Civilinė byla Nr. 2-1477/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00303-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3; 126.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB banko ieškinį solidariems atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, V. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Dalis erdvės“, V. N., R. K., D. B. ir J. A. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ Gertauta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

              Ieškovas AB DnB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, V. Č., UAB „Dalis erdvės“, V. N., R. K., D. B. ir J. A. 330 425 Lt nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant/esant nepakankamai – lėšas 330 425 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra teisiškai pagrįsti ir tinkamai motyvuoti. Kadangi atsakovų prievolė atlyginti nuostolius nėra užtikrinta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, yra pagrįsta tikimybė, kad atsakovai gali bandyti perleisti turtą. Be to, ieškinio suma yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo AB DnB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Nors ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, jog visi atsakovai ar dalis jų gali imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama perleisti, paslėpti turtą ar kitaip išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

              Ieškovas AB DnB bankas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:

1. pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką didelė ieškinio suma sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą;
2. ieškovas neprivalo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovas neturi duomenų apie atsakovų turtą. Ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas. Dauguma atsakovų yra fiziniai asmenys, nevykdantys komercinės veiklos, todėl jų finansinė padėtis gali itin greitai keistis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, o ieškovas bus priverstas inicijuoti kitus teisminius ginčus;
3. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros, nes jos būtų taikomos ne atsakovų lėšoms, o turtui, kas neapsunkintų atsakovo veiklos daugiau negu būtina.

Atsakovas V. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad ieškovui kildinant ieškinio reikalavimą iš bankroto administratorių veiklos, žalą ieškovui turėtų atlyginti draudikas. Be to, net 2 atsakovai yra sėkmingai veikiantys juridiniai asmenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio suma solidarių atsakovų atžvilgiu nėra laikytina didele. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovų ketinimus slėpti ar perleisti turtą.

Atsakovas UAB „Dalis erdvės“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei priteisti advokato išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo surašymo. Nurodo, kad ieškinio suma nėra laikytina didele, atsižvelgiant į atsakovų daugetą. Be to, iš atsakovo UAB „Dalis erdvės“ 2011 m. balanso matyti, kad atsakovas turi turto ir dirba pelningai. Ieškovas neįrodė savo teiginio, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų areštuotas tik atsakovų turtas, neareštuojant lėšų.

Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti bei priteisti advokato išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo surašymo. Nurodo, kad ieškovas pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad vieno iš atsakovų – bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė yra apdrausta 200 000 Lt suma 1 įvykiui, kas sudaro daugiau nei pusę ieškinio sumos, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiantis tik didelės ieškinio sumos kriterijumi iškreiptų protingų šalių interesų santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1722/2011).

Atsakovas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas pateikė tik deklaratyvius teiginius, o atsakovo profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta.

Atsakovas V. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei priteisti advokato išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo surašymo. Nurodo, kad teismas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o ne Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Pažymi, kad ieškinio suma nėra laikytina didele, nes yra atsakovų daugetas, iš kurių 2 yra juridiniai asmenys; bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė apdrausta. Be to, ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovai sąmoningai siektų pabloginti savo turtinę padėtį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kurio suma 330 425 Lt, 7 solidariems atsakovams. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadinasi, ieškovas, esant solidariai atsakovų atsakomybei, turi teisę pasirinkti kurio atsakovo (atsakovų) atžvilgiu reikšti ieškinį, iš kurio atsakovo (atsakovų) išieškoti teismo priteistą sumą CPK VI dalyje įtvirtinta vykdymo proceso tvarka bei atitinkamai kurio atsakovo (atsakovų) atžvilgiu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovas nusprendžia pareikšti ieškinį keliems solidariems atsakovams ir teismas ieškinį patenkina, teismo sprendimu priteisiama ieškinio suma solidariai iš visų atsakovų, o ne iš kurio nors vieno. Tokiu atveju pareigą privalomai įvykdyti šį įsiteisėjusį teismo sprendimą įgyja visi solidarūs atsakovai, o ne kuris nors vienas (CPK 18 str.). Todėl tuo atveju, kai ieškovas pareiškia ieškinį keliems solidariems atsakovams, sprendžiant klausimą dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, turi būti įvertinta bendrai visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą. Nustačius, kad bent vienas iš solidarių atsakovų yra pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą, konstatuojama, kad realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.

Teisėjų kolegija iš vieno iš solidariųjų atsakovų UAB „Dalis erdvės“ 2011 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad atsakovas turi 2 604 751 Lt vertės turto, iš kurio 56 459 Lt sudaro lėšos, atsakovo per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai sudaro 647 074 Lt, atsakovas gavo 47 447 Lt dydžio grynojo pelno (b.l. 105-106). Tuo tarpu kitas solidarusis atsakovas yra bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, kurio profesinė civilinė atsakomybė privalomai apdrausta 200 000 Lt dydžio suma vienam draudiminiam įvykiui (b.l. 125-125, Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 16 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo UAB „Dalis erdvės“ turimo turto ir trumpalaikių įsipareigojimų dydį, taip pat jo veiklos pelningumą, bei atsižvelgusi į draudimo išmokos dydį, kuri būtų išmokėta, paaiškėjus, jog ieškovui buvo padaryta žala dėl atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kaip bankroto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, daro išvadą, kad šių atsakovų turtinė padėtis paneigia prezumpciją, jog ieškinio suma jų atžvilgiu laikytina didele ir sukeliančia ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 176 str., 185 str.). Nustačius, jog 2 iš 7 solidarių atsakovų yra pajėgūs įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, nebelieka pagrindo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų solidarių atsakovų atžvilgiu (CPK 144 str. 1 d.). Todėl atmetami kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo argumentai apie tai, kad jis neturi duomenų apie atsakovų turtą; kad atsakovų, kurie yra fiziniai asmenys, turtinė padėtis gali keistis; taip pat kiti ieškovo argumentai, kuriais jis įrodinėja ieškinio sumos dydį kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei CPK178 straipsnyje įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Vadinasi, ieškovas, teigiantis, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo šios realios grėsmės egzistavimą įrodyti, jeigu jis nesiremia aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12, 178, 182 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės būsimo teismo sprendimui egzistavimo (CPK 144 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijai nustačius, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, netenka teisinės prasmės ieškovo ir atsakovų argumentai apie taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą/neatitikimą proporcingumo ir ekonomiškumo principams, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisako.

Teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokatų pagalbos rengiant atsiliepimus į atskiruosius skundus priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu (CPK 270 str. 5 d. 3 p.).

Kadangi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB DnB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Teisėjai                                                         Artūras Driukas

              Rasa Gudžiūnienė

              Egidijus Žironas