Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-10-24][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1602-608-2022].docx
Bylos nr.: e2-1602-608/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
CIVILINIS PROCESAS
dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo

?

Civilinė byla Nr. e2-1602-608/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25289-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6;

2.6.8.10; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 2.6.11; 3.2.6.1

(S)

img1 

 

 


 

 

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. spalio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovui E. N.,

atsakovui G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovui G. S. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2021 m. birželio 8 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūra, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovui 300,00 EUR, ieškovo sumokėtus uždarajai akcinei bendrovei „Autopretenzija“ už konsultacijas. Ieškovas nurodo, kad jis pagal 2021 m. birželio 8 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nupirko iš ieškovo automobilį. Atsakovas automobilio pardavimo skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) tinklapyje autoplius.lt deklaravo, kad automobilis be defektų, tačiau praėjus keletui dienų po automobilio įsigijimo, automobilio skydelyje užsidegė „check enginge“ lemputė, po ko pradėjo dingti automobilio trauka. Ieškovas patikrino automobilį auto servise ir sužinojo apie paslėptus defektus. Ieškovas nedelsdamas 2021 m. birželio 13 d. susisiekė su atsakovu SMS žinute ir informavo jį apie visus nustatytus defektus. Ieškovas pažymi, kad atsakovas apie vėliau paaiškėjusį paslėptą automobilio defektą ieškovui neminėjo. Todėl ieškovas laiko, kad tai sudaro pagrindą preziumuoti, jog atsakovas, žinodamas apie automobilio defektus, greitai nusprendė jį parduoti. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė atsakovui rašytines pretenzijas, tačiau atsakovas atsisakė geruoju spręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Atsakovas G. S. ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad jis atskleidė ieškovui visus žinomus automobilio defektus, kurių dauguma buvo akivaizdžiai matomi automobilio apžiūros ir bandomojo važiavimo metu. Dalis automobilio defektų, apie kuriuos atsakovui nebuvo žinoma, buvo nustatyti jo apžiūros ieškovo pasirinktame auto servise metu. Taigi, automobilio defektai ieškovui buvo žinomi, tačiau tai nepakeitė jo sprendimo įsigyti automobilį. Atsakovas, įvertinęs defektus ir jų mastą sutiko sumažinti automobilio kainą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad jis automobilį įsigijo kaip pakaitinį, kol bus sutaisytas jo automobilis. Automobilio pirkimo metu jam buvo žinoma, kad yra modifikuota išmetimo sistema, buvo pašalinis garsas (švilpesys) iš išmetimo sistemos, neatsidarinėjo arba atsidarinėjo netinkamai elektriniai langai, skydelyje degė variklio tepalo lygio lemputė, skydelyje degė užrašas „error“ ir kiti defektai, kurie atsakovui netrukdė naudotis automobiliu. Atsakovas pažymi, kad jam įsigyjant automobilį, buvo galiojanti automobilio techninė apžiūra, kuri buvo atlikta prieš neilgą laiko tarpą iki automobilio įsigijimo. Po mėnesio atsakovas jau galėjo naudotis jo turėta transporto priemone, todėl nusprendė parduoti automobilį (duomenys neskelbtini) su esamais defektais už protingą kainą, kad automobilį įsigijęs žmogus galėtų susitvarkyti defektus ir toliau naudotis transporto priemone, kadangi automobilis nebuvo kritinės būklės ir nereikalavo utilizavimo. Automobilio įgijimo metu jo rida buvo 362974 km, pardavimo metu įrašyta mažesnė rida, nes dėl gedimo ridos vietoje degė užrašas „error“. Pirkėjas apie tai žinojo ir matė. Per du mėnesius nuo automobilio įsigijimo buvo pravažiuota nuo 500 iki 800 km, kas rodo, jog buvę defektai netrukdė eksploatuoti automobilį. Suma, už kurią parduotas automobilis, buvo 2400,00 EUR, kuri atsakovo įsitikinimu, atitinka automobilio komplektaciją, pagaminimo metus ir techninį stovį. Atsakovas nurodo, kad dėl trumpo eksploatacijos laikotarpio jam buvo žinomi ne visi defektai, pvz. sugedęs purkštukas, tačiau apie žinomus defektus, kurie iš esmės atitinka ieškinyje nurodytus, atsakovas informavo pirkėją prieš sudarant sutartį. Pirkimo – pardavimo sutartyje visi automobilio defektai nebuvo nurodyti pirkėjo pageidavimu.

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas E. N. ir atsakovas G. S. 2021 m. birželio 8 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas E. N. nupirko, o atsakovas G. S. pardavė už 2400 Eur sumą lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 4-5). Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje pažymėti automobilio trūkumai – kėbulo nubraižymai, nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. 2021 m. birželio 8 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridą, valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje šalys aptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat ar žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis (e.b.l. 4-5). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos.

CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad automobilis turėjo trūkumų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Uždarosios akcinės bendrovės „Disauta“ 2021 m. birželio 21 d. apžiūros metu nustatyti ir transporto priemonės apžiūros akte užfiksuoti tokie automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) defektai: turbinos gedimas; sankabos gedimas; kuro purkštukų gedimas; priekinės pakabos gedimas; galinės pakabos gedimas; panaikintas katalizatorius; skysčio prasisunkimai iš motoro (tepalai ir aušinime); visa automobilio elektros instaliacija. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus automobilį matosi skysčių prasisunkimas iš turbokompresoriaus aplinkui visą variklį, taip pat ir iš greičių dėžės; elektros instaliacija yra išardyti laidai tiek salone, tiek po kapotu; pakeisti priekiniai žibintai iš neoninių į paprastus, sugadinta žibintų pajungimo sistema (e.b.l. 23-24). Nors minėtame apžiūros akte nurodyta, jog jame užfiksuotų defektų neįmanoma pastebėti, perkant automobilį be specialių žinių, tačiau šie trūkumai nustatyti vizualiai apžiūrint automobilį.

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad prieš perkant automobilį, jis buvo patikrintas 2021 m. birželio 8 d. ieškovo pasirinkto specialisto adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pakeltas, atlikta variklio ir kitų detalių apžiūra, atidarius kapotą. Apžiūra atlikta ieškovo pasirinkto specialisto, kuris ieškovo manymu, turėjo tam reikalingų žinių. Taigi, atidarius kapotą ir pakėlus automobilį, tokie trūkumai, kaip skysčių prasisunkimas iš turbokompresoriaus aplinkui visą variklį, taip pat iš greičių dėžės, turėjo būti pastebėti vizualiai. Abi šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad elektros instaliacijos gedimas buvo akivaizdžiai matomas pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. neteisingai sujungti ir išardyti laidai, elektrinių langų atidarymo – uždarymo mechanizmo gedimas, šviečiantis užrašas automobilio prietaisų skydelyje „error“ automobilio ridos rodmenų vietoje, dėl ko šalys negalėjo teisingai užrašyti automobilio ridos pirkimo – pardavimo sutartyje. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jam pardavėjo buvo atskleisti automobilio elektronikos defektai, pakabos, išmetimo sistemos defektai. Atsakovas taip pat atskleidė jam žinomus automobilio agregatų veiklos defektus, ar požymius, leidžiančius įtarti šiuos defektus. Įstatymai nenumato pardavėjo pareigos atlikti daikto kokybės patikrinimą bei pateikti tikslius duomenis apie defektų šalinimo kaštus. Pardavėjas privalo atskleisti tik jam žinomus daikto kokybės trūkumus.

CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o minėto straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Perkant naudotą automobilį, jo pirkėjas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turi pareigą įsitikinti perkamo automobilio kokybe, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pardavėjas nuslėpė nuo pirkėjo parduodamo daikto trūkumus. Įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismas laiko, jog nors šalys pirkimo – pardavimo sutartyje ir neaptarė visų automobilio defektų, tačiau visi esminiai defektai pardavėjo buvo atkleisti pirkėjui iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, taip pat buvo vizualiai matomi automobilio apžiūros metu ieškovo pasirinkto specialisto. Todėl nėra pagrindo kilti atsakovo, kaip pardavėjo, civilinei atsakomybei, t. y. pagrindo konstatuoti, jog atsakovas su pirkėju neaptarė parduodamo automobilio esminių trūkumų, trukdančių eksploatuoti daiktą pagal paskirtį. Kadangi ieškovas neįrodė pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo pagrindo – atsakovo esminio sutarties pažeidimo, ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 12,43 EUR, priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. N. valstybei 12,43 EUR (dvylika eurų, keturiasdešimt tris euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

        

Teisėja                                                                                Lidija Valentukonytė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-545-916/2015
  • CK6 6.327 str. Reikalavimai daiktui
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas