Administracinė byla Nr. eA-1636-552/2026
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00672-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Viešojo valdymo agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir A. S.) dėl nutarimo ir išvados panaikinimo bei kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės 2024 m. kovo 15 d. Įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos, darbuotojo veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2024 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 200 ,,Dėl A. P. atleidimo iš Viešojo valdymo agentūros direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Nutarimas); 3) grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas; 4) priteisti iš Vyriausybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir VVA, Agentūra) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Vyriausybės ir VVA patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 693 „Dėl Viešojo valdymo agentūros organizacinės formos pakeitimo, Viešojo valdymo agentūros nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, kurio 1 punktu pakeista VVA organizacinė forma, t. y. iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Vyriausybės įstaigą. Vyriausybė, patvirtindama VVA struktūrą, pažeidė norminius teisės aktus, kuriais nustatyta diskrecija tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą biudžetinės įstaigos vadovui, bet ne Vyriausybei. Vyriausybės nutarimu patvirtinta VVA struktūra nebuvo suderinta su pareiškėju, kaip VVA vadovu. Pareiškėjui buvo pristatyta būsima jo vadovaujamos įstaigos struktūra su detalia informacija. Vyriausybė tokiais savo neteisėtais veiksmais nurodė įgyvendinti VVA struktūrą, kuriai pats įstaigos vadovas nepritarė, neturėjo galimybės paruošti VVA resursus įgyvendinti tokią struktūrą ir veikti jam suteiktų teisių ir pareigų apimtyje. Pareiškėjui nuolat buvo daromas Vyriausybės spaudimas dėl patvirtintos VVA struktūros ir kitų pokyčių įgyvendinimo.
2.2. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vyriausybę, pateikdamas įvykdytų darbų apimtis, iššūkius, su kuriais susiduriama, ir ateities planus, kurie buvo pakankamas pagrindas persvarstyti VVA keliamus tikslus, uždavinius ir rodiklius, tačiau pareiškėjas nesulaukė jokios reakcijos į kreipimąsi. Be iššūkių, su kuriais susidūrė VVA, pareiškėjas nuolat jautė spaudimą įdarbinti konkrečius asmenis VVA.
2.3. Pareiškėjas 2023 m. pabaigoje gavo iš Vyriausybės susitarimo projektą dėl lūkesčių VVA veiklai, kuriame be įpareigojimų, atsirasiančių pagal teisinį reguliavimą, įsigaliojusį nuo 2024 m. sausio 1 d., akcentuojama, kad visiems dirbantiems turi būti įteikti įspėjimo lapeliai apie naikinamas pareigybes. Pareiškėjas pateikė Vyriausybei pastabas, nurodydamas, kad tai labai nekorektiškas ir neetiškas pasiūlymas, nes ne visų darbuotojų pareigybės yra naikinamos. Be to, yra vidinis vadovo, darbo tarybos ir darbuotojų susitarimas, kaip bus pasiekiami tikslai. Pareiškėjas taip pat nurodė pastabas ir dėl kitų susitarimo punktų, kuriems trūksta aiškumo ir konkretumo. Susitarimo projektas buvo derinamas tik laikotarpiui iki 2024 m. sausio 1 d., todėl akivaizdžiai buvo daromas spaudimas pareiškėjui įteikti įspėjimo lapelius VVA darbuotojams dar iki 2024 m. sausio 1 d., nepaisant to, kad nebuvo priežasčių įteikti juos visiems darbuotojams.
2.4. Pareiškėjas gavo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu projektą, kuris buvo pateiktas pareiškėjui susitikimo metu su Ministrės Pirmininkės parašu, vėliau atsiųstas elektroniniu paštu. Pareiškėjas nesutiko su pateiktu pasiūlymu, kadangi iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) naujosios redakcijos įsigaliojimo buvo likęs vienas mėnuo, per kurį buvo poreikis atlikti didelės apimties darbus, siekiant tinkamai pasiruošti įstatymo įsigaliojimui.
2.5. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į Ministrę Pirmininkę, pateikė jai VVA darbuotojams taikyto spaudimo ir psichologinio smurto apraiškų aprašymus. Kreipimasis į Ministrę Pirmininkę nedavė jokio rezultato. Vyriausybė netyrė galimo psichologinio smurto panaudojimo prieš pareiškėją, nesiaiškino aplinkybių, kurias raštu išdėstė pareiškėjas, nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos. Vėliau pareiškėjas susitiko su Ministre Pirmininke, išdėstė minėtame rašte nurodytas aplinkybes, tačiau vis vien nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant ištirti galimą psichologinį spaudimą prieš pareiškėją ar galbūt neteisėtus Vyriausybės darbuotojų veiksmus.
2.6. Pareiškėjas 2024 m. sausio mėn. pateikė Ministrei Pirmininkei 2023 m. atliktų darbų ataskaitą, įvardindamas jam iškeltus uždavinius, nustatytus vertinimo rodiklius, įvardintas rizikas, pasiektus rezultatus, iššūkius, su kuriais teko susidurti, numatomus tolimesnius veiksmus, tačiau pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir pasiūlyta atleisti pareiškėją iš pareigų. 2024 m. vasario 28 d. viešai paskelbta, kad parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo numatoma atleisti pareiškėją iš pareigų 2024 m. kovo 7 d. tuo pagrindu, jog pareiškėjo veikla neatitinka lūkesčių.
2.7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, vadovaudamasi Vyriausybės 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1 punktu, 2024 m. kovo 15 d. surašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo išvadą. Ši Išvada yra ne pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo vertinimo išvada, bet naujas vertinimas, kurio metu buvo vertinamos naujos aplinkybės, o ne tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatytos aplinkybės. Abejonės dėl Išvados pagrįstumo kyla ir dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė pakeitė pareiškėją VVA direktoriaus pareigose nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.
2.8. Skundžiamas Vyriausybės Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nesilaikius teisės aktų reikalavimų, pažeidus vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūras. Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, be kita ko, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
2.9. Dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, pastaruosius metus taikyto sistemingo psichologinio smurto (mobingo) buvo sumenkinta pareiškėjo dalykinė reputacija, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Pareiškėjui nuolat buvo daromas Vyriausybės spaudimas dėl patvirtintos VVA struktūros ir kitų pokyčių įgyvendinimo bei konkrečių asmenų VVA įdarbinimo. Prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant užtikrinti, kad 2023 m. lapkričio 15 d. susitarimas būtų pasirašytas nedelsiant, nepaisant pareiškėjo nesutikimo su jo turiniu. Po pareiškėjo kreipimosi į Ministrę Pirmininkę dėl Vyriausybės darbuotojų naudojamo psichologinio smurto prieš jį, nebuvo imtasi jokių veiksmų. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų prieš tai sudarius sąlygas dirbti dideliu krūviu, neišleidžiant pareiškėjo kasmetinių atostogų, viešojoje erdvėje menkinant pareiškėjo reputaciją, skelbiant apie tariamai netinkamą pareiškėjo pareigų vykdymą. Pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomi tęstiniai mobingo veiksmai, kurie pasireiškė tendencingu siekiu susidoroti su pareiškėju. Nutarimas atleisti pareiškėją iš pareigų buvo priimtas ir paviešintas, nesibaigus veiklos vertinimo procedūroms. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti.
10. Atsakovas Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė 2023 m. pareiškėjui iškėlė metines užduotis. Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693 nutarta nuo 2024 m. spalio 1 d. pakeisti VVA organizacinę formą – iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Vyriausybės įstaigą. 2024 m. vasario 2 d. įvykusio pareiškėjo ir tiesioginio vadovo metinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu aptarti tarnybinės veiklos vykdant nustatytas užduotis rezultatai, įvertinti pareiškėjo pateikti pasiūlymai, aptarti vertinimo rodikliai. Tiesioginis vadovas 2024 m. vasario 23 d. užpildė motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas įvykdė 1 ir 2 užduotis iš dalies, neįvykdė 3–5 užduočių, įvertino pareiškėją nepatenkinamai ir pasiūlė atleisti pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjas susipažino su tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu 2024 m. vasario 26 d. ir nurodė, kad nesutinka su juo, todėl su 2024 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo ir objektyvumo įvertinimo. Vyriausybė 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1 punktu nutarė įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerę nagrinėti Vyriausybės įstaigų vadovų kreipimusis dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo bei atlikti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą.
4.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės 2024 m. kovo 15 d. priimtoje Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai: pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip jam pavyko atlikti suformuotas užduotis 2023 m., gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir kt., suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės – Ministrės Pirmininkės – kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginė vadovė tinkamai užpildė motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl jos vertinimas nesutapo su pareiškėjo savęs įsivertinimu. Nenustatyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo trūkumų, turinčių esminę įtaką jo objektyvumui ir pagrįstumui. Pareiškėjo gebėjimų efektyviai organizuoti VVA veiklą ir pasiekti iškeltus uždavinius bei rodiklius, darant realų kokybinį pokytį, stoka, kritiško požiūrio vertinant savo veiklą ir prisiimant atsakomybę už iškeltų rezultatų trūkumus, stoka, tiesioginio vadovo iškeltų lūkesčių nesuvokimas akivaizdžiai trukdytų vykdyti pareiškėjo pareigas ir sklandžią VVA veiklą, taip pat įgyvendinti valstybės tarnybos reformą. Pareiškėjui buvo suformuotos į rezultatą orientuotos metinės užduotys 2023 m., kurios buvo kritiškai reikšmingos tinkamam VVA pasirengimui įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Valstybės tarnybos įstatymą, nustatyti jų vertinimo rodikliai. Teismui pateikti argumentai (lentelės forma) ir papildomi įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas įvykdė dvi užduotis iš dalies ir neįvykdė trijų užduočių.
4.3. Nutarime yra nurodyti jo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Nutarimas priimtas vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, įgyvendinant Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), atsižvelgiant į Ministrės Pirmininkės 2024 m. vasario 26 d. motyvuotą siūlymą ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą.
4.4. Pareiškėjo argumentai, kad neturtinė žala kildinama iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjas tariamai buvo pažemintas, buvo sumenkinta jo reputacija ir kt., nėra pakankami neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad atsakovo neteisėti veiksmai padarė tiesioginę įtaką pareiškėjui ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes.
4.5. Išvada yra pagrįsta nustatytais faktais ir patvirtina, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai. Atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos pagrįstumo ir objektyvumo vertinimą, buvo surinkti papildomi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo naikinti Išvadą pareiškėjo nurodytais argumentais.
5. Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė bylą išnagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė pašalinti ją iš proceso šalių, nutraukti bylą, o netenkinus šių reikalavimų – atmesti pareiškėjo skundą.
7. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
7.1. Iki 2023 m. spalio 1 d. VVA buvo vidaus reikalų ministro valdymo sričiai priskirta įstaiga. Pareiškėjo tiesioginis vadovas nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. spalio 1 d. buvo vidaus reikalų ministras. Todėl, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, vidaus reikalų ministras turėjo pareigą suformuluoti pareiškėjui metines užduotis 2023 m. Vyriausybė atliko veiklos vertinimą bei priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Nuo 2023 m. spalio 2 d. VVA, kaip „Vyriausybės įstaiga“, tapo tiesiogiai pavaldžia Vyriausybei, ir nuo šios dienos pareiškėjo tiesioginiu vadovu tapo Vyriausybė.
7.2. Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-3655 „Dėl Viešojo valdymo agentūros direktoriaus kasmetinio veiklos vertinimo“ kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo iki 2023 m. spalio 1 d. pasiektus rezultatus vykdant vidaus reikalų ministro suformuluotas užduotis, taip pat pateikti ministerijos vertinimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos bei gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Atsakydama į šį prašymą, 2024 m. sausio 12 d. Vidaus reikalų ministerija raštu Nr. 1D-182 „Dėl Viešojo valdymo agentūros direktoriaus kasmetinio veiklos vertinimo“ pateikė Vyriausybės kanceliarijai informaciją apie suformuluotas užduotis, jų vertinimo kriterijus bei pareiškėjo jų įgyvendinimo rezultatus, taip pat bendrą apibendrintą vertinimą dėl kvalifikacijos ir gebėjimų. Šis atsakymas buvo informacinio pobūdžio ir neturėjo tiesioginio poveikio nei galutinei Išvadai, nei Nutarimui dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Po informacijos pateikimo Vyriausybės kanceliarijai, Vidaus reikalų ministerija nedalyvavo jokiame tolesniame pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo ar atleidimo iš pareigų procese. Nuo 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjas buvo pavaldus tik Vyriausybei, kuri ir priėmė skundžiamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, Vidaus reikalų ministerija nebuvo ir nėra šios administracinės bylos šalis ir institucija, priėmusi ar prisidėjusi prie ginčijamų sprendimų turinio ar priėmimo. Vidaus reikalų ministerija nebuvo atsakinga už pareiškėjo tarnybinių funkcijų vertinimą po to, kai VVA tapo Vyriausybės įstaiga, todėl negali būti laikoma tinkama proceso šalimi.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti.
9. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Reikalavimas dėl Išvados panaikinimo buvo suformuluotas 2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjo skunde, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl šioje dalyje taikomas ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas ir byla dėl šio reikalavimo nutrauktina.
9.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. vasario 28 d. prašymą įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą (toliau – ir Prašymas) ir Apraše nustatyta tvarka atliko pareiškėjo 2024 m. vasario 26 d. tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo metu Nr. VT88-6 objektyvumo ir pagrįstumo vertinimą bei 2024 m. kovo 15 d. Įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos darbuotojo veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai, o Ministrė Pirmininkė pagrįstai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą 2023 m. nepatenkinamai.
9.3. Vyriausybė, priimdama Nutarimą, vadovavosi tarnybinės veiklos vertinimu ir Išvada. Priimant sprendimą dėl įstaigos vadovo vertinimo iš esmės vadovaujamasi motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo formoje pateiktu pasiūlymu (Aprašo 57 punktas), šios bylos atveju – Tarnybinės veiklos vertinimu. Išvada yra tik įrodymas, kad įstaigos vadovas tinkamai pasinaudojo ir įgyvendino Aprašo 46 punkto pirmojoje pastraipoje jam numatytą teisę pateikti rašytinį kreipimąsi, prašant įvertinti tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Todėl pagrindiniu dokumentu, kurio pagrindu buvo priimtas Nutarimas, laikytinas Tarnybinės veiklos vertinimas, o Išvada yra tik dokumentas, patvirtinantis Tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, todėl teismui pripažinus Išvadą neteisėta, Tarnybinės veiklos vertinimas savaime negaliojančiu netaps.
9.4. Išvadą pateikusi ministerijos kanclerė vykdė Vyriausybės 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1 punkte suformuluotą pavedimą, tačiau jos priimtas sprendimas, t. y. Išvada, šios bylos atveju nėra susijęs su ministerijos teisėmis ir pareigomis ar jai pavesta valdymo sritimi, todėl ministerija negali būti laikoma trečiuoju suinteresuoto asmeniu šioje byloje, nes nėra ir nebuvo atsakinga už pareiškėjo tarnybinių funkcijų vertinimą.
II.
10. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. P. skundą kaip nepagrįstą.
11. Teismas nustatė, kad:
11.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė 2023 m. pareiškėjui iškėlė penkias metines užduotis: 1): Atlygio politikos diegimas viešojo administravimo įstaigose. Vertinimo rodiklis: Pagalba įdiegiant atlygio politiką >10 įstaigų remiantis projektu „Valstybės tarnautojų veiklos, orientuotos į rezultatus, vertinimo sistemos ir motyvavimo sistemos tobulinimo rekomendacijų parengimas“; 2): Centralizuotas viešojo administravimo vadovų korpuso valdymas. Vertinimo rodiklis: Pagal ilgalaikę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) strategiją, vadovų gebėjimo indeksas 2024 m. – 68 proc. 2023 m. sistemos suformavimas, kuris turėtų apimti atrankos proceso rodiklių pagerėjimą +20 proc.; vadovų tinklaveikos projekto sudarymas; vadovų rezervo gairių sudarymas; 3): Pažangios valdysenos sistemos sukūrimas. Vertinimo rodiklis: VVA Pažangios valdysenos skyriaus suformavimas, tikslų iškėlimas. Preliminarių bendrų rodiklių įstaigoms sistemos sudarymas, projektinis matavimas; 4): Pagalba parengiant Viešojo sektoriaus ataskaitą 2019–2022 m. pagal suderintą su VRM indėlį. Vertinimo rodiklis: Parengta ataskaitos dalis, teigiamas suinteresuotų pusių įvertinimas; 5): Viešojo sektoriaus profesionalumo didinimas. Vertinimo rodiklis: Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos (VATIS) ir VATARAS atnaujinimas (naujas personalo valdymo sistemos projektas). Projektas ilgalaikis, 2023 m. iš esmės galima vertinti vartotojų pasitenkinimą, bet jis šiuo metu nepalyginamas. Todėl VVA atveju tai būtų tinkamas prisidėjimas prie sistemos tobulinimo, suderinus su VRM. Pareiškėjas buvo susipažindintas su šiomis užduotimis 2023 m. vasario 19 d.
11.2. Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693 nutarta nuo 2024 m. spalio 1 d. pakeisti VVA organizacinę formą – iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Vyriausybės įstaigą.
11.3. VVA iki 2023 m. spalio 1 d. pagal organizacinę formą buvo įstaiga prie VRM. Siekdama užtikrinti visapusišką bei objektyvų pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą, Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-3655 kreipėsi į VRM, prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo iki 2023 m. spalio 1 d. pasiektus rezultatus, vykdant vidaus reikalų ministrės suformuluotas užduotis, kartu pateikti kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimą.
11.4. Pareiškėjui 2023 m. lapkričio 15 d. susitikimo metu buvo pateiktas pasirašyti susitarimas dėl valstybės lūkesčių.
11.5. 2024 m. sausio mėn. pareiškėjas pateikė Ministrei Pirmininkei 2023 m. atliktų darbų ataskaitą, įvardindamas jam iškeltus uždavinius, nustatytus vertinimo rodiklius, rizikas, pasiektus rezultatus, iššūkius, su kuriais teko susidurti, numatomus tolimesnius veiksmus.
11.6. VRM 2024 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1D-182 informavo Vyriausybės kanceliariją, kad 1 užduotis laikytina iš esmės įvykdyta, 2 užduotis laikytina iš dalies įvykdyta, 3 užduotis laikytina iš esmės neįvykdyta, 4 užduotis laikytina neįvykdyta, 5 užduotis laikytina neįvykdyta. 2024 m. vasario 2 d. įvykusio pareiškėjo ir tiesioginio vadovo metinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu aptarti tarnybinės veiklos vykdant nustatytas užduotis rezultatai, įvertinti pareiškėjo pateikti siūlymai, aptarti vertinimo rodikliai. Tiesioginis vadovas 2024 m. vasario 23 d. užpildė Motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas įvykdė 1 užduotį iš dalies, įvykdė 2 užduotį iš dalies, neįvykdė 3–5 užduočių, įvertino pareiškėją nepatenkinamai ir pateikė siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų.
11.7. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta, surašant 2024 m. vasario 26 d. tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu.
11.8. Pareiškėjas susipažino su tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu 2024 m. vasario 26 d. ir nurodė, kad nesutinka su juo, todėl pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. kreipėsi į Ministrę Pirmininkę su prašymu įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo 46 punktu. Pareiškėjas taip pat išreiškė pageidavimą, kad vertinime dalyvautų VVA atstovas ar kitas nešališkas asmuo, bei būtų daromas garso ir (ar) vaizdo įrašas.
11.9. Vyriausybė 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1 punktu nutarė įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerę nagrinėti Vyriausybės įstaigų vadovų kreipimąsi dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo bei atlikti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą.
11.10. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė 2024 m. kovo 15 d., atsižvelgdama į pareiškėjo 2024 m. vasario 28 d. prašymą įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo metu objektyvumo ir pagrįstumo vertinimą. Minėtoje Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai: pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip 2023 m. jam pavyko atlikti suformuotas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir kt., suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės – Ministrės Pirmininkės I. Š. – kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginė vadovė tinkamai užpildė Motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl jos vertinimas nesutapo su pareiškėjo savęs įsivertinimu. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo trūkumų, turinčių esminę įtaką jo objektyvumui ir pagrįstumui, nenustatyta. Pareiškėjo gebėjimų efektyviai organizuoti VVA veiklą ir pasiekti iškeltus uždavinius bei rodiklius, darant realų kokybinį pokytį, stoka, kritiško požiūrio vertinant savo veiklą ir prisiimant atsakomybę trūkumas, tiesioginio vadovo iškeltų lūkesčių nesuvokimas akivaizdžiai trukdytų tolesniam pareiškėjo pareigų vykdymui ir sklandžiai VVA veiklai, taip pat tolesniam valstybės tarnybos reformos įgyvendinimui.
11.11. Vyriausybė 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 200, vadovaudamasi Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, įgyvendindama Aprašą, atsižvelgdama į Ministrės Pirmininkės 2024 m. vasario 26 d. Motyvuotą siūlymą ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą, nutarė atleisti pareiškėją iš pareigų 2024 m. kovo 25 d.
12. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir faktai patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su metiniais planais bei, kad visi pareiškėjui patikėti metiniai uždaviniai nebuvo pasiekti ir tinkamai įgyvendinti. Pareiškėjas, įgyvendindamas 4 užduotį – pagalba parengiant Viešojo sektoriaus ataskaitą 2019–2022 m. pagal suderintą su VRM indėlį – nebuvo savalaikiai parengta. Ataskaita turėjo būti pateikta 2023 m. liepos 3 d. Ataskaitos projektas (100 lapų) buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 4 d., tačiau dėl esminių neatitikimų grąžinta tobulinti. Patobulinta ataskaita iki pareiškėjo ginčo vertinimo nebuvo pateikta. Taigi, pagrįstai 4 užduotis buvo įvertinta kaip neįvykdyta. Vykdant 3 metinę užduotį taip pat buvo nustatyti trūkumai, t. y. Pažangios valdysenos skyrius buvo formaliai sudarytas, tačiau reikiamu metu jis nepradėjo funkcionuoti nustatytu pajėgumu dėl nepakankamų šio skyriaus darbuotojų kompetencijų ir t. t. 3 užduotis: Pažangios valdysenos sistemos sukūrimas. Taigi, galutinis rezultatas – valdysenos sistema nesukurta. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas užduočių vykdymo metu, t. y. 2023 m. būtų informavęs Ministrę Pirmininkę apie kilusias rizikas bei tikimybę neįgyvendinti 2023 m. nustatytų uždavinių ir nepasiekti nustatytų rodiklių. Taigi, nors pareiškėjo savęs vertinimas ženkliai skyrėsi nuo tiesioginio vadovo vertinimo, tai taip pat savaime nepaneigia galutinio įvertinimo teisingumo, o bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl tiesioginio vadovo, Socialinės apsaugos ir darbo kanclerės vertinimo subjektyvumo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad tiesioginis vadovas, Socialinės apsaugos ir darbo kanclerė nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, formaliai vertino motyvuotame siūlyme pateiktą vertinimą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją, būti išklausytam.
13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skunduose išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog su pareiškėju atsakovai elgėsi netinkamai, t. y. panaudojo psichologinį smurtą. Pareiškėjo kaip Agentūros vadovo atžvilgiu veiksmai buvo atliekami dėl nepakankamai gerai organizuoto jo vadovaujamos institucijos darbo ir kitų objektyvių priežasčių. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad Vyriausybės (bei kitų proceso dalyvių) atlikti veiksmai galėtų būti tapatinami su nepagarbiu bendravimu, žeminimu, įžeidinėjimu, ignoravimu, bendravimu pakeltu tonu, patyčiomis, nekonstruktyvia kritika, pasiekimų menkinimu ir pan., todėl pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos dirbti, atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, Ministrės Pirmininkės ir įgaliotų asmenų vertinimas, bendravimas buvo korektiškas bei dalykiškas, nenustatyta, kad buvo naudojamas psichologinis smurtas.
14. Teismas nagrinėjamu atveju nekonstatavo atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą atlyginti neturtinę žalą, t. y. pareiškėjui skunde išdėstytais argumentais atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodžius, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsirasti.
15. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti ir nepagrįsti veiksmai ar, kad Nutarimas ar Išvada yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismas netenkino pareiškėjo pagrindinių reikalavimų dėl Išvados ir Nutarimo panaikinimo bei išvestinius reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į anksčiau eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjo skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
III.
16. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjas 2024 m. sausio mėn. Ministrei Pirmininkei pateikė ne tik atliktų darbų ataskaitą, bet ir atskirą detalesnį aprašymą ir atliktų darbų paaiškinimą aptardamas atliktų darbų apimtis ir įvardindamas iššūkius, su kuriais susidūrė, bei numatomus atlikti veiksmus, ir tai patvirtina pareiškėjo maksimalų indėlį į savo funkcijų vykdymą ir požiūrį į užimamas pareigas.
17.2. Informacija apie pareiškėjo atleidimą viešai paskelbta net nepraėjus 5 darbo dienų terminui pagal Aprašo 46 punktą, tai reiškia, jog sprendimas buvo priimtas visiškai ignoruojant pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl vykdomų darbo funkcijų, apimties, atsakomybių. Teismas visiškai nevertino šios aplinkybės, kad informacija apie pareiškėjo atleidimą viešai paskelbta dieną po to, kai pareiškėjas gavo savo veiklos vertinimo išvadą.
17.3. 2024 m. vasario 2 d. pokalbio metu nebuvo vertinami jokie tarnybinės veiklos nustatytų užduočių rezultatai, atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad 2024 m. vasario 2 d. buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla, pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo būsimą ar planuojamą vertinimą 2024 m. vasario 2 d.
17.4. Pareiškėjas įvykdė 5 užduotis iš tarnybinės veiklos vertinimo, ir 6-13 užduotis, kurios buvo vykdomos papildomai. Ir ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas vykdė didesnės apimties funkcijas, nei buvo jam nustatytos.
17.5. 2024 m. vasario 27 d. buvo viešai paskelbta, kad parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo numatoma atleisti pareiškėją iš pareigų 2024 m. kovo 7 d., kadangi pareiškėjo veikla neatitinka lūkesčių, nors pareiškėjo prašymas pervertinti jo veiklą pateiktas tik 2024 m. vasario 28 d. 2024 m. vasario 29 d. viešai Vyriausybė informavo, kad gavus pareiškėjo prašymą įvertinti vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, Vyriausybės nutarimo projekto priėmimas atsidės, nors iš viešos komunikacijos yra aiškus nutarimo turinys, nepaisant būsimo objektyvumo ir pagrįstumo vertinimo, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl vėlesnio vertinimo objektyvumo.
17.6. Teismas sprendime cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau priima jai prieštaraujantį sprendimą. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų (siūlymo) įgyvendinimo,
tačiau teismas privalo įvertinti, ar tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas yra pagrįstas faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Atsakovas nagrinėjamu atveju plečiamai aiškino uždavinių atlikimo rodiklius, o teismas vertino rezultatus.
17.7. Teismas privalo pasisakyti dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos trūkumų egzistavimo, ar šie trūkumai buvo tokie, kad kliudytų toliau eiti užimamas pareigas ir pan. Šiuo atveju teismas nevertino šios aplinkybės ir dėl jos nepasisakė.
17.8. Pareiškėjas niekada nekėlė klausimų dėl užduočių ir rodiklių formuluočių ir nereiškė dėl to pretenzijų, tačiau pareiškėjo pretenzijos nukreiptos į atsakovo interpretacijas juos vertinant.
17.9. Teismas sprendime įvertino uždavinių įvykdymo turinį, o ne faktų patikrinimą pagal pareiškėjui suformuluotus uždavinius ir jų įvykdymo vertinimo rodiklius. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai buvo nustatyti VRM raštu.
17.10. Pareiškėjas patyrė psichologinį spaudimą, kuris prasidėjo 2023 m. lapkričio mėn. ir truko iki jo atleidimo iš pareigų momento. Psichologinio smurto veiksmai pasireiškė išsamiai 2024 m. balandžio 22 d. skunde išdėstytų aplinkybių kontekste – darant spaudimą atleisti ar priimti konkrečius asmenis į jo vadovaujamą įstaigą, pareiškėjui prieštaraujant priimti neteisėtus sprendimus siūlant jam primygtinai skubiai pasitraukti iš pareigų šalių susitarimu, nesutikus pasitraukti iš pareigų per itin trumpą laiką reikalaujant pateikti didelės apimties ataskaitas, kurias pareiškėjas pateikė, galiausiai jo veiklos rezultatus įvertinant neigiamai kaip neįvykdytas, nedelsiant viešai spaudoje paskelbiant apie pareiškėjo atleidimą iš pareigų ir galiausiai atleidžiant iš jų, net nesvarstant kitų galimų alternatyvų. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad prieš pareiškėją buvo vykdomas ilgalaikis psichologinis smurtas. Dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir pastaruosius metus taikyto sistemingo psichologinio smurto, buvo sumenkinta pareiškėjo reputacija, pareiškėjas patyrė dėl to neturtinę žalą.
18. Atsakovas Vyriausybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neatsakė į visus pareiškėjo argumentus, atsietai vertino ginčo aplinkybes bei jo tarnybinę veiklą.
19.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo, ne pats vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas, o analizavo atsakovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, juos tikrindamas pareiškėjo argumentų požiūriu, ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui iškelti metiniai uždaviniai nebuvo pasiekti ir tinkamai įgyvendinti, o tai, kad pareiškėjo savęs vertinimas ženkliai skyrėsi nuo tiesioginio vadovo vertinimo, taip pat savaime nepaneigia galutinio įvertinimo teisingumo.
19.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nebuvo užtikrintos jo teisės tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu, t. y. jis nebuvo informuotas apie planuojamą jo tarnybinės veiklos vertinimą 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. vasario 2 d. nebuvo vertinami tarnybinės veiklos rezultatai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikti pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas ne tik buvo informuotas apie 2024 m. vasario 2 d. tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį, bet ir jame dalyvavo, o pats tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis truko net 45 min. Tai, ištyręs įrodymus, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pretenzijos dėl pokalbio turinio ir eigos yra subjektyvios bei atspindi pareiškėjo nepasitenkinimą tiesioginio vadovo vertinimu.
19.4. Pirmosios instancijos teismo ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, nagrinėjamu atveju vykdant kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo reikalavimai pažeisti nebuvo. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip 2023 m. jam pavyko atlikti suformuotas užduotis, savo kvalifikaciją ir kt. Suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginis vadovas tinkamai užpildė motyvuotą siūlymą, pareiškėjas visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl vertinimas nesutapo su pareiškėjo.
19.5. Teismui pateikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės surašyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvada pagrįsta nustatytais faktais ir patvirtina, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai. Atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo ir objektyvumo įvertinimą, buvo surinkti papildomi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių pareiškėjo ginčijamo akto priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų.
19.6. Pareiškėjas reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo siejo ir su jo tariamai patirtu psichologiniu smurtu, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad veiksmai pareiškėjo, kaip Viešojo valdymo agentūros vadovo, atžvilgiu buvo atliekami dėl nepakankamai gerai organizuoto jo vadovaujamos institucijos darbo ir kitų objektyvių priežasčių. Tiesioginis vadovas ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai su pareiškėju visada elgėsi pagarbiai, atsakingai, niekada nesiekė sukurti bauginančios ar kitos neigiamus išgyvenimus lemiančios aplinkos, tačiau pareiškėjas net įprastus veiksmus (prašymus pateikti veiklos rezultatus ir kt.) tarnybiniuose santykiuose vertina kaip savo persekiojimą.
19.7. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos dirbti, Vyriausybė neatliko neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, Ministrės Pirmininkės ir įgaliotų asmenų vertinimas ir bendravimas buvo korektiški bei dalykiški, nenustatyta, kad buvo naudojamas psichologinis smurtas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą.
20. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Agentūra palaiko atsiliepime į patikslintą skundą išreikštą poziciją.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VRM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų ir nenurodo jokių konkrečių VRM priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, kuriais būtų pažeistos jo teisės ar padaryta neturtinė žala. Nesant duomenų apie VRM neteisėtus veiksmus, taip pat nesant priežastinio ryšio tarp VRM veiksmų ir pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos, nėra pagrindo konstatuoti viešosios civilinės atsakomybės sąlygų VRM atžvilgiu.
22.2. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį ir jame nurodytus argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas būtų netinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes ar pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas. Teismas nuosekliai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai atribojo institucijų kompetencijas, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei laikėsi suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliaciniame skunde nenurodyti nauji ar reikšmingi argumentai, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ar turėti įtakos ginčo teisiniam vertinimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Išvados ir Nutarimo panaikinimo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Viešojo valdymo agentūros direktoriaus pareigų, nepatenkinamai įvertinus jo tarnybinę veiklą už 2023 metus, pagrįstumo ir teisėtumo, bei su tuo susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas, priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atlyginti neturtinę žalą.
24. Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadas, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2023 metus buvo įvertinta tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nepažeidus vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūrų, o pareiškėjas nepaneigė, jog neįvykdė arba įvykdė iš dalies jam deleguotas tarnybinės veiklos metines užduotis. Teismas, be kita ko, nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl pareiškėjo tariamai patirto psichologinio smurto (mobingo). Pripažinęs skundžiamus Išvadą ir Nutarimą pagrįstais ir teisėtais, teismas atmetė išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus dėl grąžinimo į anksčiau eitas pareigas, atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad jis įvykdė visas jam deleguotas tarnybinės veiklos metines užduotis ir net viršijo lūkesčius, atlikdamas papildomas užduotis, o vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo pažeistos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Pareiškėjas dėl sistemingai patirto psichologinio smurto (mobingo) ir atleidimo iš pareigų patyrė neturtinę žalą.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
27. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės ir joms aktualus teisinis reguliavimas bei teismų praktika detaliai aptarti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šioje nutartyje teisėjų kolegija jų pakartotinai nekartoja, koncentruodamasi ir atsakydama į pagrindinius (esminius) pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.
28. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atliktu jo tarnybinės veiklos vertinimu bei šio vertinimo rezultatais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis įgyvendino jam suformuluotas veiklos metines užduotis ir net viršijo lūkesčius, įgyvendindamas papildomas užduotis. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjui nustatytos konkrečios metinės veiklos užduotys nebuvo tinkamai įgyvendintos. Iš į bylą pateikto pareiškėjo tiesioginės vadovės motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, matyti, kad pareiškėjui 2023 metais buvo suformuluotos 5 pagrindinės tarnybinės veiklos užduotys (atlygio politikos diegimas viešojo administravimo įstaigose, centralizuotas viešojo administravimo vadovų korpuso valdymas, pažangios valdysenos sistemos sukūrimas, pagalba parengiant Viešojo sektoriaus ataskaitą pagal suderintą su VRM indėlį, didinti viešojo sektoriaus profesionalumą) ir 6 papildoma užduotis (papildomai neplanuoti ir atlikti / atliekami darbai: RRF projekto „Strateginių kompetencijų nustatymo, ugdymo ir palaikymo sistemos sukūrimas ir diegimas viešajame sektoriuje“ vykdymas; ES Pirmininkavimo mokymų organizavimo (URM projektas); RRF projekto „Įsteigti ir įveiklinti VVA“ projekto atidarymo derinimo darbai; Kompetencijų modelio ir pareigybių katalogo tobulinimas; Kultūros metodikų diegimas viešajame sektoriuje; Pasiruošimas Priežiūros funkcijos teikimui; VVA veiklos perorganizavimas). Tiesioginė vadovė 1-2 užduotis įvertino iš dalies įvykdytomis, 3-5 užduotis neįvykdytomis, o papildomą 6 užduotį – įvykdyta. Motyvuoto siūlymo II skyriuje „Pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimas“ pažymėta, kad valstybės tarnautojas (šiuo atveju – pareiškėjas) neįvykdė užduočių pagal nustatytus vertinimo rodiklius, paaiškinant, kad nors 2 užduotys gali būti vertinamos kaip iš dalies įvykdytos (kai kurie kiekybiniai rodikliai pasiekti), vertinant veiklos visumą, konstatuotina, kad vadovui nepavyko pasirengti pačiam ir padėti pasirengti kitoms institucijoms valstybės tarnybos pokyčių įgyvendinimui. Nurodyta, jog reikalingi įgyvendinamieji sprendimai nebuvo ruošiami iš anksto, tarsi dvejojant reformos įstatymų priėmimu, tačiau pradėjus juos rengti tik po aukštesnių teisės aktų priėmimo buvo prarastas laikas reikalingas sklandžiam įgyvendinimui, buvo būtinas nuolatinis Vyriausybės dėmesys, nors įstaigos vadovas pats pirmiausia atsako už sklandų jam pavestų funkcijų įgyvendinimą. Pažymėta, kad per metus įstaigoje vadovas nesugebėjo įsigilinti į viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos specifiką, buvo daugmaž sklandžiai vykdomos tik tos funkcijos, kurios yra rutininės ir perkeltos iš VTD. Vadovo pagrindinė užduotis buvo įgyvendinti pokytį, susijusį su valstybės tarnybos reforma, tačiau būtent jo daryti jam nepavyksta. Įvertinusi pareiškėjo pasiektus rezultatus, vykdant metines užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareiškėjo kvalifikaciją, tiesioginė vadovė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir dėl to pasiūlė atleisti pareiškėją iš VVA direktoriaus pareigų. Tiesioginės vadovės motyvuotame siūlyme detaliai nurodyta, kurios užduotys nebuvo įvykdytos arba įvykdytos iš dalies, kokių rezultatų nepasiekta bei dėl kokių priežasčių pareiškėjo veikla įvertinta nepatenkinamai. Aplinkybė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, be kita ko, patvirtinta ir skundžiamoje Išvadoje, kurios pagrįstumu ir teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Šioje Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas tik iš dalies įvykdė tiesioginės vadovės suformuluotas 1-2 užduotis ir neįvykdė 3-5 užduočių, dėl to pareiškėjo tarnybinė veikla už 2023 metus buvo įvertinta nepatenkinamai. Išvadoje taip pat pakankamai detaliai ir atskirai aptartos metinės veiklos užduotys, vertinimo rodikliai, ir tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus lėmę veiksniai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, įvertinusi pareiškėjui deleguotas metines užduotis, jų įgyvendinimo rezultatus, pareiškėjo kompetenciją užimti VVA direktoriaus pareigas bei tiesioginės vadovės motyvuotą siūlymą atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, padarė išvadą, kad pareiškėjo 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai.
29. Iš tarnybinės veiklos vertinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir kriterijų. Vertinimo metu buvo analizuojamas metinių užduočių įgyvendinimo mastas, atsižvelgta į faktinius duomenis bei tarnybinės veiklos rezultatus. Vertinimo išvadose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kurios užduotys buvo įgyvendintos, kurios – tik iš dalies, o kurios liko neįvykdytos, taip pat pateikti šiuos vertinimus pagrindžiantys motyvai. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atliktu tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, savaime nesudaro pagrindo pripažinti vertinimą neteisėtu ar nepagrįstu. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad vertinimas buvo atliktas šališkai, neobjektyviai ar pažeidžiant nustatytas procedūras. Priešingai, surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, objektyviai ir išsamiai įvertinus pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus bei metinių užduočių įvykdymą.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su papildomų funkcijų atlikimu ar daliniu kai kurių užduočių įvykdymu, nepaneigia esminės pirmosios instancijos teismo išvados, kad vertinant pareiškėjo veiklą kompleksiškai nustatyti rezultatai neatitiko jam keliamų lūkesčių ir nustatytų vertinimo kriterijų. Be to, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas užduočių vykdymo metu būtų informavęs Ministrę Pirmininkę apie kilusias rizikas, tikimybę neįgyvendinti nustatytų užduočių ir nepasiekti nustatytų rodiklių dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip jam pavyko atlikti 2023 metų užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją, įvyko pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginė vadovė užpildė motyvuotą siūlymą, pateikė išsamius argumentus, kodėl pareiškėjo ir jos vertinimas nesutapo. Nors pareiškėjo savo tarnybinės veiklos įvertinimas ženkliai skyrėsi nuo tiesioginės vadovės vertinimo, tai savaime nepaneigia galutinio įvertinimo teisingumo. Įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2023 metus nepatenkinamai, tiesioginei vadovei pateikus motyvuotą siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų, Išvada patvirtinus atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą ir objektyvumą, pagrįstai ir teisėtai, be kita ko, šios Išvados pagrindu, buvo priimtas Vyriausybės Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš VVA direktoriaus pareigų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nesilaikius teisės aktų reikalavimų, buvo pažeistos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, yra nepagrįsti ir atmestini.
31. Pareiškėjas, be kita ko, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pats ėmėsi vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų (siūlymo) įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015), tačiau teismas, spręsdamas dėl įsakymo pagrįstumo, privalo įvertinti, ar motyvuotas siūlymas yra pagrįstas faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas privalo pasisakyti dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos trūkumų egzistavimo, ar šie trūkumai buvo tokie, kad kliudytų toliau eiti užimamas pareigas ir pan. Būtent tokia apimtimi pirmosios instancijos teismas analizavo atsakovo pateiktus įrodymus, juos tikrindamas pareiškėjo išdėstytų argumentų kontekste.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo ir tai, kad nebuvo užtikrintos jo teisės tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu, t. y. jis nebuvo informuotas apie planuojamą jo tarnybinės veiklos vertinimą 2024 m. vasario 2 d., ir, pareiškėjo teigimu, 2024 m. vasario 2 d. nebuvo vertinami tarnybinės veiklos rezultatai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir pirmosios instancijos teismo posėdyje teikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas ne tik buvo informuotas apie 2024 m. vasario 2 d. tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį, bet ir jame dalyvavo, o pats tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis truko net 45 minutes. Tai, ištyręs įrodymus, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pareiškėjo pretenzijos dėl pokalbio turinio ir eigos yra subjektyvios bei atspindi tik pareiškėjo nepasitenkinimą tiesioginės vadovės vertinimu.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo atžvilgiu tariamai vykdyto sistemingo psichologinio smurto (mobingo), konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė dažniausiai taiko vienam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1480-552/2023 ir kt.). Šio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tarnybinių santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kt., tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019). Vien įtempti tarnybiniai santykiai, didelis darbo krūvis, griežtesnė darbo kontrolė, reikalavimas atsiskaityti už užduočių vykdymą ar intensyvus veiklos koordinavimas savaime nėra pakankami konstatuoti mobingo egzistavimą.
34. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekami sistemingi, kryptingi ar tyčiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama jį psichologiškai paveikti, pažeminti ar sudaryti nepakeliamą darbo aplinką. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo laikotarpiu buvo vykdoma valstybės tarnybos reforma, vyko intensyvūs viešojo administravimo pertvarkos procesai, reikšmingai didėjo institucijai pavestų funkcijų bei koordinuojamų užduočių apimtis. Tokiomis aplinkybėmis padidėjęs darbo intensyvumas, dažnesnis atsiskaitymas už pavedimų vykdymą ar aktyvesnė veiklos kontrolė negali būti savaime vertinami kaip psichologinis smurtas. Apelianto nurodyti veiksmai – užduočių delegavimas, informacijos reikalavimas, pavedimų vykdymo kontrolė, veiklos rezultatų vertinimas bei pastabų teikimas dėl darbo organizavimo – buvo tiesiogiai susiję su institucijos veiklos užtikrinimu ir vadovaujančias pareigas ėjusio pareiškėjo funkcijų vykdymu. Tokie veiksmai atitinka įprastą tarnybinių santykių turinį ir negali būti laikomi neteisėtu psichologiniu spaudimu vien dėl to, kad pareiškėjas juos vertina neigiamai ar subjektyviai jautė emocinę įtampą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių sistemingą ir priešišką elgesį jo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo žeminimą, nepagrįstą diskriminaciją, sąmoningą siekį diskredituoti jo profesinę reputaciją ar kitus požymius, kurie pagal teismų praktiką, būtų būdingi mobingui. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo veikla buvo vertinama kritiškai arba kad tarp šalių egzistavo profesiniai nesutarimai dėl darbo organizavimo ir rezultatų, nesudaro pagrindo konstatuoti mobingo faktą.
35. Pareiškėjas psichologiniu smurtu, be kita ko, laiko aplinkybę, kad buvo viešai paskelbtas Nutarimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, projektas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 70 punktą, Vyriausybės posėdžio darbotvarkė ir posėdžio medžiaga skelbiamos Vyriausybės interneto svetainėje. Taigi, Vyriausybės posėdžio medžiagos paskelbimas, laikantis teisės aktų reikalavimų, nėra ir negali būti laikomas psichologiniu smurtu ar siekiu pažeminti pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai buvo susiję su objektyviu institucijos veiklos organizavimu bei tarnybinių funkcijų vykdymo kontrole, o ne su siekiu daryti pareiškėjui psichologinį poveikį.
36. Apeliantas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš, jo teigimu, patirto psichologinio smurto bei jo atleidimo iš pareigų, tačiau teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog viešajai civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, byloje surinkti duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jo atžvilgiu vykdyto mobingo ar kitokio neteisėto elgesio. Pareiškėjo nurodyti veiksmai buvo susiję su įprastu institucijos veiklos organizavimu ir tarnybinių funkcijų vykdymo priežiūra. Vien pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad tam tikri tarnybiniai sprendimai (pavedimai) ar jo veiklos vertinimas buvo neteisingi, savaime nepatvirtina neteisėtų veiksmų egzistavimo. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų išgyvenimų bei atsakovų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių konkrečios neturtinės žalos mastą, jos intensyvumą ar realų atsiradimą būtent dėl atsakovų veiksmų, todėl padaryta pagrįsta išvada dėl reikalavimo nepagrįstumo valstybės civilinei atsakomybei kilti aspektu.
37. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tokie apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.
38. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą ir išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką nagrinėjamo ginčo kontekste, pakankamai išsamiai įvertino su priimtais skundžiamais sprendimais susijusias aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, atsakė į esminius proceso šalių argumentus, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl Išvados ir Nutarimo panaikinimo, pagrįstai netenkino su jais susijusių išvestinių reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į anksčiau eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. gegužės 20 d. pateiktame prašyme prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, iš viso 1 210 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB42355 ir 2026 m. gegužės 19 d. banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį minėtos sumos sumokėjimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, t. y. sprendimas priimamas ne jo naudai, nėra pagrindo jam priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Beata Martišienė
Dalia Višinskienė