Baudžiamoji byla Nr. 2K-296/2009

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

  1.1.8.6.6.

  1.1.8.10.1. (S)

                                   

  

                                                                    

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. spalio 6 d.

Vilnius

  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams ir pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laivės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmes subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Priteista iš A. P. nukentėjusiajai L. A. 2000 Lt už advokato pagalbą, 780 Lt turtinei ir 199 579 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendis.

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta bausmę sušvelninta ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 144 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė palikta nepakeista.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d, nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Panaikinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria iš A. P. priteista L. A. 780 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš A. P. priteista L. A. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kita Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

A. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 24 d., apie 10.54 val., vairuodamas E. B. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniuje, Laisvės prospektu link Savanorių prospekto ties visuomeninio transporto stotele „Parodų rūmai“ pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53 ir 172 punkto reikalavimus: pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko vairuojamas automobilis nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies apvirto. Dėl šio eismo įvykio automobilio „Chrysler Voyager“ keleivis A. K. žuvo įvykio vietoje, keleivis R. A. 2007 m. birželio 24 d. mirė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, keleivė V. Š. 2007 m. birželio 29 d. mirė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, keleiviams D. B. ir P. K. buvo nesunkiai, o keleiviui A. I. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 24 d., apie 10.54 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, ties visuomeninio transporto stotele „Parodų rūmai“ po eismo įvykio, kurį pats sukėlė, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais asmenimis: A. K., R. A., D. B., A. I., P. K. ir V. Š., kai grėsė pavojus pastarųjų gyvybei, turėdamas galimybę suteikti jiems pagalbą nepagelbėjo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai skunde teigia, kad teismas bendrindamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir BK 144 straipsnį paskirtas bausmes netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstimas yra neatsargus, o BK 144 straipsnyje – nesunkus tyčinis, taigi jos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, turėjo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir BK 144 straipsnį paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu.

Nors Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nurodė, kad veikos, už kurias nuteistas A. P., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų rūšims, tačiau po to padarė priešingą išvadą, kad paskirtų bausmių negalima bendrinti apėmimo būdu.

Taip pat kasatoriai teigia, kad ta aplinkybė, jog nukentėjusieji važiavo neprisisegę saugos diržus, t. y. rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, sąlygojęs padarinių kilimą, turi būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies prasme.

KET 65 punkte (KET redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263)) buvo nustatyta, kad vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 975 (Žin., 2006, Nr. 108-4115) naujai patvirtintuose KET pakeitimuose 65 punktas buvo panaikintas, o atsakomybė už saugos diržų naudojimą perkeliama pačiam keleiviui KET 98 punkte nustatant, kad važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu ar mopedu – užsisegę saugos šalmus, o 240 punkte – kad važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas ,,Užsisek saugos diržą“. Nesant šio informacinio ženklo, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji važiuodami mikroautobusu šių KET 98 ir 240 punktų reikalavimų nevykdė, nors nuteistasis pats pasiūlė užsisegti saugos diržus. Kasaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusieji, kurie važiavo neprisisegę saugos diržų, eismo įvykio metu buvo išmesti iš automobilio, dėl ko jiems buvo padaryti mirtini ir sunkūs kūno sužalojimai. Tuo tarpu nuteistasis bei nukentėjusieji, kurie važiavo su užsegtais saugos diržais, mirtinų ir sunkių kūno sužalojimų išvengė.

Tačiau teismas neatsižvelgė į prašymą nustatyti nukentėjusiųjų veiksmų įtaką kilusiems padariniams. Vykdant nuteistojo gynėjo prašymą paskirti kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę buvo galima nustatyti, kokius sužalojimus nukentėjusieji būtų patytę, jeigu būtų segėję saugos diržus.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistasis A. P. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai esmingai pažeidė baudžiamojo proceso kodeksą. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatas esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie Kodekso reikalavimų pažeidimai dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, buvo padaryti tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai. Esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu kasatoriai nurodo tai, kad teismai apskritai netyrė nukentėjusiųjų veiksmų (saugos diržų neprisisegimo) įtakos eismo įvykio kilimo pasekmėms. Šie skundo motyvai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Iš byloje esančių pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių matyti, kad teismai nagrinėdami bylą vertino bei motyvuotai pasisakė dėl nukentėjusiųjų veiksmų įtakos kilusiems padariniams.

Teismai nustatė, kad dalis nukentėjusiųjų, važiavusių A. P. vairuojamame automobilyje, nebuvo prisisegę saugos diržų, tačiau pagrįstai pripažino, kad ši aplinkybė nebuvo esminė dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl nuteistojo A. P. veiksmų, prieštaravusių KET 51, 53 ir 172 punktų reikalavimams bei pasireiškusių tuo, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį nepasirinko eismo saugumo požiūriu priimtino greičio, neįvertino važiavimo sąlygų dėl ko jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio bei apvirto. Tokiu būdu tarp nuteistojo veiksmų bei eismo įvykio metu kilusių padarinių (automobiliu važiavusių keleivių žūties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors veiksmus, kliudančius A. P. saugiai vairuoti automobilį. Todėl nukentėjusiųjų veiksmus, t. y. saugos diržų neprisisegimą, sieti priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu bei jo pasekmėmis ar laikyti tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies prasme nėra pagrindo.

Tačiau atsiliepime prokuroras nurodo, kad kasatoriai pagrįstai teigia, jog teismai netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. A. P. nuteistas už neatsargaus (BK 281 straipsnio 5 dalis) bei nesunkaus tyčinio (BK 144 straipsnis) nusikaltimų padarymą. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, tačiau, priešingai nei nurodyta BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte, neteisingai nurodė, kad jos negali būti bendrinamos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo, o nuteistajam A. P. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu A. P. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir BK 144 straipsnį  paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

 

Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl nukentėjusiųjų rizikingo elgesio, kuris lėmė padarinių kilimą, pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe

Kasatoriai prašo remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nukentėjusiųjų rizikingą elgesį (važiavimas transporto priemone neprisisegus saugos diržo), kuris lėmė padarinių kilimą.  BK 59 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.  Tačiau kolegija pažymi, kad tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kur pasakyta, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, todėl nėra pagrindo remtis BK 59 straipsnio 2 dalimi.  Nagrinėjant KET pažeidimų bylas rizikingą nukentėjusiųjų elgesį (šiuo atveju važiavimą neprisisegus saugos diržų), įtakojusį  veikos padarymą  ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymą, galima būtų pripažinti kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiųjų elgesys įtakotų kaltininko elgesį, t. y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P. Vilniaus mieste vairuodamas automobilį pažeidė KET 51, 53 ir 172 punktus. KET 172 puntas įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio bei nustatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P., Vilniaus mieste važiavo didesniu nei 100 km/h greičiu, kai tuo tarpu didžiausias leistinas greitis eismo įvykio vietoje buvo 60 km/h, t. y. žymiai viršijo leistiną greitį ir nesuvaldė automobilio, dėl ko automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apvirto. Eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų, o dėl asmens vairavusio automobilį neapgalvotų veiksmų. Todėl rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, t. y. važiavimas neprisisegus saugos diržų, negali būti pripažintas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

 

 

Dėl bausmių bendrinimo ir paskirtos bausmės

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nuteistajam pagal BK 144 straipsnį ir BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtas bausmes turėjo bendrinti apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms BK 11 straipsnio prasme. Vilniau apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iš vienos pusės konstatavo, kad nuteistojo padaryti BK 144 straipsnyje ir BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti nusikaltimai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, tačiau iš kitos pusės paskirtas bausmes bendrino ne apėmimo o sudėjimo būdu. Tuo jis padarė prieštaringą išvadą.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir nesunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu.

BK 10 straipsnis nustato dvejas nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. A. P. padaryta BK 144 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus nusikaltimas, o BK 281 straipsnio 5 dalyje – neatsargus nusikaltimas, taigi abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams.

Pagal BK 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnio 3-6 dalys). Tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi. Tačiau jie taip pat skiriasi savo pavojingumu, kurį  parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas atitinkamo BK specialios dalies straipsnio sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dydį prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis).  Tačiau kadangi BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, jis negali būti sunkiu nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali būti tik tyčinis nusikaltimas. Taigi savo pavojingumu neatsargus  nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui. Kolegija laiko, kad apygardos teismo išvada, jog  padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu,  yra nepagrįsta. Tačiau teismai  tinkamai  bendrino bausmes sudėjimo būdu. 

 

Nors kasaciniame skunde prašoma švelninti paskirtą bausmę, tačiau kartu kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu bendrindamas A. P. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d, nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme vadovaudamasis BK 63 straipsniu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tuo  nepagrįstai švelnindamas nuteistajam bausmę.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal tas pačias BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles (kai bausmė skiriama už kelias nusikalstamas veikas) skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi BK 63 straipsnio 9 dalis reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo tvarką, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką. Tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos neatlikus bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką, teismas skirdamas bausmę vadovaujasi BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytomis nuostatomis. Tokiose bylose teismas pirmiausia turi išspręsti bausmės skyrimo klausimus vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis (dėl nusikalstamų veikų, sudarančių nusikaltimų sutaptį), o po to skirti bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Bausmių skyrimo tvarka nesikeičia ir tais atvejais, kai teismas skiria bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-499/2006).

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. P. nuteisė pagal BK 144 straipsnį ir BK 281 straipsnio 5 dalį (abi nusikalstamos veikos buvo padarytos 2007 m. birželio 24 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. Tačiau byloje nustatyta, kad ankstesniu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2007 m. rugpjūčio 16 d.), pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2007 m. rugsėjo 14 d.) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2007 m. spalio 31 d.) už tris nusikalstamas veikas, sudarančias nusikaltimų sutaptį.   Vadovaujantis BK 63 straipsniu už šias veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Po to, vadovaujantis BK 64 straipsniu prie paskirtos subendrintos bausmės buvo iš dalies pridėta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta  bausmė,  kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu buvo atidėtas 3 metams, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams.

Kaip matome, BK 144 straipsnyje ir BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti nusikaltimai, kurie buvo padaryti 2007 m. birželio 24 d. (už kuriuos A. P. nuteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu) ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 135 straipsnio 1 dalyje bei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai, kurie atitinkamai buvo padaryti 2007 m. rugpjūčio 16 d., 2007 m. rugsėjo 14 d. ir 2007 m. spalio 31 d. (už kuriuos A. P. nuteistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu), sudaro nusikaltimų sutaptį, nes buvo padaryti iki Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžio priėmimo. Tačiau kartu šie nusikaltimai yra recidyvas nusikaltimams, už kuriuos bausmės buvo skirtos ir subendrintos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, nes jie buvo padaryti po šio nuosprendžio priėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Todėl esant nusikaltimų sutapčiai Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turėjo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, už nusikaltimus, padarytus atitinkamai 2007 m. rugpjūčio 16 d., 2007 m. rugsėjo 14 d. ir 2007 m. spalio 31 d. bei pagal BK 144 straipsnį ir BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtas bausmes už nusikaltimus, padarytus 2007 m. birželio 24 d. bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsniu, ir po to, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bendrinti su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis.

Teisėjų kolegija šioje dalyje  nurodo į netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, tačiau Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio nekeičia, nes tai sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, o dėl to nėra  kasacinio skundo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

 

Teisėjai                                                                                     Valerijus Čiučiulka

 

                                                                                                            Aldona Rakauskienė                                                                                                                                                                                                                                                                                         Vytautas Piesliakas