Civilinė byla Nr. 2-1574/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 110.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raftra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties, kuria teismas areštavo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raftra“ turtą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuva Statoil“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raftra“ dėl bankroto bylos iškėlimo (bylos Nr. B2-7051-553/2009).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Statoil Lietuva“ ieškiniu prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Raftra“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Forum regis“. Nurodė, kad 2009 m. vasario 28 d. – 2009 m. kovo 31 d. pardavė atsakovui degalų už 45 625,31 Lt. Atsakovas už degalus nesumokėjo, o ieškovo reikalavimą vykdyti sutartines prievoles ignoravo. Iš atsakovo balanso 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis matyti, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija jos turimą turtą. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktu, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo taikyti atsakovo turto areštą.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovo UAB „Statoil Lietuva“ prašymą dėl atsakovo turto arešto tenkino. Teismas areštavo atsakovo UAB „Raftra“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; taip pat areštavo bankuose atidarytose sąskaitose esančias atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti lėšomis, bet paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas; taip pat taikė atsakovo turtinių teisių, esančių pas jį ar pas trečiuosius asmenis, areštą, sustabdė atsakovo areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Nutartis motyvuojama tuo, kad ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktas suteikia teismui teisę, esant pagrindui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Iš ieškovo pateiktų įrodymų teismas nutarė, jog atsakovas negali atsiskaityti su ieškovu ir yra galimai nemokus, todėl siekiant apginti viešąjį interesą, yra pagrindas areštuoti atsakovo turtą.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Raftra“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, panaikinant atsakovo lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, areštą. Nurodo šiuos motyvus:
- Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negali būti visiškai suvaržyta įmonės veikla.
- Teismas iš esmės suparalyžiavo UAB „Raftra“ ūkinę-komercinę veiklą ir dėl to įmonė gali tapti nemoki.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Statoil Lietuva“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
- Apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad yra poreikis naikinti jų sąskaitose esančių lėšų areštą.
- Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jos skolos viršija turimą turtą, įmonė neatsiskaito su kreditoriais.
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir ĮBĮ nuostatomis. ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktas nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Šia norma siekiama apsaugoti ne tik ir ne tiek ieškovo, siūlančio iškelti įmonei bankroto bylą, bet įmonės, kuri gali būti pripažinta nemokia, visų kreditorių teises.
Teisėjų kolegija pažymi, jog minėta ĮBĮ norma savaime nesuponuoja teismo pareigos kiekvienu atveju taikyti įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, turto areštą, o turi būti atsižvelgiama į tai, ar ieškovas pateikė teismui prima facie įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo galimą nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2009 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009). Tai gali būti išrašai iš registrų apie atsakovo turimą registruotiną turtą, duomenys iš įmonės finansinės atskaitomybės, kiti duomenys apie įmonės sunkią finansinę padėtį, taip pat rašytiniai įrodymai apie ieškovo ieškinyje nurodytos skolos pagrįstumą, ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymąsi. Esant tokiems įrodymams, yra pagrindas taikyti atsakovo turto areštą visa apimtimi, t. y. kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams, taip pat pinginėms lėšoms (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Netaikius galimai nemokios įmonės piniginių lėšų arešto, būtų pažeistas įmonės kreditorių lygiateisiškumas, nes atsakovas galėtų vykdyti įsipareigojimus tam tikriems savo kreditoriams iš esmės kitų kreditorių sąskaita.
Šioje byloje ieškovas kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pateikė ne tik atsakovo skolą patvirtinančius dokumentus, bet ir duomenis apie tai, jog laikytasi ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o svarbiausia, atsakovo sunkią turtinę padėtį įrodančius duomenis iš Juridinių asmenų registro. Iš ieškovo teismui pateikto atsakovo balanso matyti, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. duomenis UAB „Raftra“ turto vertė sudarė 433 754 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai– 447 362 Lt (b.l. 27). Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovo sunkią turtinę padėtį (CPK 12 str.). Ieškovas pateikė teismui prima facie įrodymus apie atsakovo galimą nemokumą, todėl netaikyti jo turto arešto visa apimtimi nėra pagrindo.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Audronė Jarackaitė