Civilinė byla Nr. 2-143-633/2021

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00608-2020-1

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija : 

 (S)

                                                                                   2.6.8.3; 2.6.8.6;2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.20.1

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 7 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės R. S. įmonės atstovams advokatei Editai Gaubienei ir R. S., atsakovui D. S., jo atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. S. įmonės patikslintą ieškinį dėl skolos pagal atlygintinų žmogaus palaikų transportavimo ir palaidojimo paslaugų suteikimo sutartį, 5 proc. metinių kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

1.       Ieškovė R. S. įmonė (toliau ir – ieškovė) parengiamajame posėdyje patikslintu ieškiniu prašo teismą priteisti jai iš atsakovo D. S. (toliau – ir atsakovo) 876 Eur skolos pagal 2020 m. balandžio 16 d. dvišalę atlygintinų atsakovo sutuoktinės A. S. palaikų transportavimo iš Švedijos Karalystės ir jų palaidojimo Lietuvoje paslaugų suteikimo sutartį (toliau – ginčo sutartį), 5 procentų metines kompensacines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Atsakovas D. S. priešinių reikalavimui ieškovei byloje nepareiškė. 

II. Šalių paaiškinimų esmė.

3.       Ieškovės atstovai byloje paaiškino, jog atsakovo iniciatyva (paprašius tokių paslaugų), tarp šalių žodžiu buvo sudaryta ginčo sutartis, kuria šalys susitarė dėl dviejų paslaugų grupių : a) palaikų pargabenimo iš užsienio, bei b) jų palaidojimo Lietuvoje. Dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį  šalys susitarė taip : a) už palaikų parvežimą iš užsienio atsakovas sumokės ieškovei - 2200 Eur (suma lygi valstybės mokamai tokiu atveju socialinei paramai) – kai gaus pastarąją paramą (kompensaciją) (šiomis lėšomis, nes atsakovas laidotuvėms savo lėšų neturėjęs), b) už prekes įkapėms ir palaikų palaidojimo Lietuvoje paslaugas - 516.40 Eur - maždaug per savaitę nuo palaikų palaidojimo. Vykdant ginčo sutartį, tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pavedimo sutartis, reikalinga palaikų pargabenimui iš užsienio, o pastaruosius parvežus į Lietuvą, ieškovės atstovas (vadovas ir savininkas) R. S. atsakovo prašymu 2020 m. balandžio 20 d. surašė pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) 2200 Eur sumai (toliau ir – ginčo kvitą) už A. S. palaikų transportavimo į Lietuvą paslaugas ir išdavė atsakovui, tačiau kadangi realiai atlyginimas iš atsakovo už šią paslaugą dar nebuvo gautas, pastarasis kvitas į įmonės buhalterinę apskaitą (registrus) nebuvo įtrauktas – pagal nusistovėjusią įmonės veiklos praktiką (teikiant mirusiojo palaikų parvežimo iš užsienio paslaugą) toks dokumentas į apskaitą įtraukiamas tuomet, kai paslaugos užsakovas atsiskaito (sumoka sutartus pinigus) iš gautos tam valstybės socialinės paramos, kuriai, kaip patirtų išlaidų kompensacijai, gauti socialinės paramos institucijai būtina pateikti tokias išlaidas pagrindžiantį dokumentą, šiuo atveju – ginčo kvitą. Tą pačią dieną, pirmadienį, 2020 m. balandžio 20 d., R. S. atsakovo akivaizdoje surašė ir išdavė preliminarų „užsakymą-sutartį“ (toliau ir – sąrašą 1) dėl antrosios grupės - prekių įkapėms ir palaidojimo, paslaugų, kuriame nurodė (surašė) šalių sutartas prekes ir paslaugas bei joms pritaikė įmonės kainodarą su individualiai pritaikytomis nuolaidomis – 886,40 Eur, be to, šalys bendru sutarimu iš šios sumos nutarė atskaičiuoti kelto bilietų kainą (370 Eur), kurią šiuo atveju apmokėjo velionės A. S. darbdavys, tokiu būdu už šią paslaugų grupę atsakovas turėjo ieškovei sumokėti 516,40 Eur, o bendra už visas ieškovės paslaugas (abi jų grupes) suma sudarė 2716,40 Eur (2200 Eur + 516,40 Eur). Pagal ginčo sutartį ieškovė yra gavusi tik tokį atsiskaitymą iš atsakovo : a) 500 Eur iš atsakovo sūnaus, praėjus maždaug savaitei po A. S. palaikų palaidojimo, bei b) kiek vėliau (po to kai ieškovės atstovo žiniomis atsakovas gavo minėtą aukščiau kompensaciją iš valstybės) dar 1000 Eur iš paties atsakovo, taigi viso tik 1500 Eur, nors dar kuris laikas atsakovas ieškovės atstovo buvo raginamas sumokėti likusią sutartų paslaugų kainos dalį, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Tuomet ieškovės darbuotoja R. S. nurodymu surašė 2021 m. balandžio 18 d. datuotą naujos redakcijos „Užsakymą-sutartį“ (toliau ir – sąrašą 2), į kurį perkėlė tą patį prekių ir paslaugų sąrašą iš sąrašo 1, tačiau pritaikė kitą kainodarą (be nuolaidų) ir antrąją grupę paslaugų naujai įvertino 900 Eur, bateliai įkapėms į sąrašą 2 buvo įtraukti per klaidą, todėl jų vertės (24 Eur) apimtimi ieškovė sumažino savo reikalavimą byloje. Ieškovė byloje prašanti priteisti 876 Eur skolos dalį pagal visą suteiktų atsakovui paslaugų kompleksą, reikalavimo teisės į likusią dalį skolos pagal ginčo sutartį (2716,40 Eur – 1500 Eur – 876 Eur = 340,40 Eur) įmonė laisvanoriškai atsisakanti.

4.       Atsakovas D. S. su patikslintu ieškovės ieškiniu nė kiek nesutinkantis ir prašantis jį visiškai atmesti, atsakovas patvirtino ieškovės atstovų nurodytas ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, tame tarpe ir dėl sutartų ieškovės paslaugų ir prekių apimties pagal sąrašą 1, pagal kurį šalių sutarta už šią grupę paslaugų ir prekes įkapėms suma sudarė 516,40 Eur, kurią šalys geranoriškai suapvalinusios iki 500 Eur. Atsakovas taip pat patvirtino ir buvus susitarimui už šią grupę paslaugų ir prekių ieškovei sumokėti per maždaug savaitę laiko nuo laidotuvių bei ir sumokėjimą tokios sumos per sūnų (liudytoją M. S.) ieškovės atstovui R. S.. Tačiau atsakovas pareiškė, jog : pirma, šalių ginčo sutartimi sutarta pirmosios paslaugų grupės (jo velionės žmonos palaikų parvežimo iš Švedijos) kaina buvo ne 2200 Eur kaip teigia ieškovės atstovai, tačiau 1500 Eur, o antra, kad ginčo kvite nurodytą 2200 Eur sumą atsakovas faktiškai (realiai) sumokėjęs (iš turėtų santaupų) ieškovės atstovui R. S. šio dokumento surašymo metu ir vietoje (jo įmonės buveinėje), jokių kitokių paslaugų (įskaitant prekes joms vykdyti), nenumatytų 2020 m. balandžio 16 d. pavedimo sutartyje bei sąraše Nr. 1, ieškovė atsakovui nesuteikusi, atsakovas pagal ginčo sutartį nesantis ieškovei nieko skolingas, nors pripažįstantis, jog ieškovei sumokėjęs 700 Eur daugiau nei jo, atsakovo, tvirtinimu buvo sutarta (2200 Eur + 500 Eur) - 2000 Eur), tačiau tai padaręs ieškovės atstovo R. S. reikalavimu „dėl šventos ramybės“. Sudarant ginčo sutartį bei vėliau ieškovės atstovui R. S. surašant sąrašą Nr. 2, jis, atsakovas, nebuvo perspėtas dėl to, kad tuo atveju, jeigu jis praleis sutartus atsiskaitymo terminus, ieškovė vienašališkai pritaikys savo paslaugoms ir prekėms kitą, jam (užsakovui) nepalankesnę kainodarą (nubrauks nuolaidas) ir jam, atsakovui, teks sumokėti už ieškovės paslaugas ir prekes didesnę kainą – sąrašą Nr. 2 jis pamatęs tik gavęs ieškovės procesinius dokumentus iš teismo. Atsakovas patvirtinantis, jog maždaug po savaitės laiko jo prašymu gavo socialinę paramą (kompensaciją) iš valstybės dėl velionės sutuoktinės palaikų pargabenimo iš užsienio, gauta išmokos suma – virš 2000 Eur, tiksliau nepamenantis.

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

5.       2020 m. balandžio 16 d. atsakovas ir ieškovės atstovas R. S. žodžiu susitarė, kad: a) ieškovė pagal tą pačią dieną šalių papildomai raštu sudarytą pavedimo sutartį savo transportu ir lėšomis iš Švedijos Karalystės Lund miesto pargabens į Lietuvos Respublikos Vilkaviškio miestą Švedijoje mirusios atsakovo sutuoktinės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), palaikus, taip pat sudarys tam reikalingus dokumentus užsienio šalyje, paims mirusios asmeninius daiktus iš policijos ir kt. įstaigų (pirmoji grupė paslaugų); b) pargabenus A. S. palaikus į Vilkaviškio m., panaudodama paties atsakovo nuožiūra pasirinktas ieškovės prekes mirusios įkapėms, savo lėšomis ir transportu, pašarvos palaikus (duomenys neskelbtini) ir juos palaidos šio kaimo kapinėse (antroji grupė paslaugų); c) atsakovas per maždaug savaitę nuo palaidojimo sumokės ieškovei už antrą grupę paslaugų (pagal sąrašą Nr. 1) – 516,40 Eur; d) atsakovas taip pat visiškai sumokės šalių sutartą kainą už pirmąją grupę sudarančias paslaugas. Vykdydama ginčo sutartį, ieškovė visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui -  suteikė jam abi grupes sutartų paslaugų, ginčo dėl paslaugų ir prekių pagal sąrašą Nr. 1 (antroji grupė paslaugų) tarp šalių po parengiamųjų posėdžių nebeliko ir nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė atsakovui suteikė ir sutartas pirmos grupės paslaugas (šalių (atstovų) paaiškinimai (pripažinti faktai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), 2020 m. balandžio 16 d. pavedimo sutartis, „užsakymai-sutartys“ (sąrašai Nr. Nr. 1 ir 2) (b. l. 3-6, 21-23, 36), liudytojų D. S., T. Š., R. Ž., M. S. parodymai).

6.       2020 m. balandžio 20 d. ieškovės atstovas R. S. surašė įmonės vardu pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad iš atsakovo gauta 2200 Eur suma už ten mirusios atsakovo sutuoktinės A. S. kūno parvežimą iš Švedijos Karalystės Lund miesto, vieną dokumento egzempliorių pateikimui valstybės vienkartinei paramai gauti išdavė atsakovui, pastarasis kreipėsi tokios paramos bei maždaug iki 2020 m. gegužės 1 d. gavo virš 2000 Eur sumą, ginčo kvitas į ieškovės apskaitą įtrauktas nebuvo (b. l. 35, šalių (atstovų) paaiškinimai (pripažinti faktai – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), liudytojų D. S., M. S. parodymai).

7.       Vykdydamas ginčo sutartimi prisiimtas prievoles sumokėti ieškovei už pastarosios jam suteiktas abi grupes paslaugų, atsakovas iki maždaug 2020 m. balandžio 30 d. sumokėjo ieškovei 500 Eur (šalių (atstovų) paaiškinimai (pripažinti faktai) (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), „užsakymas-sutartis“ (sąrašas Nr. 1) (b. l. 36), liudytojų D. S., M. S., T. M. parodymai).

8.       Išnagrinėjus bylą teisme, tarp šalių išliko ginčas dėl : a) kokia ginčo sutartimi buvo nustatyta ieškovės pirmos grupės paslaugų kaina – 2200 Eur, kaip tvirtina ieškovės atstovai, ar visgi 1500 Eur, kaip tvirtina atsakovas; b) kokią dalį ginčo sutartimi nustatytos kainos pagal abi grupes ieškovės paslaugų yra sumokėjęs atsakovas – 1500 Eur, kaip tvirtina ieškovės atstovai, ar visgi 2700 Eur, kaip tvirtina atsakovas, kuris neigia po valstybės paramos (kompensacijos) gavimo mokėjęs ieškovės atstovui 1000 Eur, ką savo ruožtu teigia ieškovės atstovas, tačiau tvirtina sumokėjęs iki tol (valstybės paramos (kompensacijos) gavimo) ieškovės atstovui 2200 Eur pagal ginčo kvitą jo išrašymo momentu (2020 m. balandžio 20 d.), ką (šių pinigų gavimą) savo ruožtu nuosekliai neigia ieškovės atstovai; c) ar pagrįstai, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, ieškovė  pakeitė atsakovui suteiktų antrajai grupei priskirtų paslaugų ir prekių kainodarą (nubraukė sąrašu Nr. 1 pritaikytas nuolaidas), surašydama sąrašą Nr. 2 ir reikalaudama pagal jį sumokėti (priteisti).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

9.       Dėl ginčo santykio teisinio kvalifikavimo. Teismas iš esmės nuosekliais, vieni kitus papildančiais ir patvirtinančiais šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais (2020 m. balandžio 16 d. pavedimo sutartimi, sąrašais Nr. 1 ir Nr. 2) byloje nustatytą atsakovo ir ieškovės įgalioto atstovo R. S. susitarimo (punktas 5) pobūdį bei sąlygas kvalifikuoja mišria (sudėtine) atlygintino pavedimo ir vartojimo atlygintinų paslaugų suteikimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.716 straipsnio 1-4 dalys, 6.756 – 6.758 straipsniai), sudaryta taip pat mišria forma - tiek raštu (šalims pasirašant pavedimo sutartį dėl pirmosios grupės paslaugų apimties bei vėliau sudarant sąrašą Nr. 1 dėl antrosios grupės paslaugų apimties ir kartu jų kainos), tiek žodžiu (šalims susitariant dėl pirmosios grupės paslaugų (palaikų pargabenimo iš užsienio) kainos). Kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje iškilo ginčas dėl žodžiu sudarytos sutarties dalies vienos iš sąlygų turinio, t. y., kokia buvo nustatyta šios (pirmosios grupės) paslaugų kaina. Kadangi byloje yra kitų rašytinių įrodymų dėl ginčo sutarties sudarymo fakto (kad be kita ko buvo susitarta ne tik dėl pavedimo pargabenti palaikus iš užsienio atlygintinumo, bet ir dėl konkrečios tokio pavedimo įvykdymo (pirmos grupės ieškovės paslaugų) kainos – 2020 m. balandžio 16 d. pavedimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo, bylos šalių (atstovų) paaiškinimai, taip pat ieškovės verslo praktiką dėl tokių paslaugų suteikimo bylai aktualiu laiku kitiems užsakovams (vartotojams) patvirtinantys dokumentai (b. l. 54-59), teismas, be aukščiau paminėtų atsižvelgdamas ir į sandorio sudarymo aplinkybes (sandoris sudarytas netikėtai užsienyje mirus atsakovo šeimos nariui bei jam, atsakovui, pageidaujant gauti ieškovės paslaugas nedelsiant), taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, pastarojoje byloje šalims leido šią ginčo sutarties sąlygą (sutartinę pirmosios grupės ieškovės paslaugų kainą) įrodinėti ir liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai). Iš esmės dėl tų pačių aplinkybių visomis proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis šalims teismas leido įrodinėti ir sutarties vykdymo aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais mokėjimais ieškovei pagal ginčo sutartį.

10.       Dėl ginčo sutartimi šalių nustatytos kainos už pirmąją grupę ieškovės suteiktų atsakovui paslaugų (už A. S. palaikų pargabenimą iš Švedijos ir kt. veiksmus atsakovo naudai pagal 2020 m. balandžio 16 d. pavedimo sutartį). Aukščiau minėta, kad šalys nagrinėjamą ginčo sutarties sąlygą (paslaugų kainą) teismui nurodė skirtingai, ieškovė – 2200 Eur, atsakovas – 1500 Eur. Pagal teismo siūlymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) šalys savo pozicijoms pagrįsti pateikė tokius įrodymus, ieškovė – atstovo (įmonės vardu ginčo sutartį sudariusio R. S.) paaiškinimus, liudytojų D. S., T. Š. ir R. Ž. parodymus, taip pat 2020 m. liepos 3 d. – lapkričio 3 d. suteiktų analogiškų paslaugų kitiems jų užsakovams dokumentais (sąskaitomis-faktūromis ir pinigų priėmimo kvitais), netiesiogiai patvirtinančiais ir ginčo sutarčiai taikytą paslaugų kainodarą (b . l. 54-59); atsakovas – savo paties paaiškinimus, kuriuos netiesiogiai teisme patvirtino liudytojas M. S. (atsakovo šeimos narys (kartu gyvenantis sūnus). Kiekviena ginčo šalis turi procesinę prievolę įrodyti teismo byloje proceso įstatymais leidžiamomis priemonėmis aplinkybes, kuriomis ji, konkreti ginčo šalis, remiasi (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina bylos įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje įrodymų vertinimui taikomi įrodymų pakankamumo ir tikimybių pusiausvyros principai, kas reiškia, jog teismas, veikdamas pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies taisyklę, gali konstatuoti vieną ar kitą aplinkybes nustatytomis ir tuo atveju, kai nors ir nėra neabejotinų ir (ar) nenuginčytų tiesioginių jos įrodymų, tačiau kiti bylos duomenys (jų visuma) yra pakankami konstatuoti aiškiai didesnę tikimybę konkrečiai aplinkybei buvus, nei kad jos nebuvus. Taikydamas aukščiau aptartas įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjamam byloje konkrečiam ginčui, teismas sprendžia, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, jog ginčo sutartimi sulygta ieškovės pirmosios grupės paslaugų kaina buvo 2200 Eur, kaip byloje tvirtina ieškovas, o ne 1500 Eur, kaip teigia atsakovas. Tokia išvada daroma dėl to, kad : pirma, būtent tokią kainą byloje patvirtino ne tik ieškovės atstovai, bet ir teisme liudiję tiesioginiai ginčo sutarties sudarymo liudytojai D. S., T. Š. ir R. Ž., asmeniškai matę ir girdėję šalių susitarimą šiuo klausimu, ir nors šiuos asmenis su ieškovės atstovu R. S. sieja šeiminiai (D. S.) arba bendradarbiavimo versle (T. Š. ir R. Ž.) santykiai, šios aplinkybės pačios savaime nepaneigia liudytojų parodymų ir neduoda svaraus pagrindo abejoti jų teisingumu iš esmės, kuomet tuos pačius duomenis, kad ir netiesiogiai, patvirtina kiti bylos duomenys (ieškovės atstovo R. S. paaiškinimai, įmonės verslo praktika), antra, būtent tokia arba labai artima jai kaina ieškovė suteikė bylai aktualiu laikotarpiu analogiškas mirusių asmenų palaikų parvežimo panašiais atstumais iš kitų užsienio šalių paslaugas (b. l. 54-59), ieškovės tam patvirtinti bylon pateikti duomenys jokiais kt. įrodymais nėra nuneigti, byloje nėra duomenų, kurie rodytų bent jau egzistavus kokioms tai prielaidoms byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju ieškovei taikyti kitokią (pigesnę) kainodarą savo paslaugoms (CK 6.720 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.758 straipsnio 2 ir 3 dalys), ir nors atsakovas teismui teigė, jog analogiškas paslaugas kitose savivaldybėse (miestuose) tuo besiverčiančios įmonės teikia už mažesnę maždaug 1500 Eur kainą, jokių įrodymų tokiai aplinkybei patvirtinti nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo ją pripažinti nustatyta (CPK 178 straipsnis), be to, net alternatyviai egzistuojant ir kitokiai verslo praktikai, nebuvo ir nėra draudžiama bylos šalims individualiai konkrečiu atveju susitarti ir dėl kitokios kainos, jeigu jos abi veikia atvirai ir sąžiningai. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie įgalintų teismą spręsti, jog nagrinėjama ginčo sutarties sąlyga (konkreti sutartinė ieškovės paslaugų kaina 2200 Eur) yra nesąžininga, siurprizinė ar kitaip pažeidžianti atsakovo, kaip vartotojo, interesus vartotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo požiūriu. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog ieškovė liečiamai ir leistinai byloje įrodė, kad jos pirmosios grupės paslaugų (palaikų parvežimo iš užsienio) kaina ginčo sutartimi (šalių susitarimu) buvo nustatyta 2200 Eur.

11.       Dėl atsakovo sutarties vykdymo (mokėjimų už ieškovės paslaugas) apimties. Kaip minėta aukščiau byloje nėra ginčo dėl atsakovo 500 Eur mokėjimo ieškovės atstovui per sūnų liudytoją M. S., ši abiejų ginčo šalių pripažįstama aplinkybė atitinka kitus bylos duomenis (liudytojų M. S., T. M., D. S. parodymus, netiesiogiai – sąrašą Nr. 1), todėl teismo pripažįstama nustatyta (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Aukščiau taip pat minėta (punktas 8), kad dėl likusios atsakovo atsiskaitymo pagal ginčo sutartį dalies jos (sutarties) šalių pozicijos yra priešingos – ieškovė teigia, kad 2200 Eur pagal ginčo kvitą negavusi, tačiau vėliau gavusi dalį iš šios sumos (sutartinės pirmos grupės paslaugų kainos) - 1000 Eur, savo ruožtu atsakovas tvirtina 2200 Eur sumą pagal ginčo kvitą ieškovės atstovui perdavęs kvito surašymo metu ir vietoje bei vėliau nemokėjęs ieškovės nurodytos 1000 Eur sumos. Savo paaiškinimams pagrįsti atsakovas byloje pateikė ginčo kvito kopiją, pastarojo dokumento išrašymo faktą ieškovės atstovai visiškai pripažino (b. l. 54), kitų galinčių jį paneigti duomenų byloje nėra, todėl tokio dokumento surašymo aplinkybę teismas pripažįsta įrodyta (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Ginčo kvitas kaip pinigų priėmimo ūkinę operaciją patvirtinantis apskaitos dokumentas yra rašytinis įrodymas, tačiau pagal savo prigimtį jis nėra padidintos įrodomosios galios oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl proceso įstatymas nedraudžia jį nuginčyti, įskaitant ir liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovai ginčija pinigų gavimą iš atsakovo pagal ginčo kvitą aplinkybę, remdamiesi ieškovės atstovo R. S. paaiškinimais, liudytojų D. S., T. Š. ir R. Ž. parodymais, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina bei sutampa tarpusavyje dėl aplinkybės, jog šią sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš valstybės socialinės paramos (kompensacijos) pinigų, kai šią gausiąs, kas kartu reiškia ir tai, jog ginčo kvito surašymo metu ir vietoje, priešingai nei tvirtina atsakovas, šie pinigai ieškovės atstovui perduoti nebuvo. Teismas, ir šioje ginčo dalyje bylos duomenims (įrodymams) vertinti pasitelkęs duomenų pakankamumo ir tikimybių pusiausvyros kriterijų (CPK 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, jog pinigai pagal ginčo kvitą perduoti nebuvo, nei kad būtų buvę priešingai, tai yra, kad atsakovas šiuos pinigus būtų perdavęs ieškovės atstovui, kaip pats byloje tvirtino. Tokia išvada teismo daroma dėl to, kad pirma, paties atsakovo pozicija dėl nagrinėjamos aplinkybės nėra logiška – jis tvirtino, kad už visą ieškovės paslaugų kompleksą sutarta kaina buvo 2000 Eur (1500 Eur + 500 Eur), tačiau niekaip nepaaiškino, kodėl, tikint jo versija, ieškovei permokėjo 200 Eur, negana to, atsakovas negalėjo teismui pateikti logiškų ir įtikinamų paaiškinimų kodėl, vėlgi tikint jo versija, jis būdamas ne tik sumokėjęs visą ginčo sandorio kainą, bet dargi ir permokėjęs 200 Eur, per sūnų sumokėjo ieškovės atstovui dar 500 Eur, taip viso permokėdamas net 700 Eur, atsakovo pasiaiškinimas „Dėl šventos ramybės“, nebūdamas paremtas svariais argumentais, teismą visiškai neįtikina, juolab, kad, tikint paties atsakovo įvardinta ginčo sandorio kaina (2000 Eur), tokia permoka (700 Eur) sudarytų daugiau nei 1/3 dalį nuo visos sandorio kainos; antra, priešingai nei atsakovo, ieškovo pozicija šioje bylos dalyje teismo vertinama logiška ir įtikinama, pirmosios grupės paslaugų atlikimas savų lėšų tam neturinčiam užsakovui kreditan ne tik atitinka aukščiau jau aptartą tokias paslaugas teikiančių įmonių verslo praktiką, bet ir kompensacinį valstybės socialinės paramos užsienyje mirusių Lietuvos Respublikos piliečių palaikams pargabenti pobūdį – valstybė ne kredituoja, o kompensuoja teisės aktų nustatyta tvarka ir dydžiu palaikų pargabenimą organizavusio ir laidojančio asmens jau patirtas tam išlaidas (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/netekau-artimo-zmogaus). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė ginčo kvitu atvaizduodama tikrovėje neįvykusią finansinę operaciją, elgėsi ne pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kt. teisės aktų reikalavimus, tačiau yra nepaneigtas jos atstovų tvirtinimas, jog ginčo kvitas į įmonės apskaitą (registrus) nebuvo įtrauktas, todėl įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatų niekaip neiškreipė, o buvo surašytas tik tam, kad atsakovas juo pagrįstų teisę į mirusios sutuoktinės palaikų pargabenimo išlaidų kompensaciją ir jos lėšomis po to sumokėtų ieškovui pagal tą patį ginčo kvitą, kuris tuomet, kai būtų realiai iš atsakovo gauti kvite nurodyti visi pinigai, (vėliau) būtų įtrauktas į įmonės apskaitos registrus, kaip to reikalauja buhalterinę apskaitą reguliuojantys teisės aktai. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog ieškovė liečiamai ir leistinai byloje įrodė, kad 2200 Eur pagal ginčo kvitą jo surašymo momentu ir vietoje iš atsakovo realiai negavo, tačiau vėliau iš jo gavo 1000 Eur jų dalį, nors tokį mokėjimą atsakovas byloje ir nepripažino. Tokiu būdu šioje bylos dalyje teismas nustatė, jog atsakovas, vykdydamas ginčo sutartį, ieškovui iki pastarojo teismo sprendimo priėmimo yra sumokėjęs 1500 Eur.

12.       Dėl kainodaros antrajai ieškovės paslaugų grupei pakeitimo (sąrašo Nr. 2) pagrįstumo bei ieškovės reikalavimo teisės apimties. Atsakovas šioje bylos dalyje atsikerta jo tvirtinama aplinkybe, jog ieškovės paslaugų kainos padidinimo galimybė, iškilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nebuvo jų individualiai aptarta, jis, kaip paslaugų vartotojas, nebuvo dėl to nei raštu, nei žodžiu įspėtas, savo ruožtu ieškovės atstovai teisme pripažino, jog paslaugų kainodarą atsakovui pakeitė (nubraukė anksčiau sąraše Nr. 1 jam suteiktas nuolaidas savo prekėms ir paslaugoms), vienašaliu sprendimu po to, kai atsakovas atsisakė sumokėti likusią paslaugų kainą, ieškovės atstovai taip pat pripažino, kad apie tokią galimybę atsakovas lig tol įspėtas niekaip nebuvo, kainodaros pakeitimo galimybė (ieškovės teisė ją vienašališkai pakeisti) ginčo ar kitokia vėlesne jų sutartimi individualiai nebuvo aptarta, kas savo ruožtu reiškia, jog ieškovė vienašališkai pakeitė ginčo sutarties sąlygas (dalies jos paslaugų kainą), nors byloje nėra duomenų, kad paslaugų teikimo metu būtų patyrusi papildomų, ginčo sutarties sudarymo metu nenumatytų išlaidų, kas įstatymu daryti yra uždrausta (CK 6.59 straipsnis, 6.720 straipsnio 3 dalis), be to, tokia paslaugos teikėjo vienašališkai jos vykdymo eigoje vartotojui nustatyta jo padėtį sunkinanti sąlyga vertintina kaip siurprizinė ir įstatymu preziumuojama kaip nesąžininga, todėl teismo pripažįstama negaliojančia (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 4, 8 ir 9 dalys). Pripažinus sąrašą Nr. 2 negaliojančiu, ieškovei pripažintina vykdytina reikalavimo teisė į 1216,40 Eur ginčo sutarties kainos dalį (2200 Eur + 516,40 Eur) – (500 Eur + 1000 Eur). Kadangi nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo tik dalį vykdytiną jo reikalavimo teisę atitinkančios sumos, t. y. 876 Eur, ir teismas neturi šiuo atveju procesinio pagrindo viršyti pareikštą ieškovės reikalavimą, patikslintas ieškinys patenkintinas pareikštojo patikslintu ieškiniu reikalavimo apimtimi – ieškovei iš atsakovo priteistina 876 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo tesime (2020 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

13.       Bylos duomenimis ieškovė procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 27 Eur sumokėjo valstybei privalomo žyminio mokesčio (b. l. 9, 26), b) 590 Eur sumokėjo advokatei už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose (b. l. 8, 25, 87), viso – 617 Eur. Atsakovas byloje pagal jos duomenis patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose) (b. l. 89-90). Kadangi pirminis ieškovės reikalavimas teismo sprendimu patenkinamas 97,33 proc. dalimi (876 Eur x 100 : 900 Eur), ji turi procesinę teisę į 97,33 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, kas sudaro – 600,52 Eur (617 Eur x 0,9733) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi teisę į atmestos pirminio ieškovės reikalavimo dalies (2,67 proc.) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, kas sudaro – 10,68 Eur (400 Eur x 0,0267), sudengus priešinius vienarūšius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 589,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas, abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 13,30 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos). Proporcingai patenkintai daliai pirminio ieškovės reikalavimo aptariamų išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo, kas šiuo atveju sudaro – 12,94 Eur (CPK 96 straipsnio 1 ir 5 dalys), ieškovei tenkanti dalis aptariamų išlaidų nesudaro 5 Eur sumos, todėl ji iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  :

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. S. įmonei, juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) : a) aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus (876 Eur) skolos pagal mirusios atsakovo sutuoktinės A. S. palaikų transportavimo iš Švedijos Karalystės ir jų palaidojimo Lietuvoje paslaugų suteikimo sutartį, b) 5 (penkių) procentų metines kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, c) penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 84 ct. (589,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dvylika eurų 94 ct. (12,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (šios išlaidos sumokamos/išieškomos – valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                             Algis Vieraitis