Administracinė byla Nr. A-313-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03824-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 33.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo pakeitimo ir įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VAATC“ (toliau – ir UAB „VAATC“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–15), prašydamas pakeisti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-276(AG-215/05-2014) (toliau – ir VAGK sprendimas), panaikinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) direktoriaus 2014 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-106.
Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė įgyvendino Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas). Vykdant 2005 m. gruodžio 7 d. rangos sutartį Nr. A/2005/V08 „Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno įrengimas Kazokiškių seniūnijoje“ (toliau – ir Rangos sutartis), atsiradus būtinybei atlikti papildomus darbus, buvo priimti sutarties pakeitimų orderiai Nr. 32, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 45, Nr. 46, Nr. 47 (toliau – ir Pakeitimų orderiai). Agentūra, 2013 m. gegužės 14 d. atlikusi pažeidimo tyrimą, 2013 m. gegužės 15 d. priėmė įsakymą Nr. T1-82 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr.1 ). Šiame įsakyme nurodyta, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos bei bendrojo finansavimo (toliau- ir BF) lėšų: kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderius, kurie buvo nepakankamai pagrįsti ar nebūtini projekto tikslams ar rangos sutarties tikslams pasiekti, taip pažeisdamas 2003 m. sausio 6 d.Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003), 4 straipsnį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis. Taip pat buvo pažeistos Ilgalaikio turto apskaitos ir nuotekų ir paviršinio vandens surinkimo sistemos įrengimo (priežiūros rodiklis) taisyklės. Nurodyta, kad Projekto galutinis paramos gavėjas privalo grąžinti 212 884,42 Lt ES ir nacionalinio biudžeto lėšų. Agentūra 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. T1-89 „Dėl įsakymo „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ Nr. T1-82 patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr.2) patikslino Įsakymą Nr.1, nustatydama, kad netinkamai buvo finansuotos Projektui įgyvendinti skirtos lėšos, ir pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 114 424,38 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 13 138,38 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM). Agentūros 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. T1-97 „Dėl įsakymo „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ Nr. T1-89 patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr.3) buvo patikslintas Įsakymas Nr.2, nustatant, kad netinkamai buvo finansuotos Projektui įgyvendinti skirtos lėšos, ir UAB „VAATC“ buvo įpareigota grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 82 083,03 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 9 425,19 Lt PVM. Įsakymas Nr.3 buvo priimtas Valstybės kontrolei atsisakius pastebėjimo Nr. 16 dėl išlaidų, patirtų viršijant Europos Komisijos sprendime Nr. C(2012)544 nurodytą priežiūros rodiklį nuotekų ir paviršinio vandens surinkimo sistemos įrengimui. Agentūra 2014 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. T1-106 (toliau – ir Įsakymas Nr.4), kuriuo pakeitė Įsakymą Nr.3 ir nurodė, kad galutinis paramos gavėjas privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 75 406,17 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 8 657,43 Lt PVM sumą. Iš 2013 m. gegužės 14 d. išvados (toliau – ir Išvada Nr.1) galima suprasti, kad Įsakymu Nr. 4 pripažįstama, jog lėšos dėl ilgalaikio turto apskaitos buvo panaudotos teisėtai.
VAGK 2014 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Agentūros Įsakymo Nr. 4 panaikinimo atmetė, pažymėdama, kad šio įsakymo priėmimą pagrindžiantys motyvai gali būti išdėstyti tik 2014 m. gegužės 28 d. išvadoje „Dėl projekto „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 Rangos sutarties Nr. A/2005/V08 „Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno įrengimas Kazokiškių seniūnijoje“ išlaidų tinkamumo“ (toliau – ir Išvada Nr.4), nes ankstesnieji įsakymai ir jų išvados nesukelia teisinių pasekmių, tačiau 2014 m. gegužės 28 d. išvadoje tik pateikiamos nuorodos į ankstesnių įsakymų išvadas. VAGK neaptarė šių atsakovo teisinių argumentų prieštaringumo, nepastebėjo, kad Įsakymo Nr.4 motyvuojamoji dalis yra neišsami ir pagrįsta išvadomis, kurios negalioja. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūros 2013 m. birželio 28 d. rašte Nr. APVA-2043, kuriame buvo pateiktas atsakymas į UAB „VAATC“ 2013 m. birželio 5 d. pretenziją, išdėstyti motyvai negalėjo būti skundžiamo įsakymo sudėtine dalimi. Įsakyme Nr.4 konstatuota pareiškėjo kaltė dėl Reglamento Nr. 16/2003 pažeidimo. Išvadoje Nr.1 nurodoma, kad Bendrovė išlaidų būtinumo nepagrindė. VAGK Įsakymo Nr. 4 teisėtumą sieja ir su kaltais statybos darbų rangovo veiksmais, nors VAGK neturi viešojo administravimo subjekto kompetencijos ir negali konstatuoti aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos individualiame administraciniame akte. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant pakeitimų orderių sudarymą, nėra svarbus statybos santykių dalyvių kaltės klausimas, nes inžinierius pagal Rangos sutarties 13.1 punktą turėjo teisę priimti sprendimą dėl papildomų darbų atlikimo, jei šie darbai esminiai Projekto įgyvendinimui, t. y. nenurodoma sąlyga, jog kuris nors Projekto vykdyme dalyvavęs subjektas turėjo numatyti. VAGK neatkreipė dėmesio į Rangos sutarties 13.1 punkto nuostatas, pagal kurias inžinierius, prieš išduodamas perėmimo pažymą, gali bet kuriuo metu atlikti pakeitimus, davęs nurodymą arba paprašęs rangovo pateikti pasiūlymą. Inžinieriaus iniciatyva galėjo būti atliktas bet kuris darbas, jei jis Projektui buvo būtinas. Pagrindžiant pakeitimų orderių priėmimo būtinumą, buvo vadovautasi teisės aktais, darbų reikalingumu objekto eksploatacijai. Įsakymas Nr. 4 priimtas nesant pakankamai įrodymų, kad atlikti darbai yra esminiai, nepagrindus, jog šie darbai nėra būtini. Įrodyti pažeidimą turi tai konstatavęs subjektas, ir jis negali įrodinėjimo naštos perkelti pareiškėjui. VAGK pati vertino specialiųjų žinių reikalaujančias faktines aplinkybes, išsamiai neišnagrinėjo pateikto skundo, objektyviai ir visapusiškai nenustatė reikšmingų aplinkybių, tinkamai nepagrindė savo sprendimo, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Išvadoje Nr.4 nurodyta, kad ji pagrįsta 2013 m. gegužės 14 d. atliktu įtariamo pažeidimo tyrimu. Nors Išvadoje Nr.4 nenurodyta, tačiau reikia numanyti, kad jos pagrindas yra Išvada Nr.1. Ši išvada pagrįsta L. K. 2013 m. balandžio 25 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Valstybės kontrolės pareigūnai 2013 m. balandžio 18 d. pateikė projekto Nr. 2002/LT/16P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ audito ataskaitos projektą. Šiame projekte pateikta negalutinė Valstybės kontrolės pareigūnų nuomonė dėl Rangos sutarties pakeitimo orderių, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo pats atlikti išsamų tyrimą dėl įtariamo pažeidimo. Išvada Nr.4 nėra aiški, neindividualizuoja Rangos sutarties orderių patvirtinimo aplinkybių ir t. t. Be to, Išvada Nr.1, kaip ir Išvada Nr.4, laikytinos negaliojančiomis. Išvadoje Nr.1 nėra pateikiama pakankamai faktinių ir teisinių aplinkybių, kaip buvo pažeistos Reglamento Nr. 16/2003 taisyklės. Išvadose nurodoma, kad finansuojamos lėšos turi būti esminės Projekto įgyvendinimui ir konkrečiai pagrįstos, paskirstytos sąžiningai, vadovaujantis apskaitos standartais, tačiau detaliau nepaaiškinama Reglamento Nr. 16/2003 nuostatų ir nenurodoma, kaip jos buvo pažeistos. Atsakovas Įsakyme Nr. 4 neindividualizuoja kiekvieno pakeitimų orderio, atskirai neaptaria jų patvirtinimo aplinkybių, nenurodo, kodėl jie nėra esminiai Projektui, nors jie nėra identiški. Agentūra apskritai nenurodo, kaip buvo pažeistas Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnis. Pagal Įsakymo Nr.4 prasmę galima numanyti, kad tuo atveju, jei finansuojamos lėšos nėra esminės Projekto įgyvendinimui, dokumentai, kurių pagrindu jos yra išmokėtos, laikomi niekiniais, tačiau Įsakyme Nr.4 toks teisinis nuostatų išaiškinimas nėra pateiktas. Atsakovas nesusiejo konstatuotų pareiškėjo veiksmų su teisės normų pažeidimu. Individualus teisės aktas turi būti paremtas objektyviais duomenimis, o ne Agentūros nuomone. Atsakovui suteikiami specialūs įgaliojimai tokiems klausimams spręsti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632 patvirtintų Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų (toliau – ir Agentūros nuostatai) 8.5 punkte nustatoma teisė prireikus pasitelkti nepriklausomus mokslo institucijų, ekspertizės ir konsultacinių įmonių ekspertus ar valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus prižiūrimų projektų probleminiams klausimams spręsti. Įsakyme Nr. 4 nenurodomos kitos aplinkybės, nulėmusios būtent tokio atsakovo sprendimo priėmimą. Teisės aktai visuomeninės, administracinės paskirties statiniams nustato ne tik specialiuosius, bet ir bendruosius reikalavimus, susijusius su naudojimo saugumu, atsparumu, naudojimo trukme ir panašiai. Neatlikus šių ir kitų darbų, statinys galbūt nebūtų pripažintas tinkamu naudoti. Šių aplinkybių Agentūra netyrė ir Įsakyme Nr.4 neaptarė. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad tam tikras darbas nėra nustatytas teisės aktuose, pati savaime nepaneigia fakto, kad jis yra būtinas Rangos sutarčiai tinkamai įgyvendinti, kadangi reikalingų darbų sąrašas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo objekto techninių ypatybių. Pareiškėjas teigė, kad tokia papildomų darbų pirkimo tvarka tuo metu buvo įprasta. Vėliau darbų įsigijimą pripažinus pažeidžiančiu teisės aktų keliamus reikalavimus, būtų pažeisti bendrieji teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai.Agentūra 2013 m. birželio 28 d. rašte Nr. APVA-2043 išsamiau pagrindė priimtus įsakymus, tačiau šis raštas negali būti laikomas individualaus teisės akto dalimi. Kita vertus, rašte pateiktos išvados nėra išsamios, aplinkybės ištirtos nepakankamai. Minėtame rašte pareiškėjo kaltė grindžiama rangovo neatliktomis pareigomis, nors Įsakyme Nr. 4 tokia argumentacija nepateikiama. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rangos sutarties pakeitimų orderis yra sandoris, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu ar niekiniu. Rangovas atliko pakeitimų orderiuose numatytus Projekto darbus, todėl negalima teigti, jog Rangos sutarčių pakeitimų orderiai buvo teisiškai neįpareigojantys dokumentai bei pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimus. Pakeitimų orderių sudarymas buvo derinamas su atsakovu, tačiau pati Agentūra atliko tariamo pažeidimo tyrimą bei skyrė sankciją Bendrovei, todėl svarstytina, ar ji nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto objektyvumo principo.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 168–176) atsakovas paaiškino, kad, Agentūrai 2014 m. gegužės 14 d. atlikus pažeidimo tyrimą, nustatyta, jog, vadovaujantis Rangos sutarties 2007 m. liepos 25 d. pakeitimo leidimu (orderiu) Nr. 32, buvo įrengti sniego gaudytuvai. Rangos sutarties įgyvendinimo metu atsiradęs papildomų darbų poreikis inžinieriaus buvo grindžiamas tuo, kad saugumui užtikrinti ant visų pastatų stogų reikėjo įrengti sniego gaudytuvus. Šie darbai nebuvo numatyti nei techniniame projekte, nei kiekių žiniaraštyje. 2007 m. liepos 25 d.pakeitimo leidimo (orderio) Nr. 34 pagrindu buvo nurodyta atlikti papildomus darbus – metalinių sijų, kolonų ir kitų konstrukcijų dažymą emalėmis. Pakeitimo būtinumas inžinieriaus grindžiamas tuo, jog metalo darbams žiniaraštyje buvo numatyta tik priešgaisrinis ir prieškorozinis dažymas. 2007 m. liepos 25 d. pakeitimo leidimo (orderio) Nr. 35 pagrindu buvo nurodyta atlikti papildomus darbus –laiptų pakopų aptaisymas klijuojant akmens masės plyteles bei batų valymo grotelių su vonele montavimas. Pakeitimo orderyje nurodoma, jog ties įėjimais į administracinį, svėrimo punktą ir tarnybinį pastatus ir įėjimo laiptai kiekių žiniaraščiuose nenumatyta išklijuoti plytelėmis. Taip pat nebuvo numatyta batų šepečių. 2007 m. rugpjūčio 28 d. pakeitimo leidimo (orderio) Nr. 45 pagrindu buvo nurodyta atlikti papildomus darbus – video stebėjimo sistemos montavimą. Pakeitimo būtinumas inžinieriaus grindžiamas tuo, jog „Administracinės zonos“ kieme papildomai yra reikalinga video stebėjimo sistema stebėti visą teritoriją iš vieno centrinio posto. 2007 m. rugpjūčio 31 d. pakeitimo leidimo (orderio) Nr. 46 pagrindu buvo nurodyta atlikti papildomus darbus – patobulinimus kompiuteriniams ir telekomunikacijų tinklams. Pakeitimo būtinumas inžinieriaus grindžiamas „užsakovui pareikalavus“. 2007 m. rugpjūčio 31 d. pakeitimo leidimo (orderio) Nr. 47 pagrindu buvo nurodyta atlikti papildomus darbus – 6 papildomus apsauginės signalizacijos komplektus, užtikrinančius geresnę teritorijos apsaugą.Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnyje apibrėžta ir reguliuojama išlaidų kategorija „Statybvietės paruošimas ir statyba“. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti finansuoti pripažįstamos lėšos, nurodyti Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Prašomos pripažinti finansuojamomis lėšos turi būti esminės projekto įgyvendinimui ir konkrečiai pagrįstos, paskirstytos sąžiningai, vadovaujantis apskaitos standartais. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 4.10. punkte įtvirtinta, kad užsakovas turi leisti rangovui iki pradžios datos susipažinti su visa užsakovo turima informacija apie statybvietės geologines bei hidrologines sąlygas, įskaitant aplinkos apsaugą. Užsakovas panašia tvarka turi leisti rangovui susipažinti su visa tokio pobūdžio informacija, kurią jis įgyja po pradžios datos. Rangovas atsako už informacijos interpretavimą. Rangovo prievolė yra gauti būtiną informaciją apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Kartu rangovo pareiga yra patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, minėtus duomenis bei visą turimą informaciją ir prieš pateikiant pasiūlymą. Bendrųjų sąlygų 4.44. punkto a papunktyje nurodyta, kad rangovo pareiga išsiaiškinti, kad sutarties suma yra teisinga ir pakankama, o b papunktyje nurodyta, jog rangovo pareiga remtis tuo, kad priimta sutarties suma pagrista duomenimis, būtina informacija, patikrinimais, tyrimais bei išaiškinimu visų atitinkamų dalykų, aptartų 4.10 punkte. Rangovas UAB „Skirnuva“ 2007 m. birželio 29 d. raštu Nr. 602 pateikė siūlymą sniego gaudytuvų įrengimui, kadangi techniniame projekte jie nebuvo suprojektuoti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21, nuostatos galiojo ir vykdant viešąjį pirkimą, ir darbų atlikimo metu, tačiau konkurso dokumentuose sniego gaudytuvų įrengimo darbai nebuvo numatyti. Kadangi darbai negali būti siejami su nenumatytomis aplinkybėmis, pakeitimas Nr. 32 buvo sudarytas nepagrįstai. Rangos sutarties žiniaraščiuose nustatytas prieškorozinis dažymas, pakeitimo orderis Nr. 34 grindžiamas tik užsakovo pageidavimu spalvotiems užbaigimo darbams. Agentūra priėjo išvadą, kad pakeitimas Nr. 34 nepaneigia, jog Rangos sutartyje numatytas prieškorozinis dažymas buvo pakankamas tinkamam darbų atlikimui. Pareiškėjas nepagrindė išlaidų būtinumo, o Rangos sutartyje numatytos įrangos savybės buvo pakankamos Projekto tikslams pasiekti.Rangovas, kaip savo srities specialistas, privalėjo įvertinti ne tik esamą riziką dėl patiriamų išlaidų, susijusių su sutarties įgyvendinimu, bet ir numatomas išlaidas, tokias kaip laiptų apklijavimą akmens masės plytelėmis bei batų valymo grotelių su vonele montavimo darbus, kurie privalėjo būti numatyti pirkimo dokumentuose. Projekto vykdytojas žinojo, kad statinys turi atitikti visus jam teisės aktų keliamus reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsniu, statinio garantinis terminas yra 5 metai. Rangovas privalėjo numatyti, kad ilgaamžiškumo reikalavimai taikomi ir laiptų įrengimui, todėl sąmatoje turėjo atsispindėti ne laiptų įrengimas iki išlyginamojo sluoksnio, bet užbaigtas ir tinkamas naudoti statinys / gaminys. UAB „VAATC“ paaiškino, kad vieta batų valymo grotelių įrengimui buvo suformuota atliekant betonavimo darbus, tačiau nepateikė tam įrodymų. Rangos sutartyje tokios vietos įrengimas nebuvo numatytas, todėl šių darbų išlaidos pagal pakeitimo orderį Nr. 35 netinkamos finansuoti.Išlaidos pagal pakeitimo orderį Nr. 45 negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, kadangi vadovaujantis tiek techniniu projektu, tiek darbų kiekių žiniaraščiu, vaizdo stebėjimo sistema nebuvo numatyta. Šie darbai nebuvo reikalingi sutarčiai įgyvendinti, Rangos sutartis galėjo būti tinkamai užbaigta ir be jų. Bendrovė pateikė tik samprotavimus, kad vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas būtinas stebėti avarijos kilimo galimybę dėl dujų ir kitų sprogių medžiagų susidarymo gamybos procese. Agentūros nuomone, siekiant išvengti avarijų grėsmės, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas neduoda jokios naudos, kadangi vaizdo stebėjimu fiksuojami įvykiai esamu laiku, todėl jokios prevencinės funkcijos, susijusios su sprogių dujų susikaupimu, stebėjimo kamerų įrengimas neatlieka. Atsakovas priėjo išvadą, kad minėti darbai yra pertekliniai. Agentūra taip pat pažymėjo, kad išlaidos kompiuterių ir telekomunikacijų tinklų patobulinimo darbams atlikti negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, kadangi Bendrovė neįrodė, jog minėti darbai buvo būtini. Rangovas, savo srities profesionalas, galėjo ir privalėjo numatyti, kokias sistemas bus privaloma įrengti. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad minėtos išlaidos buvo būtinos. Pakeitimo orderis Nr. 46 grindžiamas iš esmės užsakovo pareikalavimu, siekiant užtikrinti sistemų plėtimąsi ir patogesnį naudojimąsi įrengtomis sistemomis.Agentūros nuomone, patirtos papildomos išlaidos dėl papildomų 6 apsauginės signalizacijos komplektų įrengimo darbų negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, kadangi minėti darbai nebuvo būtini sutarčiai užbaigti. Rangovas, būdamas savo srities profesionalas, turėdamas visą projektinę dokumentaciją, turėjo visas galimybes įvertinti, kokių ir kiek apsaugos sistemų reikės. UAB „VAATC“ paaiškino, kad minėtos apsaugos sistemos buvo reikalingos siekiant užtikrinti darbų saugą, tačiau nepateikė įrodymų, jog numatytų apsaugos sistemų nepakanka.Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) 9 punkte įtvirtinti privalomi elementai, kurie turi būti nurodyti sprendime. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nenustato, kad sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename akte. Administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis gali būti išdėstytas ir kituose su administracinio akto priėmimu susijusiuose dokumentuose. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas susigrąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas išdėstytas ne tik Įsakyme Nr.4 , bet ir Išvadose Nr.1, Nr.2. Nr.3, Nr.4. Atsakovo teigimu, minėtos išvados yra Įsakymo Nr.4 neatskiriamoji dalis, kurioje nurodytos konkrečios pažeidimo aplinkybės bei išdėstyti motyvai dėl išlaidų netinkamumo finansuoti. Priimant Įsakymą Nr.4, buvo panaudota tokia juridinė technika, kai tikslinant ankstesnįjį įsakymą, suformuotas iš esmės naujos redakcijos teisės aktas, pakeičiantis ankstesnįjį ne iš dalies, o visa apimtimi. Priėmus Įsakymą Nr.4, ankstesnieji įsakymai Nr. 1, Nr.2, Nr.3 neteko galios, galiojantis ir teisines pasekmes sukeliantis yra tik Įsakymas Nr.4. Šiame įsakyme nurodyta ne tik pakeista grąžintina suma, tačiau ir apibendrintos bei patikslintos ankstesnėse išvadose nurodytos aplinkybės, buvusios pagrindu konstatuoti Bendrovės padarytus teisės pažeidimus, o tai iš esmės lėmė įsakymų dėl lėšų grąžinimo turinį. Atsakovo teigimu, Įsakymas Nr. 4 yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės normomis, pritaikyta poveikio priemonė yra motyvuota, Įsakymo Nr. 4 pagrindu kylančios pareiškėjo pareigos suformuluotos aiškiai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo16 d. sprendimu (III t., b. l. 68–82) pareiškėjo UAB „VAATC“ skundą tenkino iš dalies, t. y.: panaikino Agentūros 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-106 „Dėl 2013 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. T1-97 pakeitimo“ dalį dėl įpareigojimo UAB „VAATC“ grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas pagal pakeitimo orderius Nr. 32, Nr. 45 ir pakeitimo orderio Nr. 35 dalį dėl 383,50 Eur; panaikino VAGK 2014 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 3R-276(AG-215/05-2014) dalį, kuria palikta galioti Agentūros 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-106 dalis dėl įpareigojimo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas pagal pakeitimo orderius Nr. 32, Nr. 45 ir pakeitimo orderio Nr. 35 dalį dėl 383,50 Eur; kitą skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Agentūros 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-106, kuriame konstatuota, kad vykdydama Rangos sutartį UAB „VAATC“ netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, ir nurodyta šias lėšas grąžinti į Agentūros sąskaitą, bei VAGK 2014 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 3R-276(AG-215/05-2014), kuriuo minėtas įsakymas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad Europos Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu PH/2002/3277, su pakeitimais, padarytais Komisijos 2008 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. K(2008)4127 (II t., b. l. 88–98) bei Komisijos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. C(2012)544 (II t., b. l. 99–110), iš pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento (ISPA) (šiuo metu – Sanglaudos fondas) skyrė paramą projektui „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ CCI 2002LT/16/P/PE/012. Projektui numatytų išlaidų suma – 20 930 000 Eur, Sanglaudos fondo paramos dydis – 50 procentų, t. y. 10 465 000 Eur. Komisijos sprendimuose nurodyta, kad už įgyvendinimą atsakinga institucija Agentūra ir regioninis atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“. Dėl dotacijos suteikimo nurodytam projektui tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos buvo pasirašytas memorandumas dėl finansavimo (I t., b. l. 177–192).2004 m. lapkričio 9 d. tarp Agentūros ir UAB „VAATC“ sudaryta ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartis dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Agentūros ir UAB „VAATC“ (II t., b. l. 1–13).Agentūra (perkančioji organizacija), UAB „VAATC“ (užsakovas) ir UAB „Skirnuva“ (rangovas) 2005 m. gruodžio 7 d. pasirašė rangos sutartį Nr. A/2005/V08, pagal kurią užsakovas priėmė rangovo pasiūlymą visiškai atlikti projekto „Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno įrengimas Kazokiškių seniūnijoje“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus (II t., b. l. 14–16). Rangos sutartis susideda iš pačios sutarties, pasiūlymo rašto, konkrečiųjų sutarties sąlygų, bendrųjų sutarties sąlygos, kurias sudaro FIDIC Raudonoji knyga, lietuviškas leidimas 2002 m., techninės specifikacijos, brėžiniai, darbų kiekų žiniaraščiai, rangovo pasiūlymas. 2007 m. liepos mėnesį inžinierius Schneider & Partner atstovas patvirtino, o rangovas ir užsakovas pritarė papildomiems darbams pagal pakeitimų orderį Nr. 32 (saugumui užtikrinti ant pastatų stogų įrengti sniego gaudytuvus; II t., b. l. 111–112), pakeitimų orderį Nr. 34 (metalinių sijų, kolonų ir konstrukcijų dažymas emale; II t., b. l. 119–120), pakeitimų orderį Nr. 35 (laiptų pakopų aptaisymas klijuojant akmens masės plyteles bei batų valymo grotelių su vonele montavimas; II t., b. l. 125–127), pakeitimų orderį Nr. 45 (papildomos video stebėjimo sistemos įrengimas bei elektros tinklų pakeitimai; II t., b. l. 133–134), 2007 m. rugpjūčio 31 d. – papildomiems darbams pagal pakeitimų orderį Nr. 46 (patobulinimas kompiuterių ir telekomunikacijų tinkluose; II t., b. l. 117–118), pakeitimų orderį Nr. 47 (apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos pakeitimo darbai; II t., b. l. 144–145).2007 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ projekto įgyvendinimo sutartis Nr. 2007/GPG/A4 dėl užduočių bei atsakomybės pasiskirstymo tarp Agentūros ir UAB „VAATC“ (II t., b. l. 74–86).2013 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolė surašė valstybinio audito ataskaitos dėl sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ projektą, kuriame pateikė didelės svarbos pastebėjimą Nr. 8 dėl pakeitimo orderių Nr. 32, 34, 35, 45, 46, 47 (VAGK bylos Nr. AG-215/05-2014 (I t., l. 177–182). Valstybės kontrolės nuomone, papildomų darbų pagal minėtus pakeitimo orderius išlaidos (34 123,65 Eur) nebuvo būtinos sutarčiai užbaigti (buvo gerinamos statinių ir įrangos savybės, nors sutartyje numatytos įrangos savybės buvo pakankamos projekto tikslams pasiekti) bei buvo patirtos nesilaikant finansinio memorandumo III.2 priedo V skyriaus 2 dalies reikalavimų, todėl yra netinkamos finansuoti. 2013 m. balandžio 25 d. Agentūros Atliekų projektų skyriaus vyriausiosios specialistės parengtu tarnybiniu pranešimu (II t., b. l. 176) buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl Rangos sutarties įgyvendinimo, remiantis Valstybės kontrolės Nr. 8, 11, 16 pastebėjimais ataskaitos projekte. Atsakovas 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. APVA-1443 informavo pareiškėją apie Valstybės kontrolės pateiktas išvadas bei paprašė nurodyti, ar pareiškėjas sutinka su pateiktais pastebėjimais; jei nesutinka – iki 2013 m. gegužės 8 d. pateikti pagrindimą ir įrodymus, pagrindžiančius išlaidų tinkamumą (II t., b. l. 177).UAB „VAATC“ 2013 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1.10-401 Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikė rašytinius paaiškinimus į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos projekto pastebėjimus dėl pakeitimo orderių Nr. 46 ir 47, paaiškino, kad: pakeitimo orderyje Nr. 47 buvo įvertintos techniniame projekte nenumatytos priemonės priešgaisrinės saugos reikalavimams ir priemonės būtinos sąvartyno teritorijos priežiūrai užtikrinti, šios priemonės turėjo atitikti avarijų likvidavimo plane nustatytus reikalavimus; pakeitimo orderyje Nr. 46 numatytos priemonės užtikrina sąvartyno technologinių procesų priežiūrą ir kontrolę bei avarinių situacijų, numatytų avarijų likvidavimo plane, prevenciją (VAGK bylos I t., l. 158, 159–175). Agentūra 2013 m. gegužės 14 d. (nurodyta data – 2012 m. gegužės 14 d.– laikytina rašymo apsirikimu) išvadoje „Dėl projekto „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 rangos sutarties Nr. A/2005/V08 „Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno įrengimas Kazokiškių seniūnijoje“ išlaidų tinkamumo“ nustatė, kad buvo pažeisti Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnis, 22 straipsnio 1 ir 4 dalys, 23 straipsnis bei 2012 m. sausio 27 d. Europos Komisijos sprendimo, iš dalies keičiančio sprendimą PH2002/3277, dėl paramos skyrimo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektui, I priedo 7.3 punktas. Atsakovas konstatavo, kad UAB „VAATC“ nepagrindė pagal Rangos sutartį sudarytų pakeitimo orderių Nr. 32, 34, 35, 45, 46, 47 išlaidų būtinumo, todėl 34 123,65 Eur buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Agentūra nurodė, kad tam tikras ilgalaikis turtas apskaitos dokumentuose buvo įtrauktas į trumpalaikio turto sąrašą, todėl netinkamomis finansuoti pripažįstamos 3 021,49 Eur išlaidos. Taip pat, atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendime nurodytą didžiausią galimą nuotekų ir paviršinio vandens surinkimo sistemos įrengimo rodiklio reikšmę – 700–800 m. bei faktinę šio rodiklio reikšmę – 966 m., nustatyta, jog pagrindinis rodiklis buvo viršytas 24,5 proc., todėl nekompensuotinos lėšos yra 14 635,47 Eur. Bendra netinkamų išlaidų suma – 96 336,86 Eur. Netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 212 884,42 Lt išlaidų suma, kurią bei 24 443,58 Lt PVM pareiškėjas turi grąžinti į Lietuvos Respublikos biudžetą (III t., b. l. 4–10). Agentūros direktorius 2013 m. gegužės 15 d. priėmė įsakymą Nr. T1-82, kuriuo, vadovaudamasis 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ ir Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.2 punktu bei siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – t. y. kaip užsakovas patvirtino Pakeitimo orderius, kurie buvo nepakankamai pagrįsti ar nebūtini Projekto tikslams ar rangos sutarties tikslams pasiekti, taip pažeisdamas Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio, 22 straipsnio 1 ir 4 dalis. Galutinio paramos gavėjo projekto apskaitos duomenimis, pagal Rangos sutartį Projekto lėšomis buvo įsigyta ir deklaruota Europos Komisijai trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos yra netinkamos finansuoti. Taip buvo pažeistas Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnis. Taip pat išlaidos, patirtos viršijant Komisijos sprendime Nr. C(2012)544 nurodytą priežiūros rodiklį nuotekų ir paviršinio vandens surinkimo sistemos įrengimas pagal Rangos sutartį yra netinkamos finansuoti. Agentūros direktorius nurodė Bendrovei per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo Nr. T1-82 gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti grąžintinomis pripažintų lėšų sumą – 212 884,42 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 24 443,58 Lt PVM, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną (III t., b. l. 2–3). Apie Įsakymo Nr. 1 priėmimą UAB„VAATC“ buvo informuotas atsakovo 2013 m. gegužės 15 raštu Nr. APVA-1583 (III t., b. l. 1). Agentūra 2013 m. gegužės 28 d. (nurodyta data – 2012 m. gegužės 28 d.– laikytina rašymo apsirikimu) išvadoje „Dėl projekto „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 rangos sutarties Nr. A/2005/V08 „Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno įrengimas Kazokiškių seniūnijoje“ išlaidų tinkamumo“ nustatė, kad pagal Valstybės kontrolės pastebėjimą Nr. 8 nustatyta netinkamų išlaidų suma yra 34 123,65 Eur, pagal pastebėjimą Nr. 11 – 3 021,49 Eur, o pagal pastebėjimą Nr. 16 – 14 635,47 Eur, iš viso netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 51 780,61 Eur, t. y. 178 788,09 Lt, o ne 96 336,86 Eur, kaip nurodyta 2013 m. gegužės 14 d. išvadoje (III t., b. l. 15). Agentūros direktorius 2013 m. gegužės 28 d. priėmė įsakymą Nr. T1-89, kuriuo patikslino Įsakymą Nr.1. Įsakymu Nr.2 Bendrovė buvo įpareigota grąžinti 114 424,38 Lt netinkamų finansuoti išlaidų ir 13 138,38 Lt PVM išlaidų (III t., b. l. 19–20). Apie Įsakymo Nr.2 priėmimą UAB „VAATC“ buvo informuotas atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. raštu Nr. APVA-1721 (III t., b. l. 14). UAB „VAATC“ 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1.10-544 pateikė pretenziją Agentūrai dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis pagal pakeitimo orderius Nr. 32, 34, 35, 45, 46, 47. Šioje pretenzijoje pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą Nr.1. Pareiškėjas paaiškino kiekvieno pakeitimo orderio sudarymo aplinkybes ir pažymėjo, kad jų sudarymas buvo derinamas su Agentūra, kuri neprieštaravo pakeitimo orderių įsigaliojimui. Šioje pretenzijoje Bendrovė taip pat pasisakė dėl ilgalaikio turto apskaitos bei Projekto rodiklių reikšmių (I t., b. l. 60–65). Agentūra 2013 m. birželio 11 d. (nurodyta data – 2012 m. birželio 12 d. – laikytina rašymo apsirikimu) išvadoje „Dėl projekto „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 rangos sutarties Nr. A/2005/V08 „Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno įrengimas Kazokiškių seniūnijoje“ išlaidų tinkamumo“ nustatė, kad Valstybės kontrolei atsisakius pastebėjimo Nr. 16, kurio suma 14 635,47 Eur, iš viso netinkamų finansuoti išlaidų suma – 37 145,14 Eur, t. y. 12 8254,74 Lt (paskola – 46 171,71 Lt). Kadangi paskolos grąžinti nereikia, grąžintinų lėšų suma – 82 083,03 Lt (III t., b. l. 27). Agentūros direktorius 2013 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą Nr. T1-97, kuriuo patikslino Įsakymą Nr.2 ir nurodė, kad pareiškėjas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – t. y. kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderius Nr. 32, 34, 35, 45, 46, 47, kurie buvo nepakankamai pagrįsti ar nebūtini Projekto tikslams ar Rangos sutarties tikslams pasiekti, ir taip pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio, 22 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat projekto lėšomis buvo įsigyta ir deklaruota Europos Komisijai trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos, kurios netinkamos finansuoti. Nustatyta grąžintinų lėšų suma – 82 083,03 Lt netinkamų finansuoti lėšų ir 9 425,19 Lt PVM išlaidų (III t., b. l. 22–23). Apie Įsakymo Nr.3 priėmimą UAB „VAATC“ buvo informuotas atsakovo 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. APVA-1871 (III t., b. l. 21). Agentūra 2013 m. birželio 28 d. rašte Nr. APVA-2043, atsakydama į Bendrovės 2013 m. birželio 5 d. pretenziją, nurodė, kad Įsakyme Nr.3 nurodyta grąžintina į Lietuvos Respublikos biudžetą suma bus tikslinama (III t., b. l. 28–33). Atsakovas 2014 m. gegužės 28 d. išvadoje nurodė, kad įsigytas turtas (monitoriai ir UPS nepertraukiamo maitinimo šaltiniai) šiuo metu naudojamas apskaitoms Kazokiškių sąvartyne ir savo atliekamomis funkcijomis ir turiniu atitinka ilgalaikio turto požymius, tačiau apskaitoje įregistruotas netinkama forma, todėl Valstybės kontrolei pateikus audito ataskaitos projektą, nustatyti netikslumai turto apskaitoje buvo ištaisyti – pateiktas 2013 m. birželio 5 d. įsakymas „Dėl ilgalaikio turto apskaitos Nr. 5.1-35“. Agentūra konstatavo, kad pažeidimas buvo tinkamai ištaisytas ir lėšos, skirtos pirkti įrangai (10 432,6 Lt), laikytinos tinkamomis finansuoti, todėl tikslinama grąžintinų lėšų suma: UAB „VAATC“ privalo grąžinti 21 839,14 Eur, t. y. 75 406,17 Lt, bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 8 657,43 Lt PVM (III t., b. l. 35). Agentūros direktorius 2014 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. T1-106, kuriame pakeitė Įsakymo Nr.3 dalį ir nurodė, kad tikslinamas Įsakymas Nr. 2 bei nustatoma, jog pareiškėjas netinkamai panaudojo dalį Europos sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – t. y. kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderius Nr. 32, 34, 35, 45, 46, 47, kurie buvo nepakankamai pagrįsti ar nebūtini Projekto tikslams ar Rangos sutarties tikslams pasiekti, ir pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnį, 22 straipsnio 1 ir 4 dalis. Bendrovė įpareigota per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo Nr. T1-106 gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti grąžintinomis pripažintų lėšų sumą – 75 406,17 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 8 657,43 Lt PVM (III t., b. l. 38). Apie Įsakymo Nr.4 priėmimą UAB„VAATC“ buvo informuotas atsakovo 2014 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-743 (III t., b. l. 34). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. birželio 27 d. skundą (VAGK bylosI t., l. 1–11), 2014 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 3R-276(AG-215/05-2014) jį atmetė (VAGK bylos X t., l. 154–161).
UAB „VAATC“ nuomone, Agentūra tinkamai neatliko pažeidimo tyrimo, nenustatė pakankamų teisinių ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Reglamento Nr. 16/2003 pažeidimą, todėl Įsakymas Nr. T1-106 yra neteisėtas ir nepagrįstas, o iš Bendrovės nepagrįstai reikalaujama grąžinti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšas. Pareiškėjas prašė teismo pakeisti VAGK 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-276(AG-215/05-2014) ir Agentūros 2014 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-106 panaikinti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atlikęs pažeidimo tyrimą atsakovas Įsakymu Nr. T1-106 konstatavo, jog Projekto vykdytojas, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – t. y. užsakovas patvirtino Pakeitimo orderius, kurie buvo nepakankamai pagrįsti ar nebuvo būtini Projekto tikslams ar Rangos sutarties tikslams pasiekti, ir pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnį, 22 straipsnio 1 ir 4 dalis.Europos Komisija paramą Projektui iš Sanglaudos fondo skyrė 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu PH/2002/3277, su pakeitimais, padarytais Komisijos 2008 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. K(2008)4127 (II t., b. l. 88–98) bei Komisijos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. C(2012)544, t. y. galiojant Tarybos reglamentui (EB) 1164/1994, įsteigiančiam Sanglaudos fondą (galiojo iki 2006 m. gruodžio 31 d.). Iš Komisijos 2008 m. liepos 28 d. bei 2012 m. sausio 27 d. sprendimų matyti, kad jie buvo priimti atsižvelgiant į 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1164/94. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/1994, įsteigiančio Sanglaudos fondą, 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas Sanglaudos fondo finansuojamų projektų vykdymas, valstybės narės imasi būtinų priemonių, tame tarpe ir susigrąžinimas visų sumų, prarastų dėl nustatytų neatitikimų, ir, jei reikia, delspinigių už vėluojančius mokėjimus apskaičiavimas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1164/1994 II priedo D straipsnio 1 punktą, tarpiniai ir likučio mokėjimai atliekami atsižvelgus į realiai padarytas išlaidas, kurios turi būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba apskaitos dokumentais, turinčiais lygiavertę įrodomąją vertę. Specialias išsamias šio reglamento įgyvendinimo taisykles nustatančio Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsnis įtvirtina, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Turi būti pateikti atitinkami patvirtinamieji dokumentai. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnis nustato, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendime, atsižvelgiant į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Išlaidos turi būti susijusios su valstybės narės patvirtintu mokėjimu, kurį ji realiai padarė, arba išlaidos buvo padarytos jos vardu, arba, koncesijos atveju, koncesijos turėtojo, kuriam už įgyvendinimą atsakinga įstaiga perdavė projekto įgyvendinimą ir patvirtino gautomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.Reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybvietės paruošimo ir statybos išlaidos, kurios yra esminės projekto įgyvendinimui, yra tinkamos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, tinkamos sąnaudos apima tik tas sąnaudas, kurios atsirado po 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir tiesiogiai susijusios su projektu. Tinkamos sąnaudos gali apimti vieną ar daugiau šių kategorijų: darbo sąnaudas (bruto darbo užmokestį), mokesčius už ilgalaikės įrangos naudojimą statybos metu; produktų, naudojamų projektui įgyvendinti, sąnaudas; pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas, jeigu jos yra konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais.Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos, 8 straipsnio 2 dalies b punktas apibrėžia, kad išlaidos, kurias apima išlaidų ataskaita, yra faktiškai padarytos per sprendime dėl paramos skyrimo numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais; susijusios su darbais, kurie nebuvo iš esmės užbaigti paramos paraiškos pateikimo metu; kurios pagrįstai reikalingos projekto eigai arba užbaigimui pagal sprendimo skirti paramą sąlygas ir projekto tikslus. Minėtos normos nurodo, jog galimos finansuoti išlaidos turi atitikti šiuos kriterijus: 1) būti esminės projekto įgyvendinimui;2) realiai padarytos; 3) tiesiogiai susijusios su projektu;4) patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba apskaitos dokumentais; 5) padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį, kad atlikęs pažeidimo tyrimą, atsakovas konstatavo, jog UAB „VAATC“ nepagrindė pagal Rangos sutartį sudarytų pakeitimo orderių Nr. 32, 34, 35, 45, 46, 47 išlaidų būtinumo. Atsakovas yra pripažinęs, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsnio bei 22 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles. Taigi, Įsakymu Nr. 4 atsakovas siekia įrodyti, kad pareiškėjo Projekto įgyvendinimo eigoje turėtos išlaidos nėra esminės Projekto įgyvendinimui ir tiesiogiai nesusijusios su projektu.
Remdamasis bylos rašytine medžiaga bei atsakovo paaiškinimais, teismas nustatė, kad nagrinėjamos išlaidos pripažintos nekompensuotinomis remiantis Valstybės kontrolės audito duomenimis. 2013 m. liepos 23 d. Valstybės kontrolė yra patvirtinusi Valstybinio audito ataskaitą dėl Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. FA-P-70-7-96 (VAGK bylos V t., b. l. 175;VI t., b. l. 6, 26). Šios ataskaitos 8 skirsnyje 6 punkte įrašytas didelės svarbos pastebėjimas, kad 34 123,65 Eur išlaidos pagal pakeitimo orderius buvo nebūtinos Rangos sutarčiai užbaigti ir tiesiogiai nesusijusios su Projekto tikslų pasiekimu bei patirtos nesilaikant finansinio memorandumo III.2 priedo V skyriaus 2 dalies reikalavimų, t. y. iš esmės Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies taisyklių.Rangos sutarties pakeitimų darymas yra aptariamas Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 13 punkte (FIDIC Raudonoji knyga). Pagal Bendrųjų sąlygų 13.1 punktą, pakeitimas gali apimti tame tarpe ir bet kurį papildomą darbą, įrangą, medžiagas arba paslaugas, būtinas nuolatiniams darbams, t. y. darbams, kuriuos pagal Rangos sutartį turi atlikti rangovas. Bendrųjų sąlygų 13.2 punktas numato, kad rangovo pateiktas ir inžinieriaus patvirtintas siūlymas finansuojamas rangovo lėšomis, išskyrus atvejus, kai Rangos sutarties šalys susitaria kitaip.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 32 teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 29 d. rangovas UAB „Skirnuva“ raštu Nr. 602 pateikė pasiūlymą įrengti sniego gaudytuvus; palyginus objekto „Vilniaus apskrities Kazokiškių sąvartynas“ techninį projektą su darbo projektu, paaiškėjo, kad techniniame projekte nebuvo suprojektuoti sniego gaudytuvai, kuriuos reikia įrengti administraciniame, tarnybiniame ir buitiniame pastatuose, antrinių žaliavų sandėlyje, atliekų svėrimo punkte, filtrato ir nuotekų siurblinėje; jeigu siūlymas būtų priimtas, Rangos sutarties suma padidėtų 5 834,97 Lt be PVM (II t., b. l. 115). Inžinierius pakeitimo orderyje Nr. 32 nurodė, kad saugumui užtikrinti ant visų pastatų stogų reikėjo įrengti sniego gaudytuvus, šie darbai nebuvo numatyti nei techniniame projekte, nei kiekių žiniaraštyje, nurodė, kad peržiūrėjus pakeitimą, nėra pagrindo su juo nesutikti (II t., b. l. 111–112). Iš byloje esančių konkurso žiniaraščių matyti, kad juose sniego gaudytuvų įrengimo darbai nebuvo numatyti (VAGK bylosI t., l. 57). STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, galiojusio iki 2008 m. lapkričio 14 d., 96.10 punkte nustatyta, kad šlaitiniuose stoguose būtina įrengti sniego gaudytuvus visų nuolydžių skardos ir plastmasių gaminiais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų; keraminėmis ar betoninėmis čerpėmis, beasbesčio šiferio ir kitais panašiais gaminiais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30°, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti susikaupusį sniegą ir vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus, t. y. stogo eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbai neturi kelti grėsmės nė vieno darbų etapo metu (STR 2.05.02:2001 44 punktas). Teismas atkreipė dėmesį, kad nei atsakovas, nei pareiškėjas byloje nėra surinkę tikslių duomenų apie darbų būtinumo apimtį. Kaip matyti iš statybos darbų atlikimo metu galiojusio STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatų, sniego gaudytuvų įrengimas yra pagrįstas tada, kai nustatoma, jog stogo dalis yra virš įėjimų į pastatus ir kitų žmonių vaikščiojimo zonų, o esant tam tikroms stogų dangoms būtinas stogo nuolydžio nustatymas. Vis tik statybos objektas yra gamybinio pobūdžio, o tai reiškia, kad ūkinės veiklos vykdymui reikalingas darbuotojų judėjimas, o darbuotojų veiklos saugumui reikalinga įrengti ir sniego gaudytuvus. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad sniego gaudytuvams patirtas išlaidas reikia laikyti susijusiomis su Projekto įgyvendinimu ir esminėmis tinkamam Projekto įgyvendinimui, atsižvelgiant į atlikus šias išlaidas apsaugomas vertybes – galimų darbuotojų traumų nuo nukritusio sniego prevenciją.Atsakovo argumentus dėl šių išlaidų nekompensavimo teismas vertino kaip iš esmės susijusius ne su išlaidų nesąsajumu su Projektu, bet su rangovo pareiga šias išlaidas įtraukti į konkursui teiktą rangovo pasiūlymą, iš esmės ginčijant Rangos sutarties šalių susitarimą dėl papildomų išlaidų apmokėjimo užsakovo sąskaita. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą dėl papildomų darbų įsigijimo taikymo, todėl teismas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo klausimų nesprendė ir dėl papildomų darbų apmokėjimo šioje plotmėje nepasisakė. Bendrųjų sąlygų 13.2 punktas numato galimybę Rangos sutarties šalims susitarti dėl papildomo apmokėjimo už papildomai atliktus darbus. Įvertinęs pareiškėjo elgesį, teismas priėjo prie išvadų, kad jis pritarė tokiems Rangos sutarties pakeitimams ir jų apmokėjimui.Susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo užsakovo sąskaita pagrįstumas tikrinamas įvertinant išlaidų tinkamumą pagal pirmiau minėtus išlaidų tinkamumo kriterijus.Atsakovas rėmėsi tuo, kad pagal Bendrųjų sąlygų 4.10 punktą, užsakovas turi leisti rangovui iki pradžios datos susipažinti su visa užsakovo turima informacija apie statybvietės geologines bei hidrologines sąlygas, įskaitant aplinkos apsaugą. Užsakovas panašia tvarka turi leisti rangovui susipažinti su visa tokio pobūdžio informacija, kurią jis įgyja iki pradžios datos. Rangovas atsako už visos tokios informacijos išaiškinimą. Rangovo prievolė yra gauti, kiek tai praktiškai įmanoma (atsižvelgiant į laiką ir kainą), visą būtiną informaciją apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Kartu rangovo pareiga patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, minėtus duomenis bei visą kitą turimą informaciją ir, prieš pateikiant pasiūlymą, kiek tai susiję su atitinkamais dalykais, būti ištyrus, įskaitant, bet neapsiribojant, statybvietės formą ir gamtinę aplinką, taip pat geologines sąlygas, hidrologines bei klimatines sąlygas, apimtį bei pobūdį darbo ir prekių, reikalingų vykdyti ir baigti darbus bei ištaisyti visus defektus, šalies įstatymus, procedūras bei darbo organizavimo praktiką, rangovo poreikius įeiti į statybvietę, įsikūrimą, įrangą, personalą, elektrą, transportą, vandenį bei kitas paslaugas (VAGK bylos VI t., b. l. 48–49). Bendrųjų sąlygų 4.11 punkto a papunktyje įtvirtinta rangovo pareiga išsiaiškinti, kad sutarties priimta suma yra teisinga ir pakankama, o pagal b papunktį, rangovo pareiga remtis tuo, kad priimta sutarties suma pagrįsta duomenimis, būtina informacija, patikrinimais, tyrimais bei 4.10 punkte aptartų dalykų išaiškinimu (VAGK bylos VI t., b. l. 49). Teismas vertino, kad, nustačius patirtų išlaidų reikšmingumą Projekto įgyvendinimui ir nenustačius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų, papildomų išlaidų finansavimas yra Rangos sutarties šalių susitarimo reikalas, aplinkybė, ar rangovas galėjo numatyti papildomus Projekto įgyvendinimui reikalingus darbus būtų svarbi, jei būtų svarstoma rangovo pateikto pasiūlymo viešajame konkurse priėmimo aplinkybė, kadangi papildomai reikalingų darbų nenumatymas mažina konkursui pateikiamo pasiūlymo kainą. Reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsnio bei 22 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklės papildomų išlaidų apmokėjimo klausimų nereguliuoja, o kelia reikalavimus tik patirtų išlaidų pagrįstumui, t. y. išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, kai jos atitinka nustatytus kriterijus – yra esminės, realios, pagrįstos ir laiku padarytos. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad sniego gaudytuvų įrengimo darbai buvo reikalingi Projekto įgyvendinimui, pakeitimo orderis Nr. 32 buvo sudarytas pagrįstai ir gali būti laikomas pagrindžiančiu papildomų darbų būtinumą.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 34 teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 29 d. rangovas UAB „Skirnuva“ raštu Nr. 601 pateikė pasiūlymą nudažyti metalines konstrukcijas, pažymėdamas, jog vykdant dažymo darbus Vilniaus apskrities Kazokiškių sąvartyno tarnybiniame-buitiniame pastate bei užsakovui pageidaujant, metalines konstrukcijas reikia nudažyti ne tik priešgaisriniais, bet ir emaliniais dažais, nurodė, kad jeigu siūlymas būtų priimtas, Rangos sutarties suma padidėtų 25 129,21 Lt be PVM (II t., b. l. 123). Inžinierius pakeitimo orderyje Nr. 34 nurodė, kad metalo darbams kiekių žiniaraštyje buvo numatyta tik priešgaisrinis ir prieškorozinis dažymas (II t., b. l. 83–84). Iš byloje esančių Rangos sutarties žiniaraščių teismas nustatė, kad juose buvo nustatyta tik apsauga nuo korozijos (dažymas) (VAGK bylosI t., l. 57). UAB „VAATC“ 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. 1.10-544 nurodė, kad sijų, kolonų ir kitų konstrukcijų dažymas buvo numatytas siekiant užtikrinti dangų ilgaamžiškumą ir išvengti korozijos. Šį teiginį įrodančių duomenų pareiškėjas nepateikė, analizė, kokie dažai naudoti, kokios prieškorozinių dažų savybės, kuo buvo nepakankamas padengimas prieškoroziniais dažais, nepadaryta. Todėl teismas nusprendė, kad faktas dėl darbų reikšmingumo Projekto atlikimui neįrodytas, Reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas nustatytas pagrįstai.Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog Rangos sutartyje numatytas prieškorozinis dažymas buvo pakankamas tam, kad Rangos sutartyje numatyti darbai būtų tinkamai atlikti ir ši sutartis įvykdyta. Taigi, lėšos, skirtos Rangos sutarties pakeitimo orderyje Nr. 34 numatytiems papildomiems darbams atlikti, pagrįstai buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 35 teismas nustatė, kad UAB „Skirnuva“ 2007 m. birželio 29 d. raštu Nr. 606 pateikė pasiūlymą administracinio pastato, atliekų svėrimo punkto ir tarnybinio buitinio pastato laiptų aikšteles aptaisyti akmens masės plytelėmis, nurodė, kad šie darbai techniniame projekte nebuvo numatyti, bei pažymėjo, kad minėti pakeitimai Rangos sutartį padidintų 7 656,12 Lt be PVM (II t., b. l. 131). Inžinierius pakeitimo orderyje Nr. 35 nurodė, kad ties įėjimais į administracinį pastatą, svėrimo punktą ir tarnybinį pastatus ir įėjimai nenumatyti apklijuoti plytelėmis, taip pat nenumatyti batų šepečiai (II t., b. l. 89–90). UAB „VAATC“ 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. 1.10-544 paaiškino, kad Rangos sutartyje buvo numatytas tik bendras išlyginamasis betono sluoksnis, kuris nėra atsparus išorės poveikiui bei nėra tinkamas naudoti, todėl siekiant užtikrinti laiptų patvarumą buvo būtina atlikti laiptų pakopų apklijavimo darbus, taip pat pažymėjo, kad vieta batų valymo grotelių įrengimui buvo suformuota atliekant betonavimo darbus. Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706, 17.3 punktu, angos grindyse ar grindinio paviršiuje turi būti uždengtos grotelėmis, todėl siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą bei higienos reikalavimus, batų grotelių įrengimo darbai privalėjo būti atlikti (I t., b. l. 60–65). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad reikalavimą pastatyti kokybišką statinį įtvirtina tiek Rangos sutartis, tiek teisės aktai. Projekto vykdytojas negalėjo nežinoti, kad statinys turi atitikti visus jam teisės aktų keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnis nustato 5 metų garantinį terminą. Rangovas, kaip savo srities specialistas, privalėjo numatyti, kad laiptų įrengimo darbai privalo atitikti teisės aktų bei sutartinius reikalavimus, susijusius su jų ilgaamžiškumu bei Projekte nurodyta darbų atlikimo apimtimi. Tai reiškia, kad laiptams turėjo būti pasirinkta tokia betono rūšis, kuri užtikrintų laiptų patvarumą be būtinumo atlikti laiptų pakopų apklijavimo darbus. Laiptų klijavimas plytelėmis nėra numatytas statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose, o įrodymų dėl betono sluoksnio netinkamo parinkimo Rangos sutartyje pareiškėjas nepateikė. Teismas nusprendė, kad laiptų apklijavimo darbai akmens masės plytelėmis teisėtai pripažinti netinkamais finansuoti.Inžinieriaus pakeitimo orderyje Nr. 35 numatyta ir batų valymo grotelių su vonele montavimas. Nors statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ buvo patvirtintas aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706, o įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 4 d., tačiau teismas nusprendė, kad jo nuostatos galėjo būti taikomos objekto statybos užbaigimo akto surašymo metu, todėl šis darbų atlikimas gali būti laikomas pagrįstu. Teismas pripažino, jog išlaidos pagal pakeitimo orderį Nr. 35 kompensuotinos iš dalies, t.y. dėl laiptų apklijavimo plytelėmis darbų atlikimo pripažįstant Reglamento Nr. 16/2003 straipsnio 1 dalies pažeidimą, o dėl batų valymo grotelių montavimo išlaidas pripažįstant pagrįstomis (331,04+331,04+662,08 =1324,16 Lt: 3,4528 = 383,50 Eur).
Dėl pakeitimo orderio Nr. 45 teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. rangovas UAB „Skirnuva“ raštu Nr. 838 pateikė pasiūlymą pakeisti lauko elektros ryšius (II t., b. l. 137–138). Šiuo raštu buvo pasiūlytos šios techninio projekto korektūros: 2-jų skaidulų optinis kabelis pakeistas į universalų optinį kabelį, kadangi 2-jų skaidulų kabelis neužtikrins papildomos įrangos pajungimo prie optinio tinklo tarp pastatų; įrengtos pastatų sujungimui optiniu kabeliu būtinos optinės komutacinės panelės; padidintas PVC vamzdžio diametras, nes į ankstesnį netilpo visi numatyti instaliuoti kabeliai. Pakeitimas pasiūlytas atsižvelgiant į užsakovo pageidavimus ir statybos normatyvus. Pažymėta, kad minėti pakeitimai Rangos sutartį padidintų 28 478,86 Lt be PVM. Inžinieriaus pakeitimo orderyje Nr. 45 (II t., b. l. 133–134) pasiūlymai priimti, nurodant, kad jie suderinti atsižvelgiant į užsakovo poreikius ir statybos normatyvus.UAB „VAATC“ 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. 1.10-544 paaiškino, kad vaizdo stebėjimo sistema buvo reikalinga siekiant užtikrinti patalpų ir teritorijų stebėjimą bei procesų registravimą, tikslu užtikrinti operatyvų reagavimą į avarijas, galimus gedimus bei siekiant apsaugoti ir sumažinti žalingą avarijų poveikį žmonėms, aplinkai ir turtui. Poreikį įrengti vaizdo stebėjimo sistemą UAB „VAATC“ grindė veiklos pobūdžiu, kad atliekų apdorojimo procese susidaro dujos, kurios gali sprogti susimaišiusios su oru, dėl dujų koncentrato galimi darbuotojų asfikcijos atvejai, gali būti kartu su atliekomis atvežtos pavojingos ir sprogios medžiagos. Nuotekų surinkimo procese susidaręs filtratas užterštas organinėmis medžiagomis bei sunkiaisiais metalais, todėl avarijos atveju gamtai gali būti padaryta didelė žala. Institucijų pastabose prie valstybinio audito ataskaitos (II t., b. l. 196) pareiškėjas ir atsakovas yra nurodę dėl pakeitimo orderio Nr. 45, kad techniniame projekte bei darbų kiekių žiniaraščiuose nebuvo numatyta vaizdo stebėjimo sistema, kuri skirta užtikrinti patalpų ir teritorijų stebėjimą bei vykstančių procesų registravimą. Pakeitimo orderiu buvo nupirkti požeminių kabelių tiesimo darbai apjungiant atskirus pastatus, o vaizdo sistemos įrangą UAB „VAATC“ įsigijo savo lėšomis.Atsakovo pateiktame Avarijų Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne likvidavimo plane (II t., b. l. 43–73) 1.5.5 skirsnyje pažymėta tai, kad sąvartyne išsiskiriant metano ir anglies dvideginio dujoms gali susidaryti sprogus mišinys. Sąvartyne susidarantis filtratas pasižymi aukštu užterštumu organinėmis medžiagomis ir sunkiaisiais metalais. Numatytos pavojų-avarijų rūšys: gaisrai, surinkto filtrato išsiliejimai spaudiminėje linijoje, sprogimai, darbuotojų sąmonės praradimas, žūtis, kaupo nuošliauža ir kiti nenumatyti atvejai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vaizdo stebėjimo įrangos įrengimas yra svarbus saugiam sąvartyno eksploatavimui užtikrinti. Teismas pastebėjo, kad sąvartyno eksploatavimui pareiškėjas pats įsigijo vaizdo stebėjimo įrangą, kurią naudoja veikloje. Tokie veiksmai patvirtina įrangos būtinumą Projektui įvykdyti. Teismo vertinimu, būtų neekonomiška pagal Rangos sutartį įrengti kabelių sistemą, kurią po vaizdo stebėjimo įrangos pirkimo reikėtų naujai perdaryti. Pareiškėjo atstovas teigė, kad įranga įrašo stebėjimo medžiagą. Remdamasis išdėstytu, teismas priėjo prie išvados, kad pagal pakeitimo orderį Nr. 45 padarytos išlaidos turi Projektui esminę reikšmę ir yra su juo susijusios.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 46 teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. rangovas UAB „Skirnuva“ raštu Nr. 839 pateikė pasiūlymą pakeisti kompiuterinį-telefoninį tinklą (II t., b. l. 148–152), kad būtų užtikrintas patogesnis naudojimasis įrengtomis sistemomis ir leistų naudotis pagrindiniame kompiuteryje esančia informacija, pažymėjo, kad minėti pakeitimai Rangos sutartį padidintų 17 897,35 Lt be PVM. Inžinieriaus pakeitimo orderyje Nr. 46 (II t., b. l. 117–118) pasiūlymai priimti, nurodant, kad pasiūlymai pateikti pareikalavus užsakovui. Šie pataisymai susideda iš papildomų darbo vietų administraciniame pastate įrengimo, darbo vietų sujungimo su pagrindiniu serveriu, sujungimo tarp tarnybinio pastato ir serverio bei svarstyklių pastato ir serverio parengimu. UAB „VAATC“ 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. 1.10-544 paaiškino, kad šios priemonės užtikrina sąvartyno technologinių procesų priežiūrą ir kontrolę bei avarinių situacijų, numatytų avarijų likvidavimo plane, prevenciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų šių lėšų būtinumą. Avarijų Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne likvidavimo planas yra didelės apimties dokumentas, todėl nuorodos į jį nekonkretumą teismas vertino kaip argumento nepagrindimą faktiniais duomenimis bei pabrėžė, kad išlaidos gali būti vertinamos kaip esminės projekto įgyvendinimui, kai pateikiami įrodymai, jog projektas be tam tikrų pagerinimų prarastų jo eksploatavimui svarbias savybes. VAGK teisingai pastebėjo, kad pakeitimo orderis Nr. 46 grindžiamas užsakovo reikalavimu, o neobjektyviais duomenimis. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad atsakovas ir VAGK teisingai nustatė išlaidų panaudojimo pažeidimą.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 47 teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. rangovas UAB „Skirnuva“ raštu Nr. 840 pateikė pasiūlymą pakeisti apsauginę ir gaisrinę signalizaciją (II t., b. l. 161–175), įrengiant 6 apsauginės signalizacijos komplektus ir 49 gaisrinės signalizacijos komplektus, darbus atliekant vadovaujantis Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN-138-92 reikalavimais, darbų kaina – 43 680,03 Lt. Inžinieriaus pakeitimo orderyje Nr. 47 (II t., b. l. 144–145) pasiūlymai priimti, nurodant, kad darbo projektas atliktas pagal priešgaisrinių signalizacijų pastatams ir statiniams RSN-138-92 reikalavimus.UAB „VAATC“ 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. 1.10-544 paaiškino, kad darbai buvo būtini Projektui įgyvendinti atsižvelgiant į UAB „VAATC“ veiklos pobūdį ir Avarijų likvidavimo plane aptartus galimus pavojaus šaltinius. Netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintos 9 506,97 Eur išlaidos 6 apsaugos signalizacijos komplektams, o gaisrinės signalizacijos išlaidos 3 143,64 Eur pripažintos tinkamomis finansuoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1995 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 138-92 galiojo iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. iki darbų pagal pakeitimo orderį Nr. 47 atlikimo. Pareiškėjo argumentus dėl priešgaisrinės signalizacijos reikalingumo teismas pripažino nesvarbiais, motyvuodamas tuo, kad priešgaisrinės signalizacijos įrengimui panaudotos lėšos buvo finansuotos. Dėl apsaugos signalizacijos įrengimo išlaidų reikalingumo pareiškėjas jokių argumentų nepateikė. Kadangi apsaugos signalizacijos įrengimo reikalingumas nėra pagrįstas, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl pagal pakeitimo orderį Nr. 47 turėtų išlaidų nekompensavimo atmetė.
Tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, nustato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo taisyklės (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės), kurių 9 punkte įtvirtinta, kad paramą administruojanti institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi apie jį informacijos, per 20 darbo dienų nuo įtarimo ir (ar) tokios informacijos gavimo dienos atlieka pažeidimo tyrimą. Pažeidimų nustatymo taisyklės detalios tyrimo tvarkos nenustato. Pažeidimų nustatymo taisyklių 10–12 punktai reglamentuoja tik tai, kad paramą administruojanti institucija, atlikusi pažeidimų tyrimą ir nustačiusi pažeidimų, sustabdo mokėjimus atitinkamam projekto vykdytojui (arba inicijuoja mokėjimų sustabdymą) ir nustato terminą jiems pašalinti, o pažeidimo nepašalinus – nutraukia paramos teikimą ir / arba siūlo keisti paramos teikimo sąlygas. Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti.Europos Sąjungos finansinės paramos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų programų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, šių lėšų registravimo, apskaitos, projektų vykdytojų skolų pripažinimo abejotinomis ir abejotinų skolų nurašymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.1.3 punktas nurodo, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu su pareiškėju, nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, buvo pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią išmokėtos lėšos. Pareiškėjas yra galutinis paramos gavėjas, todėl jis ir turi lėšų grąžinimo pareigą.
Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas teigė, kad Įsakymas Nr. T1-106 priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teismas pažymėjo, kad dėl paramos grąžinimo atsakovas yra priėmęs 4 įsakymus, kuriais tikslino pirminį 2013 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. T1-82. Prieš kiekvieno naujo įsakymo priėmimą buvo surašytos Įsakymus Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 pagrindžiančios išvados: 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. gegužės 28 d., 2013 m. birželio 11 d., 2014 m. gegužės 28 d. (I t., b. l. 33, 38, 51, 57). Teismas nustatė, kad įsakymų dėstymas akivaizdžiai rodo, jog priimami ne atskiri administraciniai aktai, o kiekvienas sekantis yra pirminio akto patikslinimas, todėl visi įsakymai turi būti vertinami kartu, tuo pačiu vertinant ir jų taikymui skirtas išvadas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinis aktas gali būti pagrindžiamas tiek pačiame akte, tiek kartu su juo priimamuose dokumentuose. Tiek iš pačių įsakymų turinio, tiek iš juos lydinčių išvadų teismas nustatė, kad faktiniai administracinio sprendimo priėmimo pagrindai bei teisės normos, kuriomis remiamasi, yra nurodyta aiškiai ir suprantamai. Iš atsakovo pozicijos skundžiant Įsakymą Nr. T1-106 VAGK ir teismui matyti, kad jis suprato priimtų administracinių sprendimų prasmę ir jo teisės pažeistos nebuvo. VAGK teisingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A3-750-2004 (publikuotas Administracinių teismų praktikoje Nr. 6) pateiktu išaiškinimu, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Tuo remdamasis, teismas konstatavo, kad atsakovas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nepažeidė.
Apibendrinęs išdėstytus motyvus,pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo pagal pakeitimo orderius Nr. 32 ir 45 bei išlaidų dalis pagal pakeitimo orderį Nr. 35, t.y. 1 689,92 Eur, 383,50 Eur ir 8 248,05 Eur, iš viso 10 321,47 Eur, buvo nefinansuotos nepagrįstai. Todėl teismas panaikino atsakovo Įsakymo Nr. T1-106 dalį dėl įpareigojimo grąžinti pagal šiuos pakeitimo orderius patirtas išlaidas, kaip neatitinkančią teisės aktų reikalavimų vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu ir 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ta pačia apimtimi teismas panaikino ir VAGK sprendimo dalį, o kitą UAB „VAATC“ skundo dalį atmetė (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (III t., b. l. 85–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria teismas panaikino Įsakymo Nr. T1-106 dalį dėl įpareigojimo UAB „VAATC“ grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas pagal pakeitimo orderius Nr. 32, Nr. 45 ir pakeitimo orderio Nr. 35 dalį dėl 383,50 Eur, ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti pagal pakeitimo orderius Nr. 32, Nr. 45 ir pakeitimo orderio Nr. 35 dalį dėl 383,50 Eur. Teigia, kad vertinant pakeitimų orderiuose Nr. 32, 35, 45 nurodytų išlaidų pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalies d punkte nurodytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti finansuoti pripažįstamos lėšos. Reglamento Nr. 16/20034 straipsnyje nustatyta, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Reglamento Nr. 16/20035 straipsnio 1 dalis nustato, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendime, atsižvelgiant į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu.Sutarties bendrųjų sąlygų 4.10. punkte įtvirtinta, kad užsakovas turi leisti rangovui iki pradžios datos susipažinti su visa užsakovo turima informacija apie statybvietės geologines bei hidrologines sąlygas, įskaitant aplinkos apsaugą. Užsakovas panašia tvarka turi leisti rangovui susipažinti su visa tokio pobūdžio informacija, kurią jis įgyja po pradžios datos. Rangovas atsako už visos tokios informacijos interpretavimą. Rangovo prievolė yra gauti, kiek tai praktiškai įmanoma, visą būtiną informaciją apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Kartu rangovo pareiga patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką,anksčiau minėtus duomenis bei visą turimą informaciją ir prieš pateikiant pasiūlymą, kiek tai susiję su atitinkamais dalykais, <...>. Bendrųjų sąlygų 4.44. punkto a papunktyje tai pat nurodyta, kad rangovo pareiga išsiaiškinti,kad sutarties priimta suma yra teisinga ir pakankama, o b papunktyje nurodyta, kad rangovo pareiga remtis tuo, kad priimta sutarties suma pagrista duomenimis, būtina informacija, patikrinimais, tyrimais bei išaiškinimu visų atitinkamų dalykų, aptartų 4.10 punkte. Apeliantas pažymi, kad Agentūroje atliekant pažeidimo tyrimą ir vertinant aptariamų Sutarties pakeitimų orderiuose nurodytų išlaidų pagrįstumą, buvo vadovaujamasi nurodytomis Reglamento Nr. 16/2003 ir Sutarties nuostatomis.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 32 apeliantas nurodo, kad vertinant šio Sutarties pakeitimo nurodytų išlaidų pagrįstumą turi būti vadovaujamasi Sutarties nuostatomis ir Reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21, 96.10 ir 44 punktais. Reglamento STR 2.05.02:2001 nuostatos galiojo vykdant viešąjį pirkimą bei darbų atlikimo metu, tačiau, kaip iš konkurso dokumentų (žiniaraščių) matyti, juose sniego gaudytuvų įrengimo darbai nebuvo numatyti. Sniego gaudytuvų įrengimo darbai negali būti siejami su nenumatytomis aplinkybėmis, t. y. išlaidos sniego gaudytuvams galėjo būti numatytos prieš pasirašant Sutartį. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad pakeitimas Nr. 32 buvo sudarytas nepagrįstai ir negali būti pripažintas pagrindžiančiu papildomų darbų būtinumą.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 35 apeliantas pažymi, kad UAB „VAATC“ tik konstatavo aplinkybę, jog vieta batų valymo grotelių įrengimui buvo suformuota atliekant betonavimo darbus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, Sutartyje tokios vietos įrengimas nebuvo numatytas, todėl šių darbų išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Taip pat atmestinas UAB „VAATC“ argumentas, kad tokią angą buvo privaloma įrengti vadovaujantis STR 2.01.01(4):2008, kadangi minėti reikalavimai buvo įteisinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706, t. y. jau po vietos grotelėms įrengimo.Atsižvelgdamas į tai, kad rangovas, savo srities profesionalas, privalėjo įvertinti visą riziką,susijusią su Sutarties įgyvendinimu, apeliantas laikosi pozicijos, kad projekto vykdytojo UAB „VAATC“ pateiktas pakeitimo orderis Nr. 35 Agentūros teisėtai pripažintas netinkamu finansuoti.
Dėl pakeitimo orderio Nr. 45 apeliantas pažymi, kad išlaidos pagal šį orderį negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, kadangi, vadovaujantis tiek techniniu projektu, tiek darbų kiekių žiniaraščiu, vaizdo stebėjimo sistema nebuvo numatyta. Apelianto teigimu, minėti darbai nebuvo reikalingi siekiant įgyvendinti Sutarties nuostatas, Sutartis galėjo būti tinkamai užbaigta ir be jų. Be to, UAB „VAATC“ nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų, ekspertizių), kad minėti stebėjimo sistemų įrengimo darbai yra privalomai reikalingi Sutarčiai užbaigti. Apeliantas laikosi nuomonės, kad siekiant išvengti avarijų grėsmės, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas neduoda jokios naudos, kadangi vaizdo stebėjimu fiksuojami įvykiai esamu laiku, todėl jokios prevencinės funkcijos, susijusios su sprogių dujų susikaupimu, stebėjimo kamerų įrengimas neatlieka.Atsižvelgiant į tai, kad aptariami darbai pirkimo dokumentacijoje nebuvo numatyti, bei į tai, kad jų įrengimas nebuvo būtinas, apeliantas tvirtina, kad šie darbai yra pertekliniai.
Pareiškėjas UAB „VAATC“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir Įsakymą Nr. T1-106 panaikinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 139–149) pareiškėjas pažymi, kad Įsakymas Nr.4 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir 3 straipsnyje įtvirtinto objektyvumo principo. Įsakymo Nr.4 motyvuojamojoje dalyje (Išvadoje Nr.1) nepateikti argumentai, neindividualizuota, kodėl įsakymas priimtas dėl vieno ar kito pakeitimų orderio neteisėtumo, o pateikiamos tik Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 ir Rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“nuostatų ištraukos bei nurodoma, jog „<...> UAB „VAATC“ išlaidų būtinumo nepagrindė, t. y. nepateikė jokios informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, kad išlaidos <...> yra esminės projekto įgyvendinimui <...>“. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų stengęsis išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ar apskritai kreipęsis į pareiškėją dėl nustatytinų aplinkybių, prašęs atliktų darbų reikalingumą įvertinti specialisto ar pan. Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūros 2013 m. birželio 28 d. atsakymas į pareiškėjo pretenziją buvo parengtas vėliau nei priimtas Įsakymas Nr. 4. Taigi papildantis teisės aktą dokumentas buvo priimtas vėliau nė individualus teisės aktas, todėl nėra aišku kokiais iš tikrųjų motyvais remiantis buvo priimtas individualus teisės aktas. Remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-4074-437/2013) pateiktais išaiškinimais, pareiškėjas mano, kad šiuo metu motyvai, pagrindžiantys Įsakymo Nr.4 priėmimą, yra ir gali būti išdėstyti tik Išvadoje Nr.4, nes ankstesni įsakymai ir jų išvados nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nebegalioja. Tačiau Išvadoje Nr.4 nėra pateikta išsamių individualaus administracinio akto priėmimo motyvų, o tik pateikiamos nuorodos į ankstesnių įsakymų išvadas. Remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjas teigia, kad Įsakymas Nr.4 yra nemotyvuotas, nes nepateiktos (neišdėstytos nauja redakcija) jį pagrindžiančios išvados.
Pareiškėjas akcentuoja, kad faktinė situacija buvo išdėstyta pakeitimo orderiuose, papildomuose paaiškinimuose. Tuo atveju, jei atsakovui šių duomenų nepakako, jis turėjo kreiptis dėl papildomų duomenų pateikimo, taip pat savo iniciatyva rinkti duomenis, pagrįsti, kodėl atlikti darbai nesusiję su įgyvendinamu Projektu, o ne perkelti pareiškėjui įrodinėjimo naštą, kodėl šie darbai buvo reikalingi. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307patvirtintose Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėse pateiktą pažeidimo apibrėžimą, Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo taisyklių pažeidimas konstatuojamas, jei nustatomas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas. Nepaisant to, atsakovas Įsakymą Nr. 4 grindžia netinkamu rangovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu pagal Rangos sutarties nuostatų 4.10 punktą. Pareiškėjo manymu, jei remiamasi tik Rangos sutarties nuostatų pažeidimu, pakeitimų orderiai savaime negalėtų būti laikomi negaliojančiais (teisiškai nepagrįstais), nes sandorių negaliojimo,įskaitant laikymo niekiniais, pagrindus nurodo Civilinis kodeksas. Atsakovas neturi teisės administracine tvarka konstatuoti sandorio pakeitimo sąlygų negaliojimo ab initio dėl to,kad nebuvo laikytasi kitos sutarties sąlygos. Atsakovas turėjo nurodyti įstatyminį pagrindą, kuriuo remiantis pakeitimų orderiai laikomi teisiškai nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, pakeitimų orderiai Nr. 32 ir Nr. 35 negalėjo būti pripažinti negaliojančiais, juos galima laikyti teisiškai įpareigojančiais ir atitinkančiais Reglamento Nr. 16/20034 straipsnio nuostatas. Atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr.4, pats nepateikė surinktų įrodymų, kad panaudotos Europos Sąjungos lėšos darbams, kurie nesusiję su įgyvendinamu Projektu, o perkėlė įrodinėjimo naštą, kad pažeidimo nebuvo, pareiškėjui. Atsakovas neįvertino pakeitimų orderiuose nurodytų aplinkybių, dėl ko buvo būtina įsigyti papildomus darbus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr.4, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių darbai nėra esminiai ir nesusiję su įgyvendinamu Projektu pagal Reglamento 22 straipsnio 1 ir 4 dalis.
Pareiškėjas dėl Rangos sutarties pakeitimo orderių Nr. 32, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 45, Nr. 46 ir Nr. 47 išdėstė argumentus, kuriais palaikė savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, kad papildomi darbai būtini Projekto įgyvendinimui ir kad Agentūra Įsakymu Nr.4 išlaidas dėl šių darbų atlikimo nepagrįstai vertino netinkamomis finansuoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas UAB „VAATC“ iškėlė, siekdamas, kad būtų panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. T1-106, kuriuo Agentūra nurodė UAB „VAATC“ per 60 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 75 406,17 Lt (ES lėšos -58 911,07 Lt, bendrojo finansavimo lėšos -16 495,10 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 8 657,43 Lt PVM. Pareiškėjas prašė pakeisti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-276(AG-215/05-2014), kuriuo VAGK nepatenkino pareiškėjo skundo dėl Agentūros Įsakymo Nr.T1-106 panaikinimo, ir panaikinti Įsakymą Nr.T1-106.
Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šiame Sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (2004 m.liepos 13 d. įstatymo Nr.IX-2343 redakcija) 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Pagal šį Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Byloje nustatyta, kad ginčui aktualiam projektui „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ CCI 2002LT/16/P/PE/012 parama buvo skirta iš Sanglaudos fondo, atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EB) Nr.1164/94 ir jo pakeitimus, Europos Komisijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu PH/2002/3277, iš dalies pakeistu Komisijos 2008 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. K(2008)4127 bei Komisijos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. C(2012)544. Tarp Europos Komisijos (atstovas pasirašė 2002 m. gruodžio 17 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo sudarytas Finansavimo memorandumas dėl pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento paramos suteikimo priemonei - atliekų tvarkymas Vilniaus rajone, Lietuvoje (priemonės Nr.2002/LT/P/PO/2012). Finansavimo memorandumo 1 straipsnyje nurodyta, kad Priemonė yra įgyvendinama ir finansuojama iš Bendrijos biudžeto lėšų, vadovaujantis Memorandumo nuostatomis laikantis Bendrųjų sąlygų, pridedamų prie Bendrosios sutarties, sudarytos tarp Komisijos ir naudos gavėjos ir papildytos šio memorandumo sąlygomis bei prie jo pridedamomis nuostatomis. Finansavimo memorandumo 3 straipsnyje nurodyta, kad maksimalios viešos ir ekvivalentiškos išlaidos, į kurias galima atsižvelgti apskaičiuojant paramą – 20 930 000 Eur, maksimali Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento paramos suma – 10 465 000 Eur. Finansavimo memorandumo 4 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad Priemonės pradžios data yra data, kai šį memorandumą pasirašo Komisija, o Priemonė turi būti įgyvendinta ir mokėjimai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. Finansavimo memorandumo prieduose I,II, prieduose aprašyta Priemonė, jos finansavimo planas, o III.1-III-5 prieduose aptarti ISPA finansinio įgyvendinimo klausimai, tarp jų nuostatos, reglamentuojančios ISPA remiamų priemonių išlaidų tinkamumą (III.2 priedas), susitarimas dėl neatitikimų ir neteisėtai pagal ISPS gautų sumų grąžinimo (III.5 priedas).
Iš Komisijos 2008 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. K(2008)4127 nustatyta, kad Komisija šiuo sprendimu, atsižvelgdama į Lietuvos nacionalinės institucijos 2007 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir 2008 m. sausio 16 d. papildomai pateiktą informaciją, be kita ko, pakeitė Komisijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimo PH/2002/3277 2 straipsnį ir papildė jį 5 pastraipa, kurioje nustatė, kad „Projekto išlaidos, patirtos iki 2010 m. gruodžio 31 d., yra laikomos finansuotinomis“. Pagal minėtus Komisijos sprendimus ir jų I priedus išlaidų Projektui suma - 20 930 000 Eur, paramos dydis -50 proc., Sanglaudos fondo paramos dydis 10 465 000 Eur, statybos darbų pradžia 2005 m. gruodžio 7 d., pabaiga - 2010 m. gruodžio 31 d. Minėtais Komisijos sprendimais buvo nurodyta Lietuvos Respublikos institucijų kompetencijos, susijusios su Projektu paskirstymas, nurodant, kad paraišką teikianti ir mokėjimo institucija – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, už Projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos - Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir regioninis atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“, tarpinė įstaiga, kuriai atsakinga įgyvendinančioji įstaiga - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 7 d. tarp Agentūros (perkančioji organizacija), UAB „VAATC“ (užsakovas) ir UAB „Skirnuva“ (rangovas) buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. A/2005/V08, pagal kurią užsakovas priėmė rangovo pasiūlymą atlikti Projekto „Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno įrengimas Kazokiškių seniūnijoje“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Rangos sutartyje nurodyta, kad šios sutarties kaina (įskaitant PVM) -32 430 974, 86 Lt (Sanglaudos fondo dalis -13 741 938,50 Lt, Lietuvos Respublikos biudžeto dalis -3 787 278, 25 Lt., užsakovo (galutinio paramos gavėjo) dalis -9 954 660, 25 Lt., PVM – 4 947 097, 86 Lt). Komisijos sprendimuose nurodytos atsakingos institucijos, t.y. Agentūra ir UAB „VAATC“, 2004 m. lapkričio 9 d. pasirašė ISPA/ Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūros ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, o 2007 m. spalio 10 d. pasirašė sutartį Nr. 2007/GPG/A4 dėl užduočių bei atsakomybės pasiskirstymo įgyvendinant projektą „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Pagal šias sutartis Agentūros viena iš užduočių ir atsakomybės sričių - išlaidų tinkamumo vertinimas.
Nagrinėjamam ginčui yra aktualus išlaidų pripažinimo tinkamomis/netinkamomis ir jų susigrąžinimo iš galutinio paramos gavėjo aspektas.
Reglamento Nr.1164/94 įsteigiančio Sanglaudos fondą 12 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta, kad valstybės narės tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas Fondo finansuojamų projektų vykdymas, imasi būtinų priemonių: reguliariai tikrinti, ar Bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma; užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti; susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Reglamento Nr.1386/2002, kurios nustato išsamias Tarybos reglamento Nr.1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansavimo koregavimų atlikimo tvarkos, 7 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad mokėjimo institucija tvarko susigrąžintų sumų, kurios jau buvo išmokėtos iš Bendrijos paramos, apskaitą, užtikrindama, kad sumos būtų susigrąžintos be nepateisinamo delsimo.
Reglamentas Nr.16/2003 nustato specialiąsias išsamias Tarybos reglamento Nr.1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas. tinkamumo. Reglamento Nr.16/2003 1 straipsnyje apibrėžiant taikymo sritį nurodyta, kad šis reglamentas išdėsto bendrąsias taisykles dėl išlaidų tinkamumo nustatymo Reglamento (EB) Nr.1164/94 3 straipsnyje numatytoms priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas. Reglamento (EB) Nr.1164/94 3 straipsnyje „Tinkamos priemonės“ nustatytos sritys, kuriose Fondas gali teikti paramą, tarp jų - aplinkos apsaugos projektams. Reglamento Nr.16/2003 4 straipsnyje įtvirtinti skaidrumo ir įrodomųjų dokumentų pateikimo reikalavimai. Nustatyta, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Turi būti pateikti atitinkami patvirtinamieji dokumentai. Reglamento Nr.16/2003 5 straipsnyje įtvirtintas išlaidų realumo reikalavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendimu atsižvelgiant į Komisijos reglamento (EB) Nr.1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Pagal Reglamento (EB) Nr.1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punktą išlaidų ataskaita apima tik toliau išvardytas išlaidas: 1) faktiškai padarytas per sprendime dėl paramos skyrimo numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti patvirtintos sąskaitomis – faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais; ii) susijusios su darbais, kurie nebuvo iš esmės užbaigti paramos paraiškos pateikimo metu; iii) kurios pagrįstai reikalingos projekto eigai arba užbaigimui pagal sprendimo skirti paramą sąlygas ir projekto tikslus. Reglamento Nr.16/2003 5 straipsnyje apibrėžta, kad „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumento“ - tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikta informacija apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika.
Reglamento Nr.16/2003 7 ir 8 straipsniai apibrėžia išlaidų tinkamumo laikotarpio pradžią ir pabaigą. Reglamento Nr.16/2003 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidų tinkamumo laikotarpio pradžios data nurodoma Komisijos sprendime, patvirtinančiame projektą. Iki tos datos padarytos išlaidos nėra tinkamos. Reglamento Nr.16/2003 8 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidų tinkamumo laikotarpio pabaiga nustatoma Komisijos sprendime.
Reglamento Nr.16/2003 9 straipsnis nustato tinkamų išlaidų kategorijas. Pagal aptariamą normą šio Reglamento 3-10 skyriuose nustatytus reikalavimus šios tinkamų išlaidų kategorijos yra išlaidos, susijusios su: a) planavimu ir projektavimu; b) žemės pirkimu; c) statybvietės paruošimu; d) statyba; e) įranga; f) projektų valdymu; g) viešumo ir informavimo priemonėmis, vykdomomis vadovaujantis Komisijos sprendimu 96/455/EB.
Reglamento Nr.16/2003 6 skyriaus 22 straipsnis nustato reikalavimus statybvietės paruošimo ir statybos išlaidų tinkamumui. Pagal šio straipsnio 1 dalį statybvietės paruošimo ir statybos išlaidos, kurios yra esminės projekto įgyvendinimui, yra tinkamos. Pagal aptariamo straipsnio 4 dalį tinkamos sąnaudos apima tik tas sąnaudas, kurios atsirado po 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir tiesiogiai susijusios su projektu. Tinkamos sąnaudos gali apimti vieną ar daugiau šių kategorijų: a) darbo sąnaudas (bruto darbo užmokestį); b) mokesčius už ilgalaikės įrangos naudojimą statybos metu; c) produktų, naudojamų projektui įgyvendinti, sąnaudas; d) pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas, jeigu jos yra konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Nagrinėjamu atveju išlaidos, kurios pripažintos netinkamomis finansuoti, pagal pirmiau aptartus Komisijos sprendimus ir Finansavimo memorandumą patenka į išlaidų tinkamumo laikotarpį.
Pagal Reglamento Nr.16/2003 7 skyriaus 23 straipsnį išlaidos, skirtos pirkti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui, yra tinkamos, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Ši Reglamento Nr.16/2003 nuostata perkelta į Finansavimo memorandumo III.2 priedo 5 dalį.
Pagal ES teisės normas bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) 1260/1999, normose. Reglamento Nr. 1083/2006 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose: a) apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje; b) numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; c) numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą. Reglamento Nr. 1083/2006 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria vadovaujančią, tvirtinančią ir audito institucijas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (toliau – ir Funkcijų paskirstymo taisyklės) nustatė, kad šiuo dokumentu nustatoma išankstinė Europos Sąjungos (toliau vadinama - ES) paramos valdymo struktūra Lietuvoje (1 punktas). Lietuvai įstojus į ES, struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Europos investicijų banko lėšos ar kitokia ES finansinė parama turi būti naudojama pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, pagal šią sutartį priimtus teisės aktus ir kitų ES politikos krypčių reikalavimus. Todėl, prisiimdama atsakomybę už ES paramos naudojimą, Lietuva turi užtikrinti tvarkysianti ją pagal galiojančias ES taisykles (2 punktas). Šių Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad Lietuvoje vadovaujančioji institucija, atliekanti visas ES ir Lietuvos teisės aktų jai nustatytas funkcijas, yra Finansų ministerija, kuri atsako už patikimą ir veiksmingą struktūrinių fondų paramos valdymą pagal struktūrinių fondų reglamentus. Aptariamų Taisyklių 9 punkte išvardytos valstybės institucijos ir įstaigos, prisidedančios prie struktūrinių fondų valdymo, tarp jų Aplinkos ministerija, kuri tvarko paramą aplinkos apsaugos plėtrai (9.2.5 punktas). Pagal aptariamas Taisykles ministerijos, nurodytos 9.2.1 – 9.2.6 punktuose, pagal kompetenciją gali įgalioti joms pavaldžias įstaigas vykdyti darbus, susijusius su paramos skyrimu, įgyvendinimu, priežiūra (10 punktas); išsamesnės užduotys, kurias turės atlikti kitos valstybės institucijos, prisidedančios prie struktūrinių fondų paramos tvarkymo, bus nurodytos atsižvelgiant į Bendrąjį programinį dokumentą po to, kai Lietuva įstos į ES (11 punktas). Pagal naują Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 649 redakciją (Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr.414, įsigaliojo 2005 m. balandžio 21 d.), atsižvelgiant į išvardytus Tarybos reglamentus, buvo patvirtintos Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo (toliau ir – BPD priemonės) dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės (toliau – ir 2004-2006 m. funkcijų paskirstymo taisyklės). Pagal aptariamas Taisykles vadovaujančioji institucija, atsakinga už Pagrindinio reglamento priskirtų vadovaujančiosios institucijos funkcijų atlikimą ir už BPD rengimą bei įgyvendinimo priežiūrą ir mokėjimo institucija yra Finansų ministerija; įgyvendinančiosios institucijos – institucijos, atsakingos už BPD priemonių projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą, tarp jų - Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra; tarpinės institucijos - institucijos, atsakingos už jai priskirtų BPD priemonių įgyvendinimą bei priežiūrą ir paramos projektams planavimą, tarp jų - Aplinkos ministerija (Taisyklių 4 punktas). Šių Taisyklių 4 punktas apibrėžė, kad tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. 2004-2006 m. funkcijų paskirstymo taisyklių 11 punkte nustatant įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, be kita ko, nustatyta, kad ši institucija: nustačiusi, kad esama pažeidimų, susijusių su deklaruotomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, praneša apie tai vadovaujančiajai, mokėjimo, tarpinei institucijoms ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, imasi būtinų priemonių, kad susigrąžintų paramą projektui, išmokėtą ir/arba panaudotą pažeidžiant ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (11.8 punktas); tikrina ir tvirtina projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atitiktį paramos sutarties sąlygoms (11.10 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. spalio 17 d. Nr. nutarimu 1139 patvirtino Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles (toliau – ir 2007-2013 m. funkcijų paskirstymo taisyklės) ir jų priedą pagal kuriuos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra aplinkos ir darnaus vystymo programų srityje priskirtos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos. 2007-2013 m. funkcijų paskirstymo taisyklių 13 punkte nustatant įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, be kita ko, nurodyta, kad ji atlieka pažeidimų tyrimą, informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, apie nustatytus pažeidimus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, informuoja vadovaujančiąją ir tvirtinančiąją institucijas apie nustatytus pažeidimus (13.6 punktas); įgaliota ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, susigrąžina iš projekto vykdytojo ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, išmokėtas ir (ar) panaudotas pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus (13.7 punktas).
Pirmiau minėtas ES Reglamentų nuostatas įgyvendina ir kiti nacionalinės teisės normos. Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr.1026 (bylai aktuali 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 588 redakcija) (toliau – ir Fondo lėšų administravimo taisyklės) įgyvendinančioji institucija (Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra), be kita ko, suderinusi su vadovaujančiąja institucija (Finansų ministerija) ir tarpine (aplinkos apsaugos srityje – Finansų ministerija) institucija, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis (11.8 punktas); užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimų prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti ir arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus (11.9 punktas); pagal reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, administraciniu, finansiniu ir techniniu požiūriu tikrina projektus pas galutinį paramos gavėją ir (arba) jų įgyvendinimo vietose, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti (11.12 punktas); įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato) (11.16 punktas); tarpinės institucijos įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą (11.17 punktas).
Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d.įsakymu Nr.1K-307 (bylai aktuali 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.1K-208 redakcija) (toliau – ir Pažeidimų tyrimo taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad pažeidimą gali nustatyti ar įtarti kiekvienas paramą administruojančios institucijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, atlikdamas paramos valdymo, kontrolės arba audito funkcijas 5.1-4.6 punktuose nurodytais būdais, tarp jų - gavęs informaciją iš trečiųjų šalių (5.5 punktas). Pažeidimų tyrimo taisyklės nustato, kad paramą administruojanti institucija, nustačiusi arba įtarusi, kad esama pažeidimų, atlieka pažeidimo tyrimą; jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, lėšos yra susigrąžinamos tai reglamentuojančių taisyklių nustatyta tvarka (9,12 punktai).
Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (bylai aktuali 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr.293 redakcija), 5 punktas nustato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu: administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to (5.1 p.) projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje (5.1.1.p,); projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją projekto vykdytojo administruojančiajai arba įgyvendinančiajai institucijai pateiktame mokėjimo prašyme (5.1.2 p.); projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma – kitais atvejais (5.1.4 p.); projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to (5.2 p.): paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama (5.2.1 p.); projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma (5.2.2 p.).
Iš minėtų ES teisės aktų (Reglamentų) ir juos įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų normų darytina išvada, kad valstybių narių įgaliotos įgyvendinančiosios institucijos atitinkamos programos įgyvendinimo kontrolės funkciją vykdo tiek mokant atitinkamo projekto įgyvendinimui skirtas paramos lėšas (ex ante), tiek jas išmokėjus (ex post). Taigi Agentūra (įgyvendinančioji institucija) pati įtarusi pažeidimą, ar gavusi informaciją iš trečiųjų šalių apie įtariamą pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą pagal jai priskirtas funkcijas ir suteiktą kompetenciją atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, jei tyrimo metu paaiškėja, kad paramos lėšos (atitinkama jų dalis) projekto vykdytojui (galutiniam paramos gavėjui) buvo neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos, turi priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių lėšų susigrąžinimo ir atlikti teisės aktų numatytas lėšų susigrąžinimo procedūras. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad valstybės narės kompetentingos administruoti paramos lėšas įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, nurodantis paramos gavėjui grąžinti projekto įgyvendinimo paramos lėšas (atitinkamą jų dalį) turi būti motyvuotas, pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais), kurie neabejotinai liudija, jog buvo padaryti atitinkamų ES ir nacionalinės teisės aktų (konkrečių normų) pažeidimai, nebuvo laikytasi paramos teikimo sąlygų ir projekto įgyvendinimo dokumentų (Komisijos sprendimo, Finansavimo memorandumo ir kt.), nukrypta nuo atitinkamo projekto įgyvendinimo tikslų. Tokiame sprendime nepakanka nurodyti vien netinkamų finansuoti išlaidų sumą ir bendro pobūdžio teiginį, jog buvo pažeista atitinkamo ES ir (ar) nacionalinės teisės akto norma.
Byloje nustatyta, kad Agentūra įtariamo pažeidimo tyrimą ginčui aktualiu aspektu dėl išlaidų pripažinimo/nepripažinimo tinkamomis finansuoti pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 pradėjo Fondo lėšų administravimo taisyklių 11.16 punkte ir Pažeidimų tyrimo taisyklių 5.5 punkte nustatytu pagrindu, t.y. gavusi trečiosios šalies (Valstybės kontrolės) informaciją. Agentūros gautame Valstybės kontrolės 2013 m. balandžio 18 d. Projekto audito ataskaitos projekto 8-ame pastebėjime buvo išdėstyta šios institucijos pozicija, kad pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 atliktų darbų išlaidos netinkamos finansuoti, nes patirtos nesilaikant Finansavimo memorandumo III.2 priedo V skyriaus 2 dalies reikalavimų. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad informacijos gavimas iš trečiųjų šalių (šiuo atveju iš Valstybės kontrolės) Agentūrai gali būti tik pagrindas pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą, tačiau tyrimą įgyvendinančioji institucija turi atlikti savarankiškai, tiesiogiai taikydama tyrimui aktualias Reglamentų nuostatas ir jas įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų normas.
Pareiškėjo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai Agentūros Įsakymas Nr.4 (2014 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. T1-106) yra ketvirtasis administracinio akto tuo pačiu klausimu variantas, kuriuo atsakovas, tikslindamas pirmiau priimtus savo įsakymus Nr.3 (2013 m. birželio 12 d. Nr.T1-97), Nr. 2 (2013 m. gegužės 28 d. Nr.T1-89), Nr.1 (2013 m. gegužės 15 d. Nr.T1-82) ir juose nurodytas netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų sumas, nurodė pareiškėjui UAB „VAATC“ galutinę ginčo įsakyme nurodytą netinkamų finansuoti Projekto vykdymo išlaidų sumą. Agentūra Įsakymu Nr.4 nurodė UAB „VAATC“ (galutiniam paramos gavėjui) grąžinti į Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas – 75 406,17 Lt (21 839, 14 Eur) (ES lėšos - 58 911,07 Lt, BF lėšos -16 495,10 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 8 657,43 Lt (2 507,36 Eur ) PVM.
Byloje nustatyta, kad Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, susijusį su išlaidomis pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47, 2013 m. gegužės 14 d. išvadoje konstatavo, kad UAB „VAATC“ išlaidų būtinumo nepagrindė, t.y. nepateikė jokios informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, kad išlaidos pagal pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 yra esminės projekto įgyvendinimui, todėl laikytina, kad išlaidos pagal šiuos orderius (34 123,65 Eur) yra netinkamos finansuoti. Šios išvados pagrindu buvo priimtas Agentūros direktoriaus Įsakymas Nr.1 dėl ES bei BFL lėšų grąžinimo. Agentūra šį įsakymą patikslino Įsakymu Nr.2 (2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.T1-89), atsižvelgdama į Išvadą Nr.2 (2013 m. gegužės 28 d. išvadą), po to Įsakymą Nr.2 patikslino Įsakymu Nr.3, atsižvelgdama į Išvadą Nr.3 (2013 m. birželio 11 d. išvadą). Pareiškėjo apskųstu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai Įsakymu Nr.4 (2014 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.T1-106) Agentūra Įsakymu Nr.4 pakeitė Įsakymą Nr.3, atsižvelgdama į Išvadą Nr.4 (2014 m. gegužės 28 d. išvadą). Iš minėtų individualių aktų ir išvadų turinio matyti, kad kiekvienu administraciniu aktu Agentūra mažino netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų sumą iki nurodytos Įsakyme Nr.4 sumos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą panaikino Agentūros 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-106 dalį dėl įpareigojimo UAB „VAATC“ grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas pagal pakeitimo orderius Nr. 32, Nr. 45 ir pakeitimo orderio Nr. 35 dalį dėl 383,50 Eur, taip pat panaikino šia apimtimi VAGK 2014 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 3R-276(AG-215/05-2014) dalį.
Atsakovas, nesutikdamas su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pagal dalį Rangos sutarties pakeitimo orderių išlaidos yra tinkamos finansuoti. Apelianto nuomone, pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas visiškai.
Apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo buvo pateikęs ir pareiškėjas, prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (III t., b.l.101-130). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintas ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą (III t., b.l.134-136). Taigi pareiškėjas laikytinas šioje byloje nepadavusiu apeliacinio skundo. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, atsiliepime į šį apeliacinį skundą, išdėstė savo poziciją, kuri analogiška pozicijai, nurodytai skunde pirmosios instancijos teismui, kad Įsakymas Nr.4 yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl teismo turėjo būti panaikintas visiškai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patiktina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurio skundo nepadavė (1 d.); teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį įstatymo reikalavimą.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skunde VAGK, taip pat Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde įrodinėjo, jog Agentūra neatliko įtariamo pažeidimo tinkamo tyrimo, rėmėsi tik Valstybės kontrolės išvadų projektu ir atitinkamai tikslino savo įsakymus, Įsakymą Nr.4 pagrindė nemotyvuota Išvada Nr.4 ir negaliojančiomis ankstesnėmis išvadomis, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako tuo aspektu, ar Įsakymas Nr.4 atitinka individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr.D1-632 (bylai aktuali 2013 m. spalio 2 d. įsakymo Nr.D1-728 redakcija) 5 punkte nurodyta, kad Agentūros uždavinys yra administruoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Nuostatų 6 punkte išvardytos funkcijos, kurias Agentūra atlieka, įgyvendindama minėtą uždavinį, tarp jų - įtariamų pažeidimų tyrimo funkcija (6.6 p.). Nuostatų 6.11 detalizuota, kad Agentūra atlieka visas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2008, Nr. 87-3483), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637). Taigi Agentūros funkcija ir pareiga atlikti įtariamų pažeidimų tyrimą yra nurodyta eilėje nacionalinės teisės aktų (2004-2006 m. funkcijų paskirstymo taisyklių 11 p., 2007-2013 m. funkcijų paskirstymo taisyklių 13 p., Fondo lėšų administravimo taisyklių 11.16 p., Pažeidimų tyrimo taisyklių 9,12 punktai, Agentūros nuostatų 6.6 p.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra yra viešojo administravimo subjektas. Todėl priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, kurie reglamentuoja Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų aplinkos srities projektų, siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą, administravimo procedūras ir taisykles, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). LVAT jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą. Todėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Pagal Paramos grąžinimo taisyklių 9 punktą sprendime dėl finansinės paramos susigrąžinimo nurodoma: 9.1. projekto rekvizitai (projekto kodas arba projekto numeris, arba paramos sutarties numeris, projekto vykdytojas ir projekto pavadinimas); 9.2. priežastis susigrąžinti lėšas; 9.3. pripažinta netinkama finansuoti ir grąžintina suma pagal visus projekto finansavimo šaltinius; 9.4. terminas, per kurį lėšos turi būti grąžintos (išskyrus patvirtintą siūlomų grąžinti lėšų formą); 9.5. delspinigių, kuriuos privalo mokėti projekto vykdytojas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną, dydis. 9.6. palūkanų (kai teikiama valstybės pagalba), kurios nustatomos taikant Europos Komisijos ES oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas, dydis; 9.7. palūkanų, jeigu leidžiama grąžintiną sumą grąžinti dalimis, dydis. 9.8. banko sąskaita, į kurią turi būti grąžinamos lėšos (išskyrus patvirtintą siūlomų grąžinti lėšų formą); 9.9. sprendimo apskundimo tvarka (išskyrus patvirtintą siūlomų grąžinti lėšų formą); 9.10. kita, administruojančiosios institucijos ar įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) nuomone, svarbi informacija.
Paramos grąžinimo taisyklių 9 punkte nustatyti individualaus administracinio akto dėl paramos susigrąžinimo turinio rekvizitai yra specialieji ir jie turi būti nurodyti minėtos paskirties sprendime, tačiau tai nereiškia, kad tokį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, nurodydamas galutiniam paramos gavėjui grąžinti netinkamas finansuoti išlaidas, gali apsiriboti tik bendro pobūdžio teiginiais ir nepaisyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ypač atkreiptinas dėmesys į Paramos grąžinimo taisyklių 9.2 ir 9.3 punktus pagal kuriuos sprendime dėl finansinės paramos susigrąžinimo turi būti nurodytos lėšų susigrąžinimo priežastys ir pripažinta netinkama finansuoti ir grąžintina suma pagal visus projekto finansavimo šaltinius. Šie Paramos grąžinimo taisyklių 9 punkte nurodyti finansinės paramos sugrąžinimo sprendimo turinio reikalavimai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų kontekste aiškintini kaip specialieji reikalavimai, kurie pagal minėtą įstatymo reikalavimą turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiame kontekste primintina, kad pagal teisės aktų hierarchijos principą įstatymas yra aukščiausios teisinės galios aktas. Įstatymų viršenybės principas reikalauja, kad taikant nacionalinės teisės normas privalu atsižvelgti pirmiausia į įstatymo normas ir tik po to į jį įgyvendinančias poįstatyminio teisės akto normas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A556-633/2008, 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-327-146/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1266-624/2015 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas ir VAGK savo sprendimuose pagrįstai ir teisingai nurodė, kad individualaus administracinio akto motyvai nebūtinai turi būti išdėstyti šiame akte, jie gali būti išdėstyti ir kituose dokumentuose, kurių pagrindu priimamas atitinkamas individualus administracinis aktas. Šiuo aspektu su pirmosios ir VAGK sprendimų motyvais sutiktina kartu pabrėžiant, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Taigi tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys.
Pirmosios instancijos teismas ir VAGK nenustatė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimo priimant Įsakymą Nr.T1-106. VAGK sprendime nurodė, kad Įsakyme Nr.4 nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis konstatuotas pažeidimas, tačiau pažymėjo, kad šio akto negalima vertinti atsietai nuo 4 išvadų, kad esminiai Įsakymo Nr.4 motyvai nurodyti 2013 m. gegužės 14 d. išvadoje, kuri laikytina šio įsakymo motyvuojamąja dalimi. Be to, VAGK Įsakymo Nr.4 motyvu taip pat pripažino 2013 m. birželio 28 d. raštą, kurio Agentūra atsakė į pareiškėjo 2013 m. birželio 5 d. pretenziją. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad minėti 4 atsakovo priimti įsakymai turi būti vertinami kaip Įsakymo Nr.1 patikslinimas, visi šie įsakymai vertintini kartu su prie jų esančiomis išvadomis, iš minėtų įsakymų turinio ir išvadų yra aiškūs faktiniai administracinio sprendimo, t.y. Įsakymo Nr.4 priėmimo pagrindai ir teisės normos, kuriomis remiamasi.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta apimtimi, su šiais pirmosios instancijos teismo ir VAGK motyvais nesutinka ir konstatuoja, kad Agentūros 2014 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr.T1-106 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies esminių reikalavimų.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir tikrinamos apeliacine tvarka administracinės bylos nustatyta, kad pareiškėjas kitoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02064-2013-1) prašė panaikinti pirmiau minėtus Agentūros Įsakymus Nr.1 ir Nr.2, t.y. 2013 m. gegužės 15 d.įsakymą Nr.T1-82 ir 2013 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr.T1-89. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi Nr.AS525 -77/2014 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria teismas nutraukė bylą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nes pareiškėjo prašomi panaikinti Įsakymai Nr.1 ir Nr.2 nesukelia jam teisinių padarinių. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2 priimti iš esmės remiantis Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. išvada ir ją tikslinusia 2013 m. gegužės 28 d. išvada, kurios laikytinos Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 motyvuojamąja dalimi. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikšminga bylos aplinkybe yra tai, kad 2013 m. birželio 12 d., remiantis 2013 m. birželio 11 d. išvada, buvo priimtas Agentūros direktoriaus 2013 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. T1-97. Teisėjų kolegija, susipažinusi su aptariamais dokumentais, priėjo prie išvadų, kad priimant Įsakymą Nr. 3 buvo panaudota tokia juridinė jo surašymo technika, kai tikslinant ankstesnįjį įsakymą, suformuotas iš esmės naujos redakcijos teisės aktas, pakeičiantis ankstesnįjį ne dalinai, o visa apimtimi. Tokiu būdu priėmus Įsakymą Nr. 3, ankstesnieji Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2 neteko galios, galiojantis ir teisines pasekmes sukeliantis yra tik Įsakymas Nr. 3. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjui apskundus teismui Įsakymą Nr. 3, tai, kad skundžiami Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2 yra netekę galios, netrukdytų teismui, vertinant jo teisėtumą, vertinti ir ankstesniąsias 2013 m. gegužės 14 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. išvadas.
Byloje nustatyta, kad Įsakymas Nr.3, kaip ir Įsakymai Nr.1, Nr.2 dėl Projekto finansavimo lėšų susigrąžinimo nebuvo galutinis. Pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai paskutinį atsakovo sprendimą, kurias jam sukelia materialines teisines pasekmes, t.y. Įsakymą Nr.4.
ABTĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 58 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartyje Nr. AS525 -77/2014 nustatytus faktus, kad Agentūrai priėmus Įsakymą Nr. 3, Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2 neteko galios, tačiau nagrinėjant galiojantį Agentūros įsakymą, kuris pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes, teismui nėra kliūčių vertinti ir ankstesnes tuo pačiu klausimu priimtas Agentūros išvadas.
Dėl Išvados Nr.4 pažymėtina, kad joje išvardyta kokios išlaidų sumos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti pagal Išvadas Nr.1, Nr.2, Nr.3. Be to, nurodyta, kad Valstybės kontrolė, atsižvelgdama į tai, kad UAB „VAATC“ ištaisė netikslumus turto apskaitoje, atsisakė pastebėjimo Nr.11, todėl tikslintina grąžintinų lėšų suma ir UAB „VAATC“ privalo grąžinti 75 406,17 Lt (21 839, 14 Eur) (ES lėšos - 58 911,07 Lt, BF lėšos -16 495,10 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą 8 657,43 Lt (2 507,36 Eur ) PVM. Ši grąžintina suma nurodyta Įsakymo Nr.4 antrajame punkte. Iš Išvados Nr.4 turinio nustatyta, kad joje nėra jokių argumentų, susijusių su ginčui aktualių išlaidų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 pripažinimu netinkamomis finansuoti.
Dėl išvadų Nr.3 ir Nr.2, kurios paminėtos Išvadoje Nr.4, turinio pažymėtina, kad šiose išvadose nėra jokių motyvų, susijusių su išlaidų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 pripažinimu netinkamomis finansuoti. Išvadoje Nr.3 išvardyta kokios išlaidų sumos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti pagal Išvadas Nr.1, Nr.2. Be to, nurodyta, kad Valstybės kontrolė atsisakė pastebėjimo Nr.16, todėl tikslintina grąžintinų lėšų suma nurodant UAB „VAATC“grąžinti iš viso 82 083,03 Lt. Valstybės kontrolės pastebėjimas Nr.16 su ginčui aktualiais Rangos sutarties pakeitimo orderiais nesusijęs. Išvadoje Nr.2 be jokių motyvų ir nesiremiant jokiais teisės aktais patikslinta Išvadoje Nr.1 nurodyta grąžintina suma (vietoj Išvadoje Nr.1 ir Įsakyme Nr.1 nurodytos grąžintinos lėšų dalies - 212, 884,42 Lt ir PVM nurodyta grąžinti 114 424, 38 Lt.
Išvadoje Nr.4 dėl Išvados Nr. 1 Agentūra paminėjo faktą, kad tokia išvada buvo parengta. Ši aplinkybė vertintina kaip patvirtinanti, kad Agentūra Išvadoje Nr.4 dėl ginčui aktualių Rangos sutarties pakeitimo orderių Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 remiasi Išvada Nr.1, nekartodama joje išdėstytų argumentų. Iš Išvados Nr.1 turinio nustatyta, kad šioje išvadoje Agentūra aprašė Valstybės kontrolės audito ataskaitos projekte pateiktą pastebėjimą Nr.8, kad Projekto lėšomis finansuotos ir EK deklaruotos 34 123, 65 Eur nebūtinos sutarčiai užbaigti papildomų darbų išlaidos yra netinkamos finansuoti, pacitavo Rangos sutarties Pakeitimo orderiuose nurodytus Inžinieriaus motyvus, kuriais kiekviename orderyje buvo grindžiamas būtinumas įgyvendinant Rangos sutartį atlikti papildomus darbus, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, kad visi pakeitimo orderiuose numatyti darbai buvo būtini sutartyje numatytiems tikslams pasiekti. Išvadoje Nr.1 Agentūra, atsižvelgdama į Reglamento (EB) 16/2003 4 straipsnio ir 22 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, pateikė apibendrinančią išvadą kad UAB „VAATC“ nepagrindė išlaidų, t.y. nepateikė jokios informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, kad išlaidos pagal pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 yra esminės projekto įgyvendinimui, todėl laikytina, kad išlaidos pagal šiuos orderius (34 123,65 Eur) yra netinkamos finansuoti. Šios išvados pagrindu buvo priimtas Agentūros direktoriaus Įsakymas Nr.1 dėl ES bei BFL lėšų grąžinimo.
Įsakyme Nr.4 nurodyta, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, netinkamai panaudojo dalį ES paramos ir BF lėšų – kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47, kurie buvo nepakankamai pagrįsti ar nebūtini projekto tikslams ar rangos sutarties tikslams pasiekti, tuo pažeisdamas Reglamento (EB) 16/2003 4 straipsnį ir 22 straipsnio 1 ir 4 dalis.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal Reglamento (EB) 16/2003 4,5, 22 straipsnio 1 ir 4 dalių, Reglamento (EB) Nr.1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti šiuos kriterijus: 1) būti esminės projekto įgyvendinimui; 2) realiai padarytos; 3) tiesiogiai susijusios su projektu; 4) patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba apskaitos dokumentais; 5) padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį.
Iš pirmiau aptarto Išvados Nr.1 turinio nustatyta, kad Agentūros išvada, jog išlaidos pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 (iš viso 34 123, 65 Eur) yra netinkamos finansuoti, šių savo išvadų nepagrindė objektyviais duomenimis (faktais) pagal kiekvieną pakeitimo orderį ir pagal minėtų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad kiekviename Rangos sutarties pakeitimo orderyje buvo numatyti skirtingi darbai. Todėl įgyvendinančioji institucija, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, turėjo atlikti individualų vertinimą dėl kiekvieno ginčui aktualaus Rangos sutarties pakeitimo orderio bei susijusių dokumentų ir pateikti motyvuotas išvadas minėtų kriterijų visumos kontekste, kodėl kiekvienu konkrečiu atveju išlaidos laikytinos netinkamomis finansuoti. Pareiškėjas, nurodydamas konkrečius argumentus, savo paaiškinimuose Agentūrai teigė, kad visi pakeitimo orderiuose numatyti darbai buvo būtini sutartyje numatytiems tikslams pasiekti. Agentūra Išvadoje Nr.1 pareiškėjo paaiškinimų nepaneigė įtariamo pažeidimo tyrimo metu nustatytais faktais ir konkrečiais argumentais. Šiuo konkrečiu atveju įtariamo pažeidimo tyrimas vertintinas kaip pernelyg formalus, neatitinkantis teisėtumo, objektyvumo, gero viešojo administravimo principų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įsakyme Nr.4 nurodytas Reglamento (EB) Nr.1386/2002 4 straipsnio ir 22 straipsnio 1 ir 4 dalies pažeidimas apibūdintas nurodant, kad Sutarties pakeitimo orderiai Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 „buvo nepakankamai pagrįsti ar nebūtini projekto tikslams ar rangos sutarties tikslams pasiekti“, o Išvadoje Nr.1 nurodyta, kad pareiškėjas „nepateikė jokios informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, kad išlaidos pagal pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 yra esminės projekto įgyvendinimui“. Minėti teiginiai nėra tapatūs. Pirmiau minėta, kad Išvadose Nr.2, Nr.3, Nr.4 nėra jokių motyvų, susijusių su išlaidų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 pripažinimu netinkamomis finansuoti, o Išvadoje Nr.1 dėl išlaidų būtinumo (nebūtinumo) projekto tikslams ar rangos sutarties tikslams pasiekti Agentūra nepasisakė. Taigi Įsakyme Nr.4 ir Išvadoje Nr.4, kuri nukreipia į Išvadą Nr.1, nėra motyvų, kurie pagrįstų Įsakymo Nr.4 teiginį, kad pakeitimo orderiai buvo nebūtini projekto tikslams ar rangos sutarties tikslams pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad Įsakyme Nr.4 formuluotė „nepakankamai pagrįsti ar nebūtini“ yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsta individualia darbų ir išlaidų pagal kiekvieną ginčui aktualų Rangos sutarties pakeitimo orderį analize.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, Įsakymas Nr.4, priešingai nė vertino pirmosios instancijos teismas ir VAGK, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pirmiau aptartas Įsakymo Nr.4 turinio trūkumas, kad šis individualus administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra esminis ir tai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir VAGK sprendimą bei Agentūros Įsakymą Nr.4 panaikinti kaip neteisėtą iš esmės (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taikoma poveikio priemonė turi būti pagrįsta nustatytais objektyviais duomenimis (faktais), kurie vertinami atitinkamų teisės normų kontekste. Nenustačius tokių duomenų ir jais motyvuotai nepagrindus viešojo administravimo subjekto taikomos poveikio priemonės, jos taikymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ir (ar) teisme negali nurodyti priimto akto motyvų (jei aktas buvo be motyvų), papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra konkrečius argumentus dėl išlaidų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr.32, 34, 35, 45, 46, 47 pripažinimo netinkamomis finansuoti pradėjo teikti tik atsiliepimuose į pareiškėjo skundus VAGK ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau atsiliepimų argumentai negali būti vertinami kaip Įsakymo Nr. 4 motyvai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad VAGK 2014 m. liepos 23 d. sprendime Agentūros 2013 m. birželio 28 d. atsakymą į pareiškėjo pretenziją nepagrįstai priskyrė Agentūros 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr.T1-106 motyvams. Dokumentai, kurie surašomi vėliau negu priimamas atitinkamas individualus administracinis aktas negali būti vertinami kaip to individualaus administracinio akto motyvai.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Įsakymas Nr.4 neatitinka esminio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kitais aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimo ir VAGK sprendimo nevertina ir konstatuoja, kad teismas, vertindamas Įsakymo Nr.4 turinį jo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams kontekste, netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsižvelgtina į tai, kad teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu panaikino Įsakymo Nr.4 dalį (atitinkamai ir VAGK sprendimo dalį), susijusią su pakeitimo orderiais Nr. 32, Nr. 45 ir orderio Nr. 35 atitinkama dalimi. Todėl šia apimtimi pakeičiami pirmosios instancijos teismo motyvai nurodant, kad visas Įsakymas Nr.4 naikinamas dėl tos pačios priežasties – jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies esminiams reikalavimams.
Nustačiusi, kad Įsakymas Nr.4 turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies esminių reikalavimų, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su Rangos sutarties pakeitimo orderių vertinimu ir konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo16 d. sprendimą pakeisti. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-276(AG-215/05-2014) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-106 panaikinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė