Administracinė byla Nr. A-2880-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00531-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. A. (A. A.) (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu teismo prašė: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 19 500 Eur neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK), 2 500 Eur neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 2 500 Eur neturtinės žalos; įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 4 kv. m (eliminavus sanitarinio mazgo bei baldų užimamą plotą).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo laikomas kamerose, kuriose pažeidžiamas vienam asmeniui tenkantis minimalaus ploto reikalavimas (kamerų plotai nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m, o jose laikoma po 3–4 asmenis). Dėl šio pažeidimo patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, depresija, stresu, sutrikusiu miegu. Kamerose tarp suimtųjų dėl buitinių sąlygų nuolat kildavo įvairūs konfliktai. Kamerose yra nepakankamai kėdžių. Kamerose sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje, atskirti nuo likusio kameros ploto ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dėl to yra pažeidžiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Be to, kamerose po pasinaudojimo sanitariniu mazgu lieka nemalonus kvapas. Kamerų langai yra nevalomi, o patiems išsivalyti langus nėra galimybės dėl juose įstatytų grotų. Dėl šios priežasties nėra galimybės prieiti prie langų ir ant palangės pasidėti maisto produktų, kad šie nesugestų. Pateikus skundą dėl netinkamų sąlygų, suimtąjį ar nuteistąjį perkelia į kitą kamerą. Yra daug kartų perkeltas į kitas kameras ir tai jam sukėlė didelius nepatogumus. Be to, dėl laikymo sąlygų daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami. Nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną, vienos valandos pasivaikščiojimo jam nepakanka, be to, tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui bei Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui. Lukiškių TI-K dažnai nėra šilto (karšto) vandens, todėl neužtikrinama galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Dėl atliekamų remonto darbų jam yra tekę laukti dušo dvi savaites. Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta galimybė praustis duše tik kartą per savaitę po 15 min. yra šiurkštus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punktas nustato, kad turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tačiau šios nuostatos nėra laikomasi. Ventiliacija neveikia, kamerose yra drėgna ir tamsu, pūva čiužiniai, veisiasi parazitai, rūdija metalinės lovos. Pusrusyje esančiose kamerose vidutinė drėgmė viršija 70 proc. Švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Natūrali šviesa silpai patenka į patalpas. Kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas yra per stiprus (2 lempos po 36 W), nuo jo skauda akis ir galvą. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose neužtikrintas tinkamas patalpos apšvietimas. Be to, langai yra įskilę, kampai sudužę, languose yra skylės. Žiemą yra per šalta, o vasarą – per karšta. Žiemą miegant tenka vilktis drabužius. Administracijos ne kartą prašė išmatuoti temperatūrą, tačiau ši atsisakė tai padaryti. Kamerose yra tarakonų, veisiasi utėlės, administracija neorganizuoja profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo. Buvo sukandžiotas utėlių du kartus. Maistas yra nekaloringas (nuo 1300 kcal iki 1500 kcal) ir nekokybiškas. Sportuoja, todėl maisto kiekis yra nepakankamas.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas Utenos AVPK nežmoniškomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. vasario 3 d. jis buvo dažnai etapuojamas ir laikomas Utenos AVPK areštinėje, kurioje kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto buvo atskirti tik sienele, be to, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o dėl dažno naudojimosi tupykla atsiranda ligos. Kamerose langai neatsidaro, ventiliacija įjungiama tik ryte ir vakare pusvalandžiui prieš patikrinimus. Kamerose (Nr. 5 ir Nr. 6) pareiškėjas buvo apkandžiotas utėlių. Dėl to jis kreipėsi į areštinės viršininką, tačiau problema nebuvo išspręsta.

4.       Pareiškėjas teigė, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. vasario 3 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Utenos r. PK areštinę nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi automobilyje nebuvo saugos diržų. Be to, konvojavimo metu pareiškėjui teko šlapintis į plastikinius butelius, nes kelionės metu pareigūnai nesuteikė galimybės pasinaudoti tualetu. Visi šie veiksniai turėjo įtakos jo psichikai ir sveikatai, juos vertina kaip kankinimą, nes nuolat patirdavo psichologinius išgyvenimus, tapo nervingas, nuolat jaučia orumo pažeminimą.

5.       Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė ji atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 10,32 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

6.       Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K nurodė, kad atitinkamais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje, kadangi jis buvo išvykęs. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant perpildytoms kameroms, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Taip jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga. Lukiškių TI-K maitinimas vyksta pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai yra suderinti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Juos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas. Visi maisto dalintojai yra sveiki, jų sveikatos būklė patikrinta. Skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta žala, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

7.       Atsakovo atstovas VST atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovo atstovas VST nurodė, kad VST pareigūnai pareiškėją skundžiamu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. vasario 3 d. konvojavo 33 kartus planinio konvojaus maršrutais: Vilnius–Zarasai–Vilnius, Vilnius–Rokiškis–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Utena–Vilnius bei 2015 m. rugsėjo 8 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. VST konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). VST visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: 1) transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; 2) kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais. Taip pat pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis, kuriose saugos diržai yra įrengti. Kadangi VST visos specialiosios transporto priemonės, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjo teisės. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. VST neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu konvojavimo metu, ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo. VST konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Todėl nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių. Nenustačius būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

9.       Atsakovo atstovas Utenos AVPK atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Atsakovo atstovas Utenos AVPK nurodė, kad vienam asmeniui gyvenamojo ploto dydis areštinėje negali būti mažesnis kaip 5 m. kv. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Kamerose stovi 2–3 lovos, stalas, kėdutės, spintelės, įrengtas sanitarinis mazgas ir praustuvas. Utenos AVPK areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 125 cm aukščio pertvara. Sanitarinių mazgų užimamas plotas apie 1,02–1,04 kv. m. Areštinės kameroje praustuvas įrengtas atskirai, o vietoje unitazo – tupykla (įrengto klozeto nėra). Sanitariniame mazge yra šaltas vanduo, sanitarinio mazgo zonoje įrengta šalinimo sistema. Pagal nustatytą tvarką pareiškėjas pats įpareigotas laikytis tvarkos ir palaikyti kameroje tvarką. Areštuotiems asmenims paprašius kasdien pareigūnai atneša valymo priemones bei inventorių (šluotą, skudurą ir t. t.). Asmenims skiriamos šios priemonės: šveičiamieji milteliai ir sanitarinis valiklis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento (toliau – ir NVSC Utenos departamentas) 2016 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akte nurodyta, kad Utenos AVPK areštinės veikla atitinka higienos normas. Utenos AVPK praktikoje, stebėjimas per kameros ,,akutę“ vyksta periodiškai kas 10–15 minučių. Pareiškėjas nebuvo pateikęs nei žodžiu, nei raštu skundų dėl stebėjimo. Utenos AVPK kameros vėdinamos dvejopai: natūraliai (per languose įrengtas orlaides) ir mechaniškai (ištraukiamo tipo). Ventiliacijos įrenginys įrengtas areštinės pastatymo metu (1997-09-04). Ventiliacija įjungiama kasdien 3 kartus pagal ventiliacinės sistemos įjungimo grafiką, kurio laikosi budintys pareigūnai. Be to, 2011 m. gegužės mėnesį areštinės kamerose buvo įrengti plastikiniai langai, kuriuose yra vertikali orlaidė. Todėl tokia langų konstrukcija leido pareiškėjui pagal poreikį bei savo nuožiūra atidaryti orlaidę ir vėdinti patalpas. Pareiškėjas skundėsi dėl gyvių sukandimo, apie ką buvo pranešta areštinės viršininkui ir kamera dezinfekuota. Po kito skundo dėl gyvių sukandimo buvo perkeltas į kitą kamerą. Utenos AVPK papildomai buvo perkama dezinfekcijos paslauga. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl netinkamų sąlygų areštinėje susirgo, patyrė traumą ir pan. Taip pat nepateikė duomenų dėl sveikatos sužalojimo ar kitų aplinkybių.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 989 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK – 516 Eur neturinei žalai atlyginti; likusią skundo dalį atmetė.

12.       Dėl 3,6 kv. m ploto pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui užtikrinimo teismas pažymėjo, kad į Įsakymo 1.3.1 punkte nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. EŽTT yra išaiškinęs, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

13.       Įvertinęs atsakovo atstovo Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus. Kartu su kitais asmenimis ginčo laikotarpiu buvo laikomas 427 paras. Nurodytais laikotarpiais minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas buvo pažeistas laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. birželio 10 d., nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2015 m. birželio 25 d. (12 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,6 kv. m), 2015 m. lapkričio 15 d. (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,4 kv. m), nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 20 d. (5 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas 2,5 kv. m), nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 14 d. (2 paros, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas – 2,7 kv. m), iš viso 21 parą. Likusį kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui tenkantis plotas kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas atmetė Lukiškių TI-K argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

14.       Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punktu bei Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis apie kamerose esantį inventorių ir baldus, sprendė, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl baldų trūkumo, todėl konstatavo neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

15.       Teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika bei Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo įrengimą, vertino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas visiškas privatumas (pertvaros su durimis, užuolaidomis ir pan.), naudojantis sanitariniu mazgu, kas pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį, ir tai turėjo įtakos pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimui. Dėl pareiškėjo teiginių dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu.

16.       Teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 papunkčiu, pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra spintelė arba lentyna maisto produktams sudėti, todėl pareiškėjo nusiskundimus dėl galimybės laikyti maisto produktus ant palangės atmetė kaip nepagrįstus.

17.       Teismas pažymėjo, kad pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos. Šiuo atveju Lukiškių TI-K laikėsi šios teisės normos reikalavimų.

18.       Dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas kameras teismas nurodė, kad vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių TI-K tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.1-57, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą. Šiuos perkėlimus KŽS pareigūnas tyri vykdyti griežtai vadovaudamiesi SVĮ 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

19.       Dėl pareiškėjo skundų neregistravimo teismas, vadovaudamasis BVK 100 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 194–195 punktais, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kada nebuvo išsiųstas konkretus pareiškėjo laiškas ir kam jis buvo adresuotas, kada nebuvo užregistruotas konkretus skundas. Teismas pareiškėjo nurodytus teiginius vertino kaip abstrakčius.

20.        Teismas dėl pasivaikščiojimo gryname trukmės, vadovaudamasis Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punktu, nurodė, kad šioje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Pažymėjo, kad pareiškėjo akcentuojamas Konvencijos 3 straipsnis konkrečiu atveju nėra aktualus. Nagrinėjamu atveju taikytinas SVĮ 29 straipsnis, pagal kurį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo užtikrintas bent 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Galiojantys teisės aktai ilgesnių pasivaikščiojimo laikų nenustato, todėl teismas nekonstatavo pareiškėjo teisių šioje skundo dalyje pažeidimo.

21.       Teismas dėl galimybės prasusti po dušu kiekvieną dieną nurodė, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Kalėjimų taisyklės) (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų 2006 m. sausio 11 d. posėdyje) 108 punkte nustatyta, jog jos nuolat atnaujinamos. Kalėjimų taisyklių 19.4 punkto nuostata, pagal kurią, be kita ko, nustatytas kalinio prausimasis, jei įmanoma, kiekvieną dieną, ne rėčiau kaip du kartus per savaitę, nėra imperatyvi. Kalėjimų taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio aktas. Teismas, vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 107 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo 4 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos 134:2015 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 44 punktu nurodė, kad teisinis reglamentavimas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovas nurodė, kad tokia galimybė yra užtikrinama, o pareiškėjas neneigė, kad nuteistieji bent kartą per savaitę vedami praustis po dušu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu metų laiku jam teko praustis po šaltu dušu ir kad dėl to jo sveikatai būtų kilusios neigiamos pasekmės, darė išvadą, kad šis nepatogumas negali būti laikomas pasiekiančiu neturtinei žalai konstatuoti būtiną kankinimo ir nepriimtinumo laipsnį. Todėl neturtinės žalos padarymo fakto nekonstatavo.

22.       Dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 24, 26 punktais, higienos normos HN 134:2015 16, 17 punktais, Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir VVSPC) patikrinimo aktais nustatė, kad dalyje kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo užtikrintas vėdinimas per atidaromus langus, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus (nebuvo rasta pelėsio požymių), jose nebuvo rasta buitinių parazitų. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie pareiškėjo kamerose buvusį oro judėjimo greitį, nėra. Be to, teismui nepateikti įrodymai apie dalies kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad nors tokie įrodymai nėra pateikti, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimus, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovas negali pateikti pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.). Tokiu atveju teismas vertino visumą pateiktų patikrinimo aktų, dėl kamerų, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas.

23.       Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 22, 23 punktais, VVSPC aktais, nustatė, kad apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimus kameroje Nr. 124, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. kovo 30 d. (1 dieną), šis pažeidimas buvo pašalintas. VVSPC patikrinimo aktai patvirtino, kad stiklų skaidrumas atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kameroje Nr. 114. Pareiškėjo kameroje Nr. 292, kurioje jis buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. (60 parų) nebuvo dalies lango ir tai neatitiko higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, šis pažeidimas buvo pašalintas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista.

24.       Dėl parazitų buvimo ir aplinkos kenksmingumo pašalinimo neorganizavimo teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 60 punktu, LVAT praktika, VVSPC aktais, atsižvelgdamas į byloje esančią sutartį, sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl kenkėjų ir graužikų naikinimo paslaugų, bei nesant duomenų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl utėlių sukandžiojimo, nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

25.       Teismas, vadovaudamasis SVĮ 44 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinta maitinimo norma, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl maitinimo, atkreipdamas dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims, pareiškėjo teiginius, kad maisto kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, atmetė kaip nepagrįstus.

26.       Dėl Utenos AVPK areštinės kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams teismas, vadovaudamasis Utenos visuomenės sveikatos centro (toliau – ir UVSC) patikrinimo aktais, SVĮ 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 37:2009) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) pareiškėjo teiginius dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsižvelgdamas į medicininės pagalbos suteikimo žurnalą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl sukandžiojimų, kuriuos apžiūrėjus buvo paskirti vaistai, konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad nebuvo reaguojama į jo nusiskundimus dėl gyvių sukandžiojimo, paneigia byloje esantys atliktų dezinfekcijos darbų aktai.

27.       Teismas, vadovaudamasis HN 37:2009 20 punktu, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo Utenos AVPK atsiliepime nurodytus argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, įvertinęs fotonuotraukas, sprendė, kad tai, jog tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, galėjo riboti pareiškėjo privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu. Konstatavo pareiškėjo privatumo naudojantis Utenos AVPK Utenos areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais 86 paras pažeidimą.

28.       Dėl pareiškėjo konvojavimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. vasario 3 d. teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 33 kartus. Pažymėjo, kad konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilius patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Tai patvirtina atsakovo nurodytus teiginius, kad VST besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Techninės apžiūros rezultatų kortelės, automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Konvojavimo automobiliai yra tinkami ir saugūs. Teismas atkreipė dėmesį, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Kelių eismo taisyklių 196 punktą, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Remiantis šiomis nuostatomis, VST neteisėtų veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu teismas nenustatė.

29.       Teismas, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pagal kuriuos konvojavimo metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą, atmetė pareiškėjo argumentą, jog konvojuojamiesiems nebuvo suteikiama teisė konvojavimo metu naudotis tualetu. Pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, jog pareiškėjas žodžiu ar raštu buvo pateikęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, kurios, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl VST organizuoto konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie kilusias neigiamas psichologines ir kitas pasekmes, nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo atveju.

30.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (per mažo ploto Lukiškių TI-K kamerose (21 para); neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais Lukiškių TI-K (427 paros) ir Utenos AVPK (86 paros); neužtikrinto tinkamo patalpos apšvietimo Lukiškių TI-K kamerose (61 para); dėl parazitų sukandžiojimo Utenos AVPK)), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl sprendė, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos ir reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 24 500 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

31.       Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir LVAT praktika, teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 3 505 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 2 989 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK – 516 Eur.

III.

32.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

33.       Atsakovo atstovas nurodo, kad nors Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose, kaip tinkama nurodoma praktika, yra nurodoma tai, jog kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek ankščiau galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, tokie standartai nėra numatyti. Pažymi, kad tiek Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tiek HN 134:2015, taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo patalpose yra įrengtas klozetas, praustuvas, privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos arba sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Be to, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktai, reglamentuojantys kamerų įrengimą, nenumato, kad sanitariniai mazgai būtų atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

34.       Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaudamasis ginčui aktualia teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, Lukiškių TI-K teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

35.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą.

36.        Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl VST pareigūnų vykdyto konvojavimo nepakeistą.

37.       Atsakovo atstovas VST nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu naikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vertina, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus bei priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą dalyje dėl VST pareigūnų vykdyto pareiškėjo konvojavimo. Teismas materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

38.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą  pareiškėjas sieja su teisės aktų reikalavimų netinkančiomis laikymo Lukiškių TI-K ir Utenos AVPK sąlygomis bei VST vykdytu konvojavimu, atlyginimo.

39.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas 21 parą Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis; 427 paras Lukiškių TI-K kamerose ir 86 paras Utenos AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais; 61 parą Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas patalpos apšvietimas; Utenos AVPK buvo sukandžiotas parazitų, pripažino pareiškėją dėl to patyrus neturtinę žalą ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 989 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK, – 516 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

40.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. 

41.       Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, todėl ji bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų. 

42.       Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K ir Utenos AVPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

44.       Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, argumentų, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismo sprendimo dalimi, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

45.       Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose ir turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

46.       Nors, atsakovo atstovo teigimu, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, dėl ko šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (Lukiškių TI-K) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

47.       EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).

48.       Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

49.       Taigi, vadovaujantis minėta teismų praktika, atsakovo argumentai, kad sanitarinių mazgų įrengimas Lukiškių TI-K, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, užtikrino pakankamą privatumą pareiškėjui naudojantis tokiu sanitariniu mazgu, nėra pagrįsti. 

50.       Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos arba neveikimo, be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, yra deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų šiuo aspektu: pavyzdžiui, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl minimalios ploto normos kameroje bei tinkamo apšvietimo neužtikrinimo iš esmės ir neginčija.

51.       Šiame kontekste pabrėžtina, jog LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

52.       Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

53.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kurios jam sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas galėjo patirti bent dalį jo nurodytų neigiamų pasekmių, o tuo tarpu aspektu atsakovo atstovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus.

54.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra neproporcingas pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, atsiradusioms dėl nustatytų pažeidimų, kompensuoti.

55.       Dėl nurodytų argumentų atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                        Veslava Ruskan