos matyti, kad už šį nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas ne tik krovinį pakrovęs asmuo, bet ir  juridinio asmens vadovas.

        ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, teismas konstatuoja, jog S. R. aukščiau paminėtais veiksmais padarė ne du ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau vieną ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir vieną ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą nusižengimą.

Dėl nuobaudų skyrimo

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 301 straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

S. R. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimus ji pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl jų. Jos atsakomybę  sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas S. R., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas įvykdytas neatsargia kaltės forma), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.  Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjos šeimyninę ir turtinę padėtį  S. R., taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinių nusižengimų padarymą skirtina žymiai mažesnės nei sankcijos minimumas baudos. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

n u t a r i a:

Pripažinti S. R. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje  numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai  600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Pripažinti S. R. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą S. R. skirti 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinių nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20121916611. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėja