Civilinė byla Nr. e2-991-180/2016
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00201-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.6.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1109-730/2016 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Stasiui Blinstrubui dėl aukciono ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2016 m. vasario 24 d. viešą aukcioną bei jo pagrindu sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamų daiktų (pastato lopšelio-darželio, pastato-mokyklos su ūkiniu pastatu ir kitais statiniais bei šiems objektams priskirtu 2,3683 ha žemės sklypu). Ieškovas teigė, kad aukcionas įvyko pažeidžiant norminių teisės aktų imperatyvius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui ir pasiūlė ieškovui kreiptis į Šilalės rajono apylinkės teismą.
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006, pateiktais išaiškinimais, teismas nurodė, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių; civilinių bylų kategorija, susijusi su viešu konkursu, nevartotina visų konkursų prasme, o tik Viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947–6.952 straipsniuose reglamentuojamiems sandoriams, t. y. viešųjų paslaugų teikimui, o kitus ginčus, kilusius iš kitokių civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, nagrinėja apylinkių teismai.
Teismas nustatė, kad savivaldybė, spręsdama klausimą dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, iš esmės įgyvendina savo, kaip nuosavybės teisės subjekto (nekilnojamojo turto savininko), teises ir išreiškia savininko poziciją dėl nekilnojamojo turto pardavimo santykių, kurie nepatenka nei į Viešųjų pirkimų įstatymo, nei į CK 6.947–6.952 reglamentuojamų sandorių apimtį, todėl nagrinėjamas ginčas dėl teisinių santykių, kylančių iš nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, nenagrinėtinas apygardos teisme.
Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti aukciono būdu parduoto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, nurodydamas, kad turtas parduotas už 26 500 Eur, todėl toks ginčas teismingas apylinkės teismui (CPK 26 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas V. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teismingumą, nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ginčai dėl valstybinio ir savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono sandoriu yra priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
CPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instanciją nagrinėja apylinkės teismai. Išimtys yra tai, kad dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, ir tai nustatyta atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad tai yra civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantų (ieškovų) ieškinį iš esmės remdamasis vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006, pateiktais išaiškinimais. Sutiktina su apeliantu, kad teismas ja rėmėsi be pagrindo, nes paminėtoje byloje ginčas buvo kilęs tarp privačių asmenų, o ne dėl savivaldybės turto pardavimo (CPK 4 str.).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paslaugų pirkimas pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojamas analogiškai kaip ir daiktų pirkimas (CK 6.380–6.382 str.), todėl tokių ginčų nagrinėjimo procesinė tvarka neturėtų skirtis. Pagal CK 6.381 įtvirtintą taisyklę viešojo pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Konkurso tvarka nustatyta todėl, kad būtų parinktas geriausias ir ekonomiškai, finansiškai ar kitaip naudingiausias variantas. Tokiu būdu pirkimams išleidžiamos valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšos būtų naudojamos efektyviausiai. Privatizuojant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą vadovaujamasi iš esmės tokiais pačiais principais, nes siekiama sudaryti pirkėjų konkurenciją, kad parduodant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą privatizavimo sandoriai būtų sudaryti kuo naudingesnėmis valstybei ir savivaldybei sąlygomis. Viena iš naudingumo pasekmių gali būti tai, kad daugiau lėšų gaunama į atitinkamą biudžetą. Prekių ir paslaugų viešo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 str.). CK 6.419 straipsnis reglamentuoja daiktų pirkimą-pardavimą aukciono būdu, o jo 3 dalis – įstatymų taikymą, vykdant valstybei ar savivaldybei priklausančių daiktų pirkimą-pardavimą pagal tokią pačią taisyklę, kaip CK 6.382 straipsnyje. Privatizavimo sandorių teisinio reglamentavimo tikslai, santykių pobūdis ir prigimtis yra pagrindas prieiti prie išvados, kad teisiniai santykiai yra panašūs, ir kilę ginčai gali būti nagrinėjami analogiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2005 ir kt.). Ginčas dėl valstybinio turto viešo aukciono privatizavimo sandorio galiojimo yra priskiriamas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl viešo aukciono ir jo pagrindu sudaryto sandorio, kuris priskiriamas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą . Toks ginčas nagrinėtinas apygardos teisme.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo pobūdį reglamentuojančias materialines bei procesines teisės normas. Nutartis naikinama. Dėl ieškinio priėmimo turi būti sprendžiama iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl V. Ž. ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Nijolė Piškinaitė