Civilinė
byla Nr. 2-1695/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono
(kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria
atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones A.
P. firmos ,,Ketalda“ bankroto byloje Nr. B2-652-153/2002.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 1 d. nutartimi
iškėlė A. P. firmai ,,Ketalda“ bankroto bylą.
Kauno apygardos teismas 2002 m. gruodžio 4 d.
nutartimi pripažino A. P. firmą ,,Ketalda“ bankrutavusia ir
likviduojama dėl bankroto.
Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 25 d.
nutartimi, paaiškėjus, kad liko nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, areštavo
bankrutuojančios A. P. firmos ,,Ketalda“ turtą, o taip pat A. P. ir buvusio jos sutuoktinio K. P. santuokoje
įgytą turtą.
2010 m. liepos 28 d. pareiškėjas K. P. kreipėsi į
Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m.
liepos 25 d. nutartimi taikytą areštą gyvenamajam namui, (duomenys
neskelbtini), ūkiniam pastatui, (duomenys neskelbtini) , šiltnamiui,
unikalus Nr. 5200-1026-3030, garažui, (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys
neskelbtini).
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi
pareiškėjo K. P. prašymą dėl arešto panaikinimo atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CK 2.50 straipsnio
4 dalį, tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės
atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens
dalyvis, šiuo atveju sutuoktiniai savo turtu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas
siekia įregistruoti asmeninės nuosavybės teises į areštuotus pastatus, tokiu
būdu sumažėtų likviduojamos įmonės turtas, kuris bus naudojamas kreditorių
reikalavimų tenkinimui.
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. Penkevičius prašo
panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti
klausimą iš esmės. Nurodo, jog bankrutavusios A. P. firmos
,,Ketalda“ savininkė A. P. yra buvusi jo sutuoktinė.
Tvirtina, jog nebuvo šios įmonės savininkas, nes dirbo policijoje, o įstatymas
draudė pareigūnams užsiimi bet kokia veikla. Turtas, esantis Neveronyse,
niekada nepriklausė nei A. P. , nei jos firmai. Areštuotas
turtas, žemės sklypas, esantis Miško g. 17, Neveronyse įgytas dar 1986 metais
iki santuokos su A. P. . Garažas, ūkinis pastatas,
gyvenamojo namo pamatai pastatyti 1989 metais, dar gyvenant su ankstesne
sutuoktine V. P. Statybas atnaujino po santuokos nutraukimo su A.
P. ir jas vykdo su trečiąja sutuoktine ir vaikais. Turtas į kurį bandoma
nukreipti išieškojimą yra jo asmeninė nuosavybė su dabartine sutuoktine. A. P. firma ,,Ketalda“ mokesčių mokėtojų registre
įregistruota 1998 m. vasario 2 d., t.y. jau po santuokos nutraukimo. 1993
metais įmonė veiklos nevykdė. Veiklą vykdyti pradėjo nuo 1994 m. balandžio 24
d., jau po santuokos nutraukimo. Teigia, jog tam, kad galėtų šalinti
savavališkos statybos padarinius, kurių pašalinimui leidimas pratęstas iki 2012
m. gegužės 19 d., būtina panaikinti galiojantį turto areštą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankrutavusios
A. P. firmos ,,Ketalda“ administratorius ginčija atskirojo
skundo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį
nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog turtas, esantis (duomenys
neskelbtini) niekada nepriklausė nei A. P. , nei jos
firmai. Tai, kad turtas buvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe su A. P. patvirtina Kauno misto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14
d. sprendimas. Pagal teismų formuojamą praktiką, tik įrodžius, kad verslu
vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo
valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesams, būtų galima daryti
išvadą, jog prievolė kilo tik individualios įmonės steigėjui. Panaikinus
laikinąsias apsaugos priemones būtų apsunkinta galimybė patenkinti A. P. firmos ,,Ketalda“ kreditorių interesus iš buvusiems
sutuoktiniams A. P. ir K. P. bendraja jungtinės nuosavybės
teise priklausančio turto.
Atskirasis skundas atmetamas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus
išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto
įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos
tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog
teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis
laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos
priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo
teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios
laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio
reikalavimais, ir tų laikinųjų
apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144
str. 1 d., 145
str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos
priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir
tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus
reikalavimus, vykdymą.
Atitinkamai, laikinosios apsaugos
priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti
panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 150 str.).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas K. P.
prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas bankrutavusios A. P. firmos
,,Ketalda“ bankroto byloje. Kadangi sprendžiamas klausimas dėl arešto
panaikinimo, teisėjų kolegija nepasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo pagrindų ir pagrįstumo.
Atskirajame skunde pareiškėjas įrodinėja,
jog laikinosios apsaugos priemonės, taikytos jam priklausančio turto daliai,
turi būti panaikintos, nes jis neturi pareigos atsakyti už buvusios sutuoktinės
A. P. ir jos individualios įmonės prievoles savo turtu. Be to, tvirtina, jog
areštuotas turtas apskritai nepriklauso buvusiai sutuoktinei ir jos įmonei, nes
buvo įgytas iki santuokos ir vėliau pagerintas jau po santuokos su A. P. nutraukimo.
Sutuoktinių tarpusavio turtinius
santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK
trečiosios knygos normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo
rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvę
sutuoktiniai nebuvo sudarę sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio
režimo, jų turtiniams santykiams taikomos CK
normos, reglamentuojančios įstatymų
nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią
visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė
nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.
Ši nuostata reiškia, kad turtas, įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų, yra
bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienas iš
sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo, ir kol nenustatyta
kiekvienam iš sutuoktinių priklausanti dalis.
Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį
individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis
asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar
savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės
turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu, tačiau ne tik ta
turto dalimi, kuri yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ir asmeniniu
turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dėl individualios įmonės priklausymo
nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto
bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu,
ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių
turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos
naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors
registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine
nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos
atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir
jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks šių prievolių
teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių
interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti
protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi
išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir
verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti
priešingą išvadą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-7-192/2007). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto –
individualios įmonės – bendrumo prezumpcija nėra paneigta, todėl pareiškėjas
nepagrįstai prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas jo
buvusios sutuoktinės A. P. firmos ,,Ketalda“ bankroto
byloje.
Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog visi
kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su turto teisiniu režimu,
nėra reikšmingi sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
panaikinimo. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro
sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę
pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis
įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu
byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem
sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-P-186/2010). Taigi pareiškėjas, siekdamas, kad į, jo manymu, jam
asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nebūtų nukreipiamas
išieškojimas A. P. firmos ,,Ketalda“ bankroto byloje, turi
teisę bankroto byloje reikšti materialinį teisinį reikalavimą dėl
pripažinimo, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito
sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota
šeimos interesais, ir kad jis neturi pareigos atsakyti už įmonės skolas kaip
juridinio asmens dalyvis ir taip paneigti sutuoktinių turto bendrumo
prezumpciją, taip pat įrodinėti, jog tam tikras turtas pareiškėjui priklauso
asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kiti asmenys (šiuo atveju pareiškėjo
vaikai), taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti jų manymu
pažeistas nuosavybės teises. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas tik procesinis
klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o materialiojo pobūdžio
klausimas gali būti sprendžiamas tik iškėlus ginčą dėl materialiojo teisinio
pobūdžio teisių ir pareigų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino
ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo bankroto bylose klausimą, todėl
priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK
329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta
atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje
išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n
u t a r i a :
palikti
Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai
Artūras
Driukas
Gintaras Pečiulis
Egidijus Žironas