Administracinė byla Nr. N-62-4600/2008
Procesinio sprendimo kategorija 39.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Telšių rajono policijos komisariato pareigūnas D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2008 m. liepos 17 d., 2137 valandą, Luokės gatvėje prie prekybos centro „Norfa“ mašinų stovėjimo aikštelėje, Telšių mieste, būdamas neblaivus (1,62 promilės) vairavo automobilį ir neturėdamas konkrečių bei aiškių tikslų ir motyvų, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, manevravo nuolat keisdamas važiavimo kryptį, dėl ko vairuojamas automobilis slysdamas danga tapdavo nevaldomas ir kėlė realų pavojų eismo saugumui, sau bei kitiems asmenims ir jų turtui. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 64, 68 punktų reikalavimus. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 4 dalį.
II.
Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu D. P. pripažino kaltu padarius ATPK 1242 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skyrė 15 parų administracinio arešto be teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas nurodė, kad D. P. pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, tad tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra (ATPK 32 str.). Jis yra nebaustas ir neteistas. Teismas įvertino traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus, atsižvelgė į tai, kad pats D. P. prašo skirti jam administracinį areštą, nes jis nors ir dirba, bet gauna nedidelį atlyginimą ir realiai sumokėti baudos negalėtų. Arešto nuobaudą atliktų atostogų metu. Taip pat atsižvelgė į tai, kad D. P. dirba darbą, kuriame reikalingas vairuotojo pažymėjimas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas skyrė minimalią administracinę nuobaudą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidimo metu nei turtas, nei asmenys nenukentėjo. Visuotinai žinoma, kad pažeidimo padarymo metu šioje stovėjimo aikštelėje daug eismo dalyvių nebuvo, o pati aikštelė yra gana didelė, todėl didelio ir realaus pavojaus negalėjo būti. Iki tol pažeidėjas už vairavimą būnant neblaiviu baustas nebuvo. Pažeidėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jis dirba darbą, kuriame reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl praradęs teisę vairuoti jis prarastų ir pragyvenimo šaltinį – darbą. Atsižvelgęs į visas byloje esančias aplinkybes teismas nusprendė, kad byloje yra ATPK 301 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, taikyta ATPK 301 straipsnio 1 dalis ir teisė vairuoti transporto priemones neatimta.
III.
Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2008 m. rugpjūčio 5 d. teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad argumentas, jog D. P. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones realiai gali prarasti darbą, tokio pobūdžio byloje neturėtų būti pripažįstama ypatinga ir pakankama aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, administracinė nuobaudą turėtų būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios galėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip veiklos mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. Teisėjas neatsižvelgė į tai, kad, vairuodamas padidinto pavojingumo objektą – transporto priemonę išgėręs ir savo veiksmais keldamas realų pavojų sau bei aplinkiniams, D. P. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kėlė didelį pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, taigi, padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. ATPK 27 straipsnio 1 dalis numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už šiurkštų ar sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Tokiais teisėjo argumentais ir motyvais taikant ATPK 301 straipsnį bei skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, praranda prasmę pats administracinės nuobaudos veiksmingumas ir nepasiekiami ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Tokiu būdu aukščiau paminėtas pilietis, tiek kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščius ir pakartotinius KET pažeidimus, nes išlieka galimybė išvengi realios administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Byloje esantys įrodymai, o būtent policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, paties D. P. paaiškinimai patvirtina, kad pastarojo veikoje ATPK 1242 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde keliamas tik už šį administracinį teisės pažeidimą skirtos administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
ATPK 1242 straipsnio 4 dalies sankcijoje reglamentuota galimybė už šį pažeidimą skirti vairuotojams baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas D. P. skyrė 15 parų administracinio arešto, tačiau, taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, papildomoji administracinė nuobauda, o būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skirtas nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymas, tai yra mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5- 1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17- 103/2007 ir kitos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą (pagal teisės normos tikslą), ATPK 301 straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas, jei nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N17-1344/2006, N11-1071/2006 ir kitos).
Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. P. skirtiną administracinę nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – D. P. kaltę pripažino, nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes, taip padėdamas jį išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Telšių rajono policijos komisariato pateikta pažyma (b. l. 10-11) patvirtina, kad D. P. 2007 m. rugsėjo 21 d. padarė ATPK 134 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o 2008 m. vasario 21 d. – ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kuriuos jam buvo skirtos atitinkamos administracinės nuobaudos. Abu šie pažeidimai reglamentuoti tame pačiame dvidešimtajame ATPK skirsnyje kaip ir nagrinėjamas pažeidimas, todėl laikytini tokios pačios rūšies. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, įvardyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. D. P. skiriant administracinę nuobaudą į minėtą aplinkybę atsižvelgta nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymą siejo ir su tuo, kad D. P. dirba darbą, kuriam būtina teisė vairuoti transporto priemones, darbe charakterizuojamas teigiamai, darbinės pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N6-1198/2006, N9-989/2006, N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006, N16-1756/2006, N15-2046/2006, N1-1396/2007, N1–413/2007 ir daugelis kitų), kad, atsižvelgus į pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, pavojingumą, nei traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dirbamo darbo pobūdis, nei jo teigiamas charakterizavimas darbe, nei tai, kad darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, paprastai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti asmeniui išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos D. P. naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, byloje nenustatyta.
Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos taikė ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, gali būti įvertinamos individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau jų pagrindu ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o D. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą panaikinti ir D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius