Civilinė byla Nr. e2-462-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00987-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1; 1.3.7.5.8; 2.2.2.13; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei, Antaninai Antonenko, 

dalyvaujant ieškovės akcinė bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovui advokatui A. Š., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGOL CHEMICALS“ atstovams advokatams K. K. ir J. K., V. B. ir jo atstovui advokatui N. S., R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „ChemTrade LT“ atstovei advokatei L. D., J. G. ir jo atstovei advokatei J. V. F., V. K. ir jo atstovei advokatei E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinė bendrovės „Grigeo Klaipėda“ patikslintą ieškinį atsakovams V. B., R. P., J. G., V. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“ dėl padarytos žalos atlyginimo ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGOL CHEMICALS“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“, V. K., V. B. ir R. P. dėl žalos atlyginimo, ir  

n u s t a t ė :

ieškovė akcinė bendrovės (toliau – AB) „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti ir kuriuo prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ChemTrade LT“ 1 141 202 Eur nuostoliams atlyginti; 2) priteisti solidariai iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ 78 527 Eur palūkanų; 3) priteisti iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. 5 procentų dydžio, o iš UAB „ChemTrade LT“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 1 141 202 Eur nuostoliams atlyginti sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo pagal ieškinį teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. 5 procentų dydžio, o iš UAB „ChemTrade LT“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 78 527 Eur nuostoliams atlyginti sumos už laikotarpį nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo (ieškinio dalyko patikslinimo) priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės UAB „ChemTrade LT“ lygiomis dalimis ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad AB „Grigeo Klaipėda“ yra didžiausia kartono gamybos ir popierinių pakuočių perdirbėja Baltijos šalyse, per vienerius metus perdirbanti iki 130 000 tonų Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse surinktos makulatūros. Tam, kad AB „Grigeo Klaipėda“ galėtų vykdyti produkcijos (testlainerio, fliutingo ir korinio užpildo) gamybą, įmonei yra būtinos atitinkamos žaliavos ir / ar medžiagos, pavyzdžiui, krakmolas, dažai bei kitos cheminės medžiagos, kurias ieškovė perka iš atitinkamų tiekėjų (pardavėjų / gamintojų).

2006 m. sausio 20 d. su AB „Grigeo Klaipėda“ sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas V. B. pradėjo dirbti AB „Grigeo Klaipėda“ tiekimo skyriaus vyresniuoju vadybininku, nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 10 d. dirbo AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimų skyriaus vadovu, o nuo 2013 m. birželio 11 d. – AB „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi ir šias pareigas vykdė iki 2019 m. gegužės 17 d., kuomet darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Vadovaujantis AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimų vadovo pareiginiais nuostatais, V. B., kaip pirkimų skyriaus vadovas, nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 10 d. buvo atsakingas už pateiktų paraiškų pagrindu AB „Grigeo Klaipėda“ padalinių aprūpinimą reikiamomis žaliavomis (medžiagomis), ryšių su potencialiais ir esamais žaliavų (medžiagų) tiekėjais palaikymą, sutarčių dėl žaliavų (medžiagų) tiekimo su jais parengimą.

2011 m. vasario 10 d. su AB „Grigeo Klaipėda“ sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas J. G. pradėjo dirbti AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimų skyriaus vadybininku, nuo 2011 m. gegužės 30 d. – kartono cecho viršininku, nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. – gamybos padalinio vadovu, o 2014 m. vasario 20 d. buvo paskirtas gamybos direktoriumi. Nurodytu laikotarpiu keitėsi tik J. G. pareigybės pavadinimas, o funkcijos išliko tos pačios. Darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. J. G., kaip kartono cecho viršininkas, nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo atsakingas už šio gamybos padalinio darbo organizavimą, kartono gamybos technologinio proceso kontrolę, medžiagų kartonui gaminti savalaikį užsakymą, žaliavos (medžiagos) tikslinį panaudojimą, o, kaip iš pradžių gamybos padalinio vadovas, vėliau kaip gamybos direktorius, 2012–2019 m. laikotarpiu – už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų (medžiagų) savalaikį užsakymą, žaliavų (medžiagų) tikslinį panaudojimą.

AB „Grigeo Klaipėda“ žiniomis, atsakovas V. K. nuo 2002 m. iki 2019 m. birželio 4 d. dirbo UAB „ALGOL CHEMICALS“. Iš pradžių V. K. dirbo UAB „ALGOL CHEMICALS“ prekybos vadybininku, o nuo 2013 m. sausio 21 d. – UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriumi. V. K. einant UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriaus pareigas, įmonėje buvo ir generalinis direktorius, kurio pareigas užėmė Latvijos pilietis A. B. (A. B.), kuris, kaip paaiškėjo ieškovei, ne visada fiziškai būdavo Lietuvoje, todėl V. K. faktiškai buvo tuo asmeniu, kuris užsiėmė kasdiene šios bendrovės veikla, t. y. buvo UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovu de facto. Ieškovės žiniomis, po UAB „ALGOL CHEMICALS“ 2019 m. gegužės mėn. atlikto vidinio tyrimo V. K. 2019 m. birželio mėn. buvo atleistas iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriaus pareigų.

Nuo 2007 m. iki 2010 m. pabaigos UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijai reikiamų dažų tiekėja (pardavėja), kuri iki 2010 m. vidurio dažus „Pergasol Brown OBP“ pirko iš dažų gamintojo užsienio įmonės „BASF Grenzach GmbH“, vėliau dažus „Carta Brown NRG“ pirko iš kito dažų gamintojo užsienio įmonės „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“. 2009 m. sausio 6 d. tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo sudaryta pardavimo sutartis, nustatanti dažų, pavadinimu „Pergasol Brown OBP“, pardavimo ieškovei sąlygas, ir kurios sąlygų laikotarpiu iki 2010 m. pabaigos buvo laikomasi.

2010 m. pabaigoje, tiesiogiai dalyvaujant tuometiniam pirkimų skyriaus vadovui V. B., buvo vykdoma AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijos gamybai reikalingų dažus galinčių pateikti potencialių tiekėjų apklausa, į kurią dalyvauti inter alia buvo įtraukta UAB „ChemTrade LT“. Pagal 2010 m. gruodžio 16 d. tiekėjų įvertinimo lapą, tuomet geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo pripažinta įmonė „BTC“. 2011 m. liepos 18 d., atlikus dažų tiekėjų apklausą, padaryta išvada, kad geriausią pasiūlymą pateikė UAB „ChemTrade LT“, buvo nuspręsta sutartį sudaryti su UAB „ChemTrade LT“. 2011 m. liepos 18 d. tiekėjų įvertinimo lape, kurį parengė bei suderino V. B., nurodyta, kad į apklausą nebuvo pakviesta dalyvauti ir nedalyvavo ilgalaikė dažų, tinkamų AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijai gaminti, tiekėja UAB „ALGOL CHEMICALS“. Vėlesnių vykdytų apklausų bei jų pagrindu sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu 2011–2019 m. AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijai pagaminti reikalingų dažų tiekimą nuolat vykdė UAB „ChemTrade LT“, tik kai kuriose vėlesnės vykdytose potencialių tiekėjų apklausose buvo formaliai pakviesta dalyvauti ir UAB „ALGOL CHEMICALS“, pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 28 d., 2014 m. sausio 2 d., 2016 m. balandžio 4 d., tačiau jose UAB „ALGOL CHEMICALS“, kurios interesus tuomet atstovavo V. K., pasiūlytos dažų tiekimo sąlygos, pagrįstai tikėtina, sąmoningai (tyčia) buvo blogesnės nei UAB „ChemTrade LT“ pasiūlytos sąlygos, atsakovui V. K. kryptingai siekiant, kad dažų tikėja netaptų dažus „Carta Brown NRG“ iš gamintojo „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ nuo 2010 m. vidurio tiesiogiai perkanti UAB „ALGOL CHEMICALS“.

Atsižvelgiant į AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytose tiekėjų apklausose UAB „ChemTrade LT“ pasiūlytas dažų „Direct Brown“ pardavimo sąlygas, AB „Grigeo Klaipėda“ šiuos dažus iš UAB „ChemTrade LT“ per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. turėjo pirkti už 9 570 Lt be PVM už 1 t kainą; nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 21 d. – už 9 520 Lt be PVM už 1 t kainą; nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – už 9 950 Lt be PVM už 1 t kainą; pagal 2014 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20114-01-03/4, galiojusią nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., – už 9 950 Lt be PVM už 1 m3 IBC konteineris kainą; pagal 2014 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2014-01-03/4 priedą Nr. 9-2 pakuotės (1 m3 IBC konteineris) kaina nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo padidinta iki 10 647 Lt be PVM; 2015 m. pirmąjį ketvirtį – už 3 080 Eur be PVM už 1 t kainą; pagal 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T/2017-122, galiojusią nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. (buvo numatyta galimybė sutarties galiojimą pratęsti dar metams, t. y. iki 2019 m. gruodžio 5 d.), – už 3,08 Eur be PVM už 1 kg kainą.

2019 m. pavasarį AB „Grigeo Klaipėda“, bendradarbiaudama su atitinkamais UAB „ALGOL CHEMICALS“ atstovais, gavo duomenų apie atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P., UAB „ChemTrade LT“ bendrus, tarpusavyje suderintus veiksmus, kuriais dėl dažų, reikalingų AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijos gamybai, pirkimo AB „Grigeo Klaipėda“ buvo padaryta žalos. AB „Grigeo Klaipėda“ paaiškėjo, kad:

1) 2010 m. gruodžio 16 d. atliktoje AB „Grigeo Klaipėda“ tiekėjų apklausoje dalyvauti UAB „ChemTrade LT“ buvo įtraukta nepaisant to, kad buvo įsteigta tik 2011 m. gegužės 18 d. steigimo aktu, o Juridinių asmenų registre įregistruota – 2011 m. gegužės 23 d., kas reiškia, jog AB „Grigeo Klaipėda“ potencialių tiekėjų apklausoje, kurią vykdė atsakovas V. B., dalyvauti buvo įtraukta tuomet apskritai nesanti tiekėja ir nesanti juridiniu asmeniu UAB „ChemTrade LT“ ir nebuvo pakviesta dalyvauti ir dėl to nedalyvavo ilgalaikė dažų tiekėja UAB „ALGOL CHEMICALS“;

2) atsakovo V. B. iniciatyva 2011 m. liepos mėn. AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijai pagaminti reikalingų dažų tiekėju tapo tik prieš du mėnesius įsteigta ir jokios ūkinės komercinės veiklos patirties neturinti (jokios veiklos apskritai iki tol nevykdžiusi) įmonė UAB „ChemTrade LT“, pasiūliusi ženkliai didesnę dažų pardavimo kainą, palyginus: su ta kaina, už kurią AB „Grigeo Klaipėda“ 2011 m. sausio–liepos mėn. pirko iš tiekėjo „BTC“; su ta kaina, už kurią pirko dažus 2010 m. laikotarpiu iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ (pagal 2009 m. sausio 6 d. sudarytą pardavimo sutartį). Be to, ieškovės žiniomis, UAB „ChemTrade LT“, kuri 2011 m. liepos 18 d. buvo pripažinta geriausia potencialia tiekėja, tuo laiku dar net neturėjo sutarties dėl dažų įsigijimo, nes pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo sudaryta 2011 m. liepos 28 d., o pirmieji dažai iš šios įmonės įsigyti tik 2011 m. rugpjūčio 5 d.;

3) per 2011–2019 m. laikotarpį, įskaitant laikotarpį nuo 2013 m., kai UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovu de facto buvo V. K., AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytose potencialių tiekėjų apklausose UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo pakviesta dalyvauti tik kelis kartus, UAB „ALGOL CHEMICALS“ pasiūlyta dažų kaina buvo aukštesnė nei pasiūlyta UAB „ChemTrade LT“, nors kaip vėliau paaiškėjo, UAB „ChemTrade LT“ dažus, kurie buvo parduodami ieškovei, pirko iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ su UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno marža, o ne tiesiogiai iš dažų gamintojo kaip tą darė UAB „ALGOL CHEMICALS“. Be to, šiose apklausose sąmoningai (tyčia) buvo nurodoma akivaizdžiai neteisinga informacija (UAB „ALGOL CHEMICALS“ siūlė ieškovei įsigyti dažus, pavadinimu „Pergasol Brown OBP“, o UAB „ChemTrade LT“ – „Direct Brown“, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, UAB „ChemTrade LT“ ieškovei 2011–2019 m. sausio mėn. laikotarpiu tiekė dažus, kurių tikrasis pavadinimas „Carta Brown NRG“, kuriuos UAB „ChemTrade LT“ įsigydavo iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, o pastaroji iš gamintojo „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“. Ieškovės žiniomis, kitų dažų UAB „ALGOL CHEMICALS“ iš „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ 2011–2019 m. nepirko, todėl ir UAB „ChemTrade LT“, pirkdama dažus iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, parduoti AB „Grigeo Klaipėda“ kitų dažų irgi negalėjo);

4) atsakovai V. B., V. K. per statytinį atsakovą R. P. dalyvavo steigiant UAB „ChemTrade LT“;

5) 2012–2019 m. laikotarpiu atsakovai V. B., J. G. palaikė itin draugiškus asmeninius tarpusavio santykius. Šiuo laikotarpiu glaudžius santykius su šiais asmenimis palaikė ir atsakovas V. K., savo ruožtu galėjęs padaryti lemiamą įtaką tiek UAB „ChemTrade LT“, tiek ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ veiksmams;

6) J. G., eidamas AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos padalinio vadovo (gamybos direktoriaus) pareigas, nepaisydamas kitų AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojų (specialistų) nuomonių bei kitų dažų gamintojų / tiekėjų bandymų rezultatų, 2012–2019 m. laikotarpiu nesutiko keisti UAB „ChemTrade LT“ tiekiamus esą „Direct Brown“ dažus į kitus galimus įsigyti dažus;

7) 2011–2019 m. sausio mėn. laikotarpiu AB „Grigeo Klaipėda“ pirko iš UAB „ChemTrade LT“ dažus pavadinimu „Direct Brown“, kuriuos savo ruožtu pastaroji pirko iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, tačiau jų tikrasis pavadinimas buvo „Carta Brown NRG“, kuriuos UAB „ALGOL CHEMICALS“ įsigydavo iš „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“, o pastaroji dažais, kurių pavadinimas būtų „Direct Brown“, apskritai neprekiavo;

8) nurodytu laikotarpiu pasitaikydavo vienetinių atvejų, kuomet dažų pirkimo dokumentuose būdavo nurodomas AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktų dažų pavadinimas „Carta Brown NRG“, kuris ranka būdavo ištaisomas į „Direct Brown“. Ieškovės vertinimu, tokius taisymus dažų pirkimo dokumentuose galėjo atlikti ir, pagrįstai tikėtina, atliko V. B., J. G. arba jų tiesioginiu nurodymu ar su jų žinia kiti AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai, siekiant nuslėpti faktus apie tai, kokį iš tikrųjų produktą iš UAB „ChemTrade LT“ įsigydavo AB „Grigeo Klaipėda“;

9) atsakovų bendrai tarpusavyje suderintais veiksmais 2011 m. buvo sukurta ir iki 2019 m. sausio mėn. faktiškai įgyvendinta tokia dažų pardavimo AB „Grigeo Klaipėda“ grandinė, pagal kurią dažai, kuriuos UAB „ALGOL CHEMICALS“ įsigydavo iš „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“, AB „Grigeo Klaipėda“ buvo parduodami ne tiesiogiai UAB „ALGOL CHEMICALS“, o per tarpininką UAB „ChemTrade LT“, kuri juos įsigydavo iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, todėl dėl atsakovų bendrų veiksmų ieškovė už dažus mokėjo dirbtinai (neteisėtai ir nesąžiningai) padidintą dažų kainą, o tai nulėmė didesnes dažų įsigijimo sąnaudas (išlaidas), o tuo pačiu ir didesnes AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijos gamybos sąnaudas;

10) nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 6 d. UAB „ALGOL CHEMICALS“ pirko dažus iš UAB „ChemTrade LT“ už nepagrįstai aukštą dažų kainą, todėl UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškovei dažus irgi turėjo parduoti su aukšta dažų pardavimo kaina, taigi dėl to AB „Grigeo Klaipėda“ buvo priversta už dažus mokėti nepagrįstai ir nesąžiningai padidintą dažų pardavimo kainą, palyginus su ta, kuri būtų mokama dažų pardavimo grandinėje nesant UAB „ChemTrade LT“;

11) per 2011–2019 m. laikotarpį bendra AB „Grigeo Klaipėda“ išlaidų suma, kurią AB „Grigeo Klaipėda“ patyrė mokėdama už dažus UAB „ChemTrade LT“ pagal šiuo laikotarpiu įgyvendintą dažų pardavimo AB „Grigeo Klaipėda“ grandinę (schemą), sudarė 4 834 168,55 Eur sumą;

12) nuo 2019 m. sausio pab. iki 2019 m. birželio 6 d., kai faktiškai buvo vykdoma jau kitokia dažų pardavimo ieškovei grandinė (schema), pagal kurią UAB „ChemTrade LT“ veikė kaip tarpininkė tarp „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“, bendra AB „Grigeo Klaipėda“ išlaidų sumą sudarė 269 820 Eur;

13) ieškovės žiniomis, UAB „ALGOL CHEMICALS“ iš gamintojo įsigyjamus dažus galėjo tiesiogiai parduoti AB „Grigeo Klaipėda“ su 20 procentų marža. Per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m. sausio mėn. ieškovės atsakovei UAB „ChemTrade LT“ permokėta suma sudaro 1 262 198 Eur;

14) pakeitus dažų pardavimo ieškovei grandinę laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 6 d. AB „Grigeo Klaipėda“ permokėta suma sudaro 120 780 Eur.

Atsakovas V. B. 2013–2019 m. laikotarpiu ėjo AB „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus pareigas, atsakovas V. K. 2013–2019 m. laikotarpiu ėjo UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriaus pareigas ir faktiškai santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas de facto, todėl šie atsakovai gali būti pripažįstami civilinės atsakomybės subjektais pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį už jų neteisėtus ir ieškovei nuostolius sukėlusius veiksmus. Pagal kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens valdymo organui (jo nariui) civilinė atsakomybė taikytina tik esant jo kaltei (CK 6.248 straipsnis), o pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę skolininko kaltė preziumuojama.

Atsakovai V. B., V. K. dalyvavo steigiant UAB „ChemTrade LT“, kurios vadovu buvo paskirtas jų statytinis atsakovas R. P.. UAB „ChemTrade LT“ įsteigimas atsakovams V. B. ir V. K. buvo reikalingas tam, kad per tarpininkę UAB „ChemTrade LT“ būtų galima vykdyti AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijai reikalingų dažų tiekimą ir tokiu būdu siekti gauti trečiajam asmeniui turtinės naudos, pasinaudojant tiek AB „Grigeo Klaipėda“, tiek ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ galimybėmis bei turtu. Atsakovas V. B., veikdamas kartu su V. K., kuris tuo pat metu turėjo darbinių santykių su UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir tuo pačiu kontroliavo UAB „ChemTrade LT“ veiklą, turėjo galimybių pasirūpinti, jog tiek 2010 m. pabaigoje, tiek ir 2011 m. viduryje vykdytoje potencialių tiekėjų apklausoje nebūtų įtraukiama dalyvauti ir nedalyvautų dažus 2007–2010 m. AB „Grigeo Klaipėda“ tiekusi UAB „ALGOL CHEMICALS“.

Atsakovo V. B. veiksmai neatitiko jam, kaip 2013–2019 m. laikotarpiu AB „Grigeo Klaipėda“ vadovo pareigas vykdžiusiam asmeniui, pagal CK 2.87 straipsnį bendrovės vadovui tenkančias veikimo tik bendrovės naudai, sąžiningumo, protingumo bei lojalumo pareigas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 7 dalies reikalavimus, taip pat neatitiko AB „Grigeo Klaipėda“ įstatų 2.1, 8.1–8.3 punktuose esančių nuostatų, todėl V. B. už akivaizdžiai nuostolingų AB „Grigeo Klaipėda“ dažų pirkimo sandorių su UAB „ChemTrade LT“ sudarymą bei jų vykdymą yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę CK 2.87 straipsnio 7 dalies bei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Analogiškai kvalifikuotini ir V. K., kuris šiuo konkrečiu atveju neabejotinai veikė kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas de facto, veiksmai atlikti per 2013–2019 m. laikotarpį, laikant, kad ir jam byloje yra pakankamas teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, taikant CK 2.87 straipsnio 7 dalį ir CK 6.263 straipsnį.

Atsakovas V. B. 2009–2013 m. laikotarpiu ėjo AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimų skyriaus vadovo pareigas, atsakovas J. G. 2012–2019 m. laikotarpiu iš pradžių buvo AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos padalinio vadovas, o vėliau buvo AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos direktorius, o atsakovas V. K. iki 2013 m. ėjo UAB „ALGOL CHEMICALS“ prekybos vadybininko pareigas. Atsižvelgiant į tai, teisinės atsakomybės taikymo šiems asmenims už jų veiksmais, atliktais jiems nurodytu laikotarpiu einant paminėtas darbuotojų pareigas, AB „Grigeo Klaipėda“ padarytą turtinę žalą, klausimas spręstinas pagal tokių veiksmų atlikimo metu galiojusias darbo teisės normas. Atsakovai V. B. ir V. K. laikotarpiu iki 2013 m. sąmoningai (tyčia) netinkamai vykdė savo darbines pareigas (funkcijas), nesilaikė atitinkamai AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimų skyriaus vadovo ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ prekybos vadybininko pareigų, pažeidė AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ įstatuose nustatytus šių įmonių veiklos tikslus, taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) straipsnio 1, 2 dalis, todėl jiems taikytina visiška materialioji atsakomybė DK 245 straipsnio pagrindu. Atsakovas J. G. 2012–2019 m. laikotarpiu, būdamas iš pradžių AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos padalinio vadovu, vėliau gamybos direktoriumi (pakeitus pareigybės pavadinimą, darbinių funkcijų turinys išliko toks pats), nesilaikė AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos direktoriaus pareiginių nuostatų, pažeidė AB „Grigeo Klaipėda“ įstatuose nustatytus šių įmonių veiklos tikslus, taip pat DK 35 straipsnio 1, 2 dalis, naujojo DK 24 straipsnio 1, 5 dalis, todėl jam taikytina materialioji atsakomybė DK 245 straipsnio, naujojo DK 151 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju AB „Grigeo Klaipėda“ buvo padaryta žala atsakovams V. B. ir J. G. veikiant tyčia, jiems neabejotinai žinant, kad žala AB „Grigeo Klaipėda“ (labai tikėtina / neabejotinai) atsiras, todėl jiems kyla pareiga neteisėtais darbuotojų veiksmais padaryta AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ žalą atlyginti visiškai (DK 255 straipsnio 1 punktas, 257 straipsnio 2 dalis, naujojo DK 154 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė laiko, kad bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais AB „Grigeo Klaipėda“ 2011–2019 m. laikotarpiu padarytus tiesioginius nuostolius sudaro 1 382 978 Eur suma. Nurodyto dydžio nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais atsakovų veiksmais. Be kiekvieno iš atsakovų žala ieškovei (visa apimtimi) nebūtų atsiradusi. Ieškovė mano, kad šiuo atveju iš esmės neįmanoma atriboti kiekvieno iš atsakovų ieškovei padarytos žalos, nes atsakovų veiksmai susiję su visos žalos, o ne su tam tikros jos dalies atsiradimu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl objektyvaus bendrininkavimo, spręstina, kad atsakovų neteisėti veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip objektyvusis atsakovų bendrininkavimas, padarant žalos ieškovei, todėl reikalaujami nuostoliai priteistini iš atsakovų solidariai, taikant CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 dalį. 

Ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas ir kuriuo prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. K., R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ 342 299 Eur nuostoliams atlyginti; 2) priteisti iš UAB „ChemTrade LT“ 35 827 Eur sukauptų palūkanų; 3) priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. K., R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ 20 000 Eur dalykinės reputacijos žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovų V. B., V. K., R. P. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovės UAB „ChemTrade LT“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, palūkanas apskaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo pagal šį ieškinį teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų V. B., V. K., R. P., UAB „ChemTrade LT“ lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad kartono ir popierinių pakuočių gamybai AB „Grigeo Klaipėda“ perka įvairias žaliavas, įskaitant ir dažus. Iki 2010 m. AB „Grigeo Klaipėda“ dažus pirko iš UAB „ALGOL CHEMICALS“. Neteisėtų atsakovų veiksmų pagrindu nuo 2011 m. į dažų pirkimo–pardavimo grandinę, dėl atsakovų susitarimo ir veiksmų buvo įterpta atsakovė UAB „ChemTrade LT“. Tokiu būdu atsakovai sukūrė schemą, pagal kurią nuo 2011 m. UAB „ALGOL CHEMICALS“ dažus (Carta Brown NRG1) perparduodavo ne tiesiogiai AB „Grigeo Klaipėda“, o UAB „ChemTrade LT“, atitinkamai AB „Grigeo Klaipėda“ dažus pradėjo pirkti ne iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, o iš įterpto tarpininko – UAB „ChemTrade LT“ (toliau – Schema Nr. 1). UAB „ChemTrade LT“ įterpimą į dažų pirkimo–pardavimo grandinę ir ilgalaikį Schemos Nr. 1 įgyvendinimą sąlygojo faktas, jog atsakovai V. K. ir V. B. dirbo UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“. Atsakovų užimamos pareigos (galimybė priimti sprendimus) ir jų pagrindu valdoma informacija sudarė galimybę atsakovams įterpti UAB „ChemTrade LT“ į dažų pirkimo–pardavimo grandinę, padidinti dažų pardavimo AB „Grigeo Klaipėda“ kainą ir vykdyti Schemą Nr. 1. Schemos Nr. 1 įgyvendinimo laikotarpiu UAB „ALGOL CHEMICALS“ patyrė 187 060 Eur dydžio nuostolį negautų pajamų forma, kurie kilo dėl to, kad atsakovams įterpus UAB „ChemTrade LT“ į dažų pirkimo–pardavimo grandinę, sukūrus ir vykdžius Schemą Nr. 1 UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo priversta parduoti dažus UAB „ChemTrade LT“ mažesne pelno marža nei ta, už kurią ji galėjo parduoti dažus tiesiogiai AB „Grigeo Klaipėda“.

2019 m. pradžioje atsakovai vėl pakeitė dažų pirkimo–pardavimo grandinę sukurdami naują schemą. Pakeitimų pagrindu, dažus iš jų gamintojo („Archroma Distribution & Management Germany GmgH“) ėmė pirkti ne UAB „ALGOL CHEMICALS“, o UAB „ChemTrade LT“. Atitinkamai, UAB „ChemTrade LT“ ėmė dažus perpardavinėti UAB „ALGOL CHEMICALS“, o pastaroji – AB „Grigeo Klaipėda“ (toliau – Schema Nr. 2). Schema Nr. 2 buvo vykdoma nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 6 d., t. y. iki momento, kuomet UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ identifikavo neteisėtus atsakovų veiksmus ir juos nutraukė. Per šį laikotarpį UAB „ALGOL CHEMICALS“ patyrė 10 350 Eur nuostolį negautų pajamų forma. Ši žala (nuostoliai) kilo dėl to, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo priversta pirkti dažus iš UAB „ChemTrade LT“ už nepagrįstai aukštą kainą, dėl to UAB „ALGOL CHEMICALS“ privalėjo parduoti dažus AB „Grigeo Klaipėda“ vėlgi už itin mažą pelno maržą lyginant su ta, už kurią ji dažus galėjo parduoti AB „Grigeo Klaipėda“ tiesiogiai.

Neteisėtų atsakovų veiksmų pagrindu per Schemos Nr. 1 ir Nr. 2 įgyvendinimo laikotarpius UAB „ALGOL CHEMICALS“ patyrė bendrą 197 410 Eur dydžio nuostolį (197 410 Eur = 187 060 Eur + 10 350 Eur). Taip pat UAB „ALGOL CHEMICALS“ vertina, kad šių veiksmų UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo sukelta dalykinė reputacinė žala, kurią UAB „ALGOL CHEMICALS“ vertina 20 000 Eur.

Dėl neteisėtų veiksmų ieškovė nurodo, kad atsakovai V. K., V. B. ir R. P. susitarė atlikti ieškovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus, t. y. jie sukūrė Schemą Nr. 1, sutarė įterpti UAB „ChemTrade LT“ į dažų pirkimo–pardavimo grandinę ir įgyvendinti Schemą Nr. 1, o vėliau sukūrė Schemą Nr. 2 ir sutarė ją įgyvendinti, taigi atsakovai V. K., V. B., R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ įgyvendino iš anksto sutartus ieškovės ir AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu atlikti neteisėtus veiksmus (ieškovės nuomone, R. P. tiesiogiai dalyvavo planuojant nurodytus neteisėtus veiksmus ir juos įgyvendinant, nes būdamas UAB „ChemTrade LT“ direktoriumi R. P. paprasčiausiai negalėjo nežinoti anksčiau nurodytų aplinkybių). Įvertinus šiuos neteisėtus veiksmus ir jų sukeltą žalą, pripažintina, kad jie buvo atlikti tyčia, t. y. sąmoningai suvokiant, kad jie pažeis ir pažeidžia ieškovės interesus bei sukelia ieškovei didelės apimties žalą, tokiu būdu atsakovai pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas V. K. pažeidė DK 245 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) ir DK 151 straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas. V. K. už veiksmus, atliktus nuo 2011 m. gegužės mėn. (kuomet buvo pradėtas derinti neteisėtas atsakovų susitarimas ir steigti UAB „ChemTrade LT“) iki V. K. paskiriant į padalinio vadovo pareigas, taikytina materialioji atsakomybė DK 245 straipsnio pagrindu, o pagal darbo teisės normas, V. K. atsako neribotai, kadangi žala buvo padaryta tyčia. Atsakovas V. K. 2013–2019 m. laikotarpiu ėjo UAB „ALGOL CHEMICALS“ Lietuvos padalinio vadovo pareigas, t. y. buvo de facto UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas, ir tai sudaro pagrindą taikyti šio atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį už jo, kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovo, UAB „ALGOL CHEMICALS“ nuostolius sukėlusius veiksmus, atliktus 2013–2019 m. laikotarpiu. Be kita ko, yra akivaizdu, kad V. K. veiksmai prieštaravo ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ įstatų 3.1 punkto nuostatoms, įtvirtinančioms pareigą siekti UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno, o šio atsakovo veiksmai sąlygojo nuostolį, kuris buvo sukurtas tyčia.

Neteisėti atsakovų veiksmai sukėlė ieškovei 197 410 Eur dydžio žalą, t. y nuostolį negautų pajamų forma. Ieškovė turi ilgalaikius santykius su AB „Grigeo Klaipėda“, iki šiol jie buvo pagrįsti pasitikėjimu, kas yra įprasta versle, ypač kai santykiai tęsiasi ilgą laiką, tačiau dėl neteisėtų atsakovų veiksmų susidarė situacija, kuomet ieškovės reputacija prieš AB „Grigeo Klaipėda“ buvo pažeista (neteisėti veiksmai buvo atlikti dalyvaujant UAB „ALGOL CHEMICALS“ darbuotojui ir tuo pačiu padalinio vadovui V. K.), o tai bet kokiu atveju neigiamai paveikė AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ dalykinius santykius, kuriuos UAB „ALGOL CHEMICALS“ turės atstatinėti ir puoselėti. Žalą dalykinei reputacijai UAB „ALGOL CHEMICALS“ vertina 20 000 Eur ir prašo ją priteisti iš visų atsakovų, kurių bendri veiksmai sąlygojo jos kilimą.

Nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. atsakovams nesusitarus sukelti žalą, neįterpus UAB „ChemTrade LT“ į dažų pirkimo–pardavimo grandinę, nesukūrus ir neįgyvendinus Schemos Nr. 1 ir Nr. 2, žala nebūtų kilusi, o tai reiškia, kad tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovų veiksmuose yra kaltė, kadangi neteisėtus veiksmus jie atliko ir žalą sukėlė tyčia. Tą akivaizdžiai patvirtina nurodyti faktai, pagrindžiantys sąmoningą ir tikslingą neteisėtų veiksmų atlikimą, žinant, kad jie pažeidžia UAB „ALGOL CHEMICALS“ teises ir sukelia UAB „ALGOL CHEMICALS“ žalą.

Byloje nagrinėjamu atveju visi atsakovai, t. y. kiekvienas iš atsakovų, prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės. Be kiekvieno iš jų nebūtų atsiradusi. Ginčo kontekste iš esmės neįmanoma atriboti kiekvieno iš atsakovų ieškovei padarytos žalos, nes atsakovų veiksmai susiję su visos žalos, o ne su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl subjektyvaus ir objektyvaus bendrininkavimo, spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip subjektyvusis ir objektyvusis atsakovų bendrininkavimas padarant žalą ieškovei, o toks bendrininkavimas yra neabejotinai pakankamas solidariajai atsakovų civilinei atsakomybei.

Atsakovas J. G. atsiliepimu į AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį prašo nutraukti bylą atsakovo atžvilgiu arba ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-I1204/2019 panaikintos atsakovui taikytos drausminės nuobaudos inter alia (iš lot. be kita ko) dėl atsakovo tariamai ieškovei padarytos žalos dėl dažų kartono gamybai pirkimo per tarpininką bei dažų etikečių perklijavimo. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino atsakovo 2019 m. gegužės 17 d. atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą neteisėtu, nustatė, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis bei priteisė su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas. Darbo ginčų komisija, pasisakydama dėl atsakovo tariamai padarytos žalos dėl dažų kartono gamybai per tarpininką bei etikečių keitimo, konstatavo, jog ieškovė atsiliepime iš esmės nepasisakė ir neargumentavo reikalavime nurodyto kaltinimo, jog atsakovas, būdamas gamybos vadovas ir žinodamas, kad perkami dažai kartono gamybai per tarpininką keičiant etiketes, nieko nedarė, todėl Darbo ginčų komisija nurodytą kaltinimą laiko neįrodytu.

Dėl atsakovo būtinųjų (materialinės) turtinės atsakomybės sąlygų nurodė, kad atsakovas yra įsitikinęs, jog nėra būtinųjų sąlygų pastarojo (materialinei) turtinei atsakomybei kilti – atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra atsakovo kaltės dėl dažų kartono gamybai prikimo iš UAB „ChemTrade LT“ ar kitų tiekėjų, taip pat ieškovė nepatyrė žalos.

Su ieškinyje nurodytais atsakovo tariamai padarytais neteisėtais veiksmais (neveikimu) kategoriškai nesutinka, nes atsakovas, nebūdamas nei UAB „ChemTrade LT“, nei trečiojo asmens darbuotoju ar akcininku, nebūdamas niekaip susijęs su UAB „ChemTrade LT“ įsteigimu bei veikla, nežinojo ir negalėjo žinoti UAB „ChemTrade LT“ įsteigimo aplinkybių, vykdomos veiklos bei to, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ dažus įmonė galėjo įsigyti ne per UAB „ChemTrade LT“, bet tiesiogiai iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ arba kito Lietuvos rinkoje esančio tiekėjo. Apibendrinus kartono cecho viršininko pareiginius nuostatus, gamybos direktoriaus pareiginius nuostatus, akivaizdu, kad atsakovas neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės priimti sprendimų dėl konkretaus tiekėjo parinkimo. Be to, atsakovas receptūroje niekada nenurodydavo konkretaus tiekėjo pavadinimo, nes atsakovo funkcijos buvo ne tiekėjų parinkimas ar sutarčių sudarymas, o gamybos organizavimas bei tinkamos kokybės produkcijos gamyba. Priešingai negu nurodyta ieškinyje, atsakovas niekada neklastojo dažų, kuriuos tiekė UAB „ChemTrade LT“, pirkimo dokumentų – ant ieškinio 46 priede pateikto važtaraščio nėra nei atsakovo, nei kito gamybos padalinio darbuotojų parašų.

Ieškovė civilinėje byloje nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovo kaltę. Atsakovas, kaip kartono cecho viršininkas ir gamybos direktorius, neturėjo jokių įgalinimų (ne tik pareigos, bet ir teisės) parinkti kartono gamybai reikalingų dažų tiekėjų bei sudaryti sutarčių, todėl atsakovas negali būti kaltinamas toje srityje, kurioje neturėjo jokių įgalinimų veikti bei priimti sprendimus.

Byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad 2011 m.–2019 m. birželio 6 d. laikotarpiu UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškovei dažus kartono gamybai būtų teikusi už mažesnę nei UAB „ChemTrade LT“ kainą, paskaičiuotą pridedant prie „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ dažų įsigijimo kainos 20 procentų UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno maržą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ pasiūlyta kaina būtų mažesnė nei kitų tiekėjų pasiūlytos kainos ir būtent UAB „ALGOL CHEMICALS“ ginčo laikotarpiu būtų tiekęs dažus ieškovei. Pažymėjo, kad tiek UAB „ALGOL CHEMICALS“, tiek UAB „ChemTrade LT“ yra tarpininkai, parduodantys „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ dažus, todėl vadovaujantis ieškovės logika, ieškovė dažus kartono gamybai turėjo pirkti tiesiogiai iš „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“, tuomet ieškovė dažus būtų įsigijusi be tarpininkų uždedamos pelno maržos.

Nuo 2016 m. dažų pirkimas kartono gamybai buvo vykdomas centralizuotai, t. y. dažų kartono gamybai tiekėjų apklausas bei tiekėjus parinkdavo ne ieškovės pirkimų skyriaus darbuotojai, bet AB „Grigeo“, todėl nuo 2016 m. ieškovės akcininkams bei ieškovės valdybai turėjo būti žinomos dažų kartono gamybai pirkimo kainos bei sąlygos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovė ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 17 d., tad ieškovė dėl žalos privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. Pagal CPK 293 straipsnio dalies 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ atsiliepimu į AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį nurodo, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ savo dokumentacijoje nerado atsakovo V. K. AB „Grigeo Klaipėda“ 2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 28 d., 2014 m. sausio 12 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. teiktų pasiūlymų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pasiūlymų teikimas buvo slepiamas nuo UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovybės ir akcininkų. Tai yra svarbu dėl to, kad pasiūlymų saugojimas UAB „ALGOL CHEMICALS“ vidinėje informacinėje sistemoje „Sales force“ buvo privalomas. Ginčo kontekste yra svarbu ir tai, kad atsakovo V. K. pasiūlymai UAB „ChemTrade LT“ (priešingai nei AB „Grigeo Klaipėda“) buvo saugomi informacinėje sistemoje „Sales force“. UAB „ALGOL CHEMICALS“ patvirtino, kad nuo pat ieškinyje nurodytų pasiūlymų teikimo metu UAB „ALGOL CHEMICALS“ neprekiavo „Pergasol Brown“ arba „Brown“ dažais, kuriuos gamina „BASF Grenzach GmbH“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pasiūlymai buvo pateikti fiktyviai. Ieškinyje nurodytais pasiūlymais UAB „ALGOL CHEMICALS“ vardu buvo siūlomos kainos, kurios buvo didesnės nei tos, už kurias dažus UAB „ALGOL CHEMICALS“ parduodavo UAB „ChemTrade LT“, o tai reiškia, kad pasiūlymais buvo siūlomos nepagrįstai didelės kainos (nepaisant ir to, kad pasiūlymuose nurodytų dažų UAB „ALGOL CHEMICALS“ iš viso nepardavinėjo). Spręstina, kad tokie veiksmai buvo atliekami tam, kad tik UAB „ChemTrade LT“ pasiūlymai būtų pripažinti geriausiais tiek kokybės, tiek finansine prasme atmetant UAB „ALGOL CHEMICALS“ (ir kitų tiekėjų) pasiūlymus ir atliekant fiktyvų pirkimą. Papildomai nurodė tai, kad patį pirmąjį pasiūlymą dėl dažų pirkimo–pardavimo UAB „ALGOL CHEMICALS“ pasiūlė UAB „ChemTrade LT“ tik 2011 m. liepos 27 d. Šias aplinkybes pagrindžia pirmasis paties atsakovo V. K. į vidinę informacinę sistemą įkeltas pasiūlymas UAB „ChemTrade LT“. Šios aplinkybes sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „ChemTrade LT“ teikė pasiūlymus AB „Grigeo Klaipėda“ net neturėdama jokių pasiūlymų iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir negalėdama žinoti, kokias kainas UAB „ALGOL CHEMICALS“ siūlys UAB „ChemTrade LT“. Negana to, siūlymai buvo teikiami ir neturint jokios pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „ALGOL CHEMICALS“. UAB „ALGOL CHEMICALS“ nuomone, tokios aplinkybės pagrindžia atsakovus veikus išvien ir derinus neteisėtus veiksmus tiek UAB „ALGOL CHEMICALS“, tiek AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu.

Atsakovas V. K. atsiliepimu į AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį prašo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovo procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų, taikyti ieškinio senaties terminą AB „Grigeo Klaipėda“ reikalavimams, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2002 m. kovo 4 d. atsakovas ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ sudarė darbo sutartį Nr. 019, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti prekybos vadybininku. Iki 2013 m. sausio 21 d. atsakovas įmonėje dirbo vadybininku. Atsakovas, vykdydamas vadybininko funkcijas, buvo atsakingas už naujų klientų paiešką, bendradarbiavimo sąlygų su potencialiais klientais sąlygų derinimą, rinkos analizę. Jokios vadovaujamos funkcijos atsakovui nebuvo priskirtos, nė suteiktos darbo sutartimi ar kitu lokaliniu (vidiniu) bendrovės dokumentu. Pagal bendrovės valdymo struktūrą atsakovas buvo pavaldus generaliniam direktoriui. Jokių funkcijų, kurios pakeistų generalinio direktoriaus įgaliojimus, atsakovas nevykdė ir vietoj generalinio direktoriaus bendrovei neatstovavo, verslo sprendimų nepriėmė. UAB „ALGOL CHEMICALS“ įmonių grupėje veikė ir veikia tam tikra dvigubos kontrolės sistema, pagal kurią vadybininkai ir kiti darbuotojai yra pavaldūs horizontaliuoju ir vertikaliuoju principu. Visa atsakovo veikla, kurią kaip neteisėtą įvardina AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“, buvo atliekama su UAB „ALGOL CHEMICALS“ generalinio direktoriaus ir grupės, kuriai priklausė atsakovas, vadovo žinia.

2010 m. „BASF Grenzach GmbH“ atsisakė tarpininko UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir ėmė pats tiesiogiai tiekti prekes ieškovei, todėl UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo pašalinta iš tiekimo grandinės gamintojo iniciatyva. Tokiu būdu 2010 m. UAB „ALGOL CHEMICALS“ neteikė pasiūlymo ieškovei ir į tiekėjų lapus įtraukta nebuvo ne dėl ieškovės ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ nurodomų aplinkybių, o dėl to, jog UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei kito produkto už konkurencingą kainą. UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturėjo kito dažų gamintojo, o buvęs dažų gamintojas „BASF Grenzach GmbH“ pardavė dažus tiesiogiai užsakovui išvengiant tarpininko grandies. Reaguodamas į susidariusią situaciją atsakovas būtent ir veikė UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais bei ėmėsi veiksmų ieškant kito dažų gamintojo, nes pašalinus UAB „ALGOL CHEMICALS“ iš tiekimo grandinės, bendrovė prarado didelį klientą ir didelę dalį savo turėtos rinkos dalies. Atsakovas buvo ir pats tiesiogiai suinteresuotas rasti gamintoją bei teikti dažus ieškovei kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadybininkas, nes nuo pardavimo sumos tiesiogiai priklausydavo ir paties atsakovo darbo užmokestis, todėl ieškovės pozicija apie tai, jog atsakovas tyčia 2010 m. nesiėmė veiksmų pateikti pasiūlymą ieškovei, nelogiška ir neatitinkanti realių faktinių aplinkybių. Nuo 2011 m. atsakovas rado naują dažų tiekėją, todėl tik 2011 m. viduryje atsakovas turėjo galimybių pateikti pasiūlymą ieškovei su naujo gamintojo dažais. UAB „ALGOL CHEMICALS“ veikė ir kreditingumo politika, kuria buvo nustatytos griežtos sąlygos dėl tiekimo sąlygų pirkėjams ir kuri trukdė UAB „ALGOL CHEMICALS“ konkuruoti teikiant pasiūlymus ieškovei. 2011 m. turėdamas naują gamintoją „Clariant“ atsakovas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad gali pasiūlyti dažus, tačiau buvo informuotas, kad yra įvykusi tiekėjų atranka ir ją laimėjo UAB „ChemTrade LT“. Dėl to, kad 2011 m. UAB „ChemTrade LT“ ieškovei pateikė geresnės kainos pasiūlymą nei UAB „ALGOL CHEMICALS“, susidarė situacija, kai UAB „ALGOL CHEMICALS“, turėdama naują gamintoją, neturėjo pirkėjo. Buvo priimtas sprendimas pasiūlyti UAB „ChemTrade LT“ pirkti dažus iš UAB „ALGOL CHEMICALS“. Derybų rezultatas – UAB „ALGOL CHEMICALS“ ėmė tiekti gamintojo „Clariant“ dažus UAB „ChemTrade LT“ su bendrovei priimtinais ir pagal kreditavimo politiką. Pažymėjo, jog susitarimo su UAB „ChemTrade LT“ sąlygos buvo žinomos UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriui ir generaliniam direktoriui bei nebuvo atsakovo savavališko sprendimo rezultatas, kaip tą bando įrodyti ieškovė, nes atsakovas tuo metu ėjo tik vadybininko pareigas, o sutartyje tarp UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir UAB „ChemTrade LT“, kurioje buvo numatyta ir dažų kaina bei kitos susitarimo sąlygos, yra generalinio direktoriaus parašas.

UAB „ChemTrade LT“ nuo 2012 m. pati tiesiogiai turėjo kontaktą su dažų gamintoju „Clariant“, todėl ieškovės pozicija apie UAB „ChemTrade LT“ nesąžiningumą ir nesąžiningą verslo praktiką nepagrįsta, nes nuo 2012 m. UAB „ChemTrade LT“ turėjo visas galimybes eliminuoti iš tiekimo grandinės UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir pati pirkti dažus tiesiogiai iš gamintojo bei perparduoti ieškovei. Tik 2019 m. UAB „ALGOL CHEMICALS“ ėmėsi nesąžiningų veiksmų ir pašalino UAB „ChemTrade LT“ iš tiekėjų grandinės. 

2013 m. sausio 21 d. tarp atsakovo ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo sudarytas darbo sutarties Nr. 019 priedas Nr. 11, kurio 1 punkte nurodyta, kad atsakovas skiriamas direktoriaus pareigoms, taip pat to paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojas yra pavaldus ir privalo atsiskaityti bendrovės generaliniam direktoriui. Tą pačią dieną atsakovui buvo suteiktas ir įgaliojimas Nr. S-24, kuriuo atsakovui suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „ALGOL CHEMICALS“ santykiuose su darbuotojais bei veikti bendrovės kasdieninėje veikloje. Nuo 2013 m. sausio 21 d. atsakovas buvo atsakingas už UAB „ALGOL CHEMICALS“ filialo Lietuvoje veiklą, tačiau neturėjo teisės priimti verslo sprendimų ir jų nepriiminėjo.

Atsakovas UAB „ALGOL CHEMICALS“ atstovų buvo informuotas, jog 2019 m. gegužės 17 d. Vilniuje vyks susitikimas einamiesiems reikalams aptarti, tačiau nuvykus į susitikimo vietą, paaiškėjo, kad jokio susirinkimo darbiniais klausimais nebus. Buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir buvo bandoma gauti jo parašą ant dokumento, kuriame atsakovas prisiima atsakomybę už žalą apie 280 000 Eur. Kadangi ant šio dokumento atsakovas nepasirašė, todėl UAB „ALGOL CHEMICALS“ dokumento kopijos nepateikė. Šios aplinkybės buvo fiksuojamos antstolio filmuotoje medžiagoje. Atsakovui, atsisakius nutraukti darbo sutartį, iškart buvo pateikti kiti dokumentai, t. y. pranešimas apie įmonėje pradėtą vidinį tyrimą, įsakymas, kurio pagrindu atsakovas buvo nušalintas nuo darbo bei nurodymas pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Be visų dokumentų įteikimo, jam buvo liepta nedelsiant atiduoti darbinį telefoną, įmonės automobilio raktelius bei kitą inventorių ir uždrausta patekti į bendrovės patalpas. 2019 m. birželio 4 d. sprendimu atsakovo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 53 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Ieškovė nepagrindžia teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galima atsakovo atsakomybė, o atsakovo ir ieškovės nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai, kuriais remiantis susiformuotų procesiniai teisiniai santykiai. Atsakovas niekada neturėjo jokių fiduciarinių pareigų AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu, o taip pat atsakovo su šia įmone nesiejo jokie darbo santykiai taip kaip juos reglamentuoja DK normos. Jeigu ieškovė mano, jog ieškinyje minima, ieškovei žalą sukėlusi tiekėjų grandinė susidarė visiems byloje traukiamiems atsakovas veikiant neteisėtai ir tyčia sudarant galimybes UAB „ChemTrade LT“ laimėti tiekėjų atranką, tai lieka neaiškus atsakovų parinkimas atsakove byloje netraukti UAB „ALGOL CHEMICALS“. Atsakovas pagrįstai mano, jog atsakovo atsakomybė negalima ir remiantis darbuotojo deliktinės civilinės atsakomybės doktrina. Ieškovei manant, jog atsakovo veiksmais buvo padaryta žala, byloje atsakovu turėtų būti traukiamas ne atsakovas, o UAB „ALGOL CHEMICALS“ kaip atsakovo darbdavė.

Egzistuoja neteisėtas ir nesąžiningas UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir ieškovės susitarimas dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo ir UAB „ChemTrade LT“ pašalinimo iš rinkos. Atsižvelgiant į visus byloje jau esamus įrodymus, ieškovės ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ pateiktus procesinius dokumentus, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog ši byla buvo iškelta ne siekiant apginti pažeistus UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir ieškovės interesus, tačiau priešingai, pateisinti neteisėtus UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir ieškovės susitarimus. Negana to, akivaizdu ir tai, jog šioje civilinėje byloje ieškovė ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ veikia bendrai ne siekdamos kiekviena asmeninės naudos sau, tačiau sutartinai prieš atsakovus, konkurentą UAB „ChemTrade LT“, dalinasi informacija, kuri saugotina pagal asmens duomenų apsaugos teisinį reglamentavimą, derina procesinius veiksmus, kas neatitinka rungtyniškumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei galimai tyčia veikia tokiu būdu, jog į bylą nebūtų pateikta jokių ieškovei ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ nenaudingų duomenų.

Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais jie galėjo sukelti ar sukėlė žalą ieškovei. Atsakovas ne tik niekada nebuvo faktinis UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas, bet ir tai, kad atsakovo veiksmai buvo ir turėjo būti nuolat kontroliuojami, o ieškovės šioje byloje išsakoma priešinga ir kartu prieštaringa pozicija rodo būtent ieškovės neleistiną ir nesąžiningą susitarimą su UAB „ALGOL CHEMICALS“. Atsakovas niekada nebuvo ir nėra faktinis UAB „ChemTrade LT“ vadovas, steigėjas, o byloje nurodomu laikotarpiu veikė ne UAB „ChemTrade LT“, o būtent UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais. Taigi jokių neteisėtų veiksmų, veikiant ne UAB „ALGOL CHEMICALS“, o UAB „ChemTrade LT“ interesais atsakovas neatliko. Pažymėtina ir tai, jog minėti neteisėti veiksmai taip pat negali būti konstatuojami AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu, o tik UAB „ALGOL CHEMICALS“ gali reikšti reikalavimus savo buvusiam darbuotojui dėl žalos atlyginimo veikiant ne darbdavio, o konkuruojančio subjekto interesais pateikdamas įrodymus, jog buvęs darbuotojas buvo nelojalus. Atsakovas, vykdydamas savo darbines funkcijas, visuomet veikė taip, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ gautų pelną ir tiektų prekes labiausiai UAB „ALGOL CHEMICALS“ palankiomis sąlygomis, net jeigu tokia situacija nebūtų palanki ieškovei. Ieškovė savo argumentus dėsto neatsižvelgdama į tai, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ parankesnė sandorio šalis buvo UAB „ChemTrade LT“, o ne ieškovė, kuri ne tik norėdavo gauti 60–90 dienų atidėjimo terminus, tačiau vėluodavo atsiskaityti ir turėdama tokius ilgus sąskaitos padengimo terminus. Ieškovė byloje galimai sąmoningai neakcentuoja mokėjimo termino atidėjimo svarbos, nors tai buvo vienas iš esminių kriterijų atrenkant tiekėjus. Visi paminėti sprendimai buvo priimti su UAB „ALGOL CHEMICALS“ generalinio direktoriaus bei asmens atsakingo už skyriaus, kuriame dirbo atsakovas, kontrolę ir žinią.

Atsakovo veiksmuose neegzistuoja kaltės elementas, kaip privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovė ieškinyje net neįrodinėja kaltės, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė nedėsto jokių argumentų dėl atsakovo kaltės ir jos formos, nenurodo teisinio pagrindo. Net ir teigiant, kad dažų tiekimas UAB „ChemTrade LT“ vyko be UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovybės žinios / nurodymo, UAB „ALGOL CHEMICALS“ viso dažų tiekimo metu buvo atsakovo darbdavys, todėl ji yra materialinių teisinių santykių dėl neva padarytos žalos ieškovė susiformavimo šalis, taigi toks teisinis reglamentavimas eliminuoja atsakovo kaltės jausmą.

Tarp žalos atsiradimo ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes atsakovas veikė išimtinai darbdavio interesais ir naudai, visi jo atlikti veiksmai darbdavio buvo griežtai kontroliuojami. Žalą ieškovė skaičiuoja, darydama niekaip nepagrįstą prielaidą, kad kiekvienos tiekėjų apklausos / atrankos metu laimėjusiu tiekėjų būtų pripažinta tik UAB „ALGOL CHEMICALS“. Esant akivaizdiems faktiniams duomenims apie konkurentų rinkoje egzistavimą, ieškovė neturi jokio faktinio pagrindo tvirtinti, kad visą ginčo laikotarpį ji prekes būtų pirkusi tik iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, o tai reiškia, kad ieškovė netenka faktinio pagrindo žalą skaičiuoti visam 8 metų laikotarpiui. Vadinasi, žalos skaičiavimas paremtas hipotetine prielaida apie vieno tiekėjo buvimą, kai faktiniai duomenys rodo aiškią tiekėjų konkurenciją, niekaip nepagrindžia žalos sumos ar juo labiau priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovė žalą skaičiuoja darydama dar vieną ekonomiškai ir matematiškai nepagrįstą prielaidą, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno marža visą beveik dešimties metų laikotarpį nebūtų pasikeitusi, t. y. ji visą laiką nuo 2011 m. iki 2019 m. sudarytų 20 proc. Nagrinėjamos bylos atveju, akivaizdu, kad tiek AB „Grigeo Klaipėda“, tiek UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinių pateikimas tvirtinant akivaizdžiai iš anksto suderintas abiem tiekėjams priimtinas pelno maržas niekaip kitaip negali būti paaiškintas tik išankstiniu veiksmų suderinimu, o tai leidžia daryti išvadą esant kartelinį rinkos dalyvių susitarimą, kurio tikslas šiuo konkrečiu atveju eliminuoti iš rinkos konkurentą UAB „ChemTrade LT“. Ieškovei nepagrindus, kad 20 proc. UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno marža būtų gaunama taikant 30 dienų atidėjimo laikotarpį, pagrįsta teigti, kad ne matematiniais / ekonominiais skaičiavimais, o tik ieškovės manymu paremtas žalos dydis negali turėti priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais. Ieškovė galimai sąmoningai nutyli faktą, kad ieškovė nuo 2016 m. prekes, įskaitant dažus, pirko centralizuotai, t. y. prekių įsigijimą tiesiogiai lėmė motininės įmonės sprendimai, sprendimus dėl pirkimo priėmė visai kiti asmenys, todėl kaip atsakovas galėjo įtakoti žalos atsiradimą, jei nei jis, nei kiti atsakovai pirkimų nei organizavo, nei jiems vadovavo. Galiausiai atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovė kelia klausimą dėl tarpininko pelno maržos dydžio, kai pačios ieškovės grynai vadybinis veiklos organizavimo sprendimas buvo prekes pirkti ne iš gamintojo, o per tarpininkus.

Solidarios atsakomybės pagrindas atsakovo atžvilgiu prieš ieškovę netaikytinas. Šiuo atveju tam, kad būtų galima taikyti solidarią atsakomybę, yra būtina įrodyti, kad visi atsakovai veikė bendrai ir bendrais atsakovų veiksmais buvo sukelta žala. Ieškovė neįrodė fakto, jog visi atsakovai veikė bendrai, o nesant įrodytiems bendriems atsakovų veiksmams, negali būti keliamas ir solidarios civilinės atsakomybės klausimas.

Atsakovai UAB „ChemTrade LT“ ir R. P. atsiliepimu į AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį prašo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovo R. P. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų, taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ reikalavimams, ieškinį atmesti, priteisti atsakovams visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011 m. R. P. tikėjosi, jog prie naujos bendrovės prisijungs G. B., I. L. ir UAB „V.“ bei V. B. ir V. K., tačiau V. B. atsisakius prisidėti prie naujos bendrovės, V. K. taip pat nutarė likti tuometinėje darbovietėje UAB „ALGOL CHEMICALS“. V. K. atmetus R. P. pasiūlymą G. B. atsisakė prisidėti prie naujo verslo, tačiau nutraukė ir darbo santykius su UAB „ALGOL CHEMICALS“. G. B. pasitraukus ir netapus R. P. verslo partneriu, suinteresuotumą prarado ir I. L. bei UAB „V.“, todėl R. P. liko vienas steigėjas. Puikiai žinodamas cheminių medžiagų tiekimo, cheminių medžiagų poreikio Lietuvos Respublikoje rinką, ilgą laiką dirbdamas joje ir sukaupęs patirties 2011 m. R. P. nutarė kurti juridinį asmenį ir pats vienas mėginti vykdyti verslą, o ne dirbti pagal darbo sutartį. Kadangi R. P. ketino išsituokti su sutuoktine ir nenorėjo įmonės steigti iš sutuoktinių lėšų bei vėliau dalinti įmonės akcijų ištuokos byloje, R. P. susitarė su seserimi E. E., jog įmonė bus steigiama jos vardu, jai įnešant R. P. turimas asmenines pinigines lėšas padengti įstatinį kapitalą. Pagal susitarimą su seserimi, R. P. steigiamos įmonės akcijos turėjo būti padovanotos po įsteigimo, siekiant užtikrinti, kad ištuokos metu nekiltų ginčo dėl bendrovės pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokį sprendimą R. P. priėmė pasitaręs su teisininkais. 2011 m. gegužės 18 d. buvo įsteigta įmonė UAB „ChemTrade LT“. Įteigus bendrovę ir sutvarkius teisinę bendrovės registraciją ir dokumentus, R. P. sesuo padovanojo akcijas ir nuo 2011 m. birželio 28 d. UAB „ChemTrade LT“ akcininku bei vienasmeniu vadovu yra R. P., kuris ir buvo tikrasis šios bendrovės steigimo iniciatorius. Ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės apie tai, kad steigiant UAB „ChemTrade LT“ dalyvavo V. B. ir V. K., neatitinka bylose esančių įrodymų ir nėra pagrįstos.

R. P. pažymėjo, jog nepamena, kad 2010 m., veikdamas kaip UAB „ChemTrade LT“ vadovas ar UAB „ChemTrade LT“ vardu būdų teikęs pasiūlymą ieškovei ir dalyvavęs tiekėjų atrankoje. R. P. nepavyko rasti tokio elektroninio laiško, kuriuo jis būtų teikęs pasiūlymą ieškovei 2010 m. Negana to, tokios faktinės aplinkybės taip pat prieštarauja logikai, nes, kaip pati ieškovė nurodo, tik 2011 m. buvo sprendžiama dėl UAB „ChemTrade LT“ pavadinimo ir tik 2011 m. gegužės 18 d. jis buvo sukurtas bei įtrauktas į juridinio asmens pavadinimų sąrašą.

R. P., įsteigęs UAB „ChemTrade LT“, 2011 m. ėmėsi derėtis su dažų tiekėju „Abstract Chemical“ iš Indijos, kuris galėjo pasiūlyti UAB „ChemTrade LT“ dažus, tačiau su UAB „ChemTrade LT“ susisiekė UAB „ALGOL CHEMICALS“ atstovas vadybininkas V. K., kuris pasiūlė UAB „ChemTrade LT“ pirkti dažus iš UAB „ALGOL CHEMICALS“. Po šalių derybų UAB „ChemTrade LT“ nutarė pirkti dažus iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, nes UAB „ChemTrade LT“ tenkino UAB „ALGOL CHEMICALS“ pasiūlyta kaina, tiekimo terminai ir mokėjimo atidėjimo terminai.

Atsakovų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios būtinos atsakovų atsakomybei atsirasti, todėl atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu sieja su pagrindiniais argumentais:

1) ieškovė pateikiamų faktinių aplinkybių nesusieja su teisiniu UAB „ChemTrade LT“ ir R. P. galimos atsakomybės už įrodinėjamos žalos atsiradimą pagrindu, t. y. atsakovų atsakomybė grindžiama subjektyviomis ieškovės prielaidomis, o ne teisiniais argumentais. Ieškovė tvirtina, kad faktiniai UAB „ChemTrade LT“ vadovai ir steigėjai yra V. B. ir V. K.. Laikantis tokios ieškovės pozicijos, nėra suprantama, kodėl visgi R. P. yra traukiamas atsakovu šioje byloje ir kokius neteisėtus veiksmus jis galėjo atlikti, ieškovės tvirtinimu, nebūdamas UAB „ChemTrade LT“ vadovu ir realiai nedalyvaudamas UAB „ChemTrade LT“ veikloje. Ieškovė nenurodo ir kokiais konkrečiais veiksmais / neveikimu pasireiškė R. P. atlikti neteisėti veiksmai, kuriais ieškovei buvo sukelta žala, o tik formaliai nurodo civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas jų nesusiedama su faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su R. P.. R. P. esant faktiniu UAB „ChemTrade LT“ vadovu, valdant UAB „ChemTrade LT“ tiesiogiai pačiam bei per vadovaujamą užsienio kompaniją, nėra suprantama, kokiu būdu pats UAB „ChemTrade LT“ įsteigimas ir šio subjekto veikla rinkoje tiekėjo statusu gali būti pripažįstami neteisėta pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovai pažymėjo, kad vadovaujantis ieškovės argumentais tarpininko veikla, iš kurios tarpininkas gautų naudos parduodamas produktus su tam tikru antkainiu, apskritai negalima, o kiekvienas pirkėjas turėtų galimybes reikšti tiekėjui / tarpininkui / kitam pardavėjui, tiesiogiai negaminančiam prekių, ieškinius dėl neva permokėtos sumos. Ieškovė kildina atsakovų atsakomybę, nurodydama, kad atsakovai pažeidė fiduciarines pareigas bei darbuotojo lojalumo pareigą, tačiau akivaizdu, kad šie teisiniai pagrindai netaikytini R. P. atžvilgiu. Fiduciarinės pareigos R. P. sieja su vieninteliu subjektu – UAB „ChemTrade LT“, o ne su kitais asmenimis, tarp jų ir ieškove;

2) atsakovai neatliko jokių veiksmų, kuriais jie galėjo sukelti ar sukėlė žalą ieškovei. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad V. B. ir V. K. būtų įsteigę, vadovavę ar kitaip veikę UAB „ChemTrade LT“ vardu ir interesais po bendrovės įsteigimo. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. P. nėra faktinis UAB „ChemTrade LT“ vadovas. Per visą laikotarpį nuo UAB „ChemTrade LT“ įsteigimo iki šios dienos UAB „ChemTrade LT“ jokiu pavidalu nebuvo suteikusi paramos ar kitokios materialinės naudos t. y. nėra pervedusi ar grynaisiais pinigais išmokėjusi jokių pinigų, nei V. B., nei V. K., nei J. G.. Taip pat iš UAB „ChemTrade LT“ jokios finansinės naudos nėra gavę ir jokie su V. B., V. K. ir J. G. susiję asmenys. Ieškovės pozicijos nepatvirtina ir aplinkybės, kad V. K. yra pasirašęs kaip UAB „ChemTrade LT“ akcininkės užsienio kompanijos BVI Business Company HAYSTACK TRADING LIMITED vadovo įgaliotas asmuo. Tai, kad UAB „ChemTrade LT“ buvo įsteigta su tikslu vykdyti įprastą veiklą, o ne pasinaudojant atsakovų pareigomis tiekti prekes išimtinai tik ieškovei, patvirtina ir prie atsiliepimo pridedami apyvartos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad UAB „ChemTrade LT“ nuo pat įsteigimo iki šios dienos vykdo veiklą ir su kitais asmenimis. Jeigu laikyti, kad ieškovė buvo vienintelis pasipelnymo šaltinis, tai UAB „ChemTrade LT“ susidurtų su finansinėmis ir veiklos problemomis po sutarties su ieškove nutraukimo, tačiau iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, UAB „ChemTrade LT“ pardavimai nesumažėjo. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tik padedant V. B. ir V. K. UAB „ChemTrade LT“ galėjo pateikti geriausią pasiūlymą ir laimėti ieškovės tiekėjo atrankas. Ieškovė galimai, tyčia su ieškiniu neteikia tiekėjų atrankos lapų nuo 2016 m. iki 2019 m., nors žalos prašo ir už šį laikotarpį bei atsakovų veiksmus neteisėtais laiko ir šiuo laikotarpiu. UAB „ChemTrade LT“ kaip tiekėjo atrinkimą sąlygojo ne V. B. užimamos pareigos ar jo veiksmai, o būtent UAB „ChemTrade LT“ pateiktas pasiūlymas ir galimybės teikti kokybišką produktą už priimtina kainą bei suteikiant ilgus mokėjimo atidėjimo terminus. UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir ieškovės nurodyta neva normali 20 proc. pelno marža yra ieškovės ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ aptarta tik procesinių dokumentų pateikimo metu, o ne realiai galėjusi egzistuoti 2011–2019 m. Jeigu UAB „ALGOL CHEMICALS“ visgi nebuvo kviesta dalyvauti ar dėl kitų aplinkybių pasiūlymų tiekime nedalyvavo, nėra suprantama, kaip tokios aplinkybės tiesiogiai susiję su R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ neteisėtais veiksmais bei kodėl tokias aplinkybes ieškovė vertina kaip atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatą. Būtent UAB „ALGOL CHEMICALS“ negalėdama konkuruoti su UAB „ChemTrade LT“ pateiktu atsiskaitymo terminu, siekdama neprarasti rinkos dalies ir pelno, kreipėsi į UAB „ChemTrade LT“ siūlydama teikti analogiškos kokybės tik kito tiekėjo dažus geresne kaina nei UAB „ChemTrade LT“ būtų gavusi tiesiogiai iš pirminio pasiūlymo ieškovei pateikimo momentu rasto gamintojo. Jeigu ieškovė mano, jog tokia tiekėjų grandinė susidarė visiems byloje traukiamiems atsakovams veikiant neteisėtai ir tyčia sudarant galimybes UAB „ChemTrade LT“ laimėti tiekėjų atranką, tai neaiškus atsakovų parinkimas, t. y. atsakove byloje nėra traukiama ir pati UAB „ALGOL CHEMICALS“. Net ir teigiant, kad dažų tiekimas UAB „ChemTrade LT“ vyko be UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovybės žinios / nurodymo, UAB „ALGOL CHEMICALS“ viso dažų tiekimo metu buvo V. K. darbdavys, todėl jis yra materialinių teisinių santykių dėl neva padarytos žalos ieškovei susiformavimo šalis. Tokiu būdu, atsakovų manymu, šioje byloje UAB „ALGOL CHEMICALS“ taip pat turėjo būti traukiama atsakove. Ieškovė ieškinyje teigia, jog UAB „ChemTrade LT“ neteisėti veiksmai pasireiškė tiekiant dažus ieškovei rinkos neatitinkančia kaina. Lieka neaišku, kodėl tokias aplinkybes ieškovė laiko UAB „ChemTrade LT“ atliktais neteisėtais veiksmais. Ieškovė turėjo visas galimybes patikrinti, ar siūloma kaina atitinka rinkos kainas, ar yra pagrįsta. Svarbu dar ir tai, jog tiekėjų atrankos lapuose nurodyta UAB „ChemTrade LT“ kaina dar nebuvo galutinė ir ne kartą derybų metu buvo mažinama. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į priedo Nr. 5, pateikto į bylą su J. G. atsiliepimu, turinį, iš kurio matyti, jog analogiško gamintojo dažus ieškovei siūlė ir užsienyje veikiantis juridinis asmuo „Eurochim service“, o siūlyta kaina yra didesnė nei ta, už kurią dažus ieškovė pirko iš UAB „ChemTrade LT“. Tai tik patvirtina R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ argumentą, kad UAB „ChemTrade LT“ pasiūlymas buvo geriausias. Kiekvienas rinkoje veikiantis subjektas, pirkdamas prekes iš tiekėjo, suvokia, kad dalis tiekėjui mokamos kainos yra skirta tiekėjo sąnaudoms padengti ir pelnui gauti, o perkama prekė yra su tiekėjo pritaikytu antkainiu. Tokios aplinkybės rinkoje yra žinomos ir neslepiamos. Taigi prekės pardavimas su antkainiu nėra neteisėtas veiksmas, kaip tą bando įrodyti ieškovė. Ieškovė teigia, kad UAB „ChemTrade LT“ neturėjo ir neturi ISO standarto, tačiau vis tiek laimėdavo tiekėjų atrankas ir teikdavo prekes ieškovei, kas, ieškovės nuomone, leidžia konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus padedant UAB „ChemTrade LT“ laimėti atrankas. Norint dalyvauti tiekėjų atrankose niekada nereikėjo turėti ar ieškovei pateikti ISO standarto įdiegimą patvirtinančių dokumentų. Tokio reikalavimo ieškovė nekėlė. UAB „ChemTrade LT“ žiniomis, trečiasis asmuo UAB „ALGOL CHEMICALS“ iki 2016–2017 m. taip pat neturėjo ISO standarto, nebuvo jo įsidiegusi, tačiau tai nesutrukdė UAB „ALGOL CHEMICALS“ būti ieškovės tiekėju nuo 2007 m. Tokiu būdu nėra suprantama, kuo remiantis skirtingiems tiekėjams ieškovė nustato skirtingus reikalavimus;

3) atsakovų veiksmuose neegzistuoja kaltės elementas, kaip privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė nedėsto jokių argumentų dėl atsakovų kaltės ir jos formos, nenurodo teisinio pagrindo. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės ir atsakovų civilinė atsakomybė negalima;

4) ieškovė neturi faktinio bei teisinio pagrindo savo vadybinių sprendimų pasirenkant tiekėją sieti su atsakovų neteisėtais veiksmais, jeigu tarp žalos atsiradimo ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Atsakovai akcentuoja, jog laikosi nuoseklios pozicijos, kad žala iš atsakovų neturėtų būti priteisiama, kadangi byloje neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau tuo atveju, jei būtų nustatoma priešingai, žalos dydis turi būti skaičiuojamas remiantis pagrįstais ekonominiais ir matematiniais duomenimis ir priteisiamas tik tuo atveju, jei jis priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovė žalą skaičiuoja darydama ekonomiškai nepagrįstą prielaidą, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno marža visą beveik dešimties metų laikotarpį nebūtų pasikeitusi, t. y. ji visą laiką nuo 2011 m. iki 2019 m. sudarytų 20 proc. Šiuo atveju net negali būti ginčo, kad atsakovai, dirbantys konkuruojančioje įmonėje, galėtų kaip nors numatyti, prognozuoti ar lemti, kokį antkainį taikys UAB „ALGOL CHEMICALS“ parduodamoms prekėms, ypač kai prekių pardavimas numatomas tik teoriškai. Atsakovų įsitikinimu, jokiais įrodymais neparemtas maržos skaičiavimas yra akivaizdžiai pernelyg nutolęs nuo galimai neteisėtų atsakovų veiksmų, kad juo būtų galima remtis priteisiant realią žalą. Jei R. P., veikdamas per UAB „ChemTrade LT“ pasiūlė konkurencingą kainą lyginant su kitais nepriklausomais tiekėjais, tai ieškovei negalėjo atsirasti jokios žalos ir tai suponuoja atitiktį rinkos vertei. Ieškovė išimtinai pati pasirenka pirkti prekes ne tiesiogiai iš gamintojo, o per tarpininkus. Tai reiškia, kad ieškovė priima aiškų vadybinį sprendimą nesiekti kainos mažinimo prekes perkant tiesiai iš gamintojo, kas ieškovei būtų padėję sutaupyti dar mažiausiai 20 proc. prekių kainos, bet permokėti už prekes tarpininko naudai (nepriklausomai nuo to, kas bus tarpininkas). Pastebėtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes pirkti prekes tiesiogiai iš gamintojo ir savo praktikoje tai yra dariusi, todėl jeigu ieškovės veiklos modelis leido susidaryti situacijai, kai tiekėjai prekes tiekė su antkainiu apie tai ieškovei puikiai žinant, tai antkainio dydžio klausimas turi būti laikomas ne kuo kitu bet tiekėjo gebėjimu veikti rinkoje gaunant didžiausią pelną, o tai nieko bendro su neteisėtumu neturi. Esant tokiai faktinei situacijai, kurią lemia pačios ieškovės sąmoningai pasirinktas veiklos modelis, už permoką tampa atsakingi ne atsakovai, o pati ieškovė, todėl šiuo atveju ne tik nėra žalos, bet ir prielaidų jai kilti;

5) solidariosios atsakomybės taikymas galimas tik įvertinus kiekvieno iš atsakovų veiksmų bendrumą teikiamų reikalavimų atžvilgiu, todėl ieškovei neįrodžius UAB „ChemTrade LT“ veiklos modelio neteisėtumo, nei UAB „ChemTrade LT“, nei jos akcininkas ir direktorius R. P. negali būti laikomi solidariai atsakingais ieškovės įrodinėjamą permoką įsigyjant prekes. Tam, kad būtų galima taikyti solidarią atsakomybę, yra būtina įrodyti, jog visi atsakovai veikė bendrai ir bendrais atsakovų veiksmais buvo sukelta žala. Ieškovė šioje byloje ne tik neįrodė žalos ir neteisėtų veiksmų, bet neįrodė ir fakto, jog visi atsakovai veikė bendrai. Ieškovė šioje byloje nurodė tik aplinkybes, jog dalis atsakovų galimai buvo pažįstami, o ne aplinkybes, jog veikė bendrai ieškovės nurodomoje schemoje darydami ieškovei žalą. Nesant įrodytiems bendriems atsakovų veiksmams, negali būti keliamas ir solidarios civilinės atsakomybės klausimas.

Dėl ieškinio senaties nurodo, kad šiuo atveju ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m. Atsakovai mano, jog toks ieškovės reikalavimas, net ir atmetus visus anksčiau nurodytus argumentus, turi būti atmestas taikant ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti daug anksčiau nei 2019 m. Ieškovė, teigdama, kad UAB „ChemTrade LT“ įsteigimas su tikslu vykdyti pardavimus ieškovei, ir laikydama tokius veiksmus neteisėtais bei sukėlusiais ieškovei žalą, apie tokius neteisėtus veiksmus sužinojo dar 2011 m. Apie neva rinkos neatitinkančią kainą ieškovei buvo žinoma visą tiekimo laikotarpį, t. y. nuo pat 2011 m. Nuo 2016 m. ginčo prekių pirkimai buvo organizuojami ir vykdomi centralizuotai visai AB „Grigeo“ įmonių grupei. Akivaizdu, jog ieškovė apie savo tariamų teisių pažeidimą turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei 2019 m, t. y. 2011 m., o vėliausiai 2016 m. Tokiu būdu akivaizdu, jog ieškovės reikalavimus riboja ieškinio senaties terminas, kurį atsakovai šioje byloje prašo taikyti.

Atsakovas V. B. atsiliepimu į AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepateikia jokios argumentacijos, kokia atsakomybės rūšis turi būti taikoma atsakovui V. B., o kalba ir apie civilinę, ir apie materialinę darbuotojo atsakomybę. Ieškinyje nurodomi tariamai neteisėti atsakovo V. B. veiksmai kildinami iš V. B. kaip bendrovės darbuotojui nustatytų pareigų nevykdymo: dažų pirkimo procedūros pažeidimo, kurį V. B. tariamai padarė tiek būdamas ieškovės pirkimo skyriaus vadovu, tiek generaliniu direktoriumi. Dažų pirkimo procedūros organizavimas savo esme nėra valdymo organo funkcija ir nėra nustatytas valdymo organo kompetenciją reguliuojančiu teisės aktu ar bendrovės įstatais. Atsakovo V. B. įsitikinimu, ieškovė visiškai neįrodė atsakovo V. B. nei civilinės, nei materialinės atsakomybės sąlygų.

Atsakovas V. B. nėra pažeidęs jokių jam kaip darbuotojui nustatytų pareigų. Atsakovo V. B. 2010–2011 m. tariami padaryti pirkimo procedūrų pažeidimai grindžiami 2010 m. ir 2011 m. „pirkimo proceso vadyba“ dokumento pažeidimu, tačiau minėti priedai yra be jokių parašų, t. y. nei tuometinių vadovų patvirtinti, nei atsakovo V. B. kaip darbuotojo pasirašyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2010–2011 m. ieškovės įmonėje buvo nustatytos pirkimo procedūros bei kad atsakovas V. B. buvo su jomis supažindintas. Ieškovei nepateikus įrodymų, kuriuos gali turėti tik ieškovė, UAB „ALGOL CHEMICALS“ nepakvietimas laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu. Atsakovas V. B. nebuvo davęs sutikimo perimti kokių nors jo asmeninių pranešimų turinio, todėl ieškinio priedas Nr. 45 negali būti teisėtu įrodymu byloje. Atsakovas V. B. nurodo, kad nedalyvavo steigiant įmonę UAB „ChemTrade LT“, neskyrė minėtos įmonės vadovo, todėl nebuvo jokio interesų konflikto ir nereikėjo jo atskleisti.

Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra būtina tiek civilinės, tiek ir materialinės atsakomybės sąlyga. Atsakovas V. B. nėra atlikęs ieškinyje nurodomų neteisėtų veiksmų. Iš kitos pusės, ir pati ieškovė ieškinyje visiškai nekalba apie priežastinio ryšio egzistavimą ir priežastinio ryšio nei nurodo, nei įrodinėja.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. B. nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo preziumuoti jo kaltę dėl žalos ar nuostolių. Iš kitos pusės, ieškovė ieškinyje net ir nebando įrodinėti atsakovo V. B. kaip ieškovės darbuotojo kaltės dėl tariamai padarytų neteisėtų veiksmų.

Atsakovas V. B. nurodo, kad nesutinka nei su žalos padarymo faktu, nei su jos paskaičiavimu, nei su žalos siejimu su atsakovo V. B. vykdant darbo funkcijas atliktais veiksmais.

Atsakovas V. B. atsiliepimu į UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. B. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 10 d. eidamas AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimų skyriaus vadovo pareigas peržiūrėdavo vadybininko surinktą ir susistemintą informaciją, ją patikrindavo pagal esamą informaciją, nurodydavo, su kuriais tiekėjais pagal bendrovėje taikomas taisykles būtina vesti derybas, ir pateikdavo tvirtinti bendrovės generaliniam direktoriui, t. y. iš esmės atsakovo funkcijos einant šias pareigas baigdavosi tiekėjų sąrašo sudarymu būsimoms deryboms. Tokiu būdu minėtu laikotarpiu, veikdamas savarankiškai ar vienasmeniškai, V. B. neturėjo galimybės įterpti UAB „ChemTrade LT“ į teikimo schemą, priimti sprendimo sudaryti sutartį su šią bendrove ar kitaip paveikti tiekėjų atrankos procesą, jog atranką laimėtų konkretus tiekėjas. Nuo 2013 m. birželio 11 d. atsakovas pradėjo eiti AB „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus pareigas. Šias pareigas atsakovas vykdė iki 2019 m. gegužės 17 d. V. B. darbo teisinius santykius su AB „Grigeo Klaipėda“ nutraukė ne dėl V. B. padaryto darbo drausmės pažeidimo, kaip nurodo abi ieškovės, bet šalių susitarimu.

Nuo 2016 m. cheminių medžiagų pirkimai faktiškai buvo organizuojami ir vykdomi centralizuotai visai „Grigeo“ įmonių grupei. Tokiu būdu nuo 2016 m. motininė bendrovė pati ėmėsi vykdyti tiekėjų atrankas. Užklausimus dėl pasiūlymų teikimo tiekėjams teikdavo ir juos vertindavo bei derybas vykdydavo ne atsakovas ar atsakovui pavaldūs darbuotojais, bet AB „Grigiškės“ (dabartinė AB „Grigeo“) darbuotojai, tarp jų tuometinis pirkimų skyriaus vadovas T. J.. Tokiu būdu visi tiekėjai, taip pat ir UAB „ChemTrade LT“, elektroniniu būdu pasiūlymus teikti chemines medžiagas ir dalyvauti konkurse gaudavo bei tolesnį susirašinėjimą ir derybas vykdydavo būtent su tuometiniu motininės bendrovės „Grigeo“ pirkimų skyriaus vadovu T. J.. Visos UAB „ALGOL CHEMICALS“ ginčijamų schemų susidarymo aplinkybės, „Grigeo“ darbuotojų atlikti veiksmai buvo žinomi ir ieškovei AB „Grigeo Klaipėda“, atlikti su „Grigeo“ žinia, tačiau AB „Grigeo Klaipėda“ atsakovu pagal UAB „ALGOL CHEMICALS“ reikalavimus dėl žalos padarymo UAB „ALGOL CHEMICALS“ kaip tiekėjui nėra traukiamas.

Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, susijusias su visų atsakovų tarpusavio santykiais, faktines aplinkybes, susijusias su tiekimo schemų susiformavimu, UAB „ALGOL CHEMICALS“ neįtraukimu į tiekėjų atrankos lapus bei UAB „ChemTrade LT“ įtraukimu į tiekėjų atrankos lapus. Kaip matyti, UAB „ALGOL CHEMICALS“ savo ieškinyje nurodo, jog tik nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „ALGOL CHEMICALS“ dažus ėmė pirkti iš naujo dažų gamintojo „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ („Clariant“), kai iki tol pirko prekes iš „BASF Grenzach GmbH“. Tokiu būdu pati UAB „ALGOL CHEMICALS“ patvirtina, jog nei 2010 m., nei 2011 m. liepos mėn. UAB „ALGOL CHEMICALS“ neteikė pasiūlymo AB „Grigeo Klaipėda“ ir į tiekėjų lapus įtraukta nebuvo ne dėl to, jog tyčia nebuvo kviesta dalyvauti, kaip nurodo ieškovės, o dėl to, jog UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturėjo galimybės pasiūlyti AB „Grigeo Klaipėda“  kito gamintojo produkto.

Atsakovas neginčija aplinkybės, jog 2011 m. jam buvo pateiktas pasiūlymas dalyvauti naujos bendrovės veikloje, tačiau atsakovas pasiūlymo atsisakė ir iki pat 2019 m. dirbo AB „Grigeo Klaipėda“. Taip pat atsakovas niekad nepažinojo ir nepalaikė artimų santykių su R. P., su juo verslo nekūrė ir prie šio asmens kuriamo verslo neprisidėjo. Atsakovą V. K. V. B. pažįsta ir jų tarpusavio draugiški santykiai susiformavo bendradarbiaujant AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 m.

Atsakovo V. B. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios būtinos atsakovo atsakomybei atsirasti. Iš ieškovės ieškinio nėra suprantama, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ieškovė reiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui ir tai yra esminis šalies teisių pažeidimas. Taip pat analogiškai nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis kyla atsakovo atsakomybė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais ieškovės pozicija grindžiama. Atsakovas niekada neturėjo jokių fiduciarinių pareigų įmonės UAB „ALGOL CHEMICALS“  atžvilgiu, o taip pat atsakovo su šia įmone nesiejo jokie darbo santykiai taip, kaip juos reglamentuoja DK normos. Ieškovė neteisėtus veiksmus susieja su būtent atsakovo darbinėmis funkcijomis atsakovo darbinių teisinių santykių su AB „Grigeo Klaipėda“ laikotarpiu, veikiant kaip AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojui. Tokiu būdu net ir nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Egzistuoja neteisėtas ir nesąžiningas ieškovės ir AB „Grigeo Klaipėda“ susitarimas dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo, į bylą teikiami galimai netikri įrodymai. Atsižvelgiant į visus byloje jau esamus įrodymus, ieškovės ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ pateiktus procesinius dokumentus, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog šioje civilinėje byloje ieškovė ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ veikia bendrai ne tik siekdamos kiekviena asmeninės naudos sau, tačiau ir sutartinai prieš atsakovus, konkurentę UAB „ChemTrade LT“, dalijasi informacija, kuri saugotina pagal asmens duomenų apsaugos teisinį reglamentavimą, derina procesinius veiksmus, kas neatitinka rungtyniškumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei galimai tyčia veikia tokiu būdu, jog į bylą nebūtų pateikta jokių ieškovei ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ nenaudingų duomenų. Byloje vietoje V. B. atsakovu nėra traukiamas V. B. darbdavys AB „Grigeo Klaipėda“. Tiek ieškovė, tiek UAB „ALGOL CHEMICALS“ byloje nutyli faktines aplinkybes, tyčia nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, galimai siekdamos klaidinti teismą bei, kaip teisingai nurodyta kitų atsakovų procesiniuose dokumentuose, nepateikia visų bylai reikšmingų įrodymų. Grindžiant tokius suderintus nesąžiningus veiksmus, svarbu ir tai, kad AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ į bylą teikia tokius dokumentus, kurie akivaizdžiai galėjo būti gauti tik atitinkamai AB „Grigeo Klaipėda“ iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ iš AB „Grigeo Klaipėda“, pavyzdžiui, darbuotojų darbo sutartis, darbuotojų atleidimo aplinkybes ir pan.

Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais jie galėjo sukelti ar sukėlė žalą ieškovei. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų įsteigęs, vadovavęs ar kitaip veikęs UAB „ChemTrade LT“ vardu ir interesais po bendrovės įsteigimo. Byloje nėra ir įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas apskritai turėjo suinteresuotumą, kad UAB „ChemTrade LT“ gautų naudą ar, kad UAB „ChemTrade LT“ ar R. P. būtų suteikę naudą atsakovui ar su atsakovu susijusiems asmenims. Kaip matyti iš ieškovės argumentų, tik AB „Grigeo Klaipėda“ gali reikšti reikalavimus savo buvusiam darbuotojui, t. y. atsakovui dėl žalos atlyginimo veikiant ne darbdavio, o konkuruojančio subjekto interesais, pateikdama įrodymus, jog buvęs darbuotojas buvo nelojalus. Tokiu būdu visi ieškovės argumentai, susiję su šia neteisėtų veiksmų grupe, atmestini ne tik kaip neįrodyti, bet ir kaip nepagrįsti jokiu teisiniu pagrindu. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturėjo bendradarbiavimo santykių su dažų gamintoju, todėl labiau tikėtinos aplinkybės, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturėjo galimybių pateikti pasiūlymo AB „Grigeo Klaipėda“, o ne, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ tyčia nebuvo kviesta dalyvauti tiekėjų atrankoje. Atsakovas negali būti kaltinamas neatlikęs veiksmų susijusių su tiekėjo įtraukimu į atrankos lapus, jeigu tiekėjas net neteikė pasiūlymo. AB „Grigeo Klaipėda“ vadybininkui AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo proceso vadyboje bei pareiginiuose nuostatuose yra suformuota pareiga į tiekėjų atrankos lapus įtraukti visus pasiūlymus, kuriuos pateikia tiekėjai. Tokiu būdu, net jeigu 2010 m. buvo gautas bendrovės pavadinimu UAB „ChemTrade LT“ pasiūlymas, vadybininkas privalėjo tokį pasiūlymą įtraukti. Pažymėtina ir tai, jog nė viename dokumente nei AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimų skyriaus vadybininkui, nei pirkimų skyriaus vadovui nebuvo suformuota nei teisė, nei pareiga tikrinti pasiūlymą teikiančio juridinio asmens steigimo dokumentus. 2011 m. liepos mėn. tiekėjų atrankos lapo pildymo metu kaip ir 2010 m. atsakovas ėjo pirkimų skyriaus vadovo pareigas ir šiuo laikotarpiu atsakovo priimami sprendimai dėl tiekėjo lapų įvertinimo ir laimėjusio tiekėjo patvirtinimo būdavo privalomai tvirtinami tuometinio generalinio direktoriaus, ir nuo 2012 m. revizuojami įmonių grupės mastu veikiančio pirkimų viceprezidento, kuris turėjo visos bendrovių grupės pirkimų kontrolės ir priežiūros funkciją. Nuo 2013 m. birželio 11 d. atsakovas ėjo AB „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus pareigas. Šiuo laikotarpiu atsakovas buvo atsakingas už geriausio tiekėjo pasiūlymo reviziją, jau surinktos ir susistemintos informacijos peržiūrą ir tvirtinimą, o viso pirkimo kontrolės funkcija priklausė bendrovės pirkimų viceprezidentui. Schema, veikusi nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2019 m. sausio mėn. sukūrimo ir įgyvendinimo, susidarė dėl objektyvių aplinkybių, o ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ginčijamos schemos Nr. 2 susiformavimą 2019 m. sąlygojo ne atsakovo užimamos pareigos ar priimami sprendimai, o kitų AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojų priimami sprendimai, tačiau jie atsakovais šioje civilinėje byloje nėra traukiami.

Atsakovo V. B. veiksmuose neegzistuoja tyčinė kaltės forma, kuri būtina atsakovo atsakomybės sąlyga reikalaujant atlyginti ekonominio pobūdžio žalą. Kaip matyti iš ieškinio, kaltės elemento buvimą ieškovė sieja su dviem teisiniais pagrindais: juridinio asmens valdymo organų civiline atsakomybe ir DK normomis, kurios nustato darbuotojų atsakomybę už žalos atsiradimą. Tačiau nuosekliai analizuojant šiuos tyčinės kaltės atsiradimo teisinius pagrindus, tampa akivaizdu, kad nė vienas iš šių pagrindų negali būti taikomas atsakovo V. B. atveju. Nagrinėjamu atveju, ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ nepateikia jokio įrodymo, kad V. B. turėjo būti lojalus UAB „ALGOL CHEMICALS“ ar nevykdė teisėtu pagrindu UAB „ALGOL CHEMICALS“ pateiktų nurodymų. Ieškovė, įrodinėdama V. B. kaltės elementą, tvirtina, kad šis atsakovas turėjo būti lojalus ne užsakovui AB „Grigeo Klaipėda“, su kuria turėjo tiesioginius pavaldumo ir pasitikėjimo santykius, o kitai sutarties šaliai – tiekėjui UAB „ALGOL CHEMICALS“. Kalbant apie kaltės pagrindo grindimą DK normomis, konstatuotinas tas pats teisinio santykio nebuvimo aspektas. DK turi būti taikomas darbo teisiniams santykiams, kurie susiklostė tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir V. B., o ne tarp šio atsakovo ir UAB „ALGOL CHEMICALS“.

Tarp ieškovės UAB „ALGOL CHEMICALS“ patirtos žalos dydžio ir atsakovo V. B. veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys, nes V. B. negalėjo lemti ir įtakoti niekaip nepagrindžiamos aplinkybės, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ pardavimo marža prekiaujant su AB „Grigeo Klaipėda“ sudarytų 20 proc. Atsakovo vertinimu, pateikti žalos dydžio skaičiavimai ne tik stokoja faktinio pagrįstumo, bet ir niekaip priežastiniu ryšiu nesietini su atsakovo veiksmais. Ieškovė žalą skaičiuoja darydama tik prielaidą, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno marža visą beveik 10-ies metų laikotarpį nebūtų pasikeitusi, t. y. jei UAB „ALGOL CHEMICALS“ būtų pardavusi dažus AB „Grigeo Klaipėda“, tai visą laiką nuo 2011 m. iki 2019 m. tarpininko bendroji pelno marža sudarytų 20 proc., tačiau šios aplinkybės UAB „ALGOL CHEMICALS“ niekaip nepagrindžia ir neįrodinėja. Ieškovė žalą skaičiuoja darydama prielaidą, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelno marža visą beveik 10-ies metų laikotarpį būtų vienintelis AB „Grigeo Klaipėda“ dažų tiekėjas. Tačiau tokia prielaida prieštarauja šioje byloje nurodomoms kitos ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams. Atsakovui nesant atsakingam už dažų tiekėjo parinkimą, negali būti konstatuotas priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų buvimas. Ieškovės teikiami pelningumo skaičiavimai neatitinka suformuotos praktikos, kadangi ieškovė savo pelningumą skaičiuoja ne pagal grynąjį pelną, o pagal bendrąjį pelną.

Ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo dėl galimai pažeistos dalykinės reputacijos. Nėra aišku, kokiais savo veiksmais atsakovas galėjo pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją. Pastebėtina, kad atsakovas nepadarė nė vieno viešo pareiškimo komentuodamas ieškovės įmonės veiksmus, taip pat atsakovas kaip nors kitaip viešai nėra komentavęs ieškovės veiklos.

Solidarios atsakomybės pagrindas atsakovo atžvilgiu prieš ieškovę netaikytinas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad visų atsakovų neteisėti veiksmai lėmė jam padarytos žalos atsiradimą, todėl atsakovai turi atsakyti solidariai, tačiau dėstoma ieškovės pozicija dėl solidarios atsakomybės taikymo prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai.

Atsakovai UAB „ChemTrade LT“ ir R. P. atsiliepimu į UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su UAB „ALGOL CHEMICALS“ pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovas visiškai nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. Šioje civilinėje byloje faktinės aplinkybės pagal UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinį sutampa su faktinėmis aplinkybėmis pagal ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį, todėl atsižvelgiant į tai, kad teikiant atsiliepimą į AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį dėl faktinių aplinkybių buvo detaliai pasisakyta, atsakovai papildomai dėl jų nebepasisako. Atsakovų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios būtinos atsakovų atsakomybei atsirasti, UAB „ALGOL CHEMICALS“ skaičiavimai dėl žalos yra neteisingi ir su aritmetinėmis klaidomis, o reikalavimas dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu pagrindu.

Atsakovai neatliko jokių veiksmų, kuriais jie galėjo sukelti ar sukėlė žalą ieškovei. Ieškovų pozicija, kad UAB „ChemTrade LT“ faktiniais vadovais ir steigėjais bei pelno gavėjais yra kiti atsakovai yra nieko neparemti samprotavimai. Atsakovai pažymi, jog teisės aktuose nėra numatytas draudimas įkurti juridinį asmenį, net jeigu jis būtų konkuruojantis subjektas rinkoje jau esančių juridinių asmenų atžvilgiu. Negana to, UAB „ALGOL CHEMICALS“ nekelia UAB „ChemTrade LT“ jokių reikalavimų pagal Konkurencijos įstatymą, todėl net nėra suprantami ieškovės argumentai apie neva neteisėtą susitarimą įkurti konkuruojantį subjektą ir tokio susitarimo įgyvendinimą. Jeigu UAB „ALGOL CHEMICALS“ nesugebėjo konkuruoti rinkoje su kitu analogiškas prekes tiekiančiu subjektu, tai atsakomybė UAB „ChemTrade LT“ dėl to negali kilti. Tai, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ pervertino savo sugebėjimus ir įdirbį, neįvertino kitų rinkoje veikiančių konkurentų, nepatvirtina, jog UAB „ChemTrade LT“ ir jos vadovas R. P. neturėjo reikiamų žinių ar, kad prie UAB „ChemTrade LT“ veiklos prisidėjo kiti, neva patirtį jau sukaupę dirbdami UAB „ALGOL CHEMICALS“, asmenys. V. K. pasirašymas kaip vieno iš UAB „ChemTrade LT“ akcininko įgalioto asmens vardu buvo vienkartinis veiksmas, kuris nepadarė jokios įtakos UAB „ChemTrade LT“ veiklai, gaunamoms pajamos. Atsakovai pažymi, jog V. K. niekada nekonsultavo nei UAB „ChemTrade LT“, nei R. P., neatliko jokių materialinę ar kitokią naudą sukūrusių veiksmų UAB „ChemTrade LT“ vardu ir interesais. Todėl nėra suprantama, kodėl ieškovė laiko, kad V. K. turėjo informuoti UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovybę apie tai, jog dirbdamas UAB „ALGOL CHEMICALS“ susipažino su konkuruojančio subjekto vadovu R. P., kai UAB „ALGOL CHEMICALS“ tokios aplinkybės akivaizdžiai buvo žinomos, nes tarp minėtų juridinių asmenų ilgą laiką vyko bendradarbiavimas bei susirašinėjimas. Atsakovai nesutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad tiekimo schema susiformavusi ir veikusi nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2019 m. sausio mėn. buvo tyčia sukurta visų byloje atsakovais patrauktų asmenų, o UAB „ChemTrade LT“ buvo dirbtinai į ją įtraukta. Pažymėtina, jog tiekimo schemos susiformavimą ir UAB „ChemTrade LT“ įsitraukimą į ją lėmė rinkos sąlygos, kurios atsispinti byloje jau aptartose faktinėse aplinkybėse ir pateiktuose įrodymuose. Nuo 2019 m. sausio mėn. schemos Nr. 2 įgyvendinimas į ją įterpus UAB „ChemTrade LT“ taip pat stokoja ne tik logikos, bet ir teisinio bei faktinio pagrindimo. Atsakovai pažymi, jog ieškovės šioje byloje tyčia nutyli nuo teismo didelę dalį svarbų aplinkybių. Būtent žinant tokias faktines aplinkybes galima daryti visiškai priešingas išvadas – ieškovės ginčijama schema Nr. 2 susiformavo dėl objektyvių aplinkybių, o jos susiformavimas būtent ir buvo naudingas išimtinai UAB „ALGOL CHEMICALS“, o ne UAB „ChemTrade LT“.

Atsakovų veiksmuose neegzistuoja kaltės elementas, kaip privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Nei UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinyje nurodomos darbo kodekso normos, nei įrodinėjamas fiduciarinių pareigų nevykdymas nesieja UAB „ALGOL CHEMICALS“ su R. P., nėra ir šio atsakovo įsipareigojimo veikti kreditoriaus (UAB „ALGOL CHEMICALS“) naudai. UAB „ALGOL CHEMICALS“ tvirtina, kad tikrieji UAB „ChemTrade LT“ steigėjai ir vadovai yra V. K. ir V. B., tačiau jei R. P. nėra tikrasis vadovas ir akcininkas, tai jis negali atsakyti tokia pačia apimtimi kaip tikrasis vadovas. Vertinat UAB „ChemTrade LT“ santykį su UAB „ALGOL CHEMICALS“, pastebėtina, kad šiam juridiniam asmeniui taip pat nėra keliamas joks teisinis reikalavimas (nenurodomas joks teisinis pagrindas), kuriuo remiantis UAB „ChemTrade LT“ būtų įsipareigojusi veikti UAB „ALGOL CHEMICALS“ naudai. Nei UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinyje nurodomos fiduciarinės pareigos, nei darbo santykiai niekaip negalėtų sieti šių asmenų. Šiuo atveju kalbant apie UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir UAB „ChemTrade LT“ santykį pastebėtina ir tai, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ teikiamą ieškinį kildina ne iš konkurencijos teisės pažeidimo ir neginčija sutarčių, kurios buvo sudarytos tarp UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir UAB „ChemTrade LT“ dėl dažų pirkimo. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, ir atsakovų civilinė atsakomybė negalima.

Tarp ieškovės UAB „ALGOL CHEMICALS“ patirtos žalos dydžio ir atsakovų veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys, nes ieškovės UAB „ALGOL CHEMICALS“ įrodinėjama pelno marža nėra pagrįsta byloje teikiamais įrodymais, kurie susietų atsakovų UAB „ChemTrade LT“ ir R. P. veiksmus su įrodinėjama žala. Atsakovai UAB „ChemTrade LT“ ir R. P. laikosi nuoseklios pozicijos, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais galėjo būti pažeisti ieškovės interesai, tačiau jei teismas spręstų priešingai, tuomet turėtų būti nustatyta, kiek ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta realiai ieškovės patirtais nuostoliais ir kaip ji priežastiniu ryšiu siejasi su neteisėtais veiksmais. Atsakovų įsitikinimu, UAB „ALGOL CHEMICALS“ pateikti skaičiavimai ne tik nepagrįsti matematiškai, stokoja ekonominės logikos, bet ir leidžia daryti prielaidą apie ieškovės neteisėtą siekį pasipelnyti atsakovų atžvilgiu. Byloje nėra pateiktų jokių skaičiavimų, vidinių dokumentų, finansinių rezultatų ataskaitų ar panašių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ 20 proc. pelno marža yra objektyviai pagrįsta ir gali būti laikoma nuostolių skaičiavimo išeities rodikliu. Iš bylos duomenų matyti, kad AB „Grigeo Klaipėda“ niekada neturėjo ilgalaikių sutarčių su vienu tiekėju, t. y. AB „Grigeo Klaipėda“, kaip užsakovo veikla atrenkant tiekėjus buvo organizuojama tiekėjų atrankos būdu, kuris buvo vykdomas periodiškai. Tai reiškia, kad net ir vieną ar kelis kartus tiekimo apklausą laimėjęs tiekėjas negalėjo būti užtikrintas, kad kitoje apklausoje jis vėl bus pripažintas laimėtoju, nes kitos konkuruojančios įmonės – tiekėjai galėjo pasiūlyti prekes tiekti geresnėmis sąlygomis. Ieškovės įrodinėjamoje neteisėtų veiksmų grandinėje kiekvienas iš atsakovų tampa atsakingu už tam tikrų veiksmų atlikimą be kurių tokios grandinės nebūtų galima suformuoti. Tačiau tokia grandinė galėjo egzistuoti tik iki to momento, kai 2016 m., kai pirkimai pradėti vykdyti centralizuotai. Nėra jokių faktinių duomenų, kad V. B. ar kitas atsakovas būtų turėjęs galimybę spręsti dėl tiekėjo parinkimo motininės įmonės AB „Grigeo“ vardu, todėl jei jis neteko ieškovės priskirto „vaidmens“ galimai neteisėtų veiksmų grandinėje, tai logiška būtų manyti, kad atsakovai jokių neteisėtų veiksmų negalėjo atlikti. Ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ nuostolių skaičiavimui naudoja bendrojo pelno rodiklį, kuris neparodo tikrojo ieškovės veiklos rezultato, o kartu ir tikrojo nuostolio, kadangi iš bendrojo pelno nėra atimamos visos sąnaudos reikalingos pelno gavimui. Ieškovės nuostoliai galėtų būti vertinamai, kaip pagrįsti tik ieškovei matematiniais skaičiavimais pagrindus negautą grynąjį pelną. Skaičiuodama patirtus nuostolius kaip bendrą 20 proc. pelno maržą, ieškovė visiškai nevertino aplinkybės dėl mokėjimo atidėjimo termino reikšmės maržos dydžiui, kuris šiuo atveju yra esminis.

Ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo dėl galimai pažeistos dalykinės reputacijos. Iš pateikto ieškinio nėra aišku, kaip atsakovai galėjo pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją, nes jokie įrodymai dėl to nėra pateikti. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų ar bent apibūdintų tai, kokią informaciją apie UAB „ALGOL CHEMICALS“ galėjo paskleisti atsakovai, kokiu mastu tai padarė ir ar paskleista informacija gali būti vertinama kaip nuomonė ar kaip klaidinančios žinios. Tokių duomenų nesant, atsakovai net neturi galimybės tinkamai atsiliepti į teikiamą reikalavimą. Atsakovai atkreipia dėmesį į reiškiamo reikalavimo sumą (20 000 Eur), kuri neadekvačiai viršija dalykinės reputacijos pažeidimo atveju priteistinas sumas.

Solidarios atsakomybės pagrindas atsakovų atžvilgiu prieš ieškovę netaikytinas. Ieškovės pozicija dėl solidarios atsakomybės taikymo prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai. Įrodinėdama veiksmų bendrumą, ieškovė kartu išskiria, ką kiekvienas iš atsakovų atliko atskirai, o tai reiškia, kad ieškovė turi galimybę ir privalo nurodyti kiekvieno atsakovo atsakomybės ribas, o ne taikyti bendrą atsakomybę. Juk akivaizdu, kad tariamą neteisėtą veikimą Ieškovas sieja su konkretaus atsakovo tam tikro vaidmens atlikimu suformuojant prekybos grandinę, todėl jei kažkuris iš atsakovų neatliko konkrečių veiksmų, kuriuos atliko kitas atsakovas, tai negalima ir bendra atsakomybė visiems už viską.

Atsakovas V. K. atsiliepimu į UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinį prašo UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškiniui taikyti senaties terminą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad niekada nebuvo nei de jure, nei de facto ieškovės vadovas, t. y. niekada nebuvo paskirtas UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovu ar valdymo organo nariu pagal bendrovės įstatus, nevykdė UAB „ALGOL CHEMICALS“ vienasmenio ar kolegialaus vadovo funkcijų taip, kaip jas apibrėžia ABĮ, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomas CK 2.87 straipsnis. Byloje pateikti duomenys aiškiai rodo, kad atsakovas buvo įdarbintas kaip konkrečias pareigas turėjęs atlikti pavaldus darbuotojas, o ne vadovas. Iki 2013 m. sausio 21 d. atsakovui negalėjo būti taikomas CK 2.87 straipsnis, nes atsakovas, būdamas paprastu vadybininku, bendrovės generaliniam direktoriui reziduojant Lietuvoje neturėjo jokių fiduciarinių pareigų UAB „ALGOL CHEMICALS“ atžvilgiu. Nors 2013 m. atsakovas buvo paskirtas direktoriumi bei jam išduotas ribotą kompetenciją suteikiantis įgaliojimas, „direktorius“ buvo suprantamas kaip pareigybė, o ne valdymo organas. Teikiant atsiliepimą į ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“, ieškinį jau buvo pateikta visa schema ir detalus aprašymas visos UAB „ALGOL CHEMICALS“ pavaldumo schemos, veikusios viso atsakovo darbo UAB „ALGOL CHEMICALS“ metu. Atsakovui niekada nebuvo suteikti įgaliojimai vienasmeniškai spręsti dėl sutarčių sudarymo, bendradarbiavimo, verslo partnerių parinkimo, kitokių verslo sprendimų priėmimo. Ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima daryti prielaidą, jog atsakovas veikė kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ valdymo organas, pats vienasmeniškai priimdavo verslo sprendimus ar įtakodavo de jure bendrovės vadovą (A. B.) kokius sprendimus priimti, turėjo visos bendrovės valdymo funkciją. Visiškai priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ daugiau nei 100 metų dirbanti bendrovių grupė turi griežtas pavaldumo ir kontrolės schemas, o UAB „ALGOL CHEMICALS“ atsakovas ėjo ne valdymo organo, o pagal darbo sutartį samdomo darbuotojo pareigas. Tokiu būdu, net ir įrodžius visas atsakomybės sąlygas, atsakovui dėl darbo funkcijų atlikimo gali kilti tik materialinė atsakomybė vadovaujantis DK, o ne civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnį už visą ieškinyje nurodomą laikotarpį.

Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais jis galėjo sukelti ar sukėlė žalą ieškovei, nei pagal CK 6.245–6.304 straipsnį, nei pagal CK 2.87 straipsnį, nei pagal DK. Atsakovas pažymėjo, jog niekada nėra gavęs jokios asmeninės naudos jokiu pagrindu iš UAB „ChemTrade LT“ ar R. P.. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra faktinis UAB „ChemTrade LT“ vadovas. Byloje nurodomu laikotarpiu atsakovas veikė ne UAB „ChemTrade LT“, o UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo schemos Nr. 1 susiformavimą lėmė rinkos aplinkybės, o UAB „ChemTrade LT“ į schemą nebuvo dirbtinai įterpta atsakovo iniciatyva. Ginčo schema Nr. 1 ne tik susiformavo ir buvo tęsiama dėl sutapusių aplinkybių ir rinkos sąlygų, o UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovybei buvo žinoma susidariusi situacija, UAB „ALGOL CHEMICALS“ toks bendradarbiavimo būdas buvo pelningas ir naudingas. Atsakovas mano, jog būtent schemos pasikeitimas nuo 2019 m. buvo naudingas išimtinai UAB „ALGOL CHEMICALS“, o pakeičiant schemą nebuvo siekiama ateityje pašalinti UAB „ALGOL CHEMICALS“ iš tiekimo, kaip nurodo ieškovė. Nagrinėjamu atveju neteisėta atsakovo veika iš esmės siejama su veikimu ne UAB „ALGOL CHEMICALS“, o kitų juridinių asmenų naudai, tačiau ieškovė nenurodo ir neįvardina, kokius konkrečiai teisės aktus atsakovas kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ darbuotojas pažeidė, kokių darbo taisyklių nesilaikė, kokias darbines funkcijas vykdė netinkamai. Net jeigu ir būtų konstatuota, jog atsakovas vienasmeniškai atsakingas už ginčo schemų vykdymą ir bendradarbiavimą su UAB „ChemTrade LT“ akivaizdu, jog jo atsakomybė turi būti ribojama pagal DK 153–154 straipsnius. Byloje ieškovė įrodė tik tai, kad atsakovas buvo pažįstamas su kitais atsakovais byloje, tačiau ne tai, kad atsakovas faktiškai steigė ir vadovavo kitam subjektui. Pati ieškovė nereiškia reikalavimų pagal KĮ, atsakovais pagal tokį reikalavimą netraukia atsakovo ir UAB „ChemTrade LT“ ar kitų juridinių asmenų. Tokia ieškovės pozicija tvirtina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių su kitų juridinių asmenų steigimu ar vadovavimu jiems.

Tarp ieškovės UAB „ALGOL CHEMICALS“ patirtos žalos dydžio ir atsakovo veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys, nes ieškovės įrodinėjama pelno marža nėra pagrįsta byloje teikiamais įrodymais ir skaičiavimais, kurie susietų V. K. veiksmus su įrodinėjama žala. Atsakovas laikosi kategoriškos pozicijos, jog pateiktas ieškinys ir įrodinėjama žala niekaip negalėjo atsirasti, nes atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei jo elgesyje nėra kaltės elemento, tačiau jei bylą nagrinėjantis teismas spręstų priešingai, atsakovas nurodo, jog ieškovės įrodinėjamos žalos dydis yra nepagrįstas, o ieškovės atlikti skaičiavimai neatitinka tokiems atvejams taikytinos teismų praktikos. Esminis ieškovės įrodinėjamos žalos kriterijus, pagal kurią ieškovė atlieka žalos skaičiavimą, yra pelno marža, už kurią UAB „ALGOL CHEMICALS“ galėjo perparduoti dažus, galėjo sudaryti 20 proc., kai, ieškovės įsitikinimu, į prekybos grandinę įsiterpus UAB „ChemTrade LT“, marža sumažėjo. Atsakovo nuomone, 20 proc. pelno marža nėra pagrįsta jokiais empiriniais duomenimis, ieškovė pelno maržos rodiklį skaičiuoja neįvertinusi patiriamų sąnaudų, t. y. pateikia duomenis ne grynojo, o bendrojo pelno pavidalu, ieškovė nevertina mokėjimų terminų atidėjimo reikšmės UAB „ALGOL CHEMICALS“ pelnui ir dėl to atsirandančios UAB „ChemTrade LT“ buvimo prekybos grandinėje pridėtinės vertės. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra abiejų priežastinio ryšio aplinkybių. Net jei būtų pripažinta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tai jis negali atsakyti už pasekmes, kurios neegzistavo žalos padarymo metu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ iš prekybos su AB „Grigeo Klaipėda“ būtų gavusi net 20 proc. bendrojo pelno maržą ir ši marža kokiu nors būdu galėjo virsti UAB „ALGOL CHEMICALS“ grynuoju pelnu.

Atsakovo veiksmuose neegzistuoja kaltės elementas kaip privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovė ne tik neįrodė tyčinės kaltės formos, tačiau ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė taip pat neįrodė neturtinės žalos atsiradimo dėl galimai pažeistos dalykinės reputacijos, jokie įrodymai dėl to nėra pateikti.

Netinkamai grindžiamas solidariosios atsakomybės pagrindas bei netinkamai nurodomas atsakomybės subjektas. Ieškovė šioje byloje ne tik neįrodė žalos ir neteisėtų veiksmų, bet neįrodė ir fakto, jog visi atsakovai veikė bendrai. Ieškovė šioje byloje nurodė tik aplinkybes, jog atsakovai galimai buvo pažįstami. Nesant įrodytiems bendriems atsakovų veiksmams, negali būti keliamas ir solidariosios civilinės atsakomybės klausimas.

Ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktame dublike su atsiliepimuose nurodytais teiginiais ir / ar argumentais nesutinka. Nurodo, kad, ieškovės vertinimu, atsakovų R. P. ir V. K. procesinės padėties pakeitimui byloje nėra teisinio pagrindo.

Pasisakydama dėl UAB „ChemTrade LT“ ir R. P. atsiliepimų, ieškovė nurodo, kad šių atsakovų teiginiai apie materialinės naudos (lėšų) neteikimą atsakovams ar su jais susijusiais asmenims nėra pagrįsti atitinkamais finansiniais duomenimis. UAB „ChemTrade LT“ veiklos finansavimas vyko per ieškovių ieškiniuose nurodytų schemų Nr. 1, 2 realizavimą. Tokias schemas įgyvendinant, bylos duomenimis, tiesiogiai dalyvavo atsakovai V. B., J. G. (užtikrinę, kad būtent iš UAB „ChemTrade LT“ dažus pirks AB „Grigeo Klaipėda“) ir atsakovas V. K. (užtikrinęs UAB „ChemTrade LT“ dažų įsigijimą iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir kartu užtikrinęs, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“, tuo atveju, jeigu ji būtų pakviesta pateikti AB „Grigeo Klaipėda“ dažų pardavimo pasiūlymą, nepateiks AB „Grigeo Klaipėda“ tokių dažų pardavimo pasiūlymų, kurie būtų AB „Grigeo Klaipėda“ ekonomiškai naudingesni (inter alia su mažesne dažų pardavimo kaina), palyginus su UAB „ChemTrade LT“ dažų pardavimo pasiūlymais). Nurodyti asmenys disponavo tokia informacija ir tokiomis galimybėmis, įvertinus jų pareigas ir darbines funkcijas atitinkamai AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“, kurių pakako tam, kad, nurodytiems asmenims veikiant bendrai, dažai 2011–2019 m. laikotarpiu būtų perkami būtent iš UAB „ChemTrade LT“ ar jai tiesiogiai dalyvaujant dažų tiekimo grandinėje, ir, priešingai, tiesiogiai, nedalyvaujant UAB „ChemTrade LT“, nebūtų perkami iš UAB „ALGOL CHEMICALS“. UAB „ChemTrade LT“ yra įmonė, sukurta veikti ir faktiškai 2011–2019 m. laikotarpiu veikusi tik santykyje su vieninteliu pirkėju AB „Grigeo Klaipėda“. 

Ieškovės vertinimu, byloje atsakovų V. K., V. B. civilinės atsakomybės (ne)taikymo klausimui spręsti svarbu ne tai, turėjo jie ar ne kokį nors interesą (ar motyvą, priežastį) prisidėti prie UAB „ChemTrade LT“ veiklos ir šios įmonės pelno gavimo, o tai, kaip dažų pirkimo iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir pardavimo AB „Grigeo Klaipėda“ schemoje (grandinėje) šie asmenys veikė UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu, t. y. ar jų veiksmai gali būti pripažįstami fiduciarinių pareigų pažeidimais, darbinių funkcijų netinkamu vykdymu, veikimu ne savo darbdavio naudai, žalos darymu kitam asmeniui, ar ne, ar tokiuose veiksmuose yra jų kaltė, ar dėl jų veiksmų ieškovėms padaryta žalos, ar jos nepadaryta.

Nėra pagrindo byloje teigti, jog byloje nagrinėjamu laikotarpiu UAB „ChemTrade LT“ buvo užpildžiusi didelę cheminių medžiagų pardavimo rinkos dalį, nes nuo 2012 m. iki 2018 m. pabaigos 95–98 proc. visų UAB „ChemTrade LT“ pajamų buvo gautos iš vienintelio pirkėjo AB „Grigeo Klaipėda“. Pažymėjo, kad pagal pirkėjo AB „Grigeo Klaipėda“ dažų, reikalingų popierinės produkcijos gamybai, pirkimo praktiką 2011–2019 m. nebuvo nė vieno atvejo, kuomet tiekėjo pasiūlytas ilgesnis mokėjimo už produkciją terminas būtų nulėmęs tiekėjo pasirinkimą. Nepaisant to, kad mokėjimo termino rodiklis pirkėjo AB „Grigeo Klaipėda“ buvo svarbus, bet ne lemiamas, pripažįstant geriausiu tiekėjo pateiktą dažų pardavimo pasiūlymą, dažų, tiekėjo pasirinkimas 2011–2019 m. laikotarpiu buvo pagrindžiamas atitinkamo tiekėjo pasiūlyta mažesne dažų pardavimo pirkėjo AB „Grigeo Klaipėda“ kaina.

AB „Grigeo Klaipėda“ patirtą žalą kildina iš dažų pirkimo–pardavimo teisinių santykių, konkrečiai iš dažų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „ChemTrade LT“ ir AB „Grigeo Klaipėda“, sudarymo ir jų vykdymo 2011–2019 m. laikotarpiu. UAB „ChemTrade LT“ buvo tokių santykių šalimi, o R. P. buvo tuo asmeniu, per kurį UAB „ChemTrade LT“ veikė santykiuose su AB „Grigeo Klaipėda“ (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. P. neabejotinai žinojo, kad tokie sandoriai ekonomiškai yra nenaudingi (darantys turtinę žalą) AB „Grigeo Klaipėda“, nes AB „Grigeo Klaipėda“ pati turėjo galimybę tuos pačius dažus geresnėmis sąlygomis pirkti tiesiogiai iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, nesinaudojant UAB „ChemTrade LT“, kuri nagrinėjamu atveju buvo bereikalingas tarpininkas, paslaugomis. Nuo AB „Grigeo Klaipėda“ tyčia, UAB „ChemTrade LT“ teikiant dažų pardavimo pasiūlymus AB „Grigeo Klaipėda“ (kuriuos, bylos duomenimis, teikė būtent atsakovas R. P.), buvo nuslėpta informacija, kad tai yra būtent tas produktas, kurį Lietuvoje, be jokių tarpininkų, parduoda UAB „ALGOL CHEMICALS“. Ieškovės įsitikinimu, pagal ieškovės byloje pareikštą ieškinį atsakovui R. P. nagrinėjamu atveju gali būti taikoma deliktinė atsakomybė ne tik UAB „ALGOL CHEMICALS“, bet ir AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu CK 6.263 straipsnio pagrindu. Visų atsakovų atžvilgiu AB „Grigeo Klaipėda“ prašo taikyti solidariąją civilinę atsakomybę CK 6.279 straipsnio pagrindu, o šio straipsnio nuostatų taikymas galimas ir tuo atveju, kai vienų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini pagal sutartinės civilinės atsakomybės taisykles, o kitų – pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles.

UAB „ChemTrade LT“ steigimo teisėtumo aplinkybė nėra reikšminga bylos baigčiai. Žalos padarymas AB „Grigeo Klaipėda“ susijęs ne su UAB „ChemTrade LT“ steigimo faktu, o su šios įmonės veikla, tiesiogiai susijusia su neteisėtais atsakovo R. P. veiksmais / neveikimu. Atsakovo R. P. neteisėti veiksmai gali būti traktuojami kaip jo neveikimas ir žalos sukėlimas tokiu būdu. Bylos atveju reikšminga tai, kad ginčo teisiniuose santykiuose atsakovas R. P. faktiškai dalyvavo, be to, veikdamas kaip UAB „ChemTrade LT“ atstovas.

Kaip ir AB „Grigeo Klaipėda“, UAB „ALGOL CHEMICALS“ šiuo atveju yra nukentėjusi ir žalos dėl atsakovų veiksmų patyręs asmuo. Teigdami, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ žinojo apie dažų tiekimo schemos Nr. 1 ar Nr. 2 susiformavimą, atsakovai UAB „ChemTrade LT“, R. P. turėtų konkrečiai nurodyti, ką, kas ir kada apie tai žinojo, ir tokius teiginius pagrįsti reikiamais įrodymais. Atsakovų bendro pobūdžio samprotavimai nėra nei faktiniai, nei teisiniai argumentai, nei įrodymai.

Reikalavimas tiekėjui turėti ISO standartus buvo numatytas AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo procedūros taisyklėse. Tai, kad duomenų apie atitikimą ISO standartams, AB „Grigeo Klaipėda“ nereikalavo iš UAB „ChemTrade LT“, tik patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas V. B. nesilaikė AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo procedūros taisyklių, nereikalaudamas tokių duomenų iš UAB „ChemTrade LT“, tuo sudarant galimybę šiam subjektui neleistinai laimėti dažų tiekėjų atrankas.

Bylos duomenimis, galima daryti išvadą, kad 2011–2019 m. laikotarpiu UAB „ALGOL CHEMICALS“ būtų galėjusi AB „Grigeo Klaipėda“ teikti visą nurodytą laikotarpį tuos dažus (įskaitant tą patį dažų kiekį), kuriuos AB „Grigeo Klaipėda“ tiekė UAB „ChemTrade LT“, su 20 procentų pelno marža. Nėra byloje duomenų, kad tokia dažų pardavimo kaina AB „Grigeo Klaipėda“ negalėtų būti siūloma, atsakovui V. K. veikiant sąžiningai ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais. Byloje nereikšminga aplinkybė, jog AB „Grigeo Klaipėda“ byloje nagrinėjamu laikotarpiu galėjo įsigyti dažus ne iš tarpininko, o iš gamintojo.

Pasisakydama dėl V. K. atsiliepimų, ieškovė nurodo, kad bylos atveju atsakovas V. K. gali būti laikomas atsakingu AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu pagal CK 6.263, 6.279 straipsnių nuostatas, kaip tiesiogiai prisidėjęs savo veiksmais prie žalos padarymo AB „Grigeo Klaipėda“, bet kuriuo atveju, net ir nenustačius, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu jis buvo de facto UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas. Bylos duomenimis, akivaizdu, kad, be atsakovo V. K. dalyvavimo atsakovė UAB „ChemTrade LT“ nebūtų galėjusi jai palankiomis sąlygomis pirkti iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ dažus, taip pat nebūtų galėjęs pasiūlyti AB „Grigeo Klaipėda“ geresnių dažų pardavimo sąlygų, nei jas galėjo pasiūlyti UAB „ALGOL CHEMICALS“.

Pasisakydama dėl V. B. atsiliepimų, ieškovė nurodo, kad apie tai, kaip atsakovas V. B. vykdė paties atsiliepime aprašytas darbines funkcijas, akivaizdžiai liudija 2010 m. gruodžio 16 d. Tiekėjų įvertinimo lapo sudarymas, kuomet į šį lapą paties V. B. buvo įtraukta tuomet nesanti įmonė UAB „ChemTrade LT“, nepateikusi ieškovei pasiūlymo. Apie tokių darbinių funkcijų netinkamą vykdymą akivaizdžiai liudija ir tie byloje teikiami Tiekėjų įvertinimo lapai, sudaryti to paties V. B., kuriuose nurodytos neteisingos, UAB „ChemTrade LT“ pasiūlymuose nesančios, dažų pardavimo kainos. Atsakovo V. B. teiginys, jog nuo 2016 m. cheminių medžiagų pirkimai buvo organizuojami ir vykdomi centralizuotai, teisingas iš dalies, nes atsakovui V. B. reikia skirti prekių – cheminių medžiagų – grupę nuo konkrečių prekių (prekės rūšies). Tai reiškia, jog pagal bylos duomenis, ne kiekviena cheminė medžiaga galėjo būti perkama centralizuotai. Bylos duomenimis, tokios cheminės medžiagos kaip popieriaus dažai ar Tapioca rūšies krakmolas, priešingai nei teigiama atsakovo V. B., turėjo būti perkamos pagal paties V. B. patvirtintas AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo procedūros taisykles decentralizuotai.

Iki 2013 m. birželio 10 d. dienos atsakovas V. B., kaip AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo skyriaus vadovas, buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą dažų pirkimo procedūros organizavimą, įskaitant tokių pirkimų reguliarų vykdymą (ne rečiau kaip kartą per vienerius metus), potencialių tiekėjų parinkimą, palankiausių pirkimo sąlygų nustatymą, geriausio tiekėjo pasiūlymo pripažinimą, net derybų su geriausius pasiūlymus pateikusiais dviem tiekėjais vykdymų, jeigu tam yra AB „Grigeo Klaipėda“ vadovo įgaliojimas. Bylos duomenimis, atsakovas V. B. 2011–2013 m. laikotarpiu savo darbines funkcijas vykdė netinkamai. Tai, kad dažų pirkimo procedūroje, be AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo vadovo, atitinkamai dalyvavo tuometinis AB „Grigeo Klaipėda“ vadovas A. P., savaime nešalina atsakovo V. B. materialinės atsakomybės už netinkamą savo darbinių funkcijų vykdymą ir nepatvirtina, kad savo darbines funkcijas tuomet atsakovas V. B. vykdė tinkamai. 2013–2019 m. laikotarpiu atsakovas V. B. vykdė AB „Grigeo Klaipėda“ vadovo pareigas, todėl turėjo reikiamus įgalinimus tiek spręsti dėl sutarčių sudarymo ar atitinkamų sąlygų nustatymo, tiek ir dėl AB „Grigeo Klaipėda“ nenaudingų sutarčių nutraukimo ar atsisakymo nuo jų. Atsisakyti sudaryti ieškovei ekonomiškai nenaudingus sandorius ir nutraukti jau tokius sudarytus sandorius buvo atsakovo V. B., kaip ieškovės vadovo 2013–2019 m., įstatyminė pareiga.

Pasisakydama dėl J. G. atsiliepimo, ieškovė nurodo, kad atsakovas J. G. buvo tas asmuo, kuris tvirtino neigiamas kitų tiekėjų dažų bandymų išvadas, tuo eliminuodamas kitus dažų tiekėjus iš dažų pardavimo AB „Grigeo Klaipėda“, siekdamas, kad dažus tiektų būtent UAB „ChemTrade LT“.

Ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ pateiktame dublike nurodo, kad atsakovai nepaneigė, jog jie yra tarpusavyje susiję asmenys, kurie bendrais veiksmais sukėlė žalą UAB „ALGOL CHEMICALS“. Atsakovų tarpusavio santykiai nėra atsitiktiniai ir kad atsakovai fiziniai asmenys tiesiogiai dalyvavo UAB „ChemTrade LT“ steigime, o steigimas buvo įvykdytas, be kita ko, su tikslu ateityje įgyvendinti Schemą Nr. 1 ir Nr. 2. UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškiniu neįrodinėja, kad UAB „ChemTrade LT“ steigimas savaime yra neteisėtas veiksmas, tačiau UAB „ChemTrade LT“ buvo naudojama neteisėtiems veiksmams realizuoti. UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinyje išsamiai pagrindė, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys; taip pat, kad jie dalyvavo ir kaip jie dalyvavo steigdami UAB „ChemTrade LT“, t. y. veikė kaip bendrininkai. Tai, jog atsakovai nepateikė jokių paaiškinimų dėl dublike nurodytų faktinių aplinkybių bei tai, kad atsakovai neneigia vienas kito ryšių, tik patvirtina UAB „ALGOL CHEMICALS“ argumentų pagrįstumą dėl atsakovų sąsajumo ir juos atlikus ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus.

Su UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ ieškiniais pateikti įrodymai pagrindžia, kad „Sago Industries“ pardavinėjo krakmolą AB „Grigeo Klaipėda“. „Sago Industries“ akcininku yra UAB „ChemTrade LT“, o Sago Industries de facto vadovauja V. K. ir jo žmona T. A.. UAB „ALGOL CHEMICALS“ žiniomis, iki įsteigiant „Sago Industries“ krakmolą AB „Grigeo Klaipėda“ pardavinėjo būtent UAB „ChemTrade LT“. Šios aplinkybės patvirtina atsakovus esant tarpusavyje susijusius asmenis. Būtent šis sąsajumas paneigia atsakovų argumentus, kad atsakovai neva buvo tik atsitiktiniai pažįstami, kurie neturėjo jokių bendrų verslo ir finansinių interesų.

Pagal VĮ Registrų centro skelbiamą informaciją, per visą laikotarpį nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., UAB „ChemTrade LT“ išmokėjo R. P. 35 561,60 Eur atlyginimo. Vadinasi, R. P., kaip UAB „ChemTrade LT“ vadovo atlyginimą vidutiniškai sudarė 4 445,20 Eur suma per metus, arba 370 Eur per mėnesį. O nuo pat įsteigimo iki 2018 m., remiantis finansiniais duomenimis, UAB „ChemTrade LT“ sukaupė 1 908 225 Eur nepaskirstytojo pelno. Tokie skaičiai parodo, jog R. P. iš tiesų buvo tik formaliu akcininku, kuris niekada nebuvo tikrasis UAB „ChemTrade LT“ naudos gavėjas. Iš to galima spręsti, kad faktiniai steigėjai ir vadovai išties yra V. K. bei V. B.. Pastarieji buvo sutarę UAB „ChemTrade LT“ pelną skirstyti tokiu būdu, kad tokio naudos paskirstymo fakto jiems nebūtų įmanoma nustatyti ar identifikuoti kitu būdu.

Atsakovai nepagrindė, kad UAB „ChemTrade LT“ turėjo konkurencinį pranašumą prieš UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo būtina, jog dažų pirkimo–pardavimo grandinėje dalyvautų UAB „ChemTrade LT“. Tiek UAB „ALGOL CHEMICALS“ verslo praktika, tiek kredito polisų tvarka (Credit Policy) pagrindžia, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ ne tik turėjo galimybę suteikti ilgesnį negu 60 dienų mokėjimo atidėjimo terminą, tačiau ir praktikoje neretai suteikdavo tokius terminus klientams. UAB „ALGOL CHEMICALS“ kredito politika ne tik buvo sureguliuota, kad būtų įmanoma taikyti 60 dienų ir netgi ilgesnius mokėjimo atidėjimo terminus, tačiau tokia politika būdavo pakankamai dažnai įgyvendinama. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų prielaidomis neva UAB „ALGOL CHEMICALS“ negalėjo konkuruoti su UAB „ChemTrade LT“ mokėjimų atidėjimo terminais. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad būtent 60 dienų terminą AB „Grigeo Klaipėda“ siūlė ir taikė pati UAB „ChemTrade LT“.

UAB „ChemTrade LT“ niekada nebuvo užpildžiusi jokios rinkos apskritai. Nepriklausomai nuo to, kokią rinkos dalį esą sugebėjo žaibiškai užimti vos įsteigta UAB „ChemTrade LT“, UAB „ALGOL CHEMICALS“ galimybėms parduoti iš gamintojo įsigytus dažus galutiniam vartotojui tai neturėjo jokios įtakos. Be to, atsakovai nepateikė jokių konkrečių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. UAB „ALGOL CHEMICALS“ žiniomis, 95 proc. UAB „ChemTrade LT“ pardavimų 2011–2018 m. laikotarpiu sudarė pardavimai išskirtinai tik AB „Grigeo Klaipėda“. UAB „ChemTrade LT“ niekada neturėjo jokių tiesioginių santykių ir su „Clariant“.

Atsakovas V. K. pats patvirtino, kad schemą Nr. 2 įgyvendino jis. Tai reiškia, kad šių aplinkybių šis atsakovas neginčija ir jas pripažįsta. Šios schemos įgyvendinimas nebuvo suderintas su UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovybe ir akcininkais. UAB „ChemTrade LT“ neturėjo jokio kontakto su „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“. Paprasčiausiai atsiuntė užsakymą, o apkeitimą UAB „ChemTrade LT“ su UAB „ALGOL CHEMICALS“ atliko V. K.. Siejant „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ su UAB „ChemTrade LT“ – abi buvo atstovaujamos to paties V. K., kuris, akivaizdu, veikė išskirtinai UAB „ChemTrade LT“ interesais. „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ iš anksto pakeitimų nei su UAB „ChemTrade LT“, nei su V. K. nederino. Priešingai, kaip ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovybė, „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“ buvo pastatyta „prieš faktą“ ir jai tebuvo nurodyta, kad nuo šiol dažus pirks UAB „ChemTrade LT“, o ne UAB „ALGOL CHEMICALS“. Tokius pakeitimus V. K. atliko savarankiškai, nederinęs jų nei su UAB „ALGOL CHEMICALS“, nei su „Archroma Distribution & Management Germany GmgH“.

Priešingai nei nurodo atsakovai, schemos Nr. 2 įgyvendinimas nebuvo reikalingas UAB „ALGOL CHEMICALS“, ypač dėl to, kad neva UAB „ALGOL CHEMICALS“ pradėjo pardavinėti iš UAB „ChemTrade LT“ įsigytus inhibitorius. Paaiškino, kad po vidinio tyrimo nutraukus santykius su UAB „ChemTrade LT“, atleidus V. K. ir V. B., UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo informuota AB „Grigeo Klaipėda“, jog inhibitorių AB „Grigeo Klaipėda“ nereikia ir niekada nereikėjo. Atitinkamai, susidaro papildoma išvada, jog UAB „ChemTrade LT“ pelnėsi iš AB „Grigeo Klaipėda“ ne tik užkeldama dažų kainas, tačiau kartu parduodama AB „Grigeo Klaipėda“ šiai nereikalingus inhibitorius.

V. K. buvo de facto UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas. V. K. tapus UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriumi su juo buvo sudaryta 2013 m. sausio 21 d. darbo sutartis. Pagal darbo sutarties priedus ir 2013 m. sausio 21 d. V. K. išduotą įgaliojimą, yra akivaizdu, kad V. K. buvo faktiniu vadovu. Iš V. K. suteiktų įgaliojimų aiškiai matyti, jog jis nebuvo, kaip atsakovai nurodo, vadybininkas, o faktiškai veikė kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas. Aplinkybę, jog V. K. buvo de facto UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas pagrindžia 2013–2019 m. V. K., kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriaus, UAB „ALGOL CHEMICALS“ vardu pasirašyti dokumentai. Be to, nagrinėjant darbo ginčą tarp UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir V. K. bei T. A., pati T. A. pripažino, jog savo darbo sutarties vykdymo klausimais kreipdavosi į V. K., nes būtent jis buvo vadovas. V. K. ginčijant jo atleidimo iš darbo teisėtumą, Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti šį skundą pripažinusi, jog V. K. buvo faktinis įmonės vadovas, o ginčus tarp įmonės ir vadovo nagrinėja teismas.

UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo fiktyviai įtraukta į AB „Grigeo Klaipėda“ tiekėjų vertinimų lapus. V. K. pripažino, kad kartu su AB „Grigeo Klaipėda“ ieškiniu pateiktus pasiūlymus nuo UAB „ALGOL CHEMICALS“ teikė jis pats. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad V. K. teikti pasiūlymai buvo suklastoti. Pagal 2011 m. gruodžio 29 d. tiekėjų vertinimo lapą tokiu pasiūlymu V. K. nurodė ne tik tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „ALGOL CHEMICALS“ siūlomus pirkti dažus, tačiau ir sąmoningai nurodė ženkliai didesnę kainą nei tą, už kurią realiai UAB „ALGOL CHEMICALS“ parduodavo dažus (ir už kurią vėliau tuos pačius dažus pardavė UAB „ChemTrade LT“). Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos, kad pirkimą laimėtų ne UAB „ALGOL CHEMICALS“, o tik UAB „ChemTrade LT“. Analogiška situacija matyti ir iš 2012 m. birželio 28 d. tiekėjų vertinimo lapo. Iš 2014 m. sausio 2 d. tiekėjų vertinimo lapo matyti, kad šį kartą V. K. pasiūlė AB „Grigeo Klaipėda“ Pergasol Brown dažus, kuriais UAB „ALGOL CHEMICALS“ nebeprekiavo nuo 2010 m. ir realiai negalėjo pasiūlyti AB „Grigeo Klaipėda“. Be to, ir šįkart V. K. pasiūlė aukštesnę kainą nei tą, už kurią dažus parduodavo UAB „ChemTrade LT“. Identiška situacija pasikartojo ir 2015 m. sausio 15 d. tiekėjų vertinimo lape. Tai, jog visi AB „Grigeo Klaipėda“ tiekėjų vertinimo lapai buvo suklastoti papildomai įrodo UAB „ALGOL CHEMICALS“ duomenų bazės Sales Force (SF) įrašai.

Esamu atveju egzistuoja kaltė kaip privaloma atsakomybės sąlyga. Atsakovai atsako pagal generalinį deliktą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju UAB „ALGOL CHEMICALS“ taiko būtent generalinio delikto institutą, kuris pagal teismų praktiką, reiškia ne tik veiksmų neteisėtumą, bet ir kaltės elementą. Todėl byloje visiškai nėra svarbu ar R. P., UAB „ChemTrade LT“ ir V. B. siejo kokie nors pavaldumo, lojalumo ar kitokie įpareigojantys santykiai. Pareiga elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad savo veiksmais kitiems asmenims nebūtų sukelta žala, tenka kiekvienam asmeniui.

V. K. atsako ir pagal DK nuostatas. UAB „ALGOL CHEMICALS“ ieškinyje detaliai nurodo teisės normas, kurias V. K. ir kiti atsakovai pažeidė savo neteisėtais veiksmais. V. K., kaip darbuotojo, atsakomybę galima, pirmiausia, kildinti iš senojo DK 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir naujojo DK 24 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. V. K. nurodomi argumentai, neva UAB „ALGOL CHEMICALS“ žinojo apie atliekamus pažeidimus, tačiau vis tiek skatino ir kėlė V. K. darbo užmokestį, yra nepagrįsti. UAB „ALGOL CHEMICALS“ ne kartą nurodė, jog apie neteisėtų veiksmų atlikimą UAB „ALGOL CHEMICALS“ nebuvo žinoma. V. K. pažeidė darbo tvarkos taisykles, su kuriomis buvo supažindintas ir darbo sutartyje įtvirtintas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimus V. K. atliko tyčia, jo atžvilgiu yra taikytinos DK 255 straipsnio ir naujojo DK 154 straipsnio nuostatos, numatančios jog, jeigu žala padaroma tyčia, darbuotojo atlyginamos žalos dydis nėra ribojamas. Todėl V. K. turtinė atsakomybė pagal darbo kodeksų nuostatas negali būti ribojama. V. K. buvo ne tik faktinis, bet ir įgaliotasis UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas, atitinkamai, jam turi būti taikomos ir CK 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vadovo atsakomybę.

UAB „ALGOL CHEMICALS“ siekiama priteisti žala yra pagrįsta. Egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ patirtos žalos. UAB „ALGOL CHEMICALS“ nurodoma vidutinė 20 proc. pelno marža, kurią būtų gavusi UAB „ALGOL CHEMICALS“, jeigu dažų pirkimo–pardavimo grandinėje nebūtų įterpta UAB „ChemTrade LT“, nėra nepagrįstos UAB „ALGOL CHEMICALS“ prielaidos. Šią vidutinę pelno maržą patvirtina faktas, kad pati UAB „ChemTrade LT“ pirko dažus iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir perpardavinėjo AB „Grigeo Klaipėda“, o perpardavimo marža buvo didesnė nei 20 proc. marža UAB „ALGOL CHEMICALS“. Audito įmonės „Ernst & Young Baltic“, UAB specialistų atliktas tyrimas patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m. UAB „ALGOL CHEMICALS“ būtų gavusi siekiamą priteisti žalą. Kaip matyti iš pridedamos ataskaitos, patirta žala yra dar didesnė ir lygi 342 299 Eur, o negautos palūkanos – 35 827 Eur (bendra suma – 378 126 Eur). UAB „ALGOL CHEMICALS“ žiniomis, AB „Grigeo Klaipėda“ centralizuoti pirkimai būdavo skelbiami išimtiniais atvejais, kai prekių reikėdavo daugiau kaip vienai AB „Grigeo Klaipėda“ įmonių grupės įmonei. Kadangi ginčo dažai buvo naudojami tik ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“, pirkimai neturėjo būti atliekami centralizuotai.

UAB „ALGOL CHEMICALS“ prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta. Kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ nurodė ieškinyje, UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ santykiai pasireiškė tarpusavio pasitikėjimu. Tačiau AB „Grigeo Klaipėda“ sužinojus, jog pagrindinis UAB „ALGOL CHEMICALS“ darbuotojas bei de facto vadovas, kuris atsakingas už ryšius su AB „Grigeo Klaipėda“, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ tarpusavio santykiai buvo pažeisti. Konkrečiai, nukentėjo būtent UAB „ALGOL CHEMICALS“, kaip sąžiningo tiekėjo, reputacija.

Atsakovai nepaneigė jų atžvilgiu kylančios solidarios atsakomybės. Atsakovų cituojama teismų praktika nėra taikytina šioje byloje, kadangi iš esmės skiriasi ginčai ir bylų racio decidendi. Generalinio delikto atveju kasacinio teismo praktika yra laba aiški – solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl visų atsakovų bendro veikimo tyčia sukelti žalą ir pasipelnyti iš UAB „ALGOL CHEMICALS“. Be to, situacija nesikeistų, netgi jeigu būtų teigiama, jog atsakovai bendrai nederino veiksmų vienas su kitu, kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju jų veiksmai iš esmės buvo nukreipti į vieną ir tą patį rezultatą – žalos sukėlimą UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ siekiant pasipelnyti šių įmonių sąskaita.

UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Tiek UAB „ALGOL CHEMICALS“, tiek AB „Grigeo Klaipėda“, prieš kreipdamosi į teismą buvo atlikę savo vidinius tyrimus, kurių metu nustatė, kas atliko neteisėtus veiksmus. Šių tyrimų metu buvo nustatyta ir tą pagrindžia byloje esantys įrodymai, kad neteisėtus veiksmus atsakovai atliko nežinant nei UAB „ALGOL CHEMICALS“, nei AB „Grigeo Klaipėda“. Todėl nėra pagrindo kelti argumentus dėl juridinių asmenų atsakomybės. Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei pirmiau pateiktą konkurencijos teisės taisyklių esmę, atsakovų teiginys, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmai pažeidžia konkurencijos teisės taisykles ir riboja tiekėjų tarpusavio konkurenciją, laikytinas visiškai nepagrįstu nei faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, nei konkurencijos taisyklių turiniu.

Atsakovai R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ pateiktame triplike nurodo, kad ieškovės neįrodė, jog iš UAB „ChemTrade LT“ ar kitų tiekėjų buvo reikalauta pateikti ISO sertifikatus. Byloje nei su ieškiniu, nei su dubliku ieškovės nepateikė jokio įrodymo, kad AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai, tarp jų ir po V. B. pirkimus vykdę darbuotojai (pirkimų skyriaus darbuotojai – pirkimų skyriaus vadovas M. J., pirkimų skyriaus vadybininkas E. M., pirkimų skyriaus vadybininkė A. D., centralizuotus pirkimus vykdęs T. J. ar kt.) buvo reikalavę iš tiekėjų pateikti informaciją apie turimą ISO sertifikatą, informaciją apie įstatinio kapitalo dydį ar informaciją apie bendrovės įsteigimo datą. Tokios aplinkybės tvirtina, jog AB „Grigeo Klaipėda“ bendrovėje arba nebuvo nustatyta reikalavimo tiekėjams turėti ISO sertifikatus, arba nebuvo praktikos reikalauti tokios informacijos. Ieškovės klaidina teismą ir pačios nurodydamos, jog tiekėjams buvo nustatytas privalomas reikalavimas turėti ISO sertifikatą nesiremia jokiu vidiniu AB „Grigeo Klaipėda“ teisės aktu. Išanalizavus AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktus dokumentus reglamentavusius pirkimo procedūras matyti, kad nė vienoje pirkimo proceso vadyboje nėra nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti ISO sertifikatus, o AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojams – tokių sertifikatų iš tiekėjų reikalauti.

Analogiškai, jokių reikalavimų turėti tam tikrą įstatinio kapitalo dydį ar būti tam tikrą laiką veikiančia bendrove pirkimo proceso valdybose ar kituose dokumentuose nėra nustatyta. Tokios normos nenurodė ir AB „Grigeo Klaipėda“, o dublike tik pakartojo savo ieškinyje jau minėtus argumentus. Atsakovai netikrino visų AB „Grigeo Klaipėda“ tiekėjų ir pasirinktinai pažiūrėjo kelis pirmam penketuke esančius. Šie tiekėjai taip pat po įsteigimo tam tikrą laiką turėjo tokio paties dydžio įstatinius kapitalus kaip ir UAB „ChemTrade LT“, tačiau tai netrukdė jiems bendradarbiauti su AB „Grigeo Klaipėda“.

Nors ieškovės ginčija UAB „ChemTrade LT“ patikimumą, UAB „ChemTrade LT“ siūlytą kainą ir galimybes konkuruoti bei tiekti produkciją AB „Grigeo Klaipėda“ bei nurodo, kad tik bendras atsakovų veikimas sudarė galimybes UAB „ChemTrade LT“ konkuruoti ir laimėti tiekėjų atrankas, pati ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ į bylą teikia tokiai pozicijai prieštaraujančius dokumentus, t. y. priedą Nr. 29. Šiame priede visų pirma matyti, kad UAB „ChemTrade LT“ buvo pozicionuojama kaip Top 10 tiekėjas. Visi pirkimai, įskaitant pirkimus iš UAB „ChemTrade LT“, kiekvienais metais buvo detaliai vertinami, aiškinantis, kokie buvo pateikti pasiūlymai, kaip buvo laikomasi pirkimo proceso vadybų, ar buvo vedamos derybos, ar tokie pirkimai reikalingi, ar nereikia stebėti produkto kokybės ir pan. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad jokių trūkumų UAB „ChemTrade LT“ atžvilgiu nebuvo nustatyta. Tokios aplinkybės vėlgi paneigia ieškovių poziciją, kad UAB „ChemTrade LT“ galėjo tiekti dažus tik dėl bendro atsakovų veikimo ir atsakovų užimamų pareigų.

Nors ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ ginčija argumentus, kad pirkimai ieškovės bendrovėje buvo ne tik prižiūrimi viceprezidento pirkimams ir logistikai, bet ir organizuojami centralizuotai, kas ne tik sąlygoja ieškinio senaties termino taikymą, bet ir paneigia ieškovių argumentus apie tai, kad atsakovai V. B. ir J. G. dėl savo užimamų pareigų sudarė galimybės UAB „ChemTrade LT“ laimėti tiekėjų atrankas, atsakovai negali su tuo sutikti.

Ieškovės nesutinka ir dėl UAB „ChemTrade LT“ nurodomo santykio su dažų gamintoju pagrindimo. Atsakovai pateikė aiškius įrodymus, jog UAB „ChemTrade LT“ palaikė santykius su dažų gamintoju, tiesiogiai bendravo su juo ir turėdamas tiesioginį kontaktą turėjo visas galimybes pirkti dažus tiesiogiai, tačiau laikydamasis sąžiningos verslo praktikos nepašalino iš santykių ieškovės UAB „ALGOL CHEMICALS“. Atsakovai neturi jokio suinteresuotumo savo bendradarbiavimo detalių atskleisti priešingą suinteresuotumą turinčioms proceso šalims (tarp jų ir tiesioginiam konkurentui UAB „ALGOL CHEMICALS“). Šiuo atveju primintina, kad įrodinėjimas turi ribas ir negali būti įrodinėjama iki begalybės.

Visuotinai žinoma, jog užimamos rinkos dalis yra nustatoma vertinant dvejų ekonominių veiksnių, t. y. tam tikroje rinkoje esančios paklausos (perkamų prekių ir (ar) paslaugų) kiekio ir apimties, kurioje ūkio subjektas, lyginant su konkurentais, tenkina paklausą toje rinkoje, santykį. AB „Grigeo Klaipėda“ Lietuvos rinkoje buvo vienintelis ūkio subjektas, perkantis būtent tokio tipo dažus, todėl akivaizdu, jog šių dažų rinką UAB „ChemTrade LT“ aktualiu laikotarpiu užėmė visa apimtimi, t. y. 100 proc., todėl ieškovių teiginiai, neva UAB „ChemTrade LT“ neužėmė apskritai jokios rinkos dalies, atsakovui yra nesuprantami. Atsakovai mano, kad tokiais argumentais ieškovės siekia klaidinti teismą. Priešingai nei dublikuose teigia ieškovės, atsakovai niekuomet nedėstė argumento, jog UAB „ChemTrade LT“ nuo 2011 m. užėmė didelę cheminių medžiagų rinkos dalį. UAB „ALGOL CHEMICALS“ ketinimas vykdyti prekybinius santykius su UAB „ChemTrade LT“ susiformavo dar ir dėl to, jog, kaip ir minėta atsakovų atsiliepimuose, UAB „ChemTrade LT“ turėjo santykius ir ryšį su AB „Grigeo Klaipėda“ reikalingų dažų tiekėjais užsienyje ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ apie tai žinojo. Visi šie argumentai tvirtina, jog UAB „ChemTrade LT“ turėjo konkurencinį pranašumą prieš UAB „ALGOL CHEMICALS“.

Nei iš ieškinių, nei iš dublikų nėra suprantama, kaip atsakovų tarpusavio pažinojimas gali būti siejamas su civilinės atsakomybės sąlygomis ir kurią iš sąlygų jis atitinka, kaip vien bendravimas su kitu atsakovu to neslepiant gali suponuoti fiduciarinių ir lojalumo įsipareigojimų pažeidimą ar civilinį deliktą. Ieškovės nepateikė nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis gali būti daromos išvados, kad atsakovų tarpusavio santykiai lėmė UAB „ChemTrade LT“ bendradarbiavimą su ieškovėmis. Pažymėtina, jog ieškovės tyčia interpretuoja tokias faktines aplinkybes kaip jiems yra paranku.

Nelogiški ieškovių argumentai, jog atsakovo R. P. kaip statytinio vaidmenį patvirtina aplinkybės, jog byloje nėra susirašinėjimų iš R. P. pašto dėžutės, o R. P. neva nedalyvavo UAB „ChemTrade LT“ steigime. Tokią situaciją paaiškina elementari logika – nė viena iš ieškovių neturėjo prieigos prie R. P. pašto dėžutės, jo valdyto kompiuterio ir / ar telefono ir negalėjo be R. P. žinios susipažinti su juose esančiais laiškais, jų turiniu bei tokių laiškų teikti į bylą, ką ieškovės padarė su savo buvusių darbuotojų susirašinėjimu.

Kaip mini pačios ieškovės, UAB „ChemTrade LT“ įsteigta 2011 m., todėl akivaizdu, jog iškart bendrovė negalėjo susikurti didžiulio klientų rato. Turint omenyje UAB „ChemTrade LT“ administracijos dydį, vien darbas su AB „Grigeo Klaipėda“ pareikalavo daug resursų, tačiau sandoriai su AB „Grigeo Klaipėda“ buvo pelningi, todėl nutarta ir toliau koncentruotis į AB „Grigeo Klaipėda“ siekiant išlaikyti santykius su ja. Būtent ir būdama nedidelė bendrovė, kuri bendradarbiavimo su AB „Grigeo Klaipėda“ laikotarpiu vykdė ne gamybinės bendrovės, o tarpininko funkcijas, UAB „ChemTrade LT“ galėjo pasiūlyti mažesnę kainą, nei UAB „ALGOL CHEMICALS“, nes neturėjo didelės brangiai išlaikomos administracijos, didelių patalpų, įrenginių ir pan. bei dėl to patiriamų kaštų.

Atsakovų vertinimu, ieškovių argumentai apie R. P. ir nepaskirstyto UAB „ChemTrade LT“ pelno sąsajas su neva egzistavusiu atsakovų pelnymosi iš UAB „ChemTrade LT“ modeliu reiškia arba ieškovių nekompetenciją, arba tyčinį siekį klaidinti teismą. Pažymėjo, jog bendrovės darbuotojų darbo užmokestis ir bendrovės elgesys su sukauptu pelnu yra bendrovės vadovybės ir akcininkų pasirinktos bendrovės politikos klausimas, jeigu darbo užmokesčio dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Šiuo atveju UAB „ChemTrade LT“ siekis buvo sukaupti pakankamai pinigų, jog bendrovė galėtų keisti veiklos modelį į gamybinę bendrovę su laboratorija, todėl bendrovė kaupė pelną ir jo neskirstė dividendams ar kitiems poreikiams. Būtent pelno nepaskirstymas reiškia, jog pelnas liko bendrovės žinioje ir jokiais būdais nebuvo išmokėtas akcininkams ar tretiesiems asmenims.

Ieškovės klaidina teismą dėl atsiskaitymo terminų, kuriuos galėjo pasiūlyti UAB „ChemTrade LT“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“. AB „Grigeo Klaipėda“ aptariamų tiekėjų vertinimo lapų turinys nepaneigia atsakovų argumentų dėl palankesnių atsiskaitymo sąlygų. Priešingai, jis patvirtina, jog aktualiu laikotarpiu UAB „ChemTrade LT“ siūlytos atsiskaitymo sąlygos buvo žymiai palankesnės (60 dienų prieš 30 dienų ir 90 dienų prieš 60 dienų). Nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, kokiais atvejais UAB „ALGOL CHEMICALS“ nustatydavo ilgesnius sąskaitų apmokėjimo terminus. Kaip matyti iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ dubliko priedo Nr. 9 (sąskaitų faktūrų aprašas), ši ieškovė naudodavosi faktoringo paslauga, tačiau apie tokias aplinkybes teismui nemini, o teikdama įrodymus nurodo, jog suteikdavo ilgus mokėjimo atidėjimo terminus. Tuo atveju, jei UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir suteikdavo savo klientams ilgesnius, nei 30 dienų terminus sąskaitoms apmokėti, šias sąskaitas ji iškart, nelaukdama apmokėjimo termino, perduodavo faktoringo bendrovėms. Tai reiškia, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ savo apyvartinių lėšų sąskaita niekada nesuteikdavo ilgesnio nei 30 dienų termino dideliems klientams. Akivaizdu, jog jokia kredito įstaiga faktoringo sutarties pagrindu nefinansuotų UAB „ALGOL CHEMICALS“ sąskaitų faktūrų, išrašytų AB „Grigeo Klaipėda“, kadangi AB „Grigeo Klaipėda“ jas apmokėti reikšmingai vėluodavo. UAB „ALGOL CHEMICALS“ galimybės suteikti mokėjimo atidėjimo terminus priklausė ir nuo faktoringo bendrovės bei kliento mokumo, kurį faktoringo bendrovė vertindavo. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ nebūtų galėjęs suteikti savo apyvartinių lėšų sąskaita AB „Grigeo Klaipėda“ 60 dienų ir ilgesnių mokėjimo atidėjimo terminų, o atsižvelgiant į AB „Grigeo Klaipėda“ delsimus apmokėti sąskaitas – abejotina, jog faktoringo bendrovės būtų teikusios faktoringo paslaugą AB „Grigeo Klaipėda“ sąskaitoms.

Vien produkto pavadinimas neturi jokios įtakos jo kokybei ir specifikacijai (kokybiniams parametrams), kurie būtent yra aktualūs AB „Grigeo Klaipėda“ kaip gamintojui. AB „Grigeo Klaipėda“ perka dažus ne pagal pavadinimą ar gamintoją, o pagal specifikaciją, t. y. gamintojo garantuojamas kokybines savybes. AB „Grigeo Klaipėda“ ne tik buvo pateiktos visos dažų specifikacijos, kurios atitiko AB „Grigeo Klaipėda“ reikalavimus (koncentracija, spalva ir pan.), bet niekada nėra kėlusi jokių priekaištų UAB „ChemTrade LT“ dėl dažų kokybės, t. y. išeigos, kvapo, spalvos ir pan.

Vien tai, kad, AB „Grigeo Klaipėda“ vertinimu, UAB „ALGOL CHEMICALS“ nukentėjo nuo darbuotojo veiksmų, nešalina UAB „ALGOL CHEMICALS“ atsakomybės už jo darbuotojų veiksmais neva sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Jeigu ir egzistuotų tokios aplinkybės, tokio darbdavio interesai ginami regreso tvarka prisiteisiant sumas, o ne selektyviai atrenkant ką traukti civilinėn atsakomybėn. Sutinkama su ieškovės pozicija, jog pati ieškovė gali pasirinkti, ką traukti atsakovu civilinėje byloje ir iš ko reikalauti žalos, tačiau primintina, jog netinkamo atsakovo parinkimas suponuoja ieškinio nepagrįstumą ir teismo pareigą ieškinį atmesti kaip pareikštą ne tam atsakovui.

Dviprasmiška ir ieškovių pozicija dėl R. P. atsakomybės. Sandorių, iš kurių ieškovės kildina žalą šalis yra ne R. P., o būtent UAB „ChemTrade LT“. Todėl materialinis teisinis santykis sieja UAB „ChemTrade LT“ ir ieškoves, o ne ieškoves ir UAB „ChemTrade LT“ vadovą. Pažymėtina, jog kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, apibūdinantys požymiai yra išreiškiami per asmens valią, supratimą, žinojimą, sąmoningumą. Tai yra fiziniams, o ne juridiniams asmenims priskirtinos savybės. Tokiu būdu pagal ieškovių ieškinių reikalavimus R. P. laikytinas netinkamu atsakovu. Nėra išskirta jokių savarankiškų R. P. veiksmų, ne UAB „ChemTrade LT“ naudai ir interesais, kuriais būtų padaryta žala ieškovėms.

Itin atkreiptinas teismo dėmesys, jog pati AB „Grigeo Klaipėda“ savo dublike teigia, kad V. B. ir J. G. veiksmai yra pakankami tam, kad bylos atveju jiems būtų taikoma civilinė atsakomybė, nes tokiai atsakomybei atsirasti nebūtina nustatyti, kad žala AB „Grigeo Klaipėda“ padaryta vien tik V. B. ir J. G. veiksmais. Primintina, jog deliktinei civilinei atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek kiekvieno atsakovo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovės patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Tokiu būdu veiksmų pakankamumo klausimas tiesiogiai susijęs su civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu, taigi ir pačiu civilinės atsakomybės taikymo šioje byloje klausimu. Negana to, remiantis tokia ieškovės pozicija negalima ir solidari civilinė atsakomybė, nes nėra nustatyta, kokių asmenų kokie konkretūs veiksmai prisidėjo prie ieškovių nurodomos žalos atsiradimo ir kokį žalos dydį kiekvienas iš jų lėmė.

Pažymėjo, jog pati AB „Grigeo Klaipėda“ organizavo tokių produktų pirkimo konkursus, ne UAB „ChemTrade LT“ vertė AB „Grigeo Klaipėda“ juos pirkti, UAB „ChemTrade LT“ tik pateikdavo pasiūlymus pagal AB „Grigeo Klaipėda“ užklausimus. Todėl argumentai, kad tokie inhibitoriai AB „Grigeo Klaipėda“ nebuvo reikalingi net nelogiški. Inhibitorių prekybos su AB „Grigeo Klaipėda“ perėmimas UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo naudingas tiek atsižvelgiant į prastus jos finansinius rezultatus 2018 m., tiek ir tikintis geresnių rezultatų ateityje.

Atkreiptinas teismo dėmesys į AB „Grigeo Klaipėda“ pozicijos pasikeitimą lyginant AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį ir dubliką. Atsakovams atsiliepus į AB „Grigeo Klaipėda“ dalį argumentų, pati AB „Grigeo Klaipėda“ dublike nurodo, jog tokios faktinės aplinkybės nėra reikšmingos, nors pati formavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodė įrodinėtinas faktines aplinkybes, pradėjo formuoti įrodinėjimo ribas.

Atsakovas V. K. pateiktame triplike nurodo, kad UAB „ALGOL CHEMICALS“ neįrodė teismų praktikoje įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių asmenį identifikuoti kaip faktinį bendrovės vadovą egzistavimo. Iš pačios ieškovės UAB „ALGOL CHEMICALS“ pateiktų dublikų priedų matyti, kad atsakovas ne tik neturėjo verslo sprendimų priėmimo savo dispozicijoje, bet buvo atskaitingas ir pavaldus UAB „ALGOL CHEMICALS“ generaliniam direktoriui, su kuriuo derino visus klausimus, kuris duodavo atsakovui privalomus nurodymus ir užduotis. Negana to, atsakovas buvo tiesiogiai pavaldus ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ industrijos grupės vadovui F. H. (F. H.). Apie kokias verslo sprendimo priėmimo galimybės byloje galima kalbėti, jeigu atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl užsakymo, viršijančio 30 000 Eur sumą, vykdymo. Atsakovas teikdavo savaitines ataskaitas apie visus savo atliktus darbus generaliniam UAB „ALGOL CHEMICALS“ direktoriui A. B.. Tokios aplinkybės paneigia UAB „ALGOL CHEMICALS“ argumentus, kad generaliniam direktoriui nevizituojant Lietuvoje, jis negalėjo kontroliuoti UAB „ALGOL CHEMICALS“ bendrovės. Tiek A. B., tiek F. H. duodavo privalomas užduotis atsakovui, prieš priimdamas sprendimus atsakovas konsultuodavosi su A. B., laukdavo A. B. sprendimo dėl leidimo atsakovui vykti į susitikimus su klientais ar pradėti kontaktavimą su jais ir pan. Net bendradarbiaujant su grupės vadovu F. H., kitais kolegomis ar klientų atstovais, elektroninio laiško kopija būdavo teikiama ir generaliniam direktoriui, su tikslu, jog visa aktuali informacija apie atsakovo atliekamus darbus tinkamai ir laiku pasiektų jo tiesioginį vadovą. 

Situacija su ginčo schemos pasikeitimu buvo žinoma ne tik generaliniam direktoriui A. B., bet ir grupės vadovui F. H., o A. B. palaikė atsakovo poziciją dėl schemos pasikeitimo, nes savo iniciatyva tokios schemos naudą aiškino industrijos grupės vadovui F. H.. Dėl ginčo schemos pasikeitimo buvo tartasi su generaliniu direktoriumi, analizuotas ir vertintas tokios schemos palankumas UAB „ALGOL CHEMICALS“, pats generalinis direktorius palaikė schemos pasikeitimą ir mėgino tai pagrįsti industrijos grupės vadovui F. H. vaizdo konferencijų, telefoninių pokalbių metu.

Pačių ieškovių pozicijos dėl atsakovo kaip faktinio vadovo nesutampa. AB „Grigeo Klaipėda“ savo dublike nurodo, jog jos nuomone nėra reikšminga, ar atsakovas buvo faktinis UAB „ALGOL CHEMICALS“ vadovas, ar ne. Negana to, pasak UAB „ALGOL CHEMICALS“, V. K. buvo net trijų skirtingų bendrovių faktinis vadovas vienu metu, t. y. „Sago“, UAB „ChemTrade LT“ ir UAB „ALGOL CHEMICALS“. Laikantis tokios pozicijos, kyla elementarus klausimas, kaip fiziškai yra įmanoma būti trijų skirtingų bendrovių vadovu tuo pačiu metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos šios bendrovės ginčo laikotarpiu aktyviai vykdė veiklą, o jų atstovai / vadovai / darbuotojai nuolatos dirbo. Vien įvertinus su UAB „ALGOL CHEMICALS“ dubliku pateiktuose prieduose Nr. 11 ir 29 fiksuotą informaciją, matyti, kad atsakovas itin aktyviai dirbo bendrovėje UAB „ALGOL CHEMICALS“. Logiška, jog nėra įmanoma faktiškai vadovauti trims skirtingiems juridiniams asmenims ir jų vardu atlikti darbus bei vykdyti veiklą.

Visa informacija apie pagrindinius tiek esamus, tiek potencialius klientus buvo žinoma ir stebima tiek generalinio direktoriaus, tiek industrijos grupės vadovo. Taigi nelogiška, jog nei generalinis bendrovės vadovas, nei už industrijos grupę atsakingas vadovas, neva, galėjo nepastebėti, kad sistemoje nebėra informacijos apie buvusį didelius kiekius specifinio produkto perkantį klientą – AB „Grigeo Klaipėda“ laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m. Vertinant tokias aplinkybes, atkreiptinas teismo dėmesys, kad, kaip matyti iš susirašinėjimo, grupės vadovas domėjosi visais potencialiais klientais Lietuvoje. Tokios aplinkybės tvirtina, jog arba visi pasiūlymai buvo vedami į sistemas, arba tokia informacija generaliniam direktoriui ir grupės vadovui buvo perduodama kitu būdu – telekonferencijose, telefonu, elektroniniu paštu ir pan.

UAB „ALGOL CHEMICALS“ nurodo, kad atsakovas siūlė AB „Grigeo Klaipėda“ dažus, kurių UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturėjo, t. y. Pergasol Brown. Tokios UAB „ALGOL CHEMICALS“ nurodomos aplinkybės nepagrįstos. UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturi jokios informacijos ir jos nepateikė teismui, kad atsakovas negalėjo siūlyti šių dažų AB „Grigeo Klaipėda“, kas iš esmės paaiškina ir didesnę dažų kainą, nei dažų, kurie vėliau buvo siūlomi UAB „ChemTrade LT“ iš kito dažų gamintojo „Clariant“. UAB „ALGOL CHEMICALS“ bendradarbiavimą su AB „Grigeo Klaipėda“ vykdė nuo 2007 m. iki 2010 m. tiekdama AB „Grigeo Klaipėda“ dažus iš gamintojo „BASF Grenzach GmbH“. UAB „ALGOL CHEMICALS“ 2010 m. gavo pranešimą iš dažų gamintojo „BASF Grenzach GmbH“, kuriame buvo nurodoma, jog dažų tiekimas UAB „ALGOL CHEMICALS“ yra nutraukiamas. Tokiu būdu 2010 m. UAB „ALGOL CHEMICALS“ neturėjo dažų teikėjo ir pasiūlymo AB „Grigeo Klaipėda“ neteikė, nes neturėjo dažų tiekėjo. 2011 m. būtent pats atsakovas surado naują dažų gamintoją. 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasirašyta sutartis su naujų dažų tiekėju, kai AB „Grigeo Klaipėda“ tiekėjų atranka vyko 2011 m. liepos mėn. Tokiu būdu atsakovas 2011 m. liepos mėn. nespėjo pateikti pasiūlymo AB „Grigeo Klaipėda“, nes nebuvo iki galo baigtos derybos su dažų tiekėjų „Clariant“. Kita vertus, dažų pavadinimas nėra esminis klausimas sprendžiant, ar dažai atitinka kliento poreikius. Tiekiant dažus AB „Grigeo Klaipėda“ svarbiausia yra dažų kokybiniai parametrai, kurie atsispindi AB „Grigeo Klaipėda“ teikiamuose dokumentuose, t. y. gamintojo pateikiamose dažų specifikacijose.

Atsakovas niekada šioje byloje neginčijo, jog jis pats buvo schemos Nr. 2 iniciatorius, nes tokia schema buvo palanki UAB „ALGOL CHEMICALS“. Būtent atsakovas siekdamas naudos UAB „ALGOL CHEMICALS“, veikdamas UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais, siekė perimti dažų tiekimą tiesiogiai AB „Grigeo Klaipėda“, palaikant gerus santykius su UAB „ChemTrade LT“ ir gaunant iš to papildomos naudos, t. y. išvengiant pakavimo mokesčio bei perimant dviejų inhibitorių tiekimą AB „Grigeo Klaipėda“, kas didino UAB „ALGOL CHEMICALS“ pajamas. Norėdamas, kad UAB „ChemTrade LT“ nepasitrauktų iš schemos atsakovas pats ėmėsi veiksmų, kad schema kaip įmanoma efektyviau ir palankiau UAB „ALGOL CHEMICALS“ imtų veikti. Būtent todėl atsirado susirašinėjimas su dažų gamintojo atstovu, o šiame santykyje atsakovas veikė išimtinai UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais. Veikimą UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais patvirtina ir inhibitorių atnešta nauda UAB „ALGOL CHEMICALS“ bendrovei, ką nepagrįstai, be jokių objektyvių argumentų ginčija ieškovės.

Atsakovui nėra suprantama, kaip UAB „ALGOL CHEMICALS“ gali laikyti neteisėtu atsakovo bendravimą su kitais atsakovais byloje, kai pati UAB „ALGOL CHEMICALS“ nurodydavo atlikti tam tikrą skaičių privalomų vizitų pas klientus / kontrahentus / tiekėjus per metus. Pažymėtina, jog atsakovo darbo užmokestį sudarė tam tikros sumos, gaunamos nuo atliktų darbų pobūdžio ir kiekio. Skatinamasis priedas prie darbo užmokesčio galėjo būti gaunamas tik jeigu atsakovas įvykdydavo tam tikras sąlygas. Viena iš sąlygų buvo atlikti ne mažiau kaip 110 vizitų pas klientus. Tokiu būdu pats UAB „ALGOL CHEMICALS“ įpareigodavo atsakovą palaikyti santykius su tiekėjais ir klientais, kitais partneriais, vykti pas juos.

UAB „ALGOL CHEMICALS“ teigia, jog UAB „ChemTrade LT“ savo konkurencinį pranašumą prieš UAB „ALGOL CHEMICALS“ nepagrįstai įrodinėja tuo, jog UAB „ChemTrade LT“ klientams suteikdavo ilgesnius sąskaitų apmokėjimo atidėjimo terminus. Atsakovas pažymi, jog UAB „ALGOL CHEMICALS“ konkurencinio pranašumo kontekste neskiria mokėjimo atidėjimo termino sąvokos nuo vėlavimo apmokėti sąskaitą. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, kaip kisdavo UAB „ALGOL CHEMICALS“ elgesys, nustatant vis ilgesnius sąskaitų apmokėjimo terminus. Kaip matyti iš UAB „ALGOL CHEMICALS“ dubliko priedo Nr. 9 (sąskaitų faktūrų aprašas), ši ieškovė naudodavosi faktoringo paslauga, tačiau tokių aplinkybių teismui tyčia nemini. Jokia kredito įstaiga faktoringo sutarties pagrindu nefinansuotų UAB „ALGOL CHEMICALS“ sąskaitų faktūrų, išrašytų AB „Grigeo Klaipėda“, kadangi AB „Grigeo Klaipėda“ jas apmokėti reikšmingai vėluodavo. Tokiu būdu suteikiant mokėjimo atidėjimo terminus AB „Grigeo Klaipėda“ visada buvo vertinama: 1) aplinkybės, kad faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „ALGOL CHEMICALS“ išrašytų sąskaitų AB „Grigeo Klaipėda“ nefinansuotų. 2) net ir kredito bendrovei sutikus finansuoti tokias sąskaitas, tokia paslauga UAB „ALGOL CHEMICALS“ būtų kainavusi. Akivaizdu, jog UAB „ChemTrade LT“ turėjo akivaizdų konkurencinį pranašumą prieš UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir tas pranašumas pasireiškė laiko prasme ilgai apmokamų sąskaitų aukštesniu toleravimo lygiu. Vien UAB „ChemTrade LT“ dėka, UAB „ALGOL CHEMICALS“ 2011–2019 m. laikotarpiu išliko tiekimo grandinėje ir galėjo toliau tiekti savo produkciją AB „Grigeo Klaipėda“ per UAB „ChemTrade LT“, todėl atsakovas užtikrinęs tokios grandinės susiformavimą ir vykdymą veikė išimtinai UAB „ALGOL CHEMICALS“ interesais.

AB „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad ji iš esmės gali pasirinkti, kam reikšti reikalavimus šioje byloje, t. y. ar darbdaviui UAB „ALGOL CHEMICALS“, ar darbuotojui – atsakovui. Tokia AB „Grigeo Klaipėda“ pozicija nepagrįsta ir neatitinkanti nei CK, nei CPK normų, nei aktualios teismų praktikos. Jeigu būtų laikoma, kad AB „Grigeo Klaipėda“ reikalavimai pagrįsti (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), jo reikalavimai galėtų būti reiškiami tik UAB „ALGOL CHEMICALS“, o ne atsakovo atžvilgiu. Atsakovas iki 2019 m. darbo sutarties su UAB „ALGOL CHEMICALS“ pagrindu buvo UAB „ALGOL CHEMICALS“ darbuotojas, dirbo kontroliuojamas generalinio direktoriaus A. B. ir industrijos grupės vadovo F. H.. Taigi, pasak AB „Grigeo Klaipėda“, atsakovas neteisėtus veiksmus atliko darbo vietoje ir darbo metu, jie susiję su darbuotojo darbo funkcijomis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustačius, jog darbuotojas žalą padarė vykdydamas darbo pareigas, taikytina darbdavio netiesioginė atsakomybė, nenagrinėjant ir darbuotojo kontrolės (ne) pakankamumo argumentų.

Bendrojo pelno maržos UAB „Ernst & Young“ atlikto tyrimo ataskaitoje yra nustatomos klaidingai. Ataskaitoje atliekami tyrimai, kurių pagrindu yra nustatoma parduodamiems dažams neva „tinkama“ taikytina marža, neturi jokios prasmės, kadangi visų rinkos dalyvių gebėjimai kuo mažesniais kaštais gaminti ar įsigyti produktą yra individualūs ir jokio rinkos tyrimo pagrindu negali būti nustatoma pelno marža, kurią privalo taikyti vienas ar kitas ūkio subjektas, darant prielaidą, jog didesnė ar mažesnė marža yra nelogiška, ar, tuo labiau, neteisėta. Ataskaitoje nurodoma informacija yra tiksli vos apie 10 procentų.

Atsakovas V. B. pateiktame triplike nurodo, kad iš byloje prie AB „Grigeo Klaipėda“ priedo Nr. 29 pridėto dokumentų paketo matyti, kad viceprezidentas pirkimams ir logistikai kiekvienais kalendoriniais metais rengdavo jau vykdytų pirkimų veiklos analizę, t. y. vertindavo praėjusių kalendorinių metų eigoje vykusius pirkimus, fiksuodavo visą su tuo susijusią informaciją / pažeidimus / nepalankias aplinkybes. Taip pat matyti, kad buvo vertinamas ir analizuojamas visas pirkimo procesas, o ne pirkimo procesą reglamentavusios normos. UAB „ChemTrade LT“ pasiūlytos kainos, sutarties sudarymo faktas, mokėjimo atidėjimo terminai, tiekėjų apklausos datos ir kita informacija leido įvertinti tiek patį pirkimo procesą, tiek tiekėją teigiamai. Jokių reikalavimų keisti ar taisyti pirkimo procesą, kitaip, nei iki tol reaguoti į tiekėją UAB „ChemTrade LT“ nebuvo nurodyta. Viceprezidento kontrolės funkcija fiziniam pirkimų procesui atsispindi ir AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktame pirkimo plane, kuris buvo rengiamas kiekvieniems kalendoriniams metams. Šis planas privalomai būdavo derinamas su viceprezidentu pirkimams ir logistikai, be kurio planas negalėjo būti patvirtintinas. Jau nuo 2012 m., kai buvo suformuota viceprezidento pareigybė įmonių grupėje, V. J., ėjęs viceprezidento pirkimams ir logistikai pareigas, detaliai analizavo ir kontroliavo kiekvienos grupės įmonės pirkimus (įskaitant ir UAB „ChemTrade LT“, kuri nurodoma Top tiekėjų sąraše), kai tuo tarpu didžiausias dėmesys visada buvo skirtas pirkimams ir tiekėjų vertinimui tiekėjų, kurie Top tiekėjų sąraše ir sudaro 80 proc. visų pirkimo svorio. Viceprezidentas pirkimams ir logistikai buvo atsakingas ne tik už AB „Grigiškės“ pirkimų kontrolę, bet ir visos įmonių grupės visų pirkimų vykdymo kontrolę, atitikimą pirkimo procedūroms. Tokie argumentai patvirtina, kad: 1) pirkimo procedūrų pažeidimų vykdant pirkimus iš UAB „ChemTrade LT“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. nebuvo padaryta ir nustatyta; 2) UAB „ChemTrade LT“ dalyvavo tiekėjų pasiūlymų teikime, konkursuose ir juos laimėjo ne dėl V. B., J. G. ar kitų atsakovų užimamų pareigų; 3) viceprezidentas pirkimams ir logistikai tikrino visą informaciją apie vykusius pirkimus, nuo pat 2011 m. turėjo visą informaciją apie UAB „ChemTrade LT“ kaip tiekėją, UAB „ChemTrade LT“ siūlytas ir sutartyje sulygtas kainas, todėl, AB „Grigeo Klaipėda“ ir toliau laikantis pozicijos, kad atsakovai padarė žalą AB „Grigeo Klaipėda“, ieškinio reikalavimams taikytinas senaties terminas, nes apie, neva, neteisėtus veiksmus buvo žinoma dar 2011 m. 4) pagrįsta atsakovo pozicija, kad nepagrįstai už, neva, pirkimo procedūrų pažeidimus netraukiamas atsakovu šioje byloje darbuotojas turėjęs pirkimo proceso kontrolės funkciją, o atsakomybė nepagrįstai perkeliama ant kitas pareigas ėjusių atsakovų J. G. ir V. B..

Dublikuose taip pat ginčijami atsakovų argumentai, kad pirkimai AB „Grigeo Klaipėda“ įmonių grupėje perkant ir ginčo prekę – dažus, buvo vykdomi centralizuotai, kas suponuoja ne tik aplinkybes, kad UAB „ChemTrade LT“ atrinkimą tiekėju lėmė ne atsakovų tarpusavio santykiai ar atsakovų užimtos pareigos, bet ir senaties termino ieškovo AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinio reikalavimas taikymą. Po 2016 m. ir AB „Grigiškės“ pirkimų skyriaus darbuotojo T. J. pateikto prašymo teikti pasiūlymus tiekėjų atranka buvo vedama kitu būdu jau centralizuotai motininės bendrovės, o ne pildant tiekėjų atrankos lapus, kuriuose pasirašydavo AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai. Ieškovės byloje itin akcentuoja 2010 m. tiekėjų atrankos lapo prasmę šios bylos kontekste. Atsakovas pagrįstai mano, kad tokiu būdu ieškovė klaidina teismą, nes tokiam dokumentui niekada nebuvo suteikta tokia galia, apie kokią nurodo ieškovės. AB „Grigeo Klaipėda“ nenurodo nė vienos pirkimo proceso normos, pagal kurią teikėjo ankstesnis bendradarbiavimas su AB „Grigeo Klaipėda“ būtų privalomas reikalavimas ar bent pranašumą suteikianti aplinkybė. Analogiškai nėra nurodyta nė vienos vidinės AB „Grigeo Klaipėda“ normos, pagal kurią pirkimų skyriaus darbuotojai privalėtų patikrinti, ar tiekėjas yra įrašytas į potencialių tiekėjų sąrašus arba ar tiekėjas jau buvo vykdęs bendradarbiavimo santykius su AB „Grigeo Klaipėda“. Taigi kyla klausimas, kokį, pasak AB „Grigeo Klaipėda“, pranašumą UAB „ChemTrade LT“ toks lapas būtų galėjęs suteikti. Ieškovė klaidina teismą ir dėl potencialių tiekėjų sąrašo. Šis sąrašas niekada nebuvo dokumentas, kuriuo būtų privalu vadovautis atrenkant tiekėją, vykdant konkursą, ar sprendžiant dėl tiekėjo pasiūlymo.

AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo procedūras reglamentuojančiuose dokumentuose niekada nebuvo nustatytas privalomas reikalavimas reikalauti iš tiekėjų pateiki informaciją apie ISO sertifikatus. ISO turėjimo sąlyga nebuvo būtina tiekėjui siekiant dalyvauti tiekėjų atrankoje ar laimėti pirkimą. Pati ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ nenurodo, pagal kokias lokalinių teisės aktų normas toks reikalavimas buvo keliamas tiekėjams ir pagal kokias lokalinių teisės aktų normas atsakovas privalėjo reikalauti iš teikėjų pateikti ISO sertifikatus. Taigi ieškovės argumentai apie tai, kad ISO sertifikato reikalavimas buvo įtvirtintas, o jo nesilaikydamas atsakovas pažeidė pirkimų procedūras nepagrįstas. Tai, kad ISO sertifikatas nebuvo privalomas reikalavimas, matyti ir iš pačių tiekėjų atrankos lapų.

Dėl terminų reikšmės vertinant tiekėjų pasiūlymus nurodo, jog tai, kad sąskaitų apmokėjimo atidėjimo terminai buvo itin svarbūs, matyti iš jau minėtos tiekėjų atrankos lapo formos. Pati AB „Grigeo Klaipėda“ pateikia informaciją, kad dalis tiekėjų siūlydami ilgesnius terminus siūlydavo ir didesnę kainą ir atvirkščiai, kuo trumpesnis mokėjimo atidėjimo terminas tuo kaina galėjo būti didinama. Dalis tiekėjų taikė labai griežtas pradelsto mokėjimo kaip sutartinės atsakomybės sąlygas, dėl to AB „Grigeo Klaipėda“ buvo rizikinga priimti tokius pasiūlymus dėl pradelstų mokėjimo palūkanų. Įvertinus pažymas dėl pirkimų procedūrų vykdymo, matyti, kad visi pasirinkti tiekėjai tiekė prekes AB „Grigeo Klaipėda“ su 60–90 dienų mokėjimo atidėjimo terminais, tai rodo, kad praktikoje AB „Grigeo Klaipėda“ rinkdavosi tiekėjus, kurie suteikdavo tokio ilgio mokėjimo atidėjimo terminus. Ne išskirtinai atsakovo buvo sugalvota tiekėjams nustatyti kuo ilgesnius atsiskaitymo terminus, bet tai buvo numatyta pirkimo procedūrose. Dar reikšmingiau ir tai, kad metiniame veiklos biudžete buvo nustatytas normatyvas įsipareigojimų apyvartumui. Nuolat buvo reikalaujama, kuo greičiau gauti pinigus iš klientų ir mokėti kuo ilgesniu mokėjimo terminu tiekėjui.

Atsakovas pagrįstai mano, kad motyvo / tikslo veikti UAB „ChemTrade LT“ naudai ir interesais nebuvimas šalina ir atsakovo civilinės atsakomybės galimybę, nes atsakovo veiksmuose nenustatyta tyčinės kaltės forma. Tokiu būdu net ir pripažinus ieškovės argumentus dėl, neva, neteisėtų veiksmų atlikimo (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka) atsakovo civilinė atsakomybė negalima dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų jo veiksmuose neegzistavimo. Įvertinus AB „Grigeo Klaipėda“ argumentus apie motyvų veikti UAB „ChemTrade LT“ naudai ir interesais nebuvimą, faktinio UAB „ChemTrade LT“ vadovavimo ir steigimo nebuvimą, AB „Grigeo Klaipėda“ nenurodžius konkrečių normų, kurias neva pažeidė atsakovas, kyla pagrįstas klausimas, kuo remiantis yra teigiama, kad V. B. pažeidė fiduciarinius įsipareigojimus AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu. Nesant tyčinės kaltės formos atitinkamai spręstinas klausimas ir dėl materialinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojui. AB „Grigeo Klaipėda“ nei ieškinyje, nei dublike neįrodo, jog atsakovas tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pasekmes ir norėdamas tų pasekmių, atliko veiksmus, kurių pagrindu AB „Grigeo Klaipėda“ patyrė žalą. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovas, kaip AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojas, ir atliko veiksmus, kurie nagrinėjamoje byloje galėtų būti vertinami kaip darbo sutarties pažeidimai, dėl šių veiksmų kilusią žalą riboja DK 153 straipsnio 1 dalis. Priešingai nei ieškinyje ir dublike nurodo AB „Grigeo Klaipėda“, byloje gausu įrodymų, iš kurių darytinos išvados, jog atsakovo, kaip AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojo, veiksmuose, nebuvo tyčios pažeisti darbo sutarties nuostatas požymių. Kaip nurodė AB „Grigeo Klaipėda“ savo ieškinyje, darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. šalių susitarimu. Nuo sutarties nutraukimo praėjo jau beveik metai laiko. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį AB „Grigeo Klaipėda“ dėl atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų, kuriais buvo pažeistos jam taikytos pareiginės nuostatos, savo teises ginti ėmėsi darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamoje byloje reikšti reikalavimus dėl materialinės atsakomybės AB „Grigeo Klaipėda“ neturi teisinio pagrindo.

Akivaizdu, jog AB „Grigeo Klaipėda“ siekia įrodyti, jog V. B. ir J. G. veiksmai, tariamai sukėlę žalą, yra laikytini subjektyviuoju bendrininkavimu. AB „Grigeo Klaipėda“ taip pat patvirtina aplinkybę, jog tariama žala yra sukelta ne vien V. B. ir J. G., tačiau ir kitų asmenų, į bylą neįtrauktų atsakovais, veiksmais. Šių asmenų veiksmai nagrinėjamoje byloje būtų vertinami kaip objektyvusis bendrininkavimas, kadangi pastarieji tuos veiksmus atliko neva neturėdami bendro tikslo su atsakovais byloje. Byloje susiklosto situacija, kurios metu ieškovės neginčija, jog žalą kildina iš veiksmų, kuriuos atliko ne vien atsakovai. Atsakovas pažymi, jog solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Šioje byloje AB „Grigeo Klaipėda“ patvirtina, jog tam tikras atsakomybės dalis reikėtų priskirti kitiems asmenims, tačiau papildomus asmenis į bylą įtraukti atsisako. Tokiu būdu ieškovės užkerta kelią išsamiam bylos nagrinėjimui, kadangi asmenys, neįtraukti į bylą, neturi galimybės pateikti savo paaiškinimų ir įrodymų, kurie galimai būtų esminiai nagrinėjant šią bylą. Nagrinėjamoje byloje net ir laikant pagrįsta AB „Grigeo Klaipėda“ poziciją dėl žalos fakto, byloje vis dar nėra nustatyti visi bendrai veikę asmenys (objektyvusis bendrininkavimas), tokiu atveju negalima ir solidari atsakomybė, nes nėra nustatyti visi bendri veiksmai, kurių pagrindu solidarioji atsakomybė būtų taikoma.

AB „Grigeo Klaipėda“ dublike teigiama, kad bendrovėje turėjo būti įdiegta ir naudojama MS AXAPTA verslo valdymo programa, kuri atsakovui pristatyta dar 2014 m., tačiau pirkimai buvo vykdomi jos nenaudojant laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m., tačiau sistema tik 2014 m. gruodžio mėn. buvo pritaikyta pirkimams. Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. V. B. nebuvo atsakingas už pirkimų vykdymą, pirkimo proceso kontrolę. Už programos naudojimo kontrolę buvo atsakingas būtent viceprezidentas pirkimams ir logistikai, o ne atsakovas V. B.. Galiausiai nėra suprantama, kaip tokios sistemos nenaudojimas / nepakankamas naudojimas galėjo sukelti žalą AB „Grigeo Klaipėda“, kuo tai neigiamai atsiliepė bendrovei, jeigu pirkimai buvo vykdomi, apie tai visa informacija kaupiama, kiekvienais metais rengtos pirkimo proceso pažymos, pirkimų planai, pirkimo procesų prezentacijos, kuriuose analizuojami visi vykdyti pirkimai.

Ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad jai nebuvo reikalingi inhibitoriai. Atsakovas pažymi, kad tokiais argumentais teismas yra klaidinamas. Minėtos medžiagos privalėjo būti naudojamos fabriko veikloje. Aiškinant paprastai, inhibitorius yra bakterijas naikinantis preparatas. Šių medžiagų tikslas yra mažinti rūgimo procesus, visų pirma, fabriko vidaus tinkluose. Gamybos procese nuolatos vyksta rūgimo procesas, kurio metu skleidžiami nemalonūs kvapai. Tokio antiseptiko naudojimas buvo būtinas, visų pirma, su tikslu, kad tiek pačiame fabrike, tiek miesto teritorijoje fabrikui esant miesto centre, nesklistų blogas kvapas.

Ieškovių patikslinti ieškiniai atmestini

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovių AB „Grigeo Klaipėda“ (buvę pavadinimai AB „Klaipėdos kartonas“; AB „Grigeo Klaipėdos Kartonas“) ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ atstovų, atsakovų V. B., R. P., V. K., J. G. ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų I. D. ir A. B. parodymų nustatyta, kad AB „Grigeo Klaipėda“ yra didžiausia kartono gamybos ir popierinių pakuočių perdirbėja Baltijos šalyse (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 2–5 priedai). Bendrovės produkcijos gamybai yra būtinos atitinkamos žaliavos / medžiagos, tarp jų ir dažai, kuriuos ieškovė perka iš tiekėjų (pardavėjų, gamintojų). UAB „ALGOL CHEMICALS“, priklausanti Suomijos įmonių grupei „Algol“, įsteigta 1997 m., užsiimanti cheminių medžiagų, įskaitant dažus, importu ir prekyba Lietuvoje (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 20 priedas, 2020 m. sausio 6 d. Nr. CBP-10, 2 priedas).  Nuo 2007 m. iki 2010 m. pabaigos UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo AB „Grigeo Klaipėda“ produkcijai reikiamų dažų tiekėja (pardavėja).

2011 m. gegužės 18 d. buvo įsteigta (Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. gegužės 23 d.) UAB „ChemTrade LT“ (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 19 priedas).

Atsakovas V. B. 2006 m. sausio 20 d. su AB „Grigeo Klaipėda“ sudarytos darbo sutarties Nr. 3511 pagrindu pradėjo dirbti įmonės Tiekimo skyriaus vyresniuoju vadybininku, nuo 2009 m. birželio 1 d. atliko Pirkimų skyriaus vadovo pareigas, o nuo 2013 m. birželio 11 d. dirbo generaliniu direktoriumi (vadovu). 2019 m. gegužės 17 d. darbo sutartis su V. B. nutraukta šalių susitarimu (DK 54 straipsnis) (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 11, 12 priedai). 

Atsakovas V. K. ir UAB „ALGOL CHEMICALS“ 2002 m. kovo 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. 019, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti prekybos vadybininku, o 2013 m. sausio 21 d. buvo paskirtas direktoriaus pareigoms (2020 m. vasario 5 d. Nr. DOK-4115, 1, 5 priedai). UAB „ALGOL CHEMICALS“ 2019 m. birželio 4 d. sprendimu nutraukė darbo sutartį su V. K., darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (2020 m. sausio 6 d. Nr. CBP-10, 4 priedas).

2011 m. birželio 28 d. akcijų dovanojimo sutartimi, E. E. 2011 m. gegužės 18 d. įsteigtos UAB „ChemTrade LT“ akcijas padovanojo R. P.. Nuo 2011 m. birželio 28 d. UAB „ChemTrade LT“ direktoriumi yra atsakovas R. P. (2020 m. vasario 5 d. Nr. DOK-4078, 4 priedas, 2019 m. gruodžio 9 d. CBP-986 20, 21 priedai).

2011 m. vasario 10 d. tarp ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovo J. G. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3787, pagal kurią atsakovas nuo 2011 m. vasario 11 d. bendrovėje pradėjo dirbti pirkimo skyriuje – vadybininku, nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirtas gamybos padalinio vadovu, o nuo 2014 m. vasario 20 d. paskirtas gamybos direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas) (2019 m. gruodžio 9 d. CBP-986, Nr. 15–17 priedai).

Pagal 2009 m. sausio 6 d. tarp UAB „ALGOL CHEMICALS“ ir AB „Klaipėdos kartonas“ sudarytą pardavimo sutartį Nr. 0901/0536, skystus dažus Pergasol Browna OBP, gamintojas „Ciba Specialyti ChemicalsInc“, kilmės šalis – Vokietija, AB „Klaipėdos kartonas“ pirko iš  UAB „ALGOL CHEMICALS“. Šalys 5.3 punktu sutarė, kad ši sutartis galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartis pratęsiama automatiškai vienerių metų laikotarpiui, jeigu pardavėjas arba pirkėjas nepraneša kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą raštu prieš 30 darbo dienų (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 35 priedas).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2011 m.–2019 m. sausio mėn. laikotarpiu ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ pirko dažus iš atsakovės UAB „ChemTrade LT“, šiuos dažus UAB „ChemTrade LT“ įsigydavo iš UAB „ALGOL CHEMICALS“, o UAB „ALGOL CHEMICALS“ dažus pirko iš dažų gamintojo Vokietijos bendrovės „Archroma Distribution & Management Germany GmbH“ (toliau – Archroma) (toliau ši grandinė – schema Nr. 1).

Nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 6 d. buvo pakeista dažų pardavimo grandinė ir ji jau atrodė taip: ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ pirko dažus iš ieškovės UAB „ALGOL CHEMICALS“, ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ dažus pirko iš atsakovės UAB „ChemTrade LT“, šiuos dažus atsakovė UAB „ChemTrade LT“ įsigydavo iš dažų gamintojo Archroma (toliau ši grandinė – schema Nr. 2).

Iš esmės tapačiu abiejų ieškovių vertinimu, atsakovų V. K. ir V. B. užimamos pareigos (galimybė priimti sprendimus) ir jų pagrindu valdoma informacija, sudarė galimybę atsakovams įterpti UAB „ChemTrade LT“ į dažų pirkimo–pardavimo grandinę ir vykdyti schemą Nr. 1, vėliau – schemą Nr. 2. Ieškovių teigimu, UAB „ChemTrade LT“ yra atsakovų V. K. ir V. B. faktiškai įsteigta ir valdoma įmonė. Įgyvendinant schemą Nr. 1 AB „Grigeo Klaipėda“ pardavėjai UAB „ChemTrade LT“ sumokėta didesnė dažų įsigijimo kaina nulėmė didesnes AB „Grigeo Klaipėda“ dažų įsigijimo sąnaudas (išlaidas), o ir dėl 2019 m. įgyvendintos grandinės AB „Grigeo Klaipėda“ taip pat buvo priversta už dažus mokėti nepagrįstai padidintą dažų pirkimo kainą, palyginus su ta, kuri būtų mokama nesant UAB „ChemTrade LT“. Sukūrus ir įvykdžius schemą Nr. 1, UAB „ALGOL CHEMICALS“, jos vertinimu, buvo priversta parduoti dažus UAB „ChemTrade LT“ mažesne pelno marža nei ta, už kurią ji galėjo parduoti dažus tiesiogiai AB „Grigeo Klaipėda“, ir dėl to ji patyrė nuostolį negautų pajamų forma. Kai buvo vykdoma schema Nr. 2, ši žala (nuostoliai) kilo dėl to, kad  UAB „ALGOL CHEMICALS“ buvo priversta pirkti dažus iš UAB „ChemTrade LT“ už nepagrįstai aukštą kainą, dėl to AB „Grigeo Klaipėda“ dažus privalėjo parduoti už itin mažą pelno maržą. Ieškovių vertinimu, neteisėtų atsakovų veiksmų pagrindu per schemos Nr. 1 ir Nr. 2 įgyvendinimo laikotarpius jos abi patyrė nuostolį, dėl kurio pareiškė ieškinius atsakovams.

Nagrinėjamu atveju ieškovių ieškiniai dėl žalos atlyginimo pareikšti solidariems atsakovams: UAB „ChemTrade LT“ ir R. P., V. B., V. K., o ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ – ir solidariam atsakovui J. G., dėl jų atliktų neteisėtų veiksmų, pažeidus tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju abi ieškovės neįrodinėja, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nors tiek ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“, tiek atsakovė UAB „ChemTrade LT“ iš esmės konkuruoja tame pačiame segmente, su tais pačiais produktais (CK 1.116 straipsnis, Konkurencijos įstatymo 17 straipsnis). Taip pat abi ieškovės pripažįsta, kad UAB „ChemTrade LT“ įsteigimas savaime nėra neteisėta veika (CK 2.59, 2.114 straipsniai). Tarp prekės (nagrinėjamu atveju tokia prekė – dažai) gamintojo ir vartotojo gali įsiterpti vienas arba daugiau pardavimo tarpininkų – didmeninės ir / ar mažmeninės prekybos įmonių, ir toks prekių paskirstymo būdas yra teisėta veikla ūkiniame gyvenime, su kuo iš esmės taip pat sutinka abi ieškovės.

Pagal DK 35 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi 2017 m. liepos 1 d.), įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 24 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.  

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019

DK, apibrėždamas darbuotojo turtinės atsakomybės sąlygas, atsakomybės už bendrai kelių asmenų darbdaviui padarytą žalą nereglamentuoja.

Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę, skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovės, visų pirma, turi įrodyti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jos (kiekviena ieškovė) patyrė žalą. Tik nustačius kiekvieno atsakovo atsakomybės sąlygas, teismas sprendžia dėl solidariosios atsakomybės deliktiniuose santykiuose taikymo.

Teismas atkreipia dėmesį į tris nagrinėjamoje byloje svarbias aplinkybes: 1) ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“, UAB „ALGOL CHEMICALS“ nėra vieno asmens struktūra – atsakovų V. B., J. G. ir V. K. eitos pareigos darbo pas ieškoves ginčui aktualiu laikotarpiu (2010 m. pabaiga–2019 m. gegužės mėn.) keitėsi – keičiantis pareigoms atsakovų eitas pareigas užėmė kiti darbuotojai ir atsakovai užėmė kitų darbuotojų eitas pareigas, be to, dažų pirkimo procese dalyvavo ir daugiau kitų asmenų (pavyzdžiui, M. J., E. M., A. D. ir kt.), tačiau jų ieškovės netraukė byloje dalyvaujančiais asmenimis (nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis), o į teismo ne kartą užduotą klausimą, kodėl ir kuo remiantis būtent šiems atsakovams pareikšti reikalavimai, jokio aiškaus atsakymo nedavė ir tik pasisakydama replikos teise UAB „ALGOL CHEMICALS“ atstovė nurodė, kad kiti darbuotojai nesuprato ir nematė bendro vaizdo ir neprisidėjo prie tos schemos; 2) atsakovai V. B. ir J. G. yra atleisti iš darbo AB „Grigeo Klaipėda“, V. K. – UAB „ALGOL CHEMICALS“, ir kaip įprasta darbo teisėje, būtent darbdaviui (nagrinėjamu atveju – ieškovėms) kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, nes būtent jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais rašytiniais dokumentais. Tačiau tai nereiškia, jog darbuotojas (nagrinėjamu atveju – atsakovai) visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos; 3) ieškovių teikiamų rašytinių įrodymų turiniui neturi įtakos turinio fiksavimo ir išsaugojimo aplinkybės, tačiau atsakovų – fizinių asmenų paaiškinimams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos – jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei pateikti neiškraipant už daugiau kaip dešimties metų laikotarpį nėra paprasta.

Dėl V. B. atsakomybės

Teismas jau yra konstatavęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2010 m. gruodžio mėn., 2011–2019 m.) AB „Grigeo Klaipėda“ atsakovas V. B. vykdė pirkimų skyriaus vadovo pareigas, o nuo 2013 m. birželio 11 d. iki jo atleidimo 2019 m. gegužės 17 d. – generalinio direktoriaus (vadovo) pareigas.

Ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtus atsakovo V. B. veiksmus įrodinėja kaip bendrovės darbuotojui nustatytų pareigų nevykdymą / netinkamą vykdymą – dažų pirkimo procedūros pažeidimą, kurį jis padarė tiek būdamas pirkimo skyriaus vadovu, tiek generaliniu direktoriumi. Prašo taikyti tiek materialinę darbuotojo atsakomybę, tiek civilinę atsakomybę.

Ieškovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ įrodinėja, kad atsakovai, tarp jų ir V. B., pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovės tvirtinimu, atsakovai V. K., V. B. ir R. P. susitarė atlikti ieškovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus, t. y. jie sukūrė schemą Nr. 1, sutarė įterpti atsakovę UAB „ChemTrade LT“ į dažų pirkimo–pardavimo grandinę ir įgyvendinti schemą Nr. 1, vėliau jie sukūrė schemą Nr. 2 ir sutarė ją įgyvendinti.  

Nors reikalavimą dėl žalos atlyginimo AB „Grigeo Klaipėda“(darbdavys) pareiškė jau po to, kai atsakovas V. B. buvo atleistas iš darbo, reikalavimą kildina iš darbo santykių pagrindu atsiradusios žalos dėl dažų pirkimo. Siekdamas jam padarytos žalos atlyginimo darbdavys privalo inicijuoti darbo ginčą bei įrodyti visas iš darbo santykių kylančios atsakomybės taikymo sąlygas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 286 straipsnis, naujos redakcijos DK 216 straipsnis), tačiau akivaizdu, kad AB „Grigeo Klaipėda“ jau kreipimosi į teismą su ieškiniu metu buvo praleidusi trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, nustatytą tiek galimai žalos padarymo metu galiojusiame teisiniame reglamentavime (DK 289 straipsnio 1 dalis), tiek ir nustatytą šiuo metu galiojančiame įstatyme (DK 220 straipsnio 1 dalis), todėl labiau tikėtina, kad vien dėl aiškiai praleisto termino išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ieškovė jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės. Taigi, esant tokiai susiklosčiusiai netoleruotinai situacijai, teisės į teisminę gynybą užtikrinimas yra svarbesnis tikslas nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas, paliekant ieškovės reikalavimą nenagrinėtu.

Viena iš materialinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymo ar kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

Ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ tvirtina, kad atsakovas V. B., tiek dirbdamas pirkimų skyriaus vadovu, tiek generaliniu direktoriumi, netinkamai vykdė dažų pirkimo procedūras, reglamentuotas tiek Pirkimo proceso vadybos dokumentais (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 6–9 priedai), tiek AB „Klaipėdos kartonas“ pirkimų vadovo pareiginiais nuostatais (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 10 priedas). Pirkimo proceso vadyba (į bylą pateiktos jų 2010 m. liepos 9 d., 2011 m. liepos 29 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2015 m. sausio 2 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. redakcijos) numato, kad pagal joje aprašytą procedūrą perkami visi produktai, būtini bendrovės padaliniams funkcionuoti ir jiems nustatytoms funkcijoms vykdyti (Vadybos taikymo srities 1.2 punktas). Pirkimų vadovo pareiginiai nuostatai numato, kad šios pareigybės tikslas yra organizuoti ir vadovauti pavaldaus personalo darbui, užtikrinant žaliavų ir medžiagų tiekimą, būtinų gamybiniam procesui (nuostatų 5.1 punktas), o jo pareigas, teises ir atsakomybę apibrėžia nuostatų 7 punktas.

Dažų pirkimo procedūros organizavimas savo esme nėra valdymo organo funkcija ir nėra nustatyta valdymo organų kompetenciją reglamentuojančiu teisės aktu ar bendrovės įstatais (į bylą pateiktos jų 2011 m. liepos 15 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2017 m. balandžio 26 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos kopijos) (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 2–5 priedai). Pagal AB „Klaipėdos kartonas“ (2013 m. balandžio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruota redakcija) įstatų 8.3 punktą, bendrovės vadovo kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Bendrovės vadovo teises pareigas ir atsakomybę reglamentuoja ABĮ 37 straipsnis.

CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

Kadangi bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Pažymėtina, kad siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organui, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko.

Taigi aptartas teisinis reglamentavimas ir faktinės byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ nagrinėjamoje byloje kelia atsakovo V. B., kaip buvusio pirkimų skyriaus vadovo (2010 m. pabaiga–2013 m. birželio 10 d.), materialinės atsakomybės, ir jo, kaip generalinio direktoriaus (vadovo) (nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.), civilinės atsakomybės klausimą dėl padarytos žalos perkant dažus atlyginimo. Ir kaip ne kartą teismas jau minėjo, kiekvienu atveju būtina nustatyti V. B. neteisėtus veiksmus, siekiant taikyti atsakomybę.

Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad 2010 m. liepos 9 d., 2011 m. liepos 29 d. Pirkimo proceso vadybos nėra patvirtintos generalinio direktoriaus parašu, su jomis atsakovas V. B. nebuvo supažindintas pasirašytinai, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas neatsako už minėtų Pirkimo proceso vadybų pažeidimus. Pasak V. B., tuo metu savo funkcijos jis atliko pagal iki tol galiojusią nusistovėjusią faktinę praktiką bendrovėje ir vadovybė jam jokių pretenzijų nėra reiškusi, o su 2011 m. Pirkimo proceso vadyba jis buvo supažindintas ir ja vadovavosi. Ieškovės daug dėmesio skiria 2010 m. gruodžio 16 d. tiekėjų vertinimo lapui, kurį parengė ir suderino (nebūdamas generaliniu direktoriumi) V. B. (2019 m. gruodžio 9 d. Nr. CBP-986, 38 priedas), tačiau net ir taikant žemą įrodinėjimo standartą, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, jis nepatvirtina jokių atsakovo V. B. UAB „ChemTrade LT“ naudai atliktų neteisėtų veiksmų, o žalos bendrovei jis negalėjo sukelti, nes geriausią pasiūlymą pateikė „BTC“, iš kurios ir buvo vykdomas dažų pirkimas 2011 m. pradžioje. V. B. aiškinimą, kad toks tiekėjų vertinimo lapas galėtų būti kokių nors tiekėjų mokymų dokumento pavyzdys, o ne realios tiekėjų atrankos dokumentas, patvirtina pačios UAB „ChemTrade LT“ įsteigimas 2011 m. gegužės 18 d. Pažymėti ir tai, kad, pasak ieškovių, 2010 m. gruodžio 16 d. tiekėjų vertinimo lapu buvo sudaryta galimybė UAB „ChemTrade LT“ pakliūti į potencialių tiekėjų sąrašą, tačiau tokio sąrašo nei už 2010 m., nei už 2012 m. ieškovės į bylą nepateikė. Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 15 d. Pirkimo proceso vadybą patvirtino pats V. B., laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, ir ją pasirašė kaip pirkimo vadovas, todėl neabejotina, kad ši Pirkimo proceso vadyba jam buvo žinoma.

Pažyma dėl AB „Klaipėdos kartonas“ pirkimo procedūros vykdymo 2012 m. sausio 1 d.– 2012 m. gruodžio 31 d. liudija, kad dažų pirkimai iš UAB „ChemTrade LT“ vyksta pagal min/max, biudžetuotą kiekį ir nuo biudžetuotos sumos sutaupyta 50 Lt/t bei įvertinus faktinį poreikį, tarp pasiūlymų – siūloma ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pasitikrinti AB „Grigiškės“ turimą kainą (2020 m. balandžio 6 d. Nr. DOK-10124, 29 priedas). Pažyma dėl AB „Klaipėdos kartonas“ pirkimo procedūros vykdymo 2013 m. sausio 1 d.– 2013 m. gruodžio 31 d., kurioje nurodyta, kad svarstant pirkimų vertinimą dalyvavo ir AB „Grigiškės“ viceprezidentas pirkimui ir logistikai V. J., liudija, kad pirkimus AB „Klaipėdos kartonas“ 2013 m. reglamentavo Integruota vadybos sistema. Pirkimo proceso vadyba, patvirtinta 2012 m. lapkričio 15 d., liudija, kad dažų pirkimai vyksta pagal min/max, biudžetuotą kiekį ir įvertinus faktinį poreikį; pagal TOP 100 tiekėjų ataskaitą, tarp tiekėjų, kuriems turėjo būti skirtas didžiausias dėmesys – derybos, kainos, sutartys, dažų, kviečių krakmolo tiekėjas UAB „ChemTrade LT“ 10-as TOP tiekėjų sąraše; įvertinta pirkimo iš UAB „ChemTrade LT“ informacija ir konstatuota, kad su šiuo tiekėju suderėta 9 950 Lt/t, apmokėjimas 60 d., sutaupyta 50 Lt/t. Pasiūlymuose nurodyta stebėti pokyčius rinkoje, apklausiant kitus potencialius tiekėjus. Apklausas, derybas vykdyti esant palankiai situacijai rinkoje (bet ne rečiau kaip kartą per pusmetį arba kiekvienam pirkimui iki nebus atrinktas tiekėjas metiniam kiekiui ir pasirašyta ilgalaikė sutartis su kainodara. Taip pat nurodyta didinti derybinę galią, bendradarbiaujant su AB „Grigiškės“ (2020 m. balandžio 6 d. Nr. DOK-10124, 29 priedas).