Civilinė byla Nr. 2- 291/2006

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m.  gegužės 25 d.

Vilnius

             

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1641-38/2006 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės statyba“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „YIT Kausta“, uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“, akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl viešojo konkurso.

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovai UAB „Vėtrūna“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ pateikė ieškinį atsakovui LR Seimo kanceliarijai, kuriame prašė teismo:

1. pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2006-01-24 patvirtintas Atviro tarptautinio konkurso Lietuvos Respublikos Seimo naujos plenarinių posėdžių salės statybos ir II-ųjų Seimo rūmų rekonstrukcijos darbams atlikti sąlygų nuostatas, įtvirtintas 6.1.5 p., 6.1.6 p., 6.1.10 p., 6.1.12 p., 6.1.13 p.;  
2. pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti UAB „Vėtrūna“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį Viešųjų pirkimų ir konkurso sąlygų reikalavimų;
3. pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę, nurodant UAB „Vėtrūna“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ pasiūlymą pirmu numeriu preliminarioje Konkurso pasiūlymų eilėje.

Taip pat ieškovai prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui sudaryti sutartis dėl Lietuvos Respublikos Seimo naujos plenarinių posėdžių salės statybos ir II-ųjų Seimo rūmų rekonstrukcijos darbų atlikimo pagal 2006 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio patvirtintas atviro tarptautinio konkurso sąlygas, o jeigu tokios sutartys yra sudarytos – uždrausti jas vykdyti.  

            Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino, įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją nesudaryti sutarčių dėl Lietuvos Respublikos Seimo naujos plenarinių posėdžių salės statybos ir II-ųjų Seimo rūmų rekonstrukcijos darbų atlikimo pagal 2006 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio patvirtintas atviro tarptautinio konkurso sąlygas, o jei tokios sutartys jau sudarytos – sustabdyti jų vykdymą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovai ginčija 2006 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos paskelbto Lietuvos Respublikos Seimo naujos plenarinių posėdžių salės statybos ir II-ųjų Seimo rūmų rekonstrukcijos darbams atlikti atvirojo tarptautinio konkurso rezultatus, kurie turi įtakos galutinių konkurso rezultatų susiformavimui bei atsakovo organizuotų viešųjų pirkimų pasibaigimui. Teismas pažymėjo, kad esant tvirtam ieškovų ryžtui dalyvauti konkurse, darytina išvada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu (CPK 144 str. 1 d.). Todėl atsakovas įpareigotinas atlikti veiksmus užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t.y. uždrausti atsakovui sudaryti sutartis dėl statybos – rekonstrukcijos darbų, o jei sutartys jau sudarytos – uždrausti jas vykdyti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Klausimą teismas sprendė nepranešant atsakovui, nes konfliktiški šalių santykiai bei numatyti trumpi terminai ginčijamų sutarčių sudarymui leidžia daryti išvadą, kad pranešimas sukeltų realią grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 148 str. 1 d.).

Atsakovas LR Seimo kanceliarija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

1.      Atsakovas, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos raštu, kuriame konstatuota, jog pirkimo procedūros nepažeistos ir pirkimo procedūros gali būti tęsiamos, 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu nugalėtoju pripažino AB „YIT Kausta“ ir sudarė su juo Statybos darbų generalinės rangos sutartį (toliau tekste - rangos sutartis). Pagal įstatymą laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku bei realiai užtikrinti teismo sprendimo įvykdomumą. Šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šių kriterijų. Ieškovai neginčija atsakovo sprendimų dėl konkurso nugalėtojo paskelbimo ir dėl rangos sutarties sudarymo, tai nėra ieškinio dalykas. Ieškinys susijęs su viešojo pirkimo procesu, todėl teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, juo labiau, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės įtakoja teisinius santykius atsiradusius (esančius) pasibaigus viešajam pirkimui. Be to, teismo sprendimas sustabdyti rangos sutarties vykdymą neužtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdomumo, nes kaip minėta, ieškinio dalykas yra kitas, t.y. ieškovai neprašo pripažinti rangos sutarties negaliojančia.

2.      Teismas taikė netinkamas, nepagrįstas, negalimas ir neteisėtas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas privalėjo atsižvelgti į viešojo pirkimo objekto specifiškumą ir galimas didžiules neigiamas pasekmes. Konkursas vyko dėl Lietuvos Respublikos Seimo plenarinės posėdžių salės statybos ir II – ųjų rūmų rekonstrukcijos darbų. Seimo darbas vyksta Seimo sesijų metu, kuomet negalima vykdyti jokių statybos darbų. Todėl rangos sutartyje yra numatyti griežti, konkretūs statybos terminai - statybos darbus pradedant vykdyti nuo 2006 m. liepos 9 d. ir darbai vyks Seimo sesijų pertraukų metu. Kai kurie darbai turi būti baigti iki šildymo sezono pradžios, todėl iki to laiko turi būti atlikti paruošiamieji darbai. Šiuo metu jau yra suplanuoti ir paskirstyti piniginiai srautai, todėl bet koks vėlavimas gali užvilkinti statybos darbus metais bei padidinti statybos darbu kainą.  

Ieškovas UAB „Kortas‘ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovai, siekdami pakeisti preliminarią pasiūlymų eilę, kaip tik ir reikalauja pripažinti nugalėtoju kitą konkurso dalyvį. Konkrečios sutarties ieškovai negalėjo skųsti, nes ieškinio padavimo metu rangos sutartis dar nebuvo sudaryta ir teismo nutarties priėmimo metu viešųjų pirkimų procedūra dar nebuvo baigta. Dėl to teismo nutartis teisėta ir paliktina galioti.

            Tretysis asmuo AB „YIT Kausta“ prašo patenkinti atskirąjį skundą. Nurodo, kad atskirasis skundas pagrįstas, teismo nutartis neteisėta ir naikintina atskirajame skunde nurodytais motyvais.

            Ieškovai UAB „Vėtrūna“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad teismo nutartis priimta pagrįstai, o aplinkybė, kad atsakovas sudarė rangos sutartį tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Ieškovai negalėjo reikalauti pripažinti negaliojančia rangos sutartį, nes tokia sutartis dar nebuvo sudaryta. Be to pripažinus viešųjų pirkimų procedūros neteisėtumą teismas ex officio gali panaikinti niekinius sandorius, tuomet būtų taikoma restitucija ir tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas. Rangos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovų pasiūlymas beveik 4 mln. litų geresnis nei trečiojo asmens, todėl nepagrįsti teiginiai, kad valstybė patirtų nuostolių.

 

     Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jeigu tai būtina, siekiant apginti viešąjį interesą. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas įtvirtintas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje.

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas, tai yra teismo nutartį dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmanoma galima realiai įvykdyti (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 152 str. 1 d.).

Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, jog tiekėjas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais vykdant viešojo pirkimo procedūras, turi teisę juos ginčyti pateikdamas ieškinį teismui. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio antrosios dalies 1 punktą, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. 2006 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta Statybos darbų generalinės rangos sutartis tarp Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir AB „YIT Kausta“ (II T., b.l. 62-75), kas faktiškai suponuoja viešojo pirkimo procedūros pasibaigimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 6 str. 2 d. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka ir ją išsiuntė 2006 m. balandžio 3 d. (II T., b.l. 55). Atsakovas nutartį gavo 2006 m. balandžio 5 d. (II T., b.l. 59). Atsakovas rangos sutartį sudarė 2006 m. balandžio 3 d. (II T., b.l. 62-75). Atsakovas apie draudimą sudaryti rangos sutartį sužinojo vėliau, nei buvo sudaryta rangos sutartis. Teismo nutartis atgal negalioja, todėl teismo nustatytas draudimas sudaryti rangos sutartį atsakovo nesaistė ir negalima teigti, kad atsakovas veiksmai (sudaryti rangos sutartį) buvo neteisėti. Taigi, veiksmas, kurį atlikti teismas atsakovui uždraudė, šiuo metu jau yra atliktas, todėl laikinoji apsaugos priemonė – draudimas sudaryti atsakovui rangos sutartį, nėra realiai įmanomas įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismas uždraudė sudaryti rangos sutartį pagal ginčijamą viešąjį konkursą arba, jei tokia sutartis sudaryta, uždraudė ją vykdyti. Tačiau iš ieškinio matyti, kad ieškinio dalykas yra viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai. Ieškovai neginčija rangos sutarties. Galimas būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo rezultatas neturės įtakos rangos sutarčiai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su ieškinio reikalavimais. Minėta, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, todėl teismui nustačius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikštais reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Kadangi nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmestinas.

Ieškovų atsikirtimuose nurodomi argumentai, kad teismas ex officio gali pripažinti rangos sutartį niekine,  nepagrįsti, nes tokio klausimo sprendimas yra ieškinio dalyko nagrinėjimo dalis ir išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo ribų. Todėl ši aplinkybė bus vertinama bylos teisminio nagrinėjimo metu ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmestinas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

nutaria:

 

            Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo .

 

 

Teisėjai:                                                                                                            Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                                        Donatas Šernas

 

                                                                                                                        Vigintas Višinskis