Civilinė byla Nr. e2-659-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sada LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ iškėlimo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sada LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Parakis“, uždaroji akcinė bendrovė „Grindolitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Balt Soldas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Losrita“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) vadovas Tomas Karpavičius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Losrita“ restruktūrizavimo bylą.
2. Nurodė, kad bendrovės veiklai įtaką tiesiogiai darė COVID-19 pandemija ir su tuo susiję veiklos apribojimai, prasidėjęs karas Ukrainos Respublikoje, dėl to buvo sustojęs medžiagų tiekimas, uždraustas medžiagų tiekimas iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos, pakilo medžiagų kainos. Kadangi bendrovė vykdo darbus objektuose pagal iš anksto pasirašytas sutartis ir sąmatas, todėl ji iš esmės neturėjo galimybių kompensuoti atsiradusių kainų skirtumų ir turėjo prisiimti medžiagų kainų išaugimą kaip savo nuostolį.
3. Atsakovė UAB „Losrita“ turi finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nėra nemoki ir turi galimybę atkurti įprastą ūkinę veiklą bei stabilizuoti finansinę padėtį, dėl to jai turėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla. Bendrovės akcininkai pritarė restruktūrizavimo plano projektui. Bendrovės direktorius 2023 m. sausio 25 d. bendrovės kreditoriams išsiuntė pranešimus apie nemokumo proceso (restruktūrizavimo bylos) inicijavimą, kuriuose nurodė, kad kreditoriaus sutikimas suteikti pagalbą bendrovei turi būti pateiktas raštu iki 2023 m. vasario 17 d., o kreditoriui nepateikus sutikimo suteikti pagalbą iki nustatyto termino, bus laikoma, jog kreditorius atsisakė sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Susitarimai dėl pagalbos su bendrovės kreditoriais sudaryti nebuvo, todėl bendrovei atsirado teisė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
4. Pareiškėja UAB „Sada LT“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Losrita“ bankroto bylą.
5. Nurodė, kad UAB „Sada LT“ su atsakove UAB „Losrita“ 2022 m. kovo 2 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. SUB220302/01 (toliau – Sutartis), pagal kurią pareiškėja (kreditorė) įsipareigojo atlikti statybos darbus (duomenys neskelbiami) pastato komplekso rytų paviljono liekanų pastate ir pietų korpuso liekanų pastate, adresu (duomenys neskelbiami), o atsakovė (skolininkė) įsipareigojo už šių darbų atlikimą atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis. UAB „Sada LT“, vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, darbus atliko tinkamai, laiku ir kokybiškai, atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų. Už atliktus darbus pagal Sutartį UAB „Sada LT“ (kreditorė) atsakovei (skolininkei) išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SADA0080 už 20 087,47 Eur; 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SADA0082 už 8 966,30 Eur; 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SADA0086 už 9 348,02 Eur.
6. Suėjus atsiskaitymo už atliktus darbus terminams, 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „Sada LT“ išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama nedelsiant atsiskaityti. Skolos suma (be delspinigių ir palūkanų) pagal išrašytas sąskaitas sudaro 38 401,79 Eur, tačiau susidariusios skolos atsakovė nesumokėjo, neprašė atidėti skolos apmokėjimo termino ir(ar) mokėjimus atlikti dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Losrita“ restruktūrizavimo bylą ir įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo sprendimai“.
8. Teismas nustatė, kad UAB „Losrita“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.
9. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 1 773 246 Eur vertės turto, iš kurio 1 601 293 Eur trumpalaikis turtas, ir 1 575 190 Eur įsipareigojimų, iš kurių 1 303 379 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos; UAB „Losrita“ 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 850 507 Eur vertės turto, iš kurio 749 869 Eur trumpalaikis turtas, ir 1 564 969 Eur įsipareigojimų, iš kurių 1 534 691 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos. Teismo vertinimu, formaliai UAB „Losrita“ atitinka nemokumui konstatuoti būtiną sąlygą – jos turimi trumpalaikiai įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
10. Teismas pažymėjo, kad nei nacionaliniai, nei Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia prevencinio restruktūrizavimo taikymo galimybės, kuomet prioritetas turėtų būti suteikiamas veiksmingam restruktūrizavimuisi ankstyvame etape, siekiant išvengti nemokumo, nes tai mažintų nereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Teismo teigimu, įmonė susiduria su dideliais finansiniais sunkumais ir egzistuoja reali juridinio asmens nemokumo (kai asmuo negali vykdyti turtinių prievolių arba įsipareigojimai viršija turto vertę) tikimybė. Taigi, egzistuoja ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga – atsakovė turi finansinių sunkumų.
11. Teismas sprendė, kad UAB „Losrita“ atitinka gyvybingumo kriterijų. UAB „Losrita“ Juridinių asmenų registre buvo registruota 2014 m. kovo 4 d. Įmonės vykdoma veikla – statybų darbai: organizuoja ir vykdo projektavimo, statybos, remonto, rekonstravimo ir apdailos darbus. Pagal viešus duomenis, šiuo metu UAB „Losrita“ dirba 12 darbuotojų, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis sudaro 2 307 Eur (rekvizitai.lt).
12. Byloje pateikti UAB „Losrita“ 2019–2022 metų balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad nuo 2019 metų iki 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė viršijo jos turimus įsipareigojimus, taip pat paties turto vertė nuolat augo nuo 692 880 Eur 2019 metų pabaigoje iki 1 773 246 Eur 2021 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad 2019 metais UAB „Losrita“ gavo 41 206 Eur grynojo pelno, 2020 metais – 1 440 Eur grynojo pelno, 2021 m. – 58 985 Eur grynojo pelno, tačiau 2022 metais negavo pelno, patyrė 912 518 Eur nuostolių. Taigi būtent 2022 metai UAB „Losrita“ buvo itin nuostolingi ir sukėlė didelius finansinius sunkumus. Teismo vertinimu, UAB „Losrita“ finansiniai sunkumai nebuvo ilgalaikiai ir atsirado tik 2022 metais dėl pareiškėjo nurodomų įmonės veikloje naudojamų žaliavų pabrangimo, geopolitinės situacijos, tai nulėmė 2022 metais vykę staigūs ekonominiai ir politiniai pasikeitimai.
13. Teismas pažymėjo, kad UAB „Losrita“ kreditorės – UAB „Sada LT“, UAB „Grindolitas, UAB „Balt Soldas“ ir UAB „Perdanga“ nesutikimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Losrita“ iškėlimo grindžia iš esmės ta pačia aplinkybe – blogėjančia atsakovės UAB „Losrita“ finansine būkle, t. y. jog atsakovės skolos dvigubai viršija įmonės turimą turtą, dėl to įmonė laikytina nemokia ir negyvybinga.
14. Teismas iš pateikto UAB „Losrita“ restruktūrizavimo plano nustatė, kad UAB „Losrita“ turi galiojančių, vykdomų ir vykdytinų statybos rangos ir kitų sutarčių, kurių vykdymas leis užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Bendrovė planuoja parduoti dalį turto; lėšos iš turto pardavimo (planuojama pardavimų kaina apie 110 800 Eur be PVM) bus paskirstomos proporcingai kreditoriams. UAB „Losrita“ pagal darbo sutartis dirba 11 darbuotojų; nurodė, jog šis skaičius yra optimalus ir pakankamas užtikrinti įmonės ūkinės–komercinės veikos tęstinumą ir restruktūrizavimo plano vykdymą. UAB „Losrita“ restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad ketinama išlaikyti tokį pat arba panašų darbuotojų skaičių, t. y. atsižvelgiant į vykdomų ir planuojamų vykdyti darbų apimtis artimiausiu periodu, darbuotojų skaičiaus mažinimas neplanuojamas. Nors UAB „Losrita“ darbuotojų skaičiaus pastaruoju metu mažėjo (šią aplinkybę UAB „Sada LT“ nurodo kaip nemokumo ir veiklos nevykdymo požymį), tačiau toks darbuotojų skaičiaus mažinimas vertintinas kaip veiklos optimizavimo, kaštų sumažinimo priemonė ir šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pagrindas išvadai, jog įmonė veiklos nebevykdo. Kaip matyti iš preliminaraus UAB „Losrita“ 2023 m. sausio 26 d. sudaryto balanso, bendrovė turi 641 909 Eur trumpalaikio turto, kurį sudaro: 410 137 Eur atsargos ir 231 494 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Bendrovė turi kreditorių, kurių bendra skola įmonei sudaro 37 182 Eur.
15. Teismo vertinimu, atsakovė veiklos nesustabdė ir toliau ją tęsia bei artimiausiu metu planuoja gauti pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis), kad tokiu būdu turėtų realią galimybę tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas nusprendė, kad atsakovė yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Susipažinęs su restruktūrizavimo plano projektu, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad numatytos ekonominės priemonės bendrovės mokumui atkurti yra neįvykdomos ar visiškai neefektyvios. Restruktūrizavimo plano projekte pripažįstama, kad iki plano projekto parengimo nebuvo gauta jokių konkrečių ir UAB „Losrita“ priimtinų kreditorių pasiūlymų dėl finansinės ar kitokios pagalbos, tačiau neatmetama galimybė su kreditoriais susitarti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme dienos. UAB „Losrita“ plane numato ir bankroto procedūros galimybę, nurodydama, kad bankroto atveju iš įmonės turto pardavimo galima gauti apie 340 366 Eur, tuo tarpu įmonei toliau vykdant veiklą, yra daug geresnės galimybės kreditoriams atgauti skolas, negu bankroto atveju.
7. Įvertinęs Verslo pertvarkymo plane numatytas priemones finansiniams sunkumams įveikti, teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projekte pasigendama kai kurių priemonių konkretumo, išsamumo, tačiau šiame etape tai nėra pakankama priežastis restruktūrizavimo plano projektą vertinti kaip netinkamą, nerealų, nes jame nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas konkretus terminas nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užims esminį vaidmenį. Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius dalykus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas įmonės restruktūrizavimo procesas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai per tokį gana trumpą laikotarpį iki plano tvirtinimo būtų iš esmės pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013).
8. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai vertinant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus galima spręsti apie nemokumo būseną, kadangi 2022 metais patirtas nuostolis, turimo turto vertė yra mažesnė už įsipareigojimų vertę ir pan., tačiau prieš tai buvusiais metais (2021 metais) veikla buvo pelninga, įmonė siekia ir stengiasi toliau vykdyti veiklą, išsaugoti veiklą, nenori jos nutraukti ir yra gyvybinga. Be to, nei vienas iš daugybės turimų kreditorių, kuriems bendra įsipareigojimų suma siekia apie 1 500 000 Eur, neprašo kelti bankroto bylą, išskyrus UAB „Sada LT“, kurios galimas finansinis reikalavimas sudaro 38 401,79 Eur ir bendrame įsipareigojimų kontekste nevertintinas kaip ženklus.
9. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3318-803/2022 buvo atsisakyta kelti bankroto bylą UAB „Losrita“. Taigi, teismo jau buvo detaliai ir išsamiai įvertinta įmonės būklė, finansinė padėtis ir situacija prieš maždaug 5 mėnesius ir konstatuotas pagrindo kelti bankroto bylą nebuvimas, būtinumas suteikti prioritetą įmonei išsaugoti ir pan. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad per penkis mėnesius padėtis būtų tiek ženkliai pakitusi, jog reikėtų kitaip vertinti situaciją ir aplinkybes, nei tai padarė Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3318-803/2022.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Losrita“ restruktūrizavimo projektui dar nėra kreditorių pritarimo, teismas, įvertinęs UAB „Losrita“ turimų finansinių prievolių dydį, kreditorių skaičių, nustatė dviejų mėnesių nuo nutarties iškelti UAB „Losrita“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui UAB „Losrita“ restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė įmonės kreditoriai (JANĮ 110, 111 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Pareiškėja UAB „Sada LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iškelti UAB „Losrita“ nemokumo bylą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nutartis naikintina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nutarties motyvai, kurių pagrindu teismas nusprendė kelti skolininkei restruktūrizavimo, o ne bankroto bylą yra prieštaringi, neišsamūs, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Vien šioje byloje kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma viršija 100 000 Eur, pritaria skolininkės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimui ir tai yra vienas iš prieštaravimų, kuris nurodomas nutarties 31 punkte.
17.2. Nors teismas nutartyje ir vertino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3318-803/2022 nurodydamas, kad „teismo jau buvo detaliai ir išsamiai įvertinta įmonės būklė, finansinė padėtis ir situacija prieš maždaug 5 mėnesius ir konstatuotas pagrindo kelti bankroto bylą nebuvimas“ (nutarties 32 punktas), tačiau ignoravo faktą, jog dėl nemokumo (bankroto) bylos skolininkei iškėlimo minėtoje byloje net trys kreditoriai jau buvo kreipęsi į teismą.
17.3. Skolininkė verslą vykdo nesąžiningai kitų ūkio subjektų sąskaita, tai yra neatlygintinai naudodama jų apyvartines lėšas, todėl ne visi kreditoriai turi galimybes kreiptis į teisininkus dėl nemokumo procedūros bendrovei pradėjimo. Bendrovė ne tik, kad neatsiskaitė už kreditorių suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, bet neatsiskaito ir pagal teismų priimtus sprendimus (tame tarpe ir patvirtintas taikos sutartis) ir(ar) jau vykdomus priverstinius išieškojimus.
17.4. Skolininkės finansinė padėtis toliau tik blogėjo, tačiau nutartimi teismas iš viso ignoravo faktinę aplinkybę, kad bendrovė yra nemoki bendrovė. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-235-467/2023) nurodė, kad bendrovės finansinė situacija nuo 2022 m. gruodžio mėn., t. y. per 3 mėnesius, yra pablogėjusi – vien 2023 metais inicijuota virš 20 bylų; atsakovė teigia neturinti lėšų 50 Eur žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti; atsakovė kreditorius informavo apie nemokumo (restruktūrizavimo) bylos atsakovės atžvilgiu iniciavimą; byloje yra duomenų, kad atsakovė nevykdo su kitais kreditoriais pasirašytų taikos sutarčių. Nors atsakovė pateikė į bylą kelias vykdomas rangos sutartis, tačiau byloje nėra duomenų, kokias pajamas iš jų atsakovė generuoja, taip pat ar jų lieka po skolų nurašymo priverstine tvarka. Atsakovės įsiskolinimas susidarė 2022 m. gegužės ir liepos mėn., atsakovė skolą pripažino, tačiau mokėjimų skolai sumažinti neatliko, įsiskolinimo sumos nesumažino.
17.5. Restruktūrizavimo procesas bendrovės neišgelbės, bet toks procesas sumažins kreditorių galimybę atgauti nors dalį prarastų finansinių lėšų nemokumo proceso pabaigoje.
17.6. Teismas nurodydamas, kad bendrovė yra gyvybinga, neįvertino bylos duomenų visumos, jog visus darbus vykdo subrangovai, t. y. kitos įmonės, o ne bendrovės turimi 11 darbuotojų. Toks skaičius darbuotojų (neaišku kokie tai specialistai) visų darbų, kurie galėtų uždirbti tokias pajamas, jog būtų galimybė atsiskaityti su jau esamais kreditoriais (bendrovės įsipareigojimai šiuo metu viršija 1,5 mln. Eur), neuždirbs.
17.7. Jeigu teismas būtų palyginęs bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, kuriuos pastaroji pateikė į bylą (nutarties 21 punktas „2022 m. negavo pelno, patyrė 912 518 Eur nuostolių“) ir pateiktus bei teismo vertintus priimant 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. eB2-3318-803/2022), būtų pastebėjęs akivaizdžius neatitikimus, kurie leidžia spręsti, kad bendrovės teismui už tą patį laikotarpį (2022 metais) teikiami duomenys yra prieštaringi. Be to, bendrovės balanse atvaizduota ne visa skola UAB „Sada LT“. Teismas nesiaiškino, kas sudaro bendrovės 410 137 Eur vertės atsargas. Visas bendrovės turtas yra įkeistas, todėl iš parduoto turto bus patenkinta tik dalis kreditorių finansinių reikalavimų, kurie užtikrinti hipoteka.
17.8. Teismas neanalizavo einamųjų bendrovės skolų VSDFV, kurios 2023 m. kovo 16 d. sudarė 10 028,08 Eur.
18. Atsakovės UAB „Losrita“ vadovas Tomas Karpavičius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Pareiškėjos ir kitų atsakovės kreditorių, kurie pritaria atsakovės bankrotui, skoliniai įsipareigojimai visų bendrovės turimų įsipareigojimų kontekste sudaro nepilnus 11 procentų. Nei vienas stambus atsakovės kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Bendra kreditorių, prieštaraujančių atsakovės restruktūrizavimui, skola lyginant su UAB „Losrita“ kitais finansiniais įsipareigojimais negali būti laikoma ženklia.
18.2. Trumpalaikį turtą sudaro 641 909 Eur, iš kurių: a) atsargos, kurios apima žaliavas ir komplektavimo gaminius, nebaigtą gamybą, pagamintą produkciją ir pirktas prekes, skirtas perparduoti, sumokėtus avansus ir užstatus – 410 137 Eur: DK 2010 (Medžiagų įsigijimo savikaina) – 27 320 Eur; DK 20101 (Kuro įsigijimo savikaina) – 765 Eur; DK 20102 (Smulkaus inventoriaus įsigijimo savikaina) – 1 395 Eur; DK 2080 (Sumokėti avansai tiekėjams) – 371 822 Eur; DK 2080 (Užstatas) – 8 835 Eur; b) per vienerius metus gautinos sumos – 231 494 Eur; c) pinigai ir pinigų ekvivalentai – 278 Eur; d) ateinančio laikotarpio sąnaudos ir sukauptos pajamos – 11 000 Eur.
18.3. Dėl defektų ir sutarčių pažeidimų pareiškėja ir atsakovė nesutarė dėl galutinės finansinio reikalavimo sumos, atsakovė neatsiskaitė su pareiškėja, nes pastaroji neištaisė defektų objektuose. Šiuo atveju skola nėra priteista, teisinis ginčas dėl skolos egzistavimo nėra išspręstas individualioje civilinėje byloje. Pareiškėja nėra išnaudojusi visų gynybos būdų, todėl pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl UAB „Losrita“ bankroto bylos iškėlimo laikytinas pertekline priemone.
18.4. UAB „Losrita“ dirba su viešuoju sektoriumi ir organizuoja valstybinių įstaigų / organizacijų, savivaldybių pavestus statybos darbus nuo jų projekto parengimo, statybos darbų suorganizavimo bei pridavimo valstybinei komisijai. Lietuvoje su tokios apimties kvalifikacijos atestatais, kaip UAB „Losrita“, yra tik keletas įmonių, o atestatas suteikia teisę dalyvauti platesnio pasirinkimo rinkoje esančių statybos darbų, kuriuos skelbia valstybinės ir savivaldos institucijos. UAB „Losrita“ yra sėkmingai įgyvendinusi ne vieną infrastruktūros projektą (Elektrėnų, Trakų, Ukmergės savivaldybėms), nors šiems darbams reikėjo kelininkų pagalbos, kaip labai specifinio Subrangovo, pastačiusi ir suremontavusi ne vieną įvairios paskirties statinį. UAB „Losrita“ įmonės kvalifikacijos atestatas, bei įmonėje dirbančių atestuotų darbuotojų kompetencijos ir žinios leidžia per maksimaliai trumpiausią laiką pastatyti, bet kokios apimties ir sudėtingumo statinius.
18.5. Atsakovė yra gyvybinga ir atlieka visus būtinus veiksmus, kad tokia išliktų: atsakovė dalyje bylų yra pati ieškovė, ginčija skolų sumų dydžius ir delspinigius, reikalauja tam tikrų sumų iš užsakovų arba rangovų (UAB „Baltchem“ byloje, VGTU byloje); UAB „Losrita“ negalėjo naudotis savo pinigais atsiskaitomoje sąskaitoje, nes Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), kaip pirmosios eilės kreditorė, periodiškai nurašė visas lėšas nuo UAB „Losrita“, todėl UAB „Losrita“ darbai stojo, nebuvo lėšų pirkti medžiagų; bendrovė vykdo sutartinius įsipareigojimus ir siekia ne vien tik užbaigti esamas rangos sutartis su užsakovais, bet ir dalyvauja naujuose projektuose, bei vykdo derybas dėl naujų užsakymų, kad būtų tęsiama įmonės veikla, bei uždirbamos papildomos pajamos; peržiūrėtas samdomų darbuotojų funkcijos ir jų poreikis, bei nutraukti šalių susitarimu darbo santykiai, kuriais bendrovė smarkiai sumažino išlaidas; pardavė dalį statybinės technikos ir automobilių, gautas lėšas panaudojo veikloje, o taip pat sutaupė daug einamųjų eksploatacinių išlaidų; atsisakė sandėliavimo patalpų, vežant medžiagas iš tiekėjų tiesiai į statybos objektus; su bendrovės kreditoriais vykdo derybas dėl mokėjimo terminų išdėstymo ir tolimesnio bendradarbiavimo; bendrovė šiuo metu vykdo keturias sutartis, kurių vertė 3 334 977,60 Eur.
18.6. Bedrovės restruktūrizavimas leis toliau vykdyti sutartis ir, sėkmingai jas įvykdžius, bus gautos pinigų sumos, kurios padės atsiskaityti su kreditoriais ir pareiškėja. Bendrovė atitinka juridinio asmens gyvybingumo sąlygą. Bendrovė yra gyvybinga, veiklos nenutraukusi įmonė, turinti 12 darbuotojų, kvalifikacijos specialistų, turinčių ilgametę patirtį, kurie garantuoja nepriekaištingą darbų atlikimo kokybę.
19. Kreditorė UAB „Grindolitas“ atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka ir palaiko apeliantės poziciją bei prašo atsakovei iškelti nemokumo bylą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Teismo nutartyje nurodytas argumentas „iš esmės nei vienas iš daugybės turimų kreditorių, kuriems bendra įsipareigojimų suma siekia apie 1 500 000 Eur, neprašo kelti bankroto bylą, išskyrus UAB „Sada LT“, kurios galimas finansinis reikalavimas sudaro 38 401,79 Eur ir bendrame įsipareigojimų kontekste nevertintinas kaip ženklus“ (nutarties 31 punktas), neatitinka tikrovės, kadangi į bylą buvo pateiktas atsiliepimas į kreditorės UAB „Sada LT“ pareiškimą, kuris buvo palaikomas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Be to, kiti kreditoriai atsiliepimuose pareiškė, kad atsakovė yra nemoki ir negyvybinga.
19.2. Atsakovė kreditorių atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir yra negarbinga verslo partnerė bei verslą vykdo nesąžiningai kitų ūkio subjektų sąskaita, neatlygintinai naudodamasi jų apyvartinėmis lėšomis. Mano, kad atsakovė restruktūrizavimo bylos iškėlimu nesiekia atstatyti mokumą, o siekia savo naudai gauti finansinės naudos.
20. Kreditorė UAB „Perdanga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo UAB „Sada LT“ atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Losrita“ įsipareigojimai kreditoriams siekia 1 442 589 Eur, o turimas turtas (ilgalaikis ir trumpalaikis) 728 103 Eur, tai reiškia, jog, pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, įmonė yra nemoki.
20.2. Bylos duomenys neleidžia teigti, kad UAB „Losrita“ yra pakankamai gyvybinga, jog galėtų gauti pajamas, padengti sąnaudas ir sugrąžinti 1,5 mln. Eur siekiančias susikaupusias skolas. Vien tai, kad įmonė kažką vykdo, turi darbuotojų, nereiškia, jog jos gyvybingumo pakaks išsilaikyti, sugrąžinti skolas ir išvengti bankroto.
20.3. Bendrovės skolos net iš dalies nėra mokamos daugiau kaip metus, vadinasi, įmonė nėra gyvybinga ir galimybių grąžinti skolų neatsirado. Jei skolos būtų mažesnės bent 10 kartų, galbūt UAB „Losrita“ sugebėtų tęsti veiklą. Šiuo atveju skolų dydis rodo įmonės finansinės padėties blogėjimą ir akivaizdžiai per mažą gyvybingumą, kurio užtektų realiai išvengti bankroto.
20.4. Susipažinus su UAB „Losrita“ restruktūrizavimo planu, matyti, kad jame nieko konkretaus nenurodyta, ypač kalbant apie priemones finansiniams sunkumams įveikti. Nėra aišku, kokį turtą įmonė valdo, ar realios debitorinės skolos, ar įvardinti statybos objektai vykdomi, kokias konkrečias priemones įmonė ketina taikyti, kad vykdyti veiklą, ją atkurti, kokius esminius ir pakankamus finansavimo šaltinius įmonė planuoja panaudoti. Nesant esminės informacijos, pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo planą turėjo vertinti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų, nekonkretų ir pernelyg abstraktų, dėl to nėra galimybės daryti išvados, kad jame numatytos priemonės galėtų padėti atkurti įmonės veiklą ir padengti 1,5 mln. Eur siekiančius įsipareigojimus. Teismas į objektyvų rodiklį, t. y., kad per 2023 m. sausio mėn. įmonė gavo vos 11,9 tūkst. Eur pardavimo pajamų, neatkreipė dėmesio, šio rodiklio neanalizavo ir nevertino.
20.5. Per 2022 metus įmonės turtas sumažėjo daugiau negu dvigubai, tačiau skolos liko nepakitusios. Per vienerius metus mokėtinų skolų suma išaugo daugiau kaip 200 000 Eur. Pažangos per 2022 metus nebuvo padaryta. Nurodyti rodikliai leidžia manyti, kad įvyko ženklus turto sumažėjimas, kuris nesumažino įmonės skolų. Įmonės veikla, kai turto sumažėjo nuo 1 773 246 Eur iki 850 507 Eur, o skolų liko tiek pat, virš 1,5 mln. Eur, kelia pagrįstų abejonių veiklos skaidrumu. Toks ženklus turtinės padėties per vienerius metus pasikeitimas, rodo spartų finansinės padėties blogėjimą, o ne įmonės gyvybingumą.
20.6. Įmonės pajamos per 2021 metus siekė 4,13 mln., per 2022 metus 3,281 mln., per 2023 m. sausio mėn. vos 11,9 tūkst. Eur, t. y. mėnesio pajamos sumažėjo 23 kartais. Jeigu įmonė tiek uždirbo per sausio mėn., tai per metus ji galėtų uždirbti apie 150 000 Eur. Todėl įmonė 10 metų turėtų dirbti nepatirtama sąnaudų, kad galėtų grąžinti susidariusias skolas. Akivaizdu, kad įmonė yra negyvybinga ir net teoriškai neturi galimybių padengti skolas.
20.7. Pateikdama duomenis apie turtą UAB „Losrita“ nurodo turto buhalterines vertes, tačiau nėra duomenų apie šio turto rinkos vertes, kiek toks turtas apskritai yra likvidus. Įmonės atsargos nurodomos be detalizacijos, nėra aišku ar tokias atsargas įmonė apskritai turi, kas jas sudaro, kur atsargos saugomos. UAB „Losrita“ nepaaiškino, kam įmonei, turinčiai finansinių sunkumų, reikalinga kaupti atsargas už 410 000 Eur.
20.8. Neaišku ar debitorinės skolos sudaro 231 494,00 Eur, ar 610 424,81 Eur. Nepaaiškinama, kodėl iki šiol skolos neatgautos, kokia dalis skolų yra beviltiškos, kodėl sumokėta didelė suma avansinių mokėjimų ir kokios galimybės šias sumas išsiieškoti.
20.9. Prognozuojamas nepagrįstai optimistinis pajamų augimas nuo 4 iki 10 mln. Eur per 4 metus neturi realaus pagrindo. Nėra pagrindo tikėtis, kad įmonė padarys pažangą, kai jos turtas per metus sumažėjo dvigubai, likusio buhalterinio turto realumas neįrodytas, darbuotojų skaičius sumažėjo keturis kartus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
23. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. birželio 8 d. gauti atsakovės UAB „Losrita“ atsiliepime pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl kartu su atsiliepimu teikiamų duomenų turinio vertinimo.
24. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad juose iš esmės papildomai paaiškinamos aplinkybės ir argumentai, kuriais atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. iš esmės plečiamos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo atskirojo skundo ribos, todėl jos teikiamus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo
26. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.
27. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Losrita“ vadovas Tomas Karpavičius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Losrita“ restruktūrizavimo bylą, tuo tarpu, kreditorė UAB „Sada LT“ prašė iškelti atsakovei nemokumo bylą.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Losrita“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės bei, jog nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.
31. Apeliantė UAB „Sada LT“, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki ir negyvybinga, nes byloje nėra duomenų, jog bendrovė generuotų kokias nors pajamas, bendrovės nuostoliai didėja, ji neturi vertingo turto, nemoka mokesčių biudžetui, darbuotojų skaičius mažėja, o pateiktas plano projektas nesudaro pagrindo tikėtis bendrovės turtinės padėties pagerėjimo ateityje.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog UAB „Losrita“ turi finansinių sunkumų ir kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl gyvybingumo sąlygos vertinimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.
33. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).
34. Taigi gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
36. Pirma, bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę, o įsipareigojimai kreditoriams didėja. Iš byloje esančių 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovės balansų matyti, kad į atsakovės 2021 metų balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 1 773 246 Eur sumą, iš kurios didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – net 1 601 293 Eur, ilgalaikis turtas – 159 119 Eur; 2022 metų balanso duomenimis, turto vertė sumažėjo beveik perpus ir siekė vos 850 507 Eur, kur didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – net 749 869 Eur, ilgalaikis turtas – 91 130 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 metais sudarė 1 564 969 Eur sumą, o 2021 metais – 1 575 190 Eur, t. y. iš esmės nepakito, tačiau vertinant įsipareigojimų sudėtį matyti, kad 2022 metais palyginus su 2021 metais sumažėjo po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų suma nuo 271 811 Eur iki 30 278 Eur ir net 231 312 Eur padidėjo per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma nuo 1 303 379 Eur iki 1 534 691 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės turto vertė gerokai sumažėjo, tuo tarpu įmonės trumpalaikių įsipareigojimų suma sistemingai per pastaruosius metus padidėjo. Be to, kaip minėta, didžiąją UAB „Losrita“ turto dalį 2022 metais sudaro trumpalaikis turtas (749 869 Eur), kurio daugiau nei pusę sudaro atsargos (425 981 Eur), tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė disponuoja 425 981 Eur vertės atsargomis, taip pat nepateikta paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Pastebėtina, kad pateiktame teismui 2023 m. sausio 26 d. atsakovės balanse nurodyta, jog įmonė turi 728 103 Eur vertės turto, kurį iš esmės visą – 641 909 Eur sudaro trumpalaikis turtas, o pastarąjį sudaro: 410 137 Eur atsargos ir 231 494 Eur per vienerius metus gautinos sumos, tačiau atsargų pagrindimo atsakovė nenurodo, taip pat pastebima bendrovės turto mažėjimo tendencija. Į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai net 4,5 karto viršija turimo turto vertę (1 406 237 Eur ÷ 317 966 Eur). Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
37. Antra, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, įmonė 2022 metais patyrė 912 518 Eur nuostolių, o 2023 m. sausio mėn. nurodo turėjusi 19 660 Eur pelno, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai metais įmonės patirtų nuostolių dydį, taip pat į tai, jog turėtas pelnas nurodomas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 26 d., t. y. už ne pilną mėnesį, tokius duomenis apie įmonės gaunamą pelną laiko mažai tikėtinais. Nors byloje yra pateikiamas atsakovės vykdomų objektų sąrašas, tačiau 2 iš 4 objektų terminas jau yra pasibaigęs. Atsakovė nenurodo, ar sutartys tebegalioja, kiek lėšų įmonė yra gavusi, kiek realiai dar turi gauti, kiek įmonė patirs sąnaudų šiems objektams užbaigti ir sutartims įvykdyti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė realiai gauna lėšas pagal šias sutartis. Nepaisant pasibaigusių sutarčių įvykdymo terminų, byloje nėra duomenų apie realų tokių sutarčių vykdymą / įvykdymą, visų ar bent dalies lėšų už pagal sutartis atliktus darbus gavimą. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nenurodo jokių argumentų ar duomenų, kaip vykdomos / įvykdytos sutartys, apeliantės teigimu, užtikrins pajamų, atitinkamai ir pelno, sugeneravimą, kai to nepavyko pasiekti šias sutartis vykdant ankstesniais laikotarpiais. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
38. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės debitoriniai įsiskolinimai 2023 m. sausio 26 d. duomenimis sudaro 231 494 Eur, tačiau palyginus su trumpalaikiais bendrovės įsipareigojimais kreditoriams jie yra net 6 kartus mažesni. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).
39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl atsakovės žmogiškųjų išteklių nepakankamumo. Atsakovė šiuo metu turi 10 darbuotojų, tačiau kaip teisingai nurodo atsakovė, ji turi teisę pasitelkti subrangovus įvairiems darbams statybos sektoriuje atlikti, todėl turimų darbuotojų skaičius, viena vertus, nei patvirtina, nei paneigia atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir jos gyvybingumo, t. y. niekaip neįrodo atsakovės galimybių tęsti ūkinę komercinę veiklą. Kita vertus, byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės nurodomus subrangovus, kokios planuojamos tokio bendradarbiavimo sąnaudos, ir pan. Byloje nesant nurodytų duomenų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės gyvybingumo ir veiklos vykdymo.
40. Trečia, įmonė ne tik nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams, bet ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip, laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Byloje nėra duomenų apie atsakovės įsiskolinimą darbuotojams, tačiau vien šiais metais atsakovei yra iškelta apie 30 civilinių bylų dėl skolų priteisimo; atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. birželio 26 d. duomenimis siekia 121 417,15 Eur, Sodrai – 26 752,29 Eur, kai 2023 m. kovo 16 d. skola Sodrai siekė 10 028,08 Eur. Iš viešų Sodros duomenų matyti, kad nutarties priėmimo dienai atsakovės įsiskolinimas Sodrai padidėjo net 2,5 karto. Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja. Minėta, kad atsakovės nurodomų sutarčių dalies darbų atlikimo terminai yra suėję, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodoma, ar atsakovė gavo pajamų iš šių sutarčių įvykdymo, ir jei gavo, kokia dalis tokių pajamų buvo skirta atsiskaitymams su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių. Todėl vien atsakovės argumentai, kad įmonės restruktūrizavimo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie kreditorių finansinių įsipareigojimų nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą.
41. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantei, sprendžia, kad plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai. Pažymėtina, kad turint tikslą išsaugoti UAB „Losrita“, kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plano projekte turėjo būti nurodomi organizaciniai sprendimai, įrodinėjamas esminis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženkli įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai. Tačiau pateiktame plano projekte nenumatyta naujų realių priemonių, nes restruktūrizavimo plane nurodoma, jog UAB „Losrita“ sieks toliau vykdyti pagrindinę bendrovės veiklą, darbus pagal pasirašytas rangos sutartis, vykdys derybas dėl naujų sutarčių pasirašymo, dalyvaus skelbiamuose konkursuose dėl rangos darbų atlikimo naujuose objektuose, išlaikys turimą darbuotojų skaičių, sumažins įmonės išlaidas patalpų nuomai ir kitoms nebūtinoms administracinėms paslaugoms, esant būtinybei, ieškos papildomo finansavimo. Taigi, atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas bendrovė nepateikė, atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuodama, kad atsakovės veiklos vykdymą užtikrina iki tol įmonės vykdyta ūkinė komercinė veikla ir skolų iš užsakovų arba rangovų atgavimas, tačiau, kaip jau minėta, duomenų apie iš sutarčių gautas pajamas nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų apie debitorinių skolų išieškojimą ir tokių pajamų panaudojimą kreditorių finansiniams įsiskolinimams padengti.
42. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, atsižvelgdamas į įmonės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog restruktūrizavimo procesas sudarys galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
Dėl procesinės bylos baigties ir naujų rašytinių įrodymų priėmimo
43. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti savo veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
44. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus: UAB „Losrita“ taikos sutartį su UAB „Pajūrio šaltinis“; Palangos miesto savivaldybės administracijos sudarytą tiesioginio atsiskaitymo sutartį su subrangovu; Palangos miesto savivaldybės administracijos sudarytą tiesioginio atsiskaitymo sutartį su subrangovu; papildomą susitarimą Nr. 2, sudarytą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija; papildomą susitarimą su biudžetine įstaiga Paberžės socialinės globos namai. Kreditorė UAB „Perdanga“ pateikė Klaipėdos universiteto ligoninės atsakymą, kad rangos sutartis su UAB „Losrita“ yra nutraukta nuo 2023 m. kovo 22 d., kurį prašo prijungti prie bylos. Šie šalių teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Losrita“ perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pirmosios instancijos teismui paliekama spręsti dėl šalių teikiamų naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo.
45. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad už atskirąjį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 55 Eur, tokio dydžio žyminis mokestis grąžinamas apeliantei. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Sada LT“, juridinio asmens kodas 305393457, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2023 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1806 SEB banke.
Teisėja Asta Radzevičienė